- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-627-590/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10917-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. R.
- Skolininkas
- K. L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- N. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą skolininkui K. L. V., suinteresuotiems asmenims N. V., antstolei B. Č. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkui K. L. V.priklauso pusė sutuoktinės N. V. turto ir pajamų. Nurodė, kad antstolės B. Č. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0129/15/00655 dėl 428,96 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-09-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kreditoriui A. R. iš skolininko K. L. V.. Antstolė, pradėjusi priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, jo vardu registruoto turto ir piniginių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, nerado, skolininko sutuoktinė N. V. gauna pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, todėl remiantis CK 3.87 straipsnio 2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatomis nustatytina, kad skolininkui K. L. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. V. gaunamos socialinio draudimo išmokos ir ½ dalis jos valdomo turto. Antstolė 2016-09-19 kreditorei pateikė siūlymą iki 2016-10-30 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nustatymo.Skolininkas K. L. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo panaikinti 2016-09-19 antstolės B. Č. patvarkymą areštuoti N. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokų dalį, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą ir netenkinti A. R. pareiškimo reikalavimo, kad skolininkui K. L. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. V. gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Nurodė, kad 2016-11-02 K. L. V. ir N. V. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kuri 2016-11-03 buvo paviešinta ją įregistravus Vedybų sutarčių registre. Minimos sutarties 2.3. punkte nurodyta, kad „turtas (įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, pinigai, bet kokios pajamos, įskaitant, bet neapsiribojant pajamos iš darbo santykių ar profesinės veiklos, pensijos, obligacijos, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, palūkanas, indėliai kredito įstaigose, įskaitant gaunamas palūkanas ir kita), įgytas po šios sutarties sudarymo asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė“. Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad „pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos po šios sutarties sudarymo, t. y. pajamos iš sutuoktinių darbinės, intelektualinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos, gautos pardavus įmonių akcijas arba verslo dalį, iš įmonių veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos arba turtas , taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė“. Skolininkas atsiliepime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, kurioje teismas konstatavo, kad jeigu vedybinėje sutartyje sutuoktiniai susitarė, kad gaunamas turtas ir pajamos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, antstolis nebegali nukreipti skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. R. prašymą. Nurodė, jog išieškoma skola yra priteista iš K. L. V., todėl ji pripažintina jo asmenine prievole, tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog į skolininko sutuoktinės N. V. ½ dalį gaunamų jos pajamų, skolininko skolos išieškojimas negali būti nukreiptas – byloje nėra duomenų, jog išieškojimas iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies pagal skolininko prievoles, negalimas, nėra duomenų, kad sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis turtas, iš kurio galimas išieškojimas. Nurodė, jog turto teisinis režimas vedybų sutartimi pakeistas nebuvo, todėl iš jo galima ir toliau tęsti išieškojimo veiksmus, taigi išieškojimas iš skolininko turto nėra apsunkinamas. Pažymėjo, jog teisės aktai nedraudžia išieškotojui, o tam tikrais atvejais ir kitiems asmenims pagal antstolio siūlymą iš naujo kreiptis į teismą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrame turte, atsižvelgiant į sudarytos vedybų sutarties nuostatas. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti A. R. 2016-12-27 (reg. Nr. DOK-11512) atskirąjį skundą dėl 2016-11-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-3554-239/2016 bei 2016-12-30 atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-11625) dėl atsisakymo persiųsti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui; netenkino prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-24 nutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. R. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-18 nutartį, nustatyti, kokia dalis N. V. esamų ir būsimų pajamų priklauso skolininkui K. L. V., grąžinti skundą nagrinėti pirmajai instancijai dėl neišnagrinėto pareiškimo dalies, t. y. dalyje dėl asmeninio turto dalies nustatymo skolininko K. L. V. ir N. V., bendroje jungtinėje nuosavybėje, skolininko pajamas ir turtą surasti ir aprašyti pavesti vykdomąją bylą vedančiai antstolei B. Č., išreikalauti vykdomąją bylą iš antstolės B. Č..Nurodė, kad teismas 2016-10-11 raštu prašė antstolės B. Č. pateikti vykdomąją bylą, tačiau 2016-11-18 nutartyje teismas nurodė, kad antstolė vykdomosios bylos nepateikė, todėl teismas nepagrįstai ėmėsi nagrinėti pareiškimą vykdymo procese be vykdomosios bylos ir tai nurodė skundžiamoje nutartyje. Teismas nesirėmė vykdomosios bylos duomenimis ir tuo nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškimą. Teismas pareiškimą vykdymo procese sprendė tik iš dalies, t. y. nagrinėjo pareiškimą tik dalyje dėl skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų, tačiau visiškai nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškimo dalies, kuria buvo prašoma nustatyti kokia dalis sutuoktinių bendrojo turto priklauso skolininkui. Teismas taip pat nepasisakė dėl kreditorių prašymo pavesti antstoliui surasti bei aprašyti sutuoktiniams priklausantį turtą. Nors teismas nutartyje nurodė, kad neva atlieka antstolio veiklos teisminę priežiūrą, bet vykdomosios bylos neišreikalavo ir nepavedė antstoliui nustatyti sutuoktinių bendrąjį turtą bei skolas. Pirmos instancijos teismas neturėdamas vykdomosios bylos negalėjo tinkamai išspręsti ir takyti vedybinę sutartį, nes nežinojo kokia apimtimi sutuoktinių turtas buvo apribotas iki jos sudarymo ir ar minėta sutartis galioja. Kreditoriams 2016-11-02 vedybinę (povedybinė) sutartis nebuvo pateikta. Pareiškėja A. R. 2017-01-03 atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-30 nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl 2016-11-24 nutarties, priimti 2016-12-27 atskirąjį skundą dėl 2016-11-18 nutarties bei 2016-12-30 atskirąjį skundą dėl atsisakymo persiųsti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui, priimti A. R. apeliacinį skundą dėl 2016-11-18 nutarties ir išspręsti bylą iš esmės prijungiant vykdomąją bylą, kurios neišreikalavo iš antstolio pirmosios instancijos teismas. Skolininkas K. L. V. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-18 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atskirojo skundo argumentai, jog Trakų rajono apylinkės teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį, yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties (nutarčių) negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą (atskiruosius skundus) nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties ir 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos (išieškotojos) A. R. prašymas dėl skolininko K. L. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, atmestas.Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Dėl šios priežasties ta aplinkybė, jog antstolis pasiūlė išieškotojui, skolininkui ar bendrosios nuosavybės turėtojui paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepadarė klaidos nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes priimdamas nutartį nesirėmė vykdomosios bylos duomenimis, taip nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškimą.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016-10-11 pranešimu dėl pareiškimo nagrinėjimo, atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, prašė antstolės B. Č. pateikti vykdomąją bylą. Nepaisant to, kad antstolė teismui prašomos vykdomosios bylos nepateikė, pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir pareiškėjos prašymą atmetė nurodęs, jog byloje nėra duomenų, kad sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis turtas, iš kurio galimas išieškojimas, turto teisinis režimas vedybų sutartimi pakeistas nebuvo, todėl iš jo galima ir toliau tęsti išieškojimo veiksmus. Kaip jau buvo minėta, teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymus, turi atlikti antstolio procesinės veiklos kontrolę, o antstolis savo ruožtu – pateikti teismui reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.). Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimui neišsireikalavo iš antstolio prašymui nagrinėti reikalingų dokumentų ir vykdomosios bylos. Kad vykdomoji byla nebuvo išsireikalauta patvirtina tokių duomenų nebuvimas ir jos nepateikimas kartu su atskirtuoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, nevertino bylai reikšmingų įrodymų, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes būtų pažeista apeliantės teisė į apeliaciją vertinant naujai pateiktus reikšmingus įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties
Apeliantė 2017-01-03 atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-30 priimtą nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl 2016-11-24 nutarties, priimti 2016-12-27 atskirąjį skundą dėl 2016-11-18 nutarties bei 2016-12-30 atskirąjį skundą dėl atsisakymo persiųsti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui, priimti A. R. apeliacinį skundą dėl 2016-11-18 nutarties ir išspręsti bylą iš esmės prijungiant vykdomąją bylą, kurios neišreikalavo iš antstolio pirmosios instancijos teismas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino A. R. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-24 nutarties bei atsisakė priimti 2016-12-22 apeliacinį skundą, 2016-12-27 atskirąjį skundą bei 2016-12-30 atskirąjį skundą dėl atsisakymo persiųsti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šiais apeliantės teiginiais neturi pagrindo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei byloje esančių duomenų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismui 2016-11-18 nutartimi pareiškėjos A. R. prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo netenkinus, 2016-11-23 teisme buvo gautas A. R. atskirasis skundas (reg. Nr. 10385) dėl šios teismo nutarties, kuris teisėjos rezoliucija 2016-11-23 buvo priimtas. Taip pat 2016-11-22 (reg. Nr. 10321) ir 2016-11-23 reg. Nr. 10384) buvo gauti kiti atskirieji skundai dėl 2016-11-18 nutarties, kuriems 2016-11-24 nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti iki 2016-12-07, tačiau pareiškėjai iki nurodyto termino nepašalinus trūkumų, šie skundai, t. y. 2016-11-22 (reg. Nr. 10321) ir 2016-11-23 (reg. Nr. 10384) 2016-12-15 nutartimi buvo laikyti nepaduotais ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui. Dėl šios nutarties pareiškėja atskirojo skundo taip pat nepateikė. Taigi, kaip matyti, pareiškėja iš esmės dėl 2016-11-18 priimtos pirmos instancijos teismo nutarties atskirąjį skundą teikė penkis kartus (2016-11-22, 2016-11-23, 2016-11-23, 2016-12-27 bei 2016-12-27 kartu su prašymu atnaujinti terminą), nors Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos rezoliucija 2016-11-19 atskirasis skundas, kuris buvo gautas 2016-11-23 (reg. Nr. 10385) buvo priimtas dar 2016-11-23. Nustatyta, kad visi pateikti skundai savo turiniu yra analogiški 2016-11-23 pateiktam ir priimtam atskirajam skundui (reg. Nr. 10385), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog priimti papildomus pareiškėjos skundus nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Kiti apeliantės A. R. atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamų nutarčių procesiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti apeliantės A. R. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties.
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.