Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Teisėja R. Bertašienė Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3; 128.2; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. kovo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui I. Ž. (I. Ž.), jo atstovei pagal įstatymą O. R., atstovui advokatui V. M., atsakovei R. Z., jos atstovui advokatui V. J., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Ž. ieškinį atsakovei R. Z., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 8–ojo notarų biuro notarei B. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalies pripažinimo negaliojančiu ir privalomosios palikimo dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Paveldėjimo teisiniuose santykiuose galioja bendrasis civilinės apyvartos dalyvių autonomijos principas – asmuo gali laisvai nuspręsti, kam po mirties atiteks palikimą sudarantis jo turtas, šią jo laisvę varžo tik imperatyviosios įstatymo normos (CK 1.137 straipsnis). Fizinis asmuo gali išreikšti valią dėl paveldėjimo, sudarydamas testamentą, ir savo nuožiūra patvarkyti paveldėjimo santykius: palikti turtą savo nuožiūra pasirinktiems įpėdiniams, suteikti teisę paveldėti arba ją atimti (CK 5.19 straipsnis). Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Valstybė, įsikišdama į paveldėjimo santykius, užtikrina palikėjo artimiausių šeimos narių, kuriems būtina materialinė parama, be adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo, teisę į privalomąją palikimo dalį – jie paveldi, nepaisant testamento turinio. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu - reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. R. Z. ir kt.(teismų praktika Nr.31), bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009).

Be to. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009 yra išaiškinęs kad įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio; tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje M. D. prieš J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiamas, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Jei byloje paaiškėja aplinkybių, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo kaltais veiksmais (dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir pan.) sukūrė sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.

Tos pačios nuostatos buvo išdėstytos šioje byloje priimtoje 2008-12-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (t.1, b.l.147).

Šioje byloje įrodyta, kad ieškovo motina mirė 2007-05-24, prieš tai ilgą laiką sirgusi sunkiomis ligomis (t.1, b.l. 31, 98). Ieškovas tapo neįgaliu, iš dalies darbingu tik nuo 2007-06-29 (t.1, b.l.6-8), jam mokama netekto darbingumo pensija (t.1, b.l.59-60). Šie įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną ieškovas, būdamas 54 metų amžiaus, nebuvo neįgalus, todėl jam netaikytina išlaikymo reikalingumo prezumpcija pagal įstatymą, todėl šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra ieškovo asmens subjektiškumą pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį. Atsakovė ginčija aplinkybę, kad motinos mirties dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, bei teikia įrodymus dėl ieškovo neleistino elgesio su palikėju, todėl įrodinėjimo dalykas šioje byloje taip pat yra ir ieškovo priešingų teisei tyčinių veiksmų prieš palikėją įvykdymas.

Iš atsakovės paaiškinimo teismui nustatyta, kad ieškovas yra priklausomas nuo alkoholio, todėl ir susirgo liga, jis vengė dirbti, buvo sumušęs motiną, kuri dėl kaulų lūžių buvo gydoma, bei buvo įvykdęs nusikalstamą veiką prieš kitą jau mirusią seserį (t.2, b.l.91-92 ). Savo paaiškinimą atsakovė įrodinėja ieškovo ir motinos gydymosi dokumentais, liudytojų C. V., R. Š. (t.2, b.l.67-68) bei kitais apeliaciniame skunde nurodytais liudytojų parodymais. Ieškovas savo paaiškinimą įrodinėja savo gydymosi dokumentais, buvusio žmonos liudytojos I. R. parodymais (t.1, b.l.66), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje V. P. A., J. E. A. v. R. M., T. M. , bylos Nr. 3K-3-164/2008; 2010 m. kovo 1d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3k-3-66/2010 ir kt. yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, pagal kurias teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą

Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad iki mamos mirties jis 3 metus gyveno ir dirbo Ispanijoje, iš kurios grįžo 2006 m. lapkričio mėnesį, uždirbo minimaliai, prieš tai keletą metų dirbo jūrininku, buvo laikotarpiai, kada nedirbo ir jį išlaikė mama, pripažįsta faktą, kad buvo įrašytas į įskaitą asmenų, priklausomų nuo alkoholio (t.2, b.l.62). Ieškovo gydymosi dokumentai įrodo, kad jis pradėjo tikrintis sveikatą 2007 m. sausio –vasario mėnesį (t.2, b.l.3-21), tačiau pažyma įrodo, jog ieškovo liga, dėl kurios jis tapo neįgalus, yra psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t.1, b.l.103). Šio įrodymo ieškovas nenuginčijo, o byloje yra kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu( t.1, b.l. 28-29, t.2, b.l. 86-87 ). Ieškovo pažyma įrodo, kad jis Lietuvoje dirbo įvairiais laikotarpiais su pertraukomis iki 2002-02-18 (t.1, b.l.102). Vertinat šalių liudytojų parodymus remiamasi parodymais tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Iš liudytojos R. Š. parodymų nustatyta, kad ji buvo sulaukusi grasinimų iš ieškovo dukters, jog nepalaiko prašymo pripažinti ieškovą neveiksniu (t.2, b.l.68), iš liudytojos J. P. parodymų nustatyta, kad kaimynai buvo kreipęsi į policiją dėl ieškovo girtavimo (t.2, b.l.68). Iš liudytojos C.V. – šalių tetos parodymų (t.2, b.l.69) nustatyta, kad ieškovas ,, mamą mušdavo, net koją sulaužė, ji iššoko pro langą, naktį pas mane atėjo, ryte iškvietėme greitąją.‘‘ Iš šios liudytojos parodymų nustatyta, kad ieškovas nuolat girtavo ir išgėręs buvo agresyvus, jos giminaitis jam buvo suradęs darbą po Ispanijos (t.2, b.l.69-70). Šios liudytojos parodymai patvirtinti ir rašytiniais ieškovo motinos gydymosi dokumentais, įrodančiais jog ieškovo motina gydėsi nuo 2007-03-24 dėl traumų (t. 1, b.l. 33-34). Ieškovas šių įrodymų nenuginčijo, savo paaiškinimo dėl motinos sumušimo nepateikė, neįrodinėjo, jog tokio fakto nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo šios aplinkybės neįvertinti. Aiškinantis ieškovo elgesį su testatore vertintinos ir aplinkybės, įrodančios jo sūnaus požiūrį į motiną pagal CK 1.5 str. nustatytus teisingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovo mama mirė 78 metų amžiaus sunkiai sirgdama, rašytiniai įrodymai įrodo, kad visą laiką ją slaugė ir rūpinosi ja tik atsakovė(t.1, b.l.31, 98), nuo 2005-01-17 pati testatorė ieškovą išregistravo iš buto (t.1, b.l.29), pažyma(t.1, b.l.30) įrodo, jog ieškovas neprisidėjo prie palikto buto išlaikymo. Šie įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog pagal šeimos teisėje įtvirtintą lojalumo, rūpinimosi vienas kitu principą, ieškovas neatliko sūnaus pareigos-rūpintis sergančia motina, padėti jai ne tik materialiai, bet ir morališkai. Liudytojų parodymais įrodyta, jog tiek testatorė, tiek atsakovė rūpinosi ieškovo įdarbinimu. Tai, kad motinai buvo reikalinga slauga, yra akivaizdžiai įrodyta, o ieškovas savo liudytojų parodymais įrodinėja, jog gyveno tvarkingą gyvenimą, todėl ši jo pareiga taip pat privalėjo būti vykdoma, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Paminėti pirmosios instancijos teismo neįvertinti įrodymai įrodo, kad ieškovas nėra asmuo, kuris be adekvačios priežasties buvo nušalintas nuo palikimo, todėl neturi teisės į privalomąją palikimo dalį.

Tai, kad ieškovas yra neįgalus yra įrodyta, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodytų aplinkybių, kad ieškovas savo kaltais veiksmais (dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ) sukūrė sunkią materialinę padėtį ir neįgaliu tapo po palikimo atsiradimo. Be to, teismas neįvertino ir įrodymų, kurie yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas atliko priešingus teisei tyčinius veiksmus prieš palikėją, todėl neturi teisės paveldėti pagal įstatymą (CK 5.6 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008 ( Teismų praktika Nr.31) yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo. Testatoriaus valią galima paneigti tik laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat civilinių santykių reglamentavimui taikomo proporcingumo principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį įstatymo nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį negali būti nustatyta asmeniui, kuris savo kaltais veiksmais prisidėjo prie savo sunkios materialinės padėties bei nesąžiningai elgėsi su testatoriumi.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas bei neteisingai įvertino bylos įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1d.2p., 330 str.).

Iš ieškovo atsakovei priteistini 264 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str.1d., 3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. Ž. 264 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą R. Z..