Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams adv. J. Bieliauskienei ir A. Mikšiui, atsakovės S. K. atstovams adv. M. Bakanui, Dorai Kerbelienei ir R. L., atsakovo Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) savininkų bendrijos atstovui A. B., kartu ir trečiasis asmuo, trečiajam asmeniui E. V., neatvykus tretiesiems asmenims Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams pagal VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą byloje sąrašą, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,P.“ ieškinį atsakovams: S. K. ir Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) savininkų bendrijai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų S. K. ir Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) savininkų bendrijos (toliau DNSB) priešieškinį ieškovui dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys: A. B. ir kt. gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendraturčiai pagal VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą byloje sąrašą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nustatyti atsakovo bendrijos naudai neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę atsakovui bendrijai naudoti ir aptarnauti namo inžinerinius tinklus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą.

Nustatyti, jog atidalijimo išlaidos paskirstomos tarp ieškovo ir atsakovų proporcingai turėtoms patalpos dalims.

Priteisti iš ieškovo UAB „P.“ atsakovams bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai pakartojo priešieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Tretieji asmenys priešinio ieškinio patenkinimui neprieštaravo (T.4, 76-102 b.l., T.7, 63 b.l., T.9, 3, 45 b.l.).

Teismo posėdžio metu parodymus davė architektai Š. S. ir R. L. (T.5, 82-91 b.l.), o pastarasis vėliau pateikęs atsakovės S. K. išduotą įgaliojimą tapo ir jos atstovu. Taip pat kaip specialistė parodymus davė ir liudytoja R. K., dirbanti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale kadastro duomenų tvarkymo skyriaus vedėja ir kadastro specialiste eksperte (T.7, 125-126 b.l.). Be to parodymus byloje davė ir kita specialistė L. M. dirbanti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale (T.6, 9-11 b.l.). Liudytojo parodymus byloje davė ir Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas A. Č. (T.8, 143-144 b.l.). Parodymus byloje davė ir liudytojai B. J., O. G. L. (T.5, 82-91 b.l.).

Ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovų priešinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl rūsio atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pirmiausia atsižvelgiama į bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, turi būti atsižvelgta į tai, kokie yra tarp bendraturčių susiklostę faktiniai santykiai dėl naudojimosi bendru daiktu, taip pat įvertinta, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarka yra racionali, ar nepažeis kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų. Ginčo šalys pareiškė reikalavimus atidalinti joms nuosavybės teisę priklausančias rūsio dalis. Ieškovas nori, kad būtų atidalinta jam priteisiant kitų dviejų bendraturčių dalis, esančias bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pastariesiems priteisiant (sumokant) jo nurodyto dydžio pinigines kompensacijas, o atsakovai nori atidalijimo natūra pagal jų pateiktą projektinį pasiūlymą. CK 4.82 str. 5 dalis nustato, kad buto savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (butų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. Byloje teisiškai yra reikšmingas ne tik kiekvienos ginčo šalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ploto dalis, bet ir kitos aplinkybės. Ginčo dėl šių ploto dalių tarp bylininkų nėra.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė į bylą ir projektinį pasiūlymą nurodydami jų manymu tinkamiausia atidalijimo natūra variantą. Ieškovas su šiuo kitos šalies pateiktu projektiniu pasiūlymu nesutiko ir prašė teismo jo nelaikyti tinkamu įrodymu (T.8, 187 b.l.). Teismas sprendžia, kad atsakovai pagrįstai ir teisingai siūlo atidalinti natūra jiems priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę atsižvelgiant ir į kitos šalies interesus (T.1, 20-21 b.l.). Byloje nustatyta, kad šiuo metu į rūsį galima patekti tik iš namo išorinėje pusėje, tai yra iš kieme esančio įėjimo (patalpos plane pažymėtos indeksu R-131, T. 1, 18 b.l.). Atsakovai prašė rūsį atidalinti natūra, suteikiant ieškovui galimybę įsirengti iš jam ir kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams priklausančios dalies atskirą įėjimą į ieškovui priskiriama naudojimuisi rūsio patalpų dalį. Byloje nustatyta, kad ieškovui yra galimybė nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų įsirengti atskirą įėjimą į rūsį, ne tik pagal atsakovų projektinio pasiūlymo variantą, bet pagal kitą pačiam ieškovui labiau priimtiną projektinį sprendimą (T.1, 20-21 b.l.). Tai nebus sudėtinga, nes namo pamatai tvirti, šią aplinkybę patvirtino abi šalys, o teismas tai įvertino vietos apžiūros metu. Po rūsio patalpų atidalinimo natūra tarp ginčo šalių būtų suformuotos dvi savarankiškos jo patalpos, pasibaigtų tarp ginčo šalių bendroji dalinė nuosavybė, kiekvieną iš šalių šias patalpas galėtų naudoti savarankiškai atsižvelgiant į jų paskirtį, o atsakovai jiems atitekusią patalpą galėtų naudoti sandėliavimui bendrai. Bendraturčių santykiai konfliktiški, todėl rūsio atidalinimas natūra įrengiant dar vieną atskirą įėjimą ir atliekant nedidelės apimties kapitalinio remonto darbus, panaikintų tolimesnių konfliktų ir ginčų tarp bendraturčių galimybę (T.1, 58-65 b.l.). Be to atskiro įėjimo įsirengimo piniginės sąnaudos tektų ieškovui, kaip ir atsakovams pateikusiems savo projektinį pasiūlymą dėl šių patalpų atidalinimo natūra. Iš paminėto seka, kad nė vieną iš šalių neatsidurtų finansiškai sudėtingoje ar blogesnėje padėtyje. Naujo įėjimo į rūsį piniginės sąnaudos, atsižvelgiant į ieškovui tenkančio rūsio dalį ir rinkos vertę, nebūtų neprotingos ir neracionalios. Be to ieškovas nepateikė į bylą ir atskiro įėjimo į rūsį įrengimo išlaidų galimos sąmatos, plane pažymėtos indeksu R - 130 (T.1, 25-26 b.l.). Taip pat ieškovas pripažino, kad naują įėjimą į rūsį galima įrengti ir iš išorinės namo pusės. Faktiškai susiklostė padėtis, kad rūsiu galėjo naudotis tik ieškovas jame padaręs pertvaras (T.1, 169-216 b.l.). Teismas sprendžia, kad rūsio atidalinimas natūra atitinka racionalumo ir protingumo principus, todėl atsakovų reikalavimas atidalinti rūsį natūra tenkintinas, o ieškovo prašymas visą rūsį priteisti jam, įpareigojant jį sumokėti atsakovams piniginę kompensaciją už jam tenkančias kitų bendraturčių rūsio dalis atmestinas. Tuo pačiu atmestini ieškovo motyvai, kad atidalinus ginčo objektą į dvi savarankiškas dalis, pats daiktas neteks komercinės vertės. Tokie ieškovo argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ginčas kilo dėl rūsio paskirties patalpų, o ne dėl jų komercinio pritaikymo, kaip to norėtų bylininkas ieškovas. Ieškovas pateikė ginčo rūsio vertinimo ataskaitą, surašytą kvalifikacijos atestatą turinčio turto vertintojo (eksperto). Pagal ieškovo pateiktą turto vertintojo A. L. pažymą 1 kv. m. rūsio rinkos vertė yra 680 Lt (atitikmuo 196,94 Eur). Ataskaitoje pateikta viso rūsio rinkos vertė. Ieškovas prašantis teismo priteisti jam visą nekilnojamąjį daiktą, o atsakovams iš jo priteisti kompensaciją pinigais už kitam bendraturčiui tenkančias rūsio dalis, turėjo paneigti atsakovų pateikto ginčo objekto atidalijimo natūra netikslingumą. Ieškovas tinkamais įrodymais nepaneigė atsakovų pateikto projektinio pasiūlymo, o jo įvertinimui neprašė teismo skirti teisminę šio projektinio pasiūlymo įvertinimui ekspertizę (kuri būtų patikimesnis įrodymas), tai yra ieškovas atsisakė įstatymo jam suteiktos įrodinėjimo pareigos. Ieškovo pateiktame ginčo rūsio atidalinimo variante remiamasi nekilnojamojo turto rinkos verte, atsižvelgiant į lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą. Tačiau atsakovams prašant atidalinti ginčo objektą natūra pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, teismui nėra teisinio pagrindo remtis ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kadangi atsakovų pateiktas turto atidalinimo variantas labiau atitinka visų šalių interesus ir yra patikimesnis. Todėl teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą atsakovams dėl jiems priteisiamos piniginės kompensacijos, vadovaujasi CK 4.80 str. 2 d. nuostata dėl nekilnojamojo daikto atidalinimo natūra, o ne dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Civilinio kodekso 4. 80 straipsnis leidžia bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviui atidalyti savo turto dalį iš bendro turto. Pagal CK 4. 80 str. 2 dalies prasmę atidalyti iš bendro turto galima šiais būdais: 1) turtas dalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai; 2) turtą natūra paskiriant bendrasavininkiui, atsidalijančiajam priteisiant piniginę kompensaciją už jo dalį bendrame turte. Viena iš šio straipsnio ypatybių yra ta, jog kuomet asmuo siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tokiu atveju jis turi prašyti sau piniginės kompensacijos, o tik dėl to nesusitarus ją galima siūlyti kitam bendraturčiui.

Teismas pripažįsta, kad pagal atsakovų 2015-03-03 patikslinto priešieškinio reikalavimus atidalyti jų dalis natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne priteisti jiems pinigines kompensacijas tiek teisiškai, tiek faktiškai yra racionalesnis sprendimas. Pagal ieškovo reikalavimą siekiama eliminuoti atsakovus iš bendrosios dalinės nuosavybės už tai išmokant jiems piniginę kompensaciją, neatsižvelgiant ir į jau esamą šių daikto dalių valdymą, o pagal atsakovus ir jų pateiktą reikalavimą yra siekiama iš esmės minėtų daiktų dalių atidalijimo natūra, atskiriant abejiems iš bendraturčių pagal jiems tenkančias idealias šio turto dalis ir jų pagrindu suformuojant atskirą kadastrinį vienetą. Tokiu atveju du bendraturčiai neatsisako jiems priklausančių ginčo turto dalių ir nepageidauja gauti už šias turto dalis atitinkamų piniginių kompensacijų. Konstatuotina, kad teismas atidalindamas tarp bendraturčių jų valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise dalis, iš esmės remiasi CK 4. 80 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pagal šio įstatymo normos prasmę bei kasacinio teismo suformuotą praktiką (Teismų praktika, biuletenis Nr. 32, 2010 metai, 315-355 p.), bendrosios dalinės nuosavybės dalyvį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė nutraukiama, tas dalyvis tampa savininku jam paskirtos turto dalies, kurią jis gali savarankiškai valdyti ir ja disponuoti, t. y. nelieka bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai.

Prioritetinis CK 4.80 str. įtvirtintas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra atidalijimas natūra. Teismas sprendžia, kad šalys turi galimybę rūsį atidalinti natūra pagal atsakovo pateiktą projektinį pasiūlymą ir toks atidalinimas atitinka šalių valdomo bendro ploto santykį bei nepažeis bendraturčių interesų. Ieškovas prašė rūsį atidalinti jam priteisiant atsakovų valdomas bendrojo naudojimo ploto dalis, jiems išmokant jo pasiūlyto dydžio piniginę kompensaciją, o atsakovai galiausiai pasiūlė rūsio patalpas atidalinti pagal jų pateiktą rūsio atidalijimo planą (T.1, 21 b.l., T.8, 147, 154, 187 b.l.). Teismas, įvertinęs abu atidalinimo būdus, nustatė, kad atsakovų parinktas atidalijimo būdas labiau atitinka aukščiau paminėtus teisės principus ir iš jų kylančias teisės nuostatas, todėl atsakovų pateiktas ginčo turto atidalijimo projektinis pasiūlymas atitinkantis šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, laikytinas šio teismo sprendimo sudėtine dalimi. Remiantis CK 4.80 str. 1, 2 d. teismas nusprendžia rūsį atidalinti pagal atsakovų pasiūlytą atidalijimo projektinį pasiūlymą.

Dėl bendraturčiams keliamų reikalavimų, įgyvendinant savo teisę atidalinti daiktą natūra.

Kiekvieno bendraturčio teisės ir pareigos atidalinant ginčo daiktą natūra, turi būti įgyvendinamos, laikantis teisės normose nustatytų taisyklių. Kaip jau teismas yra nurodęs kiekviena iš šalių daikto atidalinimo metu atlikdama kapitalinį remontą, privalo atsižvelgti ir į kitos šalies interesus. Tarp šalių kilus bendraturčių nesutarimams, jie turi būti protingai motyvuoti (T.4, 76-102 b.l.). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktus, specialistų išvadas, kitus patikimus duomenis, įvertinus ir kitos šalies pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rūsio patalpų atidalijimas natūra pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki atidalijimo, o numatomi atlikti statybos darbai atitinka techninius dokumentus, teisės normas, reguliuojančias saugos ir pastato eksploatavimo sąlygas. Kapitalinio remonto metu kiekviena iš šalių turi nekliudyti kitai šaliai, pvz. galimybės patekti į atidalijamas rūsio patalpas ir kt. Darbų atlikimo metu kiekvienas iš bendraturčių turi prievolę laikytis teisės normose nustatytų taisyklių reikalavimų. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito bendraturčio, siekiančio didesnės sau naudos veiksmais, turi teisę reikalauti pašalinti galimus tokių teisės normų pažeidimus (T. 8, 8-15, 23-24, 65 b.l.). Ginčo šalys pateikė gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rūsio atidalijimo skirtingus projektinius pasiūlymus (T.1, 21 b.l., T.8, 187 b.l.). Teismas nustatė, kad rūsio atidalijimo natūrą tarp bendraturčių atsakovų projektinis pasiūlymas iš esmės atitinka šalių valdomas rūsio patalpų dalis, pats atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo pripažintinas pagrįstu. Nors ieškovas prieštaravo atsakovų pateiktam projektiniam pasiūlymui, tačiau vėliau nebepateikė įrodymų, kad projektinio pasiūlymo sprendinys pažeidžia iš esmės ieškovo interesus ar šis projektinis pasiūlymas neatitinka teisės aktų (LR Statybos įstatymo ar Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“) reikalavimų. Teismas sprendžia, kad atsakovai turi teisę be ieškovo sutikimo, nustatyto STR1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.3. teikti projektavimo sąlygas projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Teismui rūsio patalpas tarp bendraturčių atidalinus natūra, šalys ir toliau lieka namo bendrų konstrukcijų – stogo, išorinių sienų ir kt. bendraturčiais. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3. ir 15.5. punktus, kad gauti statybos leidimą, statytojas privalo pateikti ne tik statinio projektą, bet ir statinio bendraturčių sutikimą, tačiau ginčo atveju atsakovams tokio ieškovo sutikimo dėl rūsio patalpų atidalijimo gauti jau nereikės. Teismas sprendžia, kad atsakovų reikalavimas vykdyti visą atidalintų daiktų procesą yra sietinas tik su kitais jam keliamais reikalavimais, o ginčo atveju yra pagrįstas (T.8, 138 b.l.). Toks sprendimas atitinka susiformavusią teismų praktiką. Savaime suprantama, kad šalys ir toliau siekdamos praktiškai užbaigti rūsio patalpų atidalijimo procesą turės galimybę susipažinti su kitos šalies pateiktu projektu ir faktiškai atliekamais darbais. O šalis manydama, kad jos teisės atidalijimo proceso eigoje yra pažeidžiamos, galės reikšti reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka dėl pažeidimų pašalinimo. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti atsakovams teisę įstatymo nustatyta tvarka pagal architekto R. L. pateiktą projektinį sprendimą atlikti planuojamus rūsio patalpų atidalijimo darbus, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pastate Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., parengus visus su statybos darbais susijusius dokumentus. Teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas pripažinti ieškovui teisę savo lėšomis įsirengti atskirą įėjimą į rūsio patalpą iš namo laiptinės per kapitalinę namo sieną irgi yra pagrįstas.

Kitų namo bendraturčių turinčių šiame name gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas sutikimas ieškovui vykdyti kapitalinio remonto darbus bus būtinas esant daugumos, o ne visų jų pritarimui (pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 10.2. punktą). Be to pripažintina, kad vienas iš atsakovų DNSB, teikdamas savo projektinį pasiūlymą, o tuo pačiu ir atstovaudamas kitus namo bendraturčius, negali prieštarauti kitos šalies (ieškovo) poreikiui, kadangi toks atsisakymas gali būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, atsižvelgiant į paties atsakovo prašymą ginčo byloje. Siekdamas savo teisės tinkamo realizavimo, atsakovas DNSB turi pripažinti ir kitos šalies tokią pat teisę ir teisėtą interesą, nes priešingu atveju gali būti neįgyvendinta ir pačių atsakovų teisė į rūsio patalpų atidalijimą. Teismui nustačius, kad ieškovo teisės dėl atsakovų veiksmų nepažeidžiamos, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovams dėl atidalijimo ir piniginės kompensacijos jiems priteisimo atmestini.

Atskirai pastebėtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovas ginčo rūsio patalpose padarė pertvaras, pats rūsys nėra nuolat prižiūrimas, šalių valdomos namo dalies kiemo pusėje paliktas laisvas įėjimas į rūsį ir kt. (T.1, 58-59, 61-65, 71-73, 151 b.l., T.2, 45 b.l., T.3, 89 b.l., T.7, 128-129 b.l.). Todėl teismui atidalinus tarp ginčo šalių rūsio patalpas natūrą, toks jų atsidalijimas galimas tik tuomet, kada ieškovas įsirengs atskirą įėjimą iš gyvenamojo namo laiptinės ar kitos namo dalies, todėl atsakovai įpareigojami gerbti vienas kito teises ir uždaryti laisvą patekimą į rūsį tik tuomet kada ieškovas įsirengs savo atskirą įėjimą į rūsio patalpas (CK 4.98 str.). Todėl nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos teismo iniciatyva nustatytinas atsakovų projektinio pasiūlymo įgyvendinimui iki 24 mėnesių laikotarpis, per kurį turi būti baigti visi su rūsio patalpų atidalijimu susiję darbai (CPK 271 str.). Pažymėtina, kad esant svarbioms priežastims šis terminas gali būti pratęstas (CPK 284 str.).

Dėl ginčo turto atidalijimo išlaidų paskirstymo.

Bendraturčiai privalo solidariai apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokesčius ir rinkliavas (CK 4.86 str. 1 d.). Rūsio patalpų, kurios yra abiejų bendratučių bendroji dalinė nuosavybė, atidalinimas natūra pagal kadastrinių matavimų duomenis atitinka abiejų bendraturčių interesus. Nors ieškovas prašė teismo atidalinti jam priteisiant visą daiktą, o atsakovams iš jo piniginę kompensaciją, tačiau teismui įvertinus visas su šalių santykiais susijusias aplinkybes ir joms nustatyti pateiktus faktus pagal juose užfiksuotus įrodymus, teismas laiko, kad atidalinimas rūsio natūra tarp bendraturčių yra labiau atitinkantis visų ginčo šalių interesus. Būsimos daikto atidalinimo natūra išlaidos priskirtinos kiekvienai iš šalių, kadangi jos abi byloje reiškė savarankiškus reikalavimus, o tokiu atveju privalo prisiimti ir iš to kylančias pasėkmes. Tuo pačiu ateityje kiekvienos iš šalies patirtos išlaidos už Registro centro suteiktas paslaugas irgi pripažintinos jų tiesioginėmis išlaidomis, kurios joms nekompensuojamos. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie gyvenamajam namui priskirtą žemės sklypą, todėl ir šios galimos kadastrinių matavimų išlaidos laikytinos kiekvienos iš ginčo šalių išlaidomis, kurios atskirai nedalintinos. Žemės sklypo naudotojai, gyvenamojo namo bendraturčiai, iškilus poreikiui turės susitarti, kokiomis sklypo dalimis jie naudosis, o tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka turės būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nes ji bus privaloma visiems žemės sklypo naudotojams. Teismas sprendžia, kad šalys faktiškai naudojasi žemės sklypu prie gyvenamojo namo ar jo dalies, tačiau pati naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Pagal bylos duomenis seka, kad ginčo šalys ilgą laiką nesinaudojo ir rūsio patalpa, kurioje kaupėsi šiukšlės ir kitos atliekos (T.1, 184-216 b.l.). Tokia situacija susidarė dėl to, kad jos tinkamai neprižiūrėjo savo nuosavybės. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateiktas antstolio M. J. 2011-09-14 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (T.1, 170-216 b.l.). Todėl šis atsakovų išvestinis reikalavimas daikto atidalijimo natūra išlaidas paskirstyti tarp ginčo šalių proporcingai jų valdomoms rūsio patalpų dalims atmestinas.

Dėl kitų materialinių ir procesinių ginčo šalių reikalavimų.

Vienas iš atsakovų paskiausių reikalavimų ieškovui buvo nustatyti jiems neatlygintiną servitutą naudotis ir aptarnauti gyvenamojo namo inžinerinius tinklus.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovai teigė, kad teismui atidalinus rūsio patalpą tarp bendraturčių natūrą, jiems būtina nustatyti ir servitutą į inžinerinius tinklus esančius ieškovo valdomoje rūsio dalyje. Pirmiausia, atskirai pažymėtina, kad servitutas negali būti nustatytas į nuosavą daiktą (nemini res sua servit). Antra, servitutas visuomet yra teisė į svetiną daiktą (ius in re aliena), jis gali egzistuoti tik tuomet, jeigu viešpataujantis ir tarnaujantis daiktai priklauso skirtingiems savininkams. Gyvenamojo namo komunikacijos yra bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė, o tokiu atveju laikytina, kad šis atskiras turtas yra jų valdomas bendrai. Tai, kad teismui tarp ginčo šalių natūra atidalijus rūsio patalpą, atsiranda konkretūs jos dalių savininkai, nedaro įtakos inžinerinėms komunikacijoms, kurių statusas tokiu atveju nesikeičia, nes tai du skirtingi daiktai. Todėl šis atsakovų išvestinis reikalavimas laikytinas teisiškai pertekliniu ir nereikalingu. Ir po rūsio patalpų atidalijimo natūra tarp bendraturčių, kiekvienam iš jų išlieka pareiga ir toliau rūpintis bendrai valdomomis inžinerinėmis komunikacijomis. Todėl šis klausimas teismo tvarka nespręstinas.

Ieškovo atstovai bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl trečiojo asmens A. B. įgaliojimų būti atstovu tiek atsakovo DNSB vardu, tiek ir kitų trečiųjų asmenų nedalyvavimo atveju.

Pirmiausia, trečiasis asmuo A. B. savo teisę atstovauti atsakovą DNSB išviešino viešame registre, nurodydamas ir teisinį pagrindą būti atstovu (T.9, 39-42 b.l.). Tas pats asmuo atstovavo Bendriją ir kitoje administracinėje byloje, kur jo įgaliojimai buvo laikomi tinkamai (Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. I-3502-789/2015). Antra, atstovaudamas nagrinėjamoje byloje dalį trečiųjų asmenų A. B. pateikdavo sutikimus, vesti bylą per šį atstovą (T.1, 159-160 b.l., T.4, 75 b.l., T.7, 150 b.l., T.9, 46-47 b.l.). Tokie sutikimai gauti atsižvelgiant į CPK 56 str. 1d. 3p. nuostatą. Todėl ieškovo argumentai dėl netinkamo atsakovo DNSB atstovo, tiek dėl negalėjimo A. B. atstovauti kitus teismo iniciatyva byloje įtrauktus trečiuosius asmenis atmestini.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina byloje 2011-09-16 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo turtui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo (T1, 152-153 b.l.).

Atsakovas DNSB patyrė 144,81 Eur išlaidų apmokėti už advokato pagalbą byloje (T.2, 143 b.l.). Atsakovas DNSB kartu su atsakove S. K., procesiniu dokumentu pateikdamas savarankišką reikalavimą ieškovui, nebuvo už jį sumokėjęs įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio (T.7, 105-112 b.l.). Todėl teismui priimant galutinį sprendimą byloje, ši bylinėjimosi išlaidų dalis (20 Eur) valstybei priteistina iš atsakovo DNSB (CPK 80 str. 1d. 1p.). Atsakovė S. K. sumokėjo 115,84 Eur už antstolio paslaugas, 1 250,00 Eur už advokato paslaugas ir 169, 43 Eur žyminio mokesčio (T.2, 10 b.l.), iš viso: 1 535,27 Eur. Kitų bylinėjimosi išlaidų atsakovė priteisti neprašė. Teismui nusprendus ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti iš dalies, ginčo patalpas atidalinant pagal atsakovų projektinį pasiūlymą, todėl pagal patenkintą atsakovų pagrindinį reikalavimą, nevertinant išvestinių reikalavimų, yra teisinis pagrindas priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies. Teismui atmetus ieškovo reikalavimus atsakovams, remiantis CPK 96 str. 2 d. ir 92 str., valstybės išlaidos (38,50 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Pastebėtina, kad į šias išlaidas nėra įskaičiuotos valstybės išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą tretiesiems asmenims, nes jie į procesą byloje buvo įtraukti teismo iniciatyva.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti visiškai, o atsakovų priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Atidalinti natūra tarp bendraturčių UAB ,,P.“ (į.k. (duomenys neskelbtini) ) iš vienos pusės ir S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) savininkų bendrijos (į.k. (duomenys neskelbtini) ) iš kitos pusės, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas rūsio patalpas gyvenamajame name Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pagal atsakovės S. K. pateiktą 2015-08-02 architekto R. L. sudaryta rūsio patalpų atidalijimo projektinį pasiūlymą (T.8, 187 b.l.), nustatant, kad atsakovų nuosavybėn perduodamos Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, namo rūsyje, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančios 5,25 kv. m., ir 2,25 kv. m. patalpos natūra, suformuojant vieną bendrą abejiems atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 7,50 kv. m. patalpą.

2. Nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos nustatyti atsakovų S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) savininkų bendrijos (į.k. (duomenys neskelbtini) ) projektinio pasiūlymo įgyvendinimui iki 24 mėnesių laikotarpį, per kurį turi būti baigti visi su rūsio patalpų atidalijimu susiję projektavimo ir statybos darbai.

3. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2011-09-16 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Priteisti atsakovui Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) savininkų bendrijai (į.k. (duomenys neskelbtini) ) iš ieškovo UAB ,,P.“ (į.k. (duomenys neskelbtini) ) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Priteisti atsakovei S. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) (Šiauliai) iš ieškovo UAB ,,P.“ (į.k. (duomenys neskelbtini) ) 1 535,27 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 27 euro ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Priteisti valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB ,,P.“ (į.k. (duomenys neskelbtini) ) 38,50 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 50 euro ct) pašto išlaidų atlyginimui.

7. Priteisti valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) savininkų bendrijos (į.k. (duomenys neskelbtini) ) 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio.

8. Likusioje dalyje atsakovų priešieškinį ieškovui atmesti.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.