Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-03-20 · Civilinė byla Nr. e2-180-434/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-20
Bylos Nr.
e2-180-434/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-180-434/2017Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00770-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.16; 3.2.3.2.; 3.2.6.1 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė,sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei L. J.,atsakovei A. G. ir jos atstovui adv. Laimučiui Zaukevičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 777,03 Eur padarytos žalos atlyginimo. Ieškovo atstovė nurodė, kad apdraustasis M. M. nukentėjo dėl 2003-03-18 (duomenys neskelbtini) vykusio autoįvykio. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-478/2008 kalta dėl šio įvykio pripažinta A. P. (dabar G.). Eismo įvykio metu A. G. vairavo automobilį „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas „If P&C Insurance“ draudimo bendrovėje. M. M. 2010-09-20 pateikė prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo ir nurodė, kad nedarbingu tapo dėl aukščiau minėto įvykio. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir VSDFV Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. nuo (duomenys neskelbtini) paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Iki 2010-10-01 šalpos pensija M. M. buvo mokama Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriuje. Išmokėjus 55 procentų netekto darbingumo pensiją M. M. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš viso 1068,42 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 777,03 Eur žala, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į tai, jog ekspertizės metu buvo nustatyta, kad M. M. dėl avarijos metu patirtų sužalojimų neteko 40 procentų bendrojo darbingumo. Ieškovas 2016-06-16 raštu Nr. (1.11) S-50275 kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta, dėl ko ją prašo priteisti.

Atsakovės paaiškinimu, ji su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi įstatymo nustatyta tvarka, dėl ko yra įsitikinusi, jog neturi pareigos atlyginti prašomą žalą, nors ir yra kalta dėl eismo įvykio.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovo paaiškinimu, prašo ieškinį atmesti, nes vienu teismo sprendimu jau yra priteista žala iš atsakovės, o tokie toliau ieškovo reiškiami ieškiniai už vėlesnius laikotarpius atsakovę gniuždo, nes jos turtinė padėtis yra sunki, ji augina du mažamečius vaikus. Jei teismas priteistų prašomą sumą, prašo ją išdėstyti tam tikram laikotarpiui, nes jos turtinė padėtis yra sunki.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad M. M. nukentėjo dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-478/2008 kalta dėl šio įvykio pripažinta A. P. (dabar G.). Eismo įvykio metu A. P. (dabar G.) vairavo automobilį „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas „If P&C Insurance“ draudimo bendrovėje.

Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4-857/2016 Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu priteisė iš atsakovės A. G. VSDFV biudžetui padarytą 2058 Eur žalą, mokėjimus išdėstant dviejų metų laikotarpiui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam M. M. išmokėtą netekto darbingumo pensijos nepriemoką ir netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-10-31. Šis sprendimas buvo apskųstas ieškovo ir atsakovės apeliaciniais skundais, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, c. b. Nr. e2A-904-755/2016, sprendimas paliktas nepakeistas.

Nukentėjusiajam M. M. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas pakartotinis 55 proc. netekto darbingumo lygis, tą patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos darbingumo lygio pažyma Nr(duomenys neskelbtini). Ieškovo VSDFV Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo M. M.“ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) M. M. paskirta 307,42 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Pagal šį sprendimą per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovas M. M. iš viso išmokėjo 3689,04 Lt netekto darbingumo pensijos. Išmokų dydį patvirtina VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-14 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl įvykusio eismo įvykio metu patirtos traumos M. M. neteko 40 procentų bendrojo darbingumo, nes dalis diagnozių nesusijusios su eismo įvykiu, todėl ieškovui, išmokant M. M. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Fondo biudžetui, buvo padaryta 777,03 Eur žala, kurios prašomas priteisti dydis buvo sumažintas atsižvelgiant į tai, kad dėl avarijos metu patirtų traumų jo netektas darbingumas yra 40 procentų. Nukentėjusiojo nedarbingumo priežastis, netekus 40 proc. bendrojo darbingumo – A. G. padaryta nusikalstama veika. Dėl šios žalos atlyginimo atsakinga neteisėtus veiksmus atlikusi atsakovė A. G.. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ieškovas VSDFV Kauno skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, perėmė žalą patyrusio asmens reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens – atsakovės A. G. (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Negautos pajamos suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys).

Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apdraustojo sužalojimo atveju taikomos bendrosios CK 6.249 straipsnio žalos atlyginimo nuostatos, pagal kurias atlyginamos asmens negautos pajamos ir patirtos išlaidos, atsiradusios kaip žalą sukėlęs padarinys. Kasacinis teismas konstatavo, kad netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal VSDPĮ, paskirtis gali būti suprantama plačiai – t.y. tiek kaip visiškas ar dalinis apdraustųjų asmenų dėl draudžiamųjų įvykių prarastų darbo pajamų kompensavimas, tiek kaip kitų apdrausto asmens patirtų nuostolių atlyginimas. Sužalotam asmeniui netekus atitinkamo lygio darbingumo ir dėl to jam paskyrus netekto darbingumo pensiją, laikytina, kad netekto darbingumo pensijos išmokos kompensuoja jo patirtą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014). Darbingumo netekimas riboja apdrausto asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų. Pagal VSDPĮ 32 straipsnio 1 dalį, valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis bei priedą už stažo metus. Netekto darbingumo pensijos, kaip ir senatvės pensijos, dydis priklauso, be kita ko, nuo asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento (VSDPĮ 24 straipsnis). Kuo didesnes pajamas asmuo gavo iki netekdamas darbingumo, tuo į didesnę netekto darbingumo pensiją toks asmuo įgyja teisę. Taip įgyvendinama netekto darbingumo pensijos paskirtis kompensuoti nukentėjusio asmens prarastas pajamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad VSDĮ, VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos yra skirtos sužaloto asmens nuostoliams padengti ir apima ne tik dėl sužalojimo negautas pajamas, bet ir susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB ,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013).

Nukentėjusiojo M. M. netektą darbingumą nulėmė atsakovės nusikalstama veika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal VSDPĮ, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiajam išmokėta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija apskaičiuota Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka pagal šiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus. Todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi, ieškovui priteisiant iš atsakovės 777,03 Eur žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis), nes ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, o atsakovė nepateikė jokių duomenų apie padarytos žalos atlyginimą, kaip ir nepateikė jokių įrodymų, kad ši padaryta žala būtų paskaičiuota neteisingai. Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai ir dėl to, kad ji pagal avarijos metu egzistavusį teisinį reglamentavimą buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko neprivalo atlyginti ieškovo prašomos žalos. Tuo tarpu įsiteisėjusiais Biržų rajono apylinkės teismo 2016-06-09 d. sprendimu bei Panevėžio apygardos teismo 2016-11-24 d. nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovės atsakomybė buvo apdrausta pagal tuometinį reglamentavimą maksimalia suma. Teisinis draudimo sumos dydžio reglamentavimas buvo aiškus, apsidraudęs asmuo turėjo įvertinti, jog turtinės žalos atlyginimo ( draudimo išmokos) dydis yra ribotas įstatymu, todėl, siekdamas tokiais atvejais išvengti galimos pareigos atlyginti padarytą didesnę žalą, galėjo papildomai sumai draustis savanorišku draudimu. Tam teisinė bazė egzistavo. Tokiu būdu, pati nutarusi savo atsakomybę apdrausti tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atsakovė neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis, jog esant faktinei žalai didesnei nei maksimali draudimo išmoka, ją viršijančią žalos dalį jai, kaip žalą padariusiam asmeniui, atlyginti nereikės. Tokie jos lūkesčiai, jeigu atsakovė juos turėjo, negali būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti.

Atsakovei (duomenys neskelbtini) d. VGTPT Panevėžio skyriaus sprendimu yra teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kas rodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki, todėl priteistos sumos mokėjimas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui, vienuolika mėnesių mokant po 64 eurus, o paskutinį mėnesį sumokant 73,03 eurus (LR CPK 284 str.). Dėl šios aplinkybės bylinėjimosi išlaidos apmokomos iš valstybės biudžeto lėšų, nes abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos (LR CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (kodas (duomenys neskelbtini)) 777,03 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 3 euro centus) žalos atlyginimo, jos mokėjimą išdėstant vienerių metų laikotarpiui, vienuolika mėnesių mokant po 64 eurus, o paskutinį mėnesį sumokant 73,03 eurus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nida Solovjovienė