Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui S. V., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau tekste – ir Institucijos) 2014-06-19 nutarimo skirti nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas E. V. parodė, kad yra S. V. kaimynas. Patvirtino, kad paimta valtis yra jo, jis ją pirko Rietavo turguje ir laikė ją prie tvenkinio neprirakintą. Pažeidimo padarymo dieną jis dirbo ir tik vėliau sužinojo, kad valtimi be jo žinios naudojosi S. V.. Prašo grąžinti jam valtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1031-498/2014;)

S. V. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir taikyti mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda.

ATPK 87 str. 3 d. numatyta, kad už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) skiriama bauda nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu. S. V. skirta vidutinė, sankcijoje numatyta bauda, t.y. 700 Lt.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. II-587-342/2010, ir kt.).

Prašyme nurodyti argumentai dėl 30¹ str. taikymo vertinti kritiškai. Teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima taikyti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Visos pažeidėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos išskirtinėmis, sąlygojančiomis ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidimą padaręs asmuo yra pensijinio amžiaus, gauna nedidelę pensiją, jos padaryta veika nesukėlė neigiamų pasekmių, todėl Institucijos nutarimas keistinas, S. V. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Prašymas dėl valties grąžinimo atmestinas.

Nustačius, kad S. V. padarė ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą, kaip pažeidimo padarymo įrankis ir priemonė, buvo konfiskuota valtis. Įrankių ir priemonių konfiskavimas ATPK 87 str. 3 d. sankcijoje yra numatyta ne kaip alternatyvi, o kaip papildoma nuobauda, kuris skiriama kartu su pinigine bauda. Nei Institucija, priėmusi nutarimą, nei teismas neturi pagrindo šios administracinės nuobaudos S. V. neskirti. ATPK 26 str. numato, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Tačiau šio straipsnio dalis, numatanti, kad gali būti konfiskuojami daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, nepriklausomai kas tų daiktų savininkas Nėra jokių abejonių, kad S. V. padarė pažeidimą naudodamasis būtent konfiskuota valtimi. Ta aplinkybė, kad E. V. nesirūpino tinkamai apsaugoti savo turtą, jos neprirakino, nesikreipė į policiją dėl valties neteisėto pasisavinimo parodo, kad jis neprieštaravo, kad S. V. naudotųsi ta valtimi. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad minėta valtis priklauso būtent E. V., nes pastarasis jos nebuvo įregistravęs savo vardu, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad būtent E. V. šią valtį pirko. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, prašymas dėl valties grąžinimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2014-06-19 nutarimą ir už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. paskirti S. V. minimalią keturių šimtų litų (400 Lt) baudą su žvejybos įrankių konfiskavimu.

Prašymą dėl valties grąžinimo, atmesti.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutartis gali būti apskųsta ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.