- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- ATP-1031-498/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04038-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Suinteresuotas asmuo
- B. D.
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D., A. M. ir suinteresuoto asmens B. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo D. D. ir A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Institucijos) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 39-156 AM 104392 ir Nr. 40-157 AM 104393 D. D. ir A. M. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 87 str. 3 d. ir skyrė jiems administracines nuobaudas po 800 Lt baudą ir D. D. - žvejybos įrankių ir priemonių - valties pervežimo priekabos, plastikinės valties Nr. LT 8620, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), tento valties uždengimui, variklio uždangalo, dviejų dalių meškerės su rite be pavadinimo (meškerykotis Vegeana 2,1 m Shimano), dviejų dalių meškerės su rite „Fujitsu guart 4“ (meškerykotis „Uniąue 1 m 10 s Specialist Amundson Mistrali“) konfiskavimą.
D. D. ir A. M. nubausti už tai, kad 2014 m. balandžio 29 d., apie 21.00 val., žvejojo su mėgėjiškos žūklės įrankiu (spiningine meškere) Kauno mariose ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, Kauno rajone. Mėtydami spiningą iš plastikinės valties (numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), sugavo du starkius, vieną salatį, tuo savo veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (Žin., 2013, Nr. 4-127) 12.4.2. p., kuris draudžia gaudyti sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. ir 12.4.3. p., kuris draudžia gaudyti salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu B. D. ir D. D. skundus tenkino iš dalies, A. M. skundo netenkino. Institucijos 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą, priimtą A. M. atžvilgiu paliko nepakeistą, o priimtą D. D. atžvilgiu pakeitė, nutardamas nekonfiskuoti valties pervežimo priekabos „THULE TRAILERS“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti ją šio turto savininkei B. D..
Šalies argumentai
D. D. skundžia apeliaciniame skunde Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą, prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti ir grąžinti visus sulaikytus daiktus jo motinai B. D.. Skunde nurodo, kad savo kaltę jis neigia ir neigė nuo pat pradžių, jo parodymai yra nuoseklūs, pagrįsti ir motyvuoti, nepaneigti jokiais kitais parodymais, išskyrus dviejų neetatinių, jokios tarnybinės atsakomybės neturinčių gamtos apsaugos pareigūnų - tėvo ir sūnaus, t. y. E. ir G. N. parodymais. Iš visos bylos medžiagos akivaizdu, kad nėra jokių įrodymų, kad jiems neetatinių inspektorių pateiktas, t. y. jų pačių iš jiems žinomos krūmų vietos ištrauktas žuvis sužvejojo būtent jis ir jo draugas. Susipažinus su visa bylos medžiaga, apeliantui paaiškėjo šių pareigūnų neteisėtų veiksmų tikslai - kuo greičiau sulaikyti, o vėliau konfiskuoti jų su savimi tą dieną turėtą brangų kilnojamą turtą, priklausantį jo motinai. Apeliantas pažymi, kad teismo išvados dėl jų kaltės įrodinėjimo ir jų nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų nereikšmingumo niekuo nepagrįstos, prieštarauja bet kokiai logikai, teisingo ir nešališko teismo egzistavimui. Tačiau teismas privalo vadovautis visais be išimties surinktais ir tirtais įrodymais, juos analizuoti, o svarbiausia vertinti ir motyvuoti jų vertinimą. Apelianto įsitikinimu, būtent jo pateikta medžiaga liudija Institucijos darbuotojų nesąžiningumą, sudaro prielaidas suprasti, iš kur 2014-04-29 krūmuose prie Kauno marių gulėjo neleistinai sugautos žuvys. Teismas nutarime visiškai nepagrįstai jų kaltę grindžia nekompetentingai liudytojų N. padarytomis 4 su savimi turėto fotoaparato nuotraukomis. Kraujo dėmė jų valtyje, jų avalynės padai, ištrauktų pačių liudytojų iš krūmų negyvos žuvies nuotraukos absoliučiai jokios įrodomosios reikšmės neturi ir negali turėti.
Apeliaciniame skunde D. D. taip pat nurodo, kad nors liudytojai tvirtino matę juos gaudant žuvis iš valties, tačiau nei savo tarnybiniuose pranešimuose, nei teismui jie nepatvirtino kokios rūšies konkrečiai ir koks kiekis žuvų buvo jų valtyje iki jų atplaukimo į krantą. Jie privalėjo liepti jiems pateikti visą jų nurodytą sugautų žuvų kiekį, tačiau to nepadarė. Teismo nesudomino abiejų liudytojų N. turimos su savimi technikos priemonės, kuriomis jie turėjo visas galimybes fiksuoti „pažeidimą“. Fotoaparato privalomą panaudojimą ATP bylose patvirtina išreikalauti duomenys apie tą pačią dieną pareigūno A. M. taip pat Kauno mariose fiksuoto R. ir N. S. administracinį teisės pažeidimą. Apelianto nuomone, teismas savo nutarime nepagrįstai vadovaujasi dokumentų išrašais, kurių analizė patvirtina akivaizdžius Institucijos darbuotojų neteisėtus veiksmus, galimai oficialių dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba, todėl tokios tarnybos pareigūnų parodymais vadovautis teismui savo nutarime yra neteisėta. Pareigūnas A. M., pradėjęs reidą Kauno mariose 2014-04-29 7.30 val., savo surašytuose protokoluose „konstatuoja“ faktus 2014-04-28 21.30 val., o pažeidėjus Stanionius su tinklais Kauno mariose sulaiko 2014-04-29 6.55 val. Vėliau „Telefonu gaunamų pranešimų apskaitos žurnale“ nurodo, kad Kauno mariose rado tinklą, o dar vėliau paneigia, kad pažeidimų tą dieną nenustatyta, tinklas nerastas, nors jo paties ranka surašyti 2 ATPP. Visi šie faktai patvirtina prielaidą, kad 2014-04-29 Kauno mariose A. M. buvo nustatyti galimi brakonieriai, jiems surašyti ATP protokolai, panaudotos techninės priemonės - fotoaparatas, žiūronai, paimti iš jų tinklai, dėl ko neatmetama galimybė, kad liudytojams Navickams galėjo būti žinomos šios aplinkybės, kad jie dar iki jų sulaikė atplaukusius į krantą ir galėjo žinoti, kur ir kokia žuvis slepiama ar jau buvusi anksčiau paslėpta žuvis. „Telefonu gaunamų pranešimų apskaitos žurnale“ nurodyta, kad Kauno marių miškų tarnyba pranešė, kad Kauno mariose tarp Arlaviškių ir (duomenys neskelbtini) gaudomi sterkai, tačiau jų su A. M. ties (duomenys neskelbtini) nebuvo. Liudytojų N. stebėjimo akte nurodoma, kad 2014-04-29 jie dalyvavo reide ties Arlaviškėmis M. T. pavedimu, tačiau joks reidas ar akcija ties (duomenys neskelbtini) ir juo labiau M. T. nurodymu N. nebuvo vykdomi. „Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos reidų registracijos žurnale“ nurodyta M. T. akcija „(duomenys neskelbtini)“ ir liudytojo M. T. apklausoje patvirtinta, kad ši akcija vyko būtent prie Nevėžio upės Kauno rajone, o akcija ir reidas „(duomenys neskelbtini)“ Kauno mariose buvo vykdoma A. M., o ne M. T.. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojai E. ir G. N. savo stebėjimo aktą surašė tik 2014-04-30, todėl turėjo visas galimybes suderinti savo parodymus su M. T., turėjo galimybę susipažinti ir žinoti abiejų žurnalų įrašų tekstus ir pan.
Taip pat apelianto teigimu, 2014-04-29 neteisėtai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus buvo sulaikytas jo motinai priklausantis kilnojamas turtas, kuris nebuvo tinkamai įformintas, o teismo posėdžio metu liudytojo Radavičiaus patvirtinimu ir netinkamai gabentas, netinkamai saugomas ir laikomas. Tik po jų skundų buvo padarytos jau sandėliuose esančios B. D. turto nuotraukos, V. G. surašytame teismui direktoriaus vardu atsiliepime konstatuoti melagingi neva jo duoti parodymai apie sulaikomo turto priklausomumą kažkokiai „seseriai“. Sulaikytas turtas turi būti grąžintas jo motinai B. D., kuri įrodė teismui sulaikyto turto priklausomumą jai ir kuri nieko bendro su neva įvykdytu ATP 2014-04-29 Kauno mariose nieko neturi.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir ją nutraukti. Skunde nurodo, kad jis visą laiką kategoriškai neigė savo ir D. D. kaltes, prašė ir reikalavo nutraukti ATP bylas bei grąžinti draugo motinai B. D. priklausančius daiktus. Visa tai jis patvirtino ir apylinkės teisme, tačiau teismas to negirdėjo, vadovavosi vieninteliais melagingais E. ir G. N. parodymais. Apeliantas pažymi, kad pirmą kartą susidūrė su teisine sistema, tačiau jo kategoriškais parodymais nuo pat pradžių niekas nesivadovavo ir juo netikėjo, kas yra labai skaudu ir neteisinga. Byla nutrauktina joje nesant jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių inspektorių N. stebėjimo akto pagrįstumą, o bet kokios abejonės, kurių šioje ATP byloje buvo ir yra būtent dėl pareigūnų parodymų ir jų neteisėtų veiksmų, turi būti vertinamos tik jo naudai.
B. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-08-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. D. ir A. M. atžvilgiu nutraukti, jiems nepadarius jokio administracinio teisės pažeidimo, o visą 2014-04-29 sulaikytą kilnojamą turtą grąžinti teisėtai jo savininkei, t. y. jai. Nusprendus, kad D. D. ir A. M. yra kalti dėl ATP padarymo, grąžinti jai visą 2014-04-29 dieną sulaikytą kilnojamą turtą. Skunde nurodo, kad yra visiškai įsitikinusi, jog jos sūnus ir jo geriausias draugas A. M., kurį ji pažįsta kaip sūnaus vaikystės draugą, jokios neteisėtos veikos 2014-04-29 nepadarė. Jai pačiai aiškiai matyti, kokie nekompetentingi yra etatiniai gamtos apsaugos pareigūnai, kaip liudytojas T., kuris nesugebėjo tinkamai atsakyti nei vieną jos gynėjos klausimą, dėl ko LR aplinkos ministerijos Kauno RAAD atstovė teisme jautėsi nejaukiai, kiek įmanydama sufleravo liudytojui atsakymus į klausimus. Tiek pareigūno T. nekompetencija, tiek LR aplinkos ministerijos Kauno RAAD atstovės V. G. nesąžiningumas, tiek liudytojo R. paliudijimas apie konfiskuoto turto sulaikymo, nuvežimo, o svarbiausia - laikymo sąlygas, liudija viena - LR aplinkos ministerijos Kauno RAAD organizuojamame darbe yra totali betvarkė, galimai sąlygojanti ir darbuotojų nesąžiningus veiksmus. Nenuostabu, kad atliekamas ir ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje dėl būtent šio departamento pareigūnų veiksmų. Be to, pareigūnė V. G., direktoriaus vardu surašydama atsiliepimą į jų 2014-05-21 skundus, neteisėtai nurodė, kad ATP bylų nagrinėjimo metu D. D. keitė savo parodymus, nurodydamas, kad sulaikyti daiktai priklauso „seseriai", o jau skunde nurodė, kad jie priklausė motinai, tačiau tokie parodymai fiksuoti nebuvo, o D. D. sesers net neturi. Apeliantė taip pat pažymi, kad visas įvykio metu sulaikytas kilnojamas turtas yra jos, nors dalis jo yra registruota ir sūnaus vardu. Jei nubaustieji ir būtų kalti, jos tyčios pažeidimo padaryme nėra ir ji, t. y. tikroji turto savininkė nebuvo atsakinga už šio turto panaudojimą pažeidimų padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010), kas yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti jai priklausančio kilnojamojo turto.
Atsiliepimas
Institucijos pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus prašoma Kauno apylinkės teismo 2014-08-07 nutarimą palikti galioti nepakeistą ir apeliacinių skundų netenkinti.
D. D., A. M. ir B. D. apeliaciniai skundai netenkinami.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstas ir teisėtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. D. ir A. M. padarė ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą.
Nors pažeidėjai apeliaciniuose skunduose ginčija savo kaltę dėl pažeidimo padarymo ir nurodo, kad 2014-04-29 Kauno mariose pareigūnų nurodytų žuvų jie pagavę nebuvo, tačiau jų kaltę byloje visiškai įrodo reide dalyvavusių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių E. N. ir G. N. (tiesiogiai stebėjusių pareiškėjų veiksmus ir juos sulaikiusių) ir kitų pažeidimo liudytojų pareigūnų M. T. ir I. M., neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. R. ir V. S. parodymai, byloje esančios fotonuotraukos ir kiti rašytiniai duomenys: administracinių teisės pažeidimų protokolai, Institucijos „Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos reidų registravimo žurnalas“. Pažeidėjai nepagrįstai nurodo, kad teismas vadovavosi vieninteliais melagingais liudytojų E. ir G. N. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad šių liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, esminės detalės sutampa, neprieštarauja tarpusavyje. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad liudytojai siekia apkalbėti pareiškėjus ar kad būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Tokių duomenų savo skunduose nepateikia ir patys apeliantai. Priešingai nei nurodoma skunduose, brangaus turto konfiskavimas valstybės naudai nelaikytinas logišku tikslu pareigūnams siekti sulaikyti pažeidėjus. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo, tiek aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių dviejų pareigūnų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimą padariusius asmenis, nešališkumu ir netikėti jų parodymais, kuriuos jie patvirtino teismo posėdžio metu ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Šalies argumentai
Apeliantas D. D. skunde nepagrįstai nurodo ir tai, kad teismas visiškai neanalizavo visos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, o juo labiau gynėjos prašymu paties teismo iš Institucijos išreikalautos medžiagos, kuri, apelianto manymu, yra itin reikšminga ir patvirtinanti Institucijos darbuotojų nesąžiningumą. Tačiau tokie apelianto argumentai vertintini tik kaip gynybinė jo versija siekiant išvengti atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas apeliantų nurodytas aplinkybes išanalizavo, aiškinosi, kiek reidų buvo vykdyta 2014 m. balandžio 29 d., kokie buvo nustatyti pažeidimai, kokioje teritorijoje, kokios žuvys buvo sulaikytos pas pažeidėjus. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno A. M. 2014 m. balandžio 29 d. surašyti protokolai įrodo pareigūnų nesąžiningumą ir tuo labiau - pažeidėjų nekaltumą. Apylinkės teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 29 d. Institucijos pareigūnai vykdė reidus dviem ekipažais, skirtingose teritorijose, pareigūnams talkino neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Būtent neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai E. N. ir G. N. matė, kaip D. D. ir A. M. žvejoja, kad sugautas žuvis suvėrę ant įrankio žuviai verti (žvejų vadinamo ,,kukanu“), kuris buvo oranžinės spalvos, būtent tokį, oranžinės spalvos įrankį žuviai verti su žuvimi rado krūmuose netoli apeliantų išlipimo vietos, prie valties. Be to, kaip nurodoma Institucijos atsiliepime, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nėra valstybės aprūpinami techninėmis priemonėmis, jie naudojasi savo turimomis priemonėmis, o teisės aktuose nėra numatyta pareiga būtinai užfiksuoti patį žuvies sugavimo faktą. D. D. skunde nurodoma, kad jų su A. M. kaltę paneigia ir tai, kad jie neplaukiojo ties (duomenys neskelbtini). Tačiau pažeidėjai buvo nubausti už tai, kad su mėgėjiškos žūklės įrankiu žvejojo Kauno mariose ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, Kauno rajone, o iš „Telefonu gaunamų pranešimų apskaitos žurnalo“ būtent ir matyti, jog Kauno marių miškų tarnyba pranešė apie galimus pažeidimus Kauno mariose tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne tik ties (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma apelianto skunde.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad, nors administracinėn atsakomybėn patraukti pažeidėjai apeliaciniuose skunduose ir neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jie administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skunduose nurodomos aplinkybės apie pareigūnų nesąžiningumą, išankstinį liudytojų parodymų suderinimą, galimas žuvies atsiradimo aplinkybes ir teismo šališkumą yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos ir nepaneigia pažeidėjų kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Aukštesniojo teismo nuomone, nemotyvuotų ir deklaratyvių teiginių pagrindu apeliantai tiesiog siekia išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 87 str. 3 d. dispozicijoje numatyti konkretūs veiksmai, kuriais gali būti pažeista teisė, t. y. Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), kurie užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu. Apeliantai savo skunduose ginčija D. D. paskirtos administracinės nuobaudos – konfiskavimo taikymą.
ATPK 26 str. numato, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Tačiau šio straipsnio dalis, numatanti, kad gali būti konfiskuojami daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, nepriklausomai kas tų daiktų savininkas, būtent ATPK 87 str. 3 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų atžvilgiu įsigaliojo tik nuo 2014 m. gegužės 28 d. (ATPK 26 str. redakcija paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05731). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas 2014-04-29, t. y. prieš straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimą, laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė konfiskuoti tik pažeidėjui priklausančius draudžiamus naudoti žvejybos įrankius ir priemones, kuriuos jis naudojo pažeidimo padarymo metu. Bylos duomenys patvirtina, kad D. D. kartu su A. M. gaudė žuvis su 2 dalių meškere su rite be pavadinimo (meškerykotis „VEGEANA 2,1 m SHIMANO“) ir 2 dalių meškere su rite „FUJITSU GUART 4“ (meškerykotis „UNIQUE lm 10 s SPECIALIST AMUNDSON MISTRALL“) iš plastikinės valties „GALION 360“, registracijos Nr. LT-8620, su pakabinamuoju varikliu „MERKURY F4M“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas daiktų priklausomybę savininkui, rėmėsi oficialiais valstybės institucijų išduotais dokumentais, sąskaita faktūra ir pirkimo pardavimo sutartimi, kurias bylos nagrinėjimo metu pateikė apeliantai, taip pat aplinkybe, kad D. D. pažeidimo padarymo įvykio vietoje E. N., G. N. ir M. T. paaiškino, kad visi daiktai priklauso jam. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, kad visi daiktai, išskyrus B. D. priklausanti valties pervežimo priekaba „THULE TRAILERS“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. D. ir jie turi būti konfiskuoti. Todėl apeliantai visiškai nepagrįstai, nepateikdami jokių tai patvirtinti galinčių duomenų prašo grąžinti iš D. D. paimtus daiktus, nurodydami, kad jie priklauso ne jam, o jo motinai B. D.. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ir Institucijos pareigūnės V. G. parodymais dėl jos žinomų aplinkybių apie tai, kad pažeidėjas D. D. keitė savo parodymus ir pareigūnams nurodė skirtingas aplinkybes apie pažeidimo darymo metu naudojamų daiktų priklausomybę kitiems asmenims.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. D. ir A. M. pagrįstai pripažinti kaltais padarę ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, administracinės nuobaudos pažeidėjams individualizuotos tinkamai, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. D., A. M. ir B. D. apeliacinių skundų netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.