Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 2014 m. balandžio 17 d. teistas Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. 2020 m. birželio 18 d. apie 13.00 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo 6-o pastato iki (duomenys neskelbtini) 9-o pastato, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 ir daugiau promilės alkoholio arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Byloje paties kaltinamojo A. P. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo A. P. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2020 m. birželio 18 d. apie 13.00 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo 6-o pastato iki (duomenys neskelbtini) 9-o pastato, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 3,37 promilių neblaivumas). Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. P. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. A. P. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

6. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 67-71). A. P. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 72-75), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 78), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 66), dirba (b. l. 77), teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nedirba, nes turi neįgalumą, nustatytas ribotas 35 procentų darbingumas dėl TBC, jo pajamas sudaro gaunama socialinė išmoka 260 Eur į mėnesį.

7. Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, tačiau kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, juolab pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog baudos negalėtų sumokėti dėl sunkios finansinės padėties, dėl to, kad nedirba ir gauna tik socialinę pašalpą, yra neįgalus, turi ribotą darbingumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas kaltinamajam yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat įvertinus veikos padarymo motyvus (norėjo grįžti į namus, esančius už kelių kilometrų), ankstesnį teistumą, taikytą bausmę bei jos efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

8. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

9. Kita vertus, teismas įvertina tai, kad realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.

10. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tos veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

11. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), kuri nenumatė galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą. Vienok, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., kuri šiuo atveju palengvino nuteistojo teisinę padėtį, nes numato, kad pirmą kartą nuteistam asmeniui arešto bausme, jos vykdymas gali būti atidėtas, jei yra nustatytos šiame įstatyme numatytos sąlygos. Taigi, nuo nusikaltimų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimo įstatymo leidėjo valia dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pasikeitė. Tačiau šiuo atveju taikytina palankiausia kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., kuri leidžia asmenims, nuteistiems pirmą kartą arešto bausme, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ko nenumatė nusikaltimų padarymo metu galiojusi minėto straipsnio redakcija.

12. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos atsakomybės nevengė, savo nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nusikalstama veika žala nepadaryta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis yra neįgalus, turi nustatytą 35 procentų darbingumą dėl TBC, todėl teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos A. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka A. P. asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam 3 mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant dalinį kaltinamojo judėjimo apribojimą ir skiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos A. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

13. Į bausmės laiką A. P. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. birželio 18 d. 13.30 val. iki 2020 m. birželio 19 d. 12.10 val. (BK 65-66 straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. P. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (pirmojo tikrinimo metu nustatytas sunkus girtumas 3,37 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu sunkus dar didesnis girtumo laipsnis– 3,42 promilės alkoholio). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, kaltinamojo teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, net neturėdamas šios specialiosios teisės, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas 1 kartą, už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, dauguma nuobaudų įvykdytos, administracinių baustumų už kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta pirmojo tikrinimo metu 3,37 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu – 3,42 promilės alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

16. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo O. K. priklausantį automobilį „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 22-26, 47). Kaip nustatyta tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek iš liudytojo O. K., tiek iš liudytojos D. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, automobilį kaltinamajam vairuoti leido pats jo savininkas O. K., nors pastarasis kartu vartojo alkoholinius gėrimus su kaltinamuoju, žinojo, jog duoda savo automobilį neblaiviam kaltinamajam vairuoti. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – O. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

18. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

19. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, A. P. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina procesinės prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104-105).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti A. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 42 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti galutinę 28 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. P. paskirtos 28 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą, A. P. įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 18 d. 13.30 val. iki 2020 m. birželio 19 d. 12.10 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviem) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti O. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.