- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-121-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01146-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- L. G., S. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos“
- Trečiasis asmuo
- notarė J
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-218-669/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovams L. G. ir S. G. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo notarė J. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bikuvos“ prekyba kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų S. G. ir L. G. 2017 m. kovo 24 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 607; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. G. 2017 m. kovo 24 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. G. mirties; atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą S. G. palikimui priimti po jo tėvo A. G. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; pripažinti negaliojančia atsakovui L. G. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gegužės 17 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 1053, pagal kurį L. G. paveldėjo ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Ginčo butas), dalį dėl ½ dalies turto, priklausiusio P. G., paveldėjimo; pripažinti negaliojančia atsakovui L. G. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės J. K. 2017 m. gegužės 17 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 1057, pagal kurį L. G. paveldėjo ½ dalį Ginčo buto, dalį dėl ½ dalies turto, priklausiusio A. G., paveldėjimo; priteisti S. G. ½ dalį Ginčo buto.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui L. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio Ginčo buto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui L. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio Ginčo buto atžvilgiu.
4. Teismas sprendė, jog šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas L. G. turėtų galimybę nevaržomai disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu ir jį perleisti sąžiningiems įgijėjams. Atsakovui pardavus ginčo turtą ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovės reikalavimai negalėtų būti įvykdomi dėl savininko pasikeitimo, būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai, dėl ko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, o tokia laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas L. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Atsakovo vertinimu, ieškovė privalėjo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir (ar) imtis kitų veiksmų tam, kad išvengtų ieškovui palankaus sprendimo vykdymo, tačiau nei atitinkamų argumentų, nei juo labiau įrodymų jis nepateikė.
5.2. Atsakovas nesirengia perleisti ginčo turto. Tačiau net ir perleidus būtų galima taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra stabili, jis turi pastovias pajamas, taigi net ir darant prielaidą, kad jis, vedinas nesąžiningų ketinimų, perleis visą savo turimą turtą, tai neužkirs kelio teismo sprendimo įvykdymui, kadangi piniginio ekvivalento išieškojimas iš jo bet kuriuo atveju nebūtų sudėtingas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Teismui pateiktu ieškiniu yra prašome priteisti ginčo turto dalį natūra, o ne pinigais, todėl iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos yra visiškai teisinga, kad būtų apribota galimybė nevaržomai disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, nevaržo atsakovo teisių daugiau nei yra būtina civilinės bylos proceso tikslams pasiekti. Ieškinyje nurodyta abiejų atsakovų nesąžiningumo prezumpcija nėra paneigta, o atskirajame skunde pateiktas paaiškinimas, kad nesirengiama perleisti ginčo turto, yra deklaratyvus. Juo labiau, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo turto nesirengiama perleisti, tai įrašo viešajame registre dėl ginčo turto perleidimo draudimo padarymas niekaip negali pažeisti atsakovo interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
9. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia vertina pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ji suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją bei prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančius dokumentus. Tokie reikalavimai gali būti teisme pareikšti, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Todėl teismo vertinimu, ieškovės ieškinys, kurio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Teismas pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas L. G. turėtų galimybę nevaržomai disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu ir jį perleisti sąžiningiems įgijėjams. Atsakovui pardavus ginčo turtą ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovės reikalavimai negalėtų būti įvykdomi dėl savininko pasikeitimo, būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai, dėl ko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdamas, kad ieškovė privalėjo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir (ar) imtis kitų veiksmų tam, kad išvengtų ieškovui palankaus sprendimo vykdymo, tačiau nei atitinkamų argumentų, nei juo labiau įrodymų jis nepateikė. Be to, atsakovas neketina Ginčo buto perleisti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo argumentu.
13. Nors byloje nėra tiesioginių duomenų, kad atsakovas L. G. ketintų perleisti Ginčo butą, tačiau ieškinyje nurodomi atsakovų veiksmai ieškovės atžvilgiu gali būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai teikia pagrindą manymui apie galimą nesąžiningą elgesį taip pat ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1472/2014; kt.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir padarydamas įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui L. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio Ginčo buto, ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nes skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis palikta iki ginčo tarp šalių atsiradimo buvusi padėtis.
15. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos, todėl vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai, jog jis neketina perleisti Ginčo buto nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.