- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-36-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01969-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Ignas Totilas
- Atsakovas
- UAB „Kranų technika“
- Ieškovas
- UAB „JIM-Cat“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Kranų technika“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „JIM-Cat“ ieškinį atsakovei UAB „Kranų technika“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „JIM – Cat“ (toliau ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kranų technika“ (toliau – ir atsakovė) 10 811,20 Eur skolą, 9 583,20 Eur delspinigių, 12 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2024 m. gegužės 14 d. priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteista 10 811,20 Eur skolą, 9 583,20 Eur delspinigių, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki visiško teismo preliminaraus sprendimo įvykdymo ir 1 198,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – ieškovės naudai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad ji su ieškiniu ir teismo preliminariu sprendimu nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės 9 583,20 Eur delspinigių, kadangi šiuo atveju 0,4 procentų dydžio delspinigiai sudaro 87 procentus pagrindinės skolos ir atsakovės vertinimu yra neprotingai dideli, neproporcingi, o jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti, pažeidžiant teisėtus atsakovės interesus. Ieškovė neįrodinėja patirtų nuostolių dydžio, todėl teismas turėtų laikyti, kad ieškovė nuostolių nepatyrė, todėl siekia praturtėti pasinaudodama sunkia atsakovės finansine padėtimi. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai atsakovei yra itin dideli dėl sunkios jos finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumažinti delspinigių dydį iki 0,04 procentų.
4. Ieškovė pateiktame atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad su atsakovės pateiktais prieštaravimais nesutinka, prašė atmesti atsakovės prieštaravimus ir 2024 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą palikti galioti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės į bylą pateikti jos finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog ieškovė skolos susidarymo metais turėjo pelną, tačiau vengė ir iki šiol tinkamai neatsiskaito su ieškove, neapmokėdama nei pagrindinės skolos, nei delspinigių. Ieškovė ėmėsi skolos išieškojimo ikiteismine tvarka priemonių, kreipėsi į atsakovę, prašė padengti įsiskolinimą, siuntė pretenziją, tačiau atsakovė skolos neapmokėjo ir į pretenziją atsakė tik iškėlus civilinę bylą. Šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis buvo aptarta abiejų šalių, atsakovė neginčija Sutarties nuostatų. Paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) nustatyti delspinigiai (0,4 procento) nelaikytini neprotingai dideliais, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad priteisus atsakovės prašomus 0,04 procentų dydžio delspinigius, jie būtų iš esmės mažesni nei taikytinos kredito įstaigų vartojimo palūkanos, tačiau ir kreditu ieškovė negali pasinaudoti, kadangi ieškovė yra nedidelė, labai mažos įmonės statusą turinti bendrovė, kuriai atsakovės vengiama atsiskaityti už darbus suma sudaro kone 10 procentų visos metinės įmonės apyvartos. Atsakovė vengia skolą padengti daugiau kaip metus laiko ir net dalinai ieškovės skolos nedengia, nors pati nurodo, kad 2023 m. per 8 mėnesius uždirbo 44 463 Eur gryno pelno. Todėl būtent atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia vykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Ieškovė geranoriškai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir prašė priteisti iš atsakovės delspinigius už 180 dienų nors atsakovė vengia atsiskaityti daugiau nei 374 dienas ir nenurodo jokių ketinimų dėl galimo atsiskaitymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. spalio 8 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės 10 811,20 Eur skolą, 9 583,20 Eur delspinigių, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki visiško teismo preliminaraus sprendimo įvykdymo ir 1 561,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – ieškovės naudai.
6. Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti 10 811,20 Eur skolos iš atsakovės, nes atsakovė pažeidė šalių susitarimo pagrindu atsiradusią piniginę prievolę atsiskaityti su ieškove numatytais terminais, atsakovė nei įsiskolinimo fakto, nei jo dydžio neginčijo, su ieškinio reikalavimais dėl skolos dydžio sutiko.
7. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos Sutarties 7.3 punkte abi sutarties šalys laisva valia susitarė, kad pirkėjui laiku nesumokėjus Sutartyje nustatytų mokėjimų, pirkėjas įsipareigoja paslaugų teikėjui mokėti delspinigius po 0,4 procentus nuo prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
8. Įvertinęs tai, kad šalys, kaip du juridiniai asmenys, laisva valia sudarė Sutartį, joje sulygo sąlygas ir nusprendė prisiimti joje numatytus įsipareigojimus, t. y. ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir atsiskaityti numatytais terminais, o nesilaikius nustatytų terminų mokėti delspinigius, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad sudarytos Sutarties sąlygos, susijusios su delspinigių dydžiu, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir sąžiningai verslo praktikai.
9. 2023 m. gruodžio 4 d. už ieškovės atliktus darbus pagal Sutartį buvo išrašyta PVM Sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gegužės 25 d. Darbų priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas. Tačiau, nepaisant Sutartyje numatyto delspinigių dydžio, atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove iki šiol, nors pretenzijų dėl pagrindinės skolos dydžio byloje nereiškė.
10. Atsakovė ieškovei be jokios priežasties daugiau nei metus elgiasi neatsakingai ir, nesumokėdama pagrindinės skolos sumos, pati pažeidė sutartinius bendradarbiavimo teisingumo ir protingumo principus. Todėl sutartimi numatytus delspinigius teismas vertino ir kaip sutartinę šalies, nevykdančios sutartinių įsipareigojimų ir pažeidinėjančius kitos sutarties šalies, sąžiningai įvykdžiusios sutartinius įsipareigojimus, interesus, drausminimo priemonę. Todėl laikė, kad Sutartyje numatytas delspinigių dydis yra pagrįstas ir nematė priežasčių jį mažinti.
11. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmus vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nelaikė atsakovės nukentėjusia šalimi, kurios padėtimi yra bandoma pasinaudoti, kadangi būtent atsakovė nesilaikė Sutartyje šalių numatytų įsipareigojimų, ji gavo paslaugas, tačiau už jas tinkamai neatsiskaitė net ir bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad atsakovės sunki finansinė padėtis negali būti pagrindas keisti šalių sudarytoje Sutartyje numatytą delspinigių dydį, kadangi atsakovė prisiimdama sutartinius įsipareigojimus privalo įvertinti savo galimybes ir gebėjimą juos įvykdyti, be to, tai prieštarautų sutarties privalomumo principui ir paneigtų ieškovės teisėtą lūkestį.
12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino, iš atsakovės ieškovei priteisiant 9 583,20 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.258 straipsniai).
13. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovės priteisė 12 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (skola ir delspinigiai) už kiekvieną praleistą dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esminiai teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. galutinį sprendimą ir sumažinti delspinigių dydį nuo 0,4 proc. iki 0,04 proc., t. y. iki 778,40 Eur.
15. Nurodo, kad teismas nenurodė jokių motyvų, remiantis kuriais sprendė, jog 0,4 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 3 daliai, kurioje įtvirtinta jog, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Teismas netyrė ir nevertino byloje reikšmingų aplinkybių ir pateiktų įrodymų (atsakovės turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, taip pat įrodymų apie ieškovės realiai patirtus nuostolius).
16. Ieškovė reikalauja priteisti 0,4 procento dydžio delspinigius, kurie sudaro net 146 proc. metinių palūkanų, ir be kita ko, sudaro 87 proc. pagrindinės skolos dydžio. Atitinkamai, teismas priteisdamas 0,4 procento delspinigius, nukrypo nuo aiškiai suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
17. Atsakovės įsitikinimu, teismas apskritai neįvertino jos finansinių ataskaitų dokumentų, kurie pagrindžia sunkią jos finansinę būklę: atsakovės veikla 2022 metais buvo pelninga, grynasis pelnas sudarė 12075 Eur; per 2023 m. per 8 mėnesius uždirbo 44463 Eur grynojo pelno; per 2024 metų 9 mėnesius patyrė 32772 Eur nuostolių (šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau, kadangi balansas buvo sudarytas po teismo sprendimo). Šios aplinkybės patvirtina, kad trumpuoju laikotarpiu atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau ji veikia sąžiningai, turi pakankamai užsakymų ir veiklą vykdo bei gauna pajamas, iš kurių ketina atsiskaityti su ieškove bei kitais atsakovės kontrahentais.
18. Atsakovės vertinimu, sumažinus delspinigių dydį iki 0,04 procento, būtų išsaugomi civiliniai teisiniai santykiai ir atsakovė galėtų vykdyti savo veiklą, gauti pajamas ir išvengti finansinių sunkumų.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad išskyrus nepatvirtintą, buhalterio (finansininko) nepasirašytą, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (toliau ir ĮĮGAĮ) reikalavimų neatitinkantį atsakovės parengtą balansą, kurį teikia tik su apeliaciniu skundu, daugiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų atsakovės teiginius apie tariamai sunkią jos finansinę būklę delspinigių nustatymo ir (ar) taikymo metu, ar kitų aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovės deklaratyvius teiginius apie delspinigių dydžio neproporcingumą. Sumažinus delspinigių dydį, iš esmės būtų apginti išimtinai nesąžiningos šalies – atsakovės interesai, o ne nukentėjusios ir sąžiningos šalies teisės ir sukurtas ydingas precedentas, leidžiantis atsakovei piktnaudžiauti, t. y. Sutartyse nurodyti ir (ar) prisiimti bet kokio dydžio delspinigius, taip imituojant saugumo jausmą ir prievolių užtikrinimo garantą, tačiau vėliau neatsiskaityti, ginčijant delspinigius ir procesą vedant ištisus mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
22. Apeliacijos objektas – galutinio teismo sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl delspinigių normos sumažinimo nuo 0,4 procento iki 0,04 procento dydžio.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. spalio 21 d. atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Nurodytu dokumentu atsakovė siekia pagrįsti sunkią finansinę padėtį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo neteisėtumą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra galimas tik išimtiniais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmeniui, prašančiam išimties taikymo, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, tačiau pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti. Pažymėtina, kad tai, ar yra pagrindas pagal CPK 314 straipsnį priimti naujus įrodymus, nėra vertinama pirmosios instancijos teismui sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
25. Šiuo atveju nėra nei vienos iš CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų naujų įrodymų priėmimui. Atsakovė naujų įrodymų pateikimo į bylą būtinybę grindžia tik su jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, tačiau jokių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jai gauti ir pateikti naujai teikiamus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neįvardija. Juolab, jog atsakovė balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą sudarė nepraėjus nei 2 savaitėms po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
26. Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų ir per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus sprendimas. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
27. Taigi, objektyviai egzistavusių kliūčių teikti ir remtis prašomais priimti įrodymais anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdama į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus bei aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija atsakovės teikiamų naujų įrodymų nepriima.
Dėl faktinių aplinkybių
28. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. kovo 1 d. sudaryta Paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą užduotį, atlikti virinimo darbus sutrumpinant 182 cm žeme valdomo krano elementą (toliau – ir paslaugos), o atsakovė įsipareigojo priimti paslaugas ir sumokėti šioje sutartyje nurodytą kainą. Numatyta paslaugų kaina su PVM 13 310 Eur. Sutarties 7.3 punkte yra numatyta, kad Pirkėjui laiku nesumokėjus Sutartyje nustatytų mokėjimų, Pirkėjas įsipareigoja mokėti Paslaugų teikėjui delspinigius po 0,4 proc. nuo Prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
29. Atsakovė nesilaikė sutartyje numatytų atsiskaitymo su ieškove terminų, su ieškove tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 10 811,20 Eur. Kadangi atsakovė nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartyje numatytus terminus, neapmokėjo ieškovės pateiktos sąskaitos – faktūros, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 7.3 punktu ir CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, paskaičiavo 9 583,20 Eur dydžio delspinigius.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
30. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl netesybų – delspinigių, priteisimo. Atsakovės teigimu, teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, todėl sutartyje nustatyto dydžio netesybų nepagrįstai nepripažino neprotingai didelėmis, be to, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika.
31. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
34. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, į tai ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
35. Minėta, kad 2023 m. kovo 1 d. paslaugų sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, jog pirkėjui laiku nesumokėjus Sutartyje nustatytų mokėjimų, pirkėjas įsipareigoja paslaugų teikėjui mokėti delspinigius po 0,4 procentus nuo prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną. 2023 m. gruodžio 4 d. už ieškovės atliktus darbus pagal Sutartį buvo išrašyta PVM Sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 25 d. Darbų priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas. Tačiau atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove iki šiol, nors pretenzijų dėl pagrindinės skolos dydžio byloje nereiškė. Iš ieškinyje pateikto delspinigių apskaičiavimo matyti, kad ieškovė delspinigius apskaičiavo už 180 dienų nuo laiku neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros, delspinigių suma – 9 583,20 Eur.
36. Kaip šiuo atveju pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikytinų 0,4 procento dydžio delspinigių dydis buvo nustatytas šalių sudarytoje sutartyje, taigi, sutarties sudarymo metu buvo tinkamas ir priimtinas abiem šalims. Atsakovė, pasirašydama sutartį, patvirtino, kad joje nurodytas sąlygas suprato, kad jos jai yra priimtinos. Be to, šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų privačių juridinių asmenų – ūkinės komercinės veiklos subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkančių sutarčių sąlygas. Profesionaliems verslininkams yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai, todėl atsakovė, susipažinusi su sutarties sąlygomis ir jas pasirašydama, privalėjo suvokti, kad už sutarties sąlygų pažeidimą (šiuo atveju neatsiskaitymą laiku) bus taikomos sutartyje nustatyto dydžio netesybos (delspinigiai).
37. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės duomenimis atsakovė vėluoja atsiskaityti pagal sutartį nuo 2023-06-25, ieškovės ieškinys teisme gautas 2024-05-08. Ieškovė, siekdama taikiai išspręsti atsiskaitymo klausimą, 2024-04-22 elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei pretenziją, prašydama gera valia padengti susidariusią skolą už suteiktas paslaugas ir paskaičiuotus delspinigius, taip pat nurodė, kad neįvykdžius šio prašymo, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą. Atsakovė vykdyti savo prievoles vengė, nei skolos, nei paskaičiuotų delspinigių ieškovei nesumokėjo, nesiėmė jokių veiksmų, aktyvių pastangų susitarti su ieškove taikiai. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nenurodė, dėl kokių priežasčių negalėjo atsiskaityti su ieškove, o apeliacinės instancijos teismui nurodytos aplinkybės dėl patirtų finansinių sunkumų nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas šalių sutartas netesybas mažinti. Šiuo atveju atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
38. Nors apeliantė ir nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip nurodo pati apeliantė 2023 m. per 8 mėnesius uždirbo 44463 Eur grynojo pelno, atsakovė dirbo pelningai ir tuo metu gaunamų lėšų sumos visiškai užteko atsiskaityti su ieškove, tačiau kaip matyti su ieškove neatsiskaitė. Praėjo daugiau nei metai, tačiau atsakovė vis neatsiskaito su ieškove. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės sunki finansinė padėtis negali būti pagrindas keisti šalių sudarytoje Sutartyje numatytą delspinigių dydį, kadangi atsakovė prisiimdama sutartinius įsipareigojimus privalo įvertinti savo galimybes ir gebėjimą juos įvykdyti, be to, tai prieštarautų sutarties privalomumo principui ir paneigtų ieškovės teisėtą lūkestį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
41. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 847 Eur, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM Sąskaitą – faktūrą ir lėšų pervedimo nurodymą.
42. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinių dokumentų parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 847 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl ieškovei priteistina 847 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JIM-Cat“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.