- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-707-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“
- Ieškovas
- UAB „VAV investicija“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021 pagal atsakovės UAB „Juviga“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „VAV investicija“ ieškinį atsakovei UAB „Juviga“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021 teismas visiškai tenkino ieškovės UAB „VAV investicija“ ieškinį atsakovei UAB „Juviga“ dėl skolos ir netesybų priteisimo. 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7258-1003/2021 netenkintas atsakovės pareiškimas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2021 m. birželio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 1 d.
2. 2021 m. rugsėjo 10 d. gautas atsakovės prašymas išdėstyti sprendimu už akių priteistą mokėjimą, panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje. Atsakovė nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti prievolių vykdymo ieškovei, šiuo metu nėra abejonių dėl atsakovės sąžiningumo, todėl nėra pagrindo tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti netenkintas. Mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atsakovė jos neskundė. Be to, tenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, o sprendimas nėra įvykdytas. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės negali sukelti atsakovei neigiamų pasekmių, kadangi antstolė nustatė pakankamai didelę laisvai disponuojamą pinigų sumą atsiskaitymams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Juviga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas ne didesnei kaip 20663,55 Eur sumai. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalyje. Teismas akcentavo, kad 2021 m. balandžio 14 d. nutarties atsakovė neskundė, neginčijo jos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Įvertinęs tai, kad galutiniu teismo sprendimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priimtas sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, tačiau nėra įvykdytas, pradėtas priverstinis jo vykdymas, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo, numatyto CPK 150 straipsnio 3 dalyje, tenkinti atsakovės prašymą ir panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Juviga“ prašo prijungti naujai pateikiamus įrodymus prie bylos, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Jeigu skundžiama nutartis buvo grindžiama tuo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, pritaikytų ir paliktų galioti laikinųjų apsaugos priemonių negalima panaikinti kitais pagrindais nei numatytas CPK 150 str. 3 d., tuomet toks motyvas nėra pagrįstas ir skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
6.2. Apeliantė įsitikusi, kad nebuvo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Asmens nepajėgumas padengti skolą nėra jo nesąžiningumo rodiklis, o ekonominės padėties rodiklis. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti prievolių vykdymo ieškovei, ko pasėkoje 2021-04-14 nutartimi teismas spręsdamas apie atsakovės nesąžiningumą, tą darė ne remdamasis tą pagrindžiančiais įrodymais, o jį preziumuodamas.
6.3. Apeliantė mano, kad nėra pagrindo tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Apeliantė tvirtina, kad nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, nei atmetant prašymą dėl jų panaikinimo, jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą nebuvo, jų nėra ir dabar. Priešingai, UAB „Juviga“ nors ir turi laikinų mokumo problemų, visgi ji bendradarbiauja ir sąžiningai dalimis dengia savo įsiskolinimus tiek ieškovei, tiek kitiems kreditoriams. Nėra jokios grėsmės, kad UAB „Juviga“ perleis ar paslėps savo turtą ar kitaip apsunkins išieškojimą. Šiuo metu laikinosios apsaugos priemonės atlieka tik vieną funkciją – nepagrįstai suvaržo atsakovės teises ir riboja efektyvų mokumo atkūrimą.
6.4. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus ir galimai perteklinius duomenis, kurie paneigia visas 2021-04-14 nutartyje teismo nurodytas prielaidas apie nesąžiningumą, t. y. atsakovė vykdo savo įsipareigojimus ir atsiskaitinėja su kitais kreditoriais, siekia bendradarbiauti su ieškove ir išspręsti dar nepriteistų skolų padengimo klausimus. Taip pat, kad nebūtų daromos prielaidos, pateikia duomenis kokia yra taikomo 126.890,65 Eur turto arešto kilmė ir kad jis nėra susijęs su neįvykdytais įsipareigojimais verslo partneriams, tiekėjams ir pan., o priežastys dėl kurių jis buvo taikytas jau yra išnykusios.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „VAV investicija“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Kadangi 2021 m. balandžio 14 d. nutartis yra galiojanti, ji nebuvo skundžiama atskiruoju skundu, todėl negali būtų apeliacijos dalyku.
Motyvuojamoji dalis
7.2. Apeliantės nurodoma teismų praktika susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškinio priėmimo stadijoje, kai prima facie vertinamas ieškinio pagrįstumas. Tuo tarpu ši civilinė byla jau yra išnagrinėta ir joje yra įsiteisėjęs ieškovui palankus teismo procesinis sprendimas – 2021 m. gegužės 11 d. sprendimas už akių.
7.3. Apeliantė iš pradžių nurodo neegzistuojantį nutarties tekstą, o po to tą neegzistuojantį tekstą ir neegzistuojančias teismo išvadas kritikuoja.
7.4. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neišnyko, kadangi 2021 m. gegužės 11 d. teismo sprendimas už akių ne tik nėra įvykdytas, bet pats atsakovas prašyme expressis verbis pripažino, kad sprendimo įvykdyti šiuo metu negali.
7.5. Laikinosios apsaugos priemonės negali sukelti apeliantui neproporcingų neigiamų pasekmių, kadangi antstolė D. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdoma 2021 m. balandžio 14 d. nutartis, 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu apeliantui jo prašymu nustatė net 138 716,10 Eur (anksčiau 2021 m. birželio 1 d. patvarkymu buvo nustatyta 128 663,00 Eur suma) laisvai disponuojamą sumą (tame tarpe 22 604,00 Eur mokėjimų limitas ieškovui; 62 200,47 Eur mokėjimų limitas darbuotojams; 53 911,63 Eur limitas privalomų mokėjimų valstybei ir privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimui ir mokėjimų kreditoriams).
7.6. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, jeigu šie įrodymai būtų priimti, ne tik nepatvirtina atskirojo skundo argumentų, bet priešingai, juos paneigia bei patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus duomenis, kurie, jos nuomone, paneigia visas 2021-04-14 nutartyje teismo nurodytas prielaidas apie nesąžiningumą, t. y. atsakovė vykdo savo įsipareigojimus ir atsiskaitinėja su kitais kreditoriais, siekia bendradarbiauti su ieškove ir išspręsti dar nepriteistų skolų padengimo klausimus. Taip pat, pateikiami duomenys, kokia yra taikomo 126 890,65 Eur turto arešto kilmė ir kad jis nėra susijęs su neįvykdytais įsipareigojimais verslo partneriams, tiekėjams ir pan., o priežastys dėl kurių jis buvo taikytas jau yra išnykusios.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2021 m. balandžio 14 d. nutartis nėra šio bylos nagrinėjimo dalykas, o pateikti nauji įrodymai neturi įtakos vertinant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, dėl galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl jie neprijungtini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą.
14. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020 ir kt.).
15. Pažymėtina, kad bendrosios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pirminė paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ji lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui sprendimu atmetus ieškinį, tuo pačiu sprendimu išsprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, paliekant galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
16. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021 teismas visiškai tenkino ieškovės UAB „VAV investicija“ ieškinį atsakovei UAB „Juviga“ dėl skolos ir netesybų priteisimo. 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7258-1003/2021 netenkintas atsakovės pareiškimas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2021 m. birželio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 1 d.
17. Apeliantė skundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7258-1003/2021, kuria atsisakyta peržiūrėti 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių, tačiau Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-585-357/2021 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atmetė apeliantės atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad nei prašyme peržiūrėti 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių, nei atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7258-1003/2021, apeliantė neprašė peržiūrėti 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių dalį, kurioje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o apsiribojo sprendimo dalimis dėl netesybų – delspinigių ir baudos, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
18. Apeliantės prašymas išdėstyti 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių vykdymą buvo patenkintas Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, kuria 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių vykdymas buvo atidėtas ir išdėstytas, nustatant, kad apeliantė iki 2021 m. gruodžio 31 d. turi sumokėti 4133,00 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokant po 4133,00 Eur, iki 2022 m. gegužės 31 d. sumokant 4131,55 Eur ir 8 proc. metines palūkanas. Taigi 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių vykdymas dar net nėra pradėtas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog 2021 m. gegužės 11 d. sprendimas už akių dėl priteistos skolos išieškojimo iš atsakovės nėra užbaigtas, todėl nėra pagrindo naikinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 11 d. sprendime už akių nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai atitinka CPK 150 str. 3 d. nuostatą, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
21. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmetė tuo pagrindu, nes padarė išvadą, jog teismui priėmus sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės jokiomis aplinkybėmis negali būti panaikintos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau skundžiamoje nutartyje tokio teksto ir tokios išvados nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio atskirojo skundo argumento nepasiako.
22. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad esminiais atskirojo skundo argumentais apeliantė kvestionuoja 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Visų pirma, kai jau minėta, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, antra, apeliantė 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria jos atžvilgiu taikytas areštas, apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, nepasisakoma dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su 2021 m. balandžio 14 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
23. Akcentuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės savo esme yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama išsaugoti faktinę atsakovų turtinę padėtį, išvengti galimai neteisėtų, nesąžiningų atsakovų veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ar lemti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, įvykdymo negalimumą.
24. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neišnyko, kadangi 2021 m. gegužės 11 d. teismo sprendimas už akių ne tik nėra įvykdytas, bet pati atsakovė prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pripažino, kad sprendimo įvykdyti šiuo metu negali. Reikšminga, kad dar nėra iki galo įvykdytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, kurio vykdymas apeliantės prašymu taip pat buvo išdėstytas iki 2021 m. lapkričio mėn., t. y. baigus išdėstyto sprendimo vykdymą ankstesnėje civilinėje byloje bus pradėtas vykdymas kitoje civilinėje byloje.
25. Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės negali sukelti apeliantei neproporcingų neigiamų pasekmių, kadangi antstolė D. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdoma 2021 m. balandžio 14 d. nutartis, 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu apeliantei jos prašymu nustatė net 138 716,10 Eur laisvai disponuojamą sumą.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai neišnyko (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).
27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs tenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.