Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovei L. J., atsakovei A. G., jos atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, atstovui ir M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį atsakovei A. G. trečiajam asmeniui „If P&C Insurance AS”, veikiančiam per „If P&C Insurance AS” filialą, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų M. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 19343,28 Lt (5602,20 Eur) padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad apdraustasis M. M. nukentėjo dėl 2003-03-18 Kaune, Baltų pr. įvykusio autoįvykio. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-478/2008 kalta dėl šio įvykio pripažinta A. P. (dabar G.). Eismo įvykio metu A. P. (dabar G.) vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas „If P&C Insurance“ draudimo bendrovėje. M. M. 2010-09-20 pateikė prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo ir nurodė, kad nedarbingu tapo dėl aukščiau minėto įvykio. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010-11-16 sprendimu Nr. 10.33.S-16720 ir VSDFV Kauno skyriaus 2012-10-16 sprendimu Nr. 10.19-62353 M. M. nuo 2009-10-01 paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Iki 2010-10-01 šalpos pensija M. M. buvo mokama Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriuje. Išmokėjus netekto darbingumo pensijos nepriemoką M. M. nuo 2009-10-01 iki 2010-09-30 ir netekto darbingumo pensiją nuo 2010-10-01 iki 2013-10-31 Fondo biudžetui padaryta 19343,28 Lt (5602,20 Eur) žala. VSDFV Kauno skyrius 2011-08-30 raštu Nr. 10.V-9617 kreipėsi į „If P&C Insurance“ draudimo bendrovę, prašydamas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. 2011-09-08 raštu Nr. K/TC/A/00014 „If P&C Insurance“ informavo, kad draudimo bendrovė buvo apdraudus automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę : 30000 Lt (868,86 Eur) dėl žalos asmeniui ir 30000 Lt (868,86 Eur) dėl žalos turtui. 2003-12-11 2008-02-26 laikotarpiu pagal periodiškai nukentėjusiojo asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus bei vykdant teismo sprendimus darudimo sumos ribose buvo mokamos draudimo išmokos. Draudimo kompanija minėtame rašte nurodė, kad 30000 Lt (868,86 Eur) suma, numatyta asmens žalos atlyginimui yra išnaudota ir atsisakė patenkinti VSDFV Kauno skyriaus pretenziją. 2012-03-15 raštu Nr. (1.11) S-16263 ir 2013-02-15 raštu Nr. (1.11)S-14579 VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į A. G., prašydamas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Tačiau žala nebuvo atlyginta.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilis, kurį vairavo 2003-03-18 per eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas M. M., buvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Žalą ieškovui turėjo atlyginti draudimo bendrovė, o ne ji. Be to ieškinyje nurodoma, kad netekto darbingumo pensijos nepriemoką M. M. ieškovas išmokėjo 2010-09-30, o ieškinį pareiškė praėjus trejų metų senaties terminui – 2013-11-08. Ieškinio dalis dėl netekto darbingumo pensijos nepriemokos turi būti nepriteista dėl suėjusio senaties termino, kurį prašė taikyti. Prašė paskirti medicininę ekspertizę siekiant nustatyti, ar M. M. nustatytas nedarbingumo lygis nuo 2008-08-07 iki 2014-10-03 yra priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 d. įvykusiu eismo įvykiu.

Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS”, veikianti per „If P&C Insurance AS” filialą atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žalos byloje Nr. K/TC/T/00006 draudikas M. M. išmokėjo 3195 Lt (925,34 Eur) dydžio draudimo išmoką, atlyginančią minėto eismo įvykio metu M. M. patirtą turtinę žalą (už motorolerio apgadinimą). Žalos byloje Nr. K/TC/A/00014 draudikas M. M. išmokėjo 29368,64 Lt (8505,75 Eur) dydžio draudimo išmoką dėl 2003-03-18 eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos, 2003-03-18 eismo įvykio metu padarytos nukentėjusiojo M. M. sveikatai, draudikas išmokėjo maksimalią galimą (pagal tuo metu galiojančias draudimo sumas) draudimo išmoką, draudikas mano, kad savo pareigas įvykdė tinkamai, todėl jis neturi teisinio pagrindo atlyginti ieškovo patirtą 19343,28 Lt (5602,20 Eur) dydžio žalą. Be to ieškovo patirtos žalos atlyginimas draudiko atžvilgiu yra negalimas, nes yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams, kylanties iš draudimo teisinių santykių.

VSDFV Kauno skyrius dublike nurodė, kad pagal draudiko pateiktus duomenis draudikas nėra pilnai atlyginęs žalos, susijusios su M. M. sužalojimu. Liko neatlyginta 631,36 Lt (182,85 Eur) žalos, susijusios su M. M. sužalojimu, kuri turėtų būti priteista iš „If P&C Insurance“ draudimo bendrovės. Mano, kad atsakovė nepagrįstai prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nurodydama, kad ieškovas netekto darbingumo pensijos nepriemoką išmokėjo 2010-09-30, o ieškinį pareiškė praėjus trejų metų senaties terminui – 2013-11-08. VSDFV Kauno skyrius sužinojo apie teisę į ieškinį, priimdamas 2010-11-16 sprendimą Nr. 10.33.S-16720 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo M. M.“, kuriuo nusprendė skirti 614,84 Lt (178,07 Eur) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2009-10-01 iki 2012-08-31. Netekto darbingumo pensijos nepriemoka buvo išmokėta ne 2010-09-30, kaip teigė atsakovė, o 2010-12-01 (2013-11-06 d. pažyma Nr. 10.20-5113). Be to atsižvelgiant į tai, kad yra atliktos dvi teismo medicininės ekspertizės dėl M. M. sužalojimo ir siekiant efektyvaus ir ekonomiško teisminio proceso, nesutiko, kad būtų paskirta medicininė ekspertizė tikslu nustatyti ar M. M. nustatytas darbingumo lygis yra priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 įvykusiu eismo įvykiu. Todėl ieškovas patikslino savo reikalavimus, prašydamas priteisti iš A. G. 18711,92 Lt (5419,35 Eur) ir „If P&C Insurance“ draudimo bendrovės 631,36 Lt (182,85 Eur) padarytos žalos atlyginimo.

„If P&C Insurance AS”, veikianti per „If P&C Insurance AS” filialą triplike nurodė, kad 2014-01-13 d. apmokėjo ieškovo reikalaujamą 631,36 Lt (182,85 Eur) sumą, todėl mano, kad savo pareigas draudikas įvykdė tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui pivalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. CK 6.254 str. 1 d. numato, kad įstatymo ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Esant tokiai sutarčiai draudimo kompanija atlygina žalą, kurią padarė civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio draudiko nėra - į kaltą asmenį.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013 ir kt.). Ieškovas reikšdamas reikalavimą žalą padariusiam asmeniui (jo draudikui) ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas.

Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. nukentėjo dėl 2003-03-18 Kaune, Baltų pr. įvykusio autoįvykio. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-478/2008 kalta dėl šio įvykio pripažinta A. P. (dabar G.). Eismo įvykio metu A. P. (dabar G.) vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas „If P&C Insurance“ draudimo bendrovėje. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010-11-16 sprendimu Nr. 10.33.S-16720 ir VSDFV Kauno skyriaus 2012-10-16 sprendimu Nr. 10.19-62353 M. M. nuo 2009-10-01 paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Išmokėjus netekto darbingumo pensijos nepriemoką M. M. nuo 2009-10-01 iki 2010-09-30 ir netekto darbingumo pensiją nuo 2010-10-01 iki 2013-10-31 Fondo biudžetui padaryta 19343,28 Lt (5602,20 Eur) žala. VSDFV Kauno skyrius 2011-08-30 raštu Nr. 10.V-9617 kreipėsi į „If P&C Insurance“ draudimo bendrovę, prašydamas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. 2011-09-08 raštu Nr. K/TC/A/00014 „If P&C Insurance“ informavo, kad draudimo bendrovė buvo apdraudus automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę: 30000 Lt (8688,60 Eur) dėl žalos asmeniui ir 30000 Lt (8688,60 Eur) dėl žalos turtui. 2003-12-11 - 2008-02-26 laikotarpiu pagal periodiškai nukentėjusiojo asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus bei vykdant teismo sprendimus draudimo sumos ribose buvo mokamos draudimo išmokos. Draudimo kompanija minėtame rašte nurodė, kad 30000 Lt (8688,60 Eur) suma, numatyta asmens žalos atlyginimui yra išnaudota ir atsisakė patenkinti VSDFV Kauno skyriaus pretenziją. „If P&C Insurance AS”, veikianti per „If P&C Insurance AS” filialą žalos byloje Nr. K/TC/T/00006 M. M. 2003-12-23 d. išmokėjo 3195 Lt (925,34 Eur) dydžio draudimo išmoką, atlyginančią minėto eismo įvykio metu M. M. patirtą turtinę žalą (už motorolerio apgadinimą). Žalos byloje Nr. K/TC/A/00014 draudikas M. M. laikotarpiu 2003-12-11 – 2008-02-26 išmokėjo 29368,64 Lt (8505,75 Eur) dydžio draudimo išmoką dėl 2003-03-18 eismo įvykio metu M. M. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. 2012-03-15 raštu Nr. (1.11) S-16263 ir 2013-02-15 raštu Nr. (1.11)S-14579 VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į A. G., prašydamas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Tačiau A. G. žalos neatlygino. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 19343,28 Lt (5602,20 Eur) padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilis, kurį vairavo 2003-03-18 per eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas M. M., buvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Žalą ieškovui turi atlyginti draudimo bendrovė, o ne ji. Vadovaujantis eismo įvykio dieną (t. y. 2003-03-18) galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 13 str. 1 d., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma asmeniui sudarė 30000 Lt (8688,60 Eur), turtui – 30000 Lt (8688,60 Eur). Kadangi draudimo bendrovė buvo išmokėjusi 29368,64 Lt (8505,75 Eur) dydžio sumą, todėl dublike ieškovas patikslino savo reikalavimus, prašydamas priteisti iš A. G. 18711,92 Lt (5419,35 Eur) ir „If P&C Insurance“ draudimo bendrovės 631,36 Lt (182,85 Eur) padarytos žalos atlyginimo. „If P&C Insurance“ draudimo bendrovė 2014-01-13 d. apmokėjo ieškovo reikalaujamą 631,36 Lt (182,85 Eur) sumą. Todėl laikytina, kad draudikas savo pareikas įvykdė pilna apimtimi ir tinkamai. Vadovaujantis CK 6.290 str. 3 d. nuostatomis, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t.y. į atsakovę A. G..

Atsiliepime atsakovė nurodė, kad netekto darbingumo pensijos nepriemoką M. M. ieškovas išmokėjo 2010-09-30, o ieškinį pareiškė praėjus trejų metų senaties terminui – 2013-11-08. Todėl prašė teismo nepriteisti ieškinio dalies dėl netekto darbingumo pensijos nepriemokos dėl suėjusio senaties termino, kurį prašo taikyti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). VSDFV Kauno skyrius sužinojo apie teisę į ieškinį, priimdamas 2010-11-16 sprendimą Nr. 10.33.S-16720 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo M. M.“, kuriuo nusprendė skirti 614,84 Lt (178,07 Eur) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2009-10-01 iki 2012-08-31. Netekto darbingumo pensijos nepriemoka buvo išmokėta ne 2010-09-30, kaip teigė atsakovė, o 2010-12-01 (2013-11-06 d. pažyma Nr. 10.20-5113). Be to CK 1.127 str. 2 d. numatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Iš VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010-11-16 sprendimo Nr. 10.33.S-16720 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo M. M.“ matyti, kad M. M. buvo nuspręsta pensiją skirti nuo 2009-10-01 iki 2012-08-31. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2012-10-16 sprendimo Nr. 10.19-62353 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo M. M.“ matyti, kad M. M. buvo nuspręsta pensiją mokėti nuo 2012-09-01 iki 2014-10-31. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-06 d. pažymos Nr. 10.20-5113 matyti, kad paskutinis mokėjimas buvo įvykdytas 2013-10-01, todėl atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Taip pat atsakovė prašė paskirti medicininę ekspertizę siekiant nustatyti, ar M. M. nustatytas nedarbingumo lygis nuo 2008-08-07 iki 2014-10-03 yra priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 d. įvykusiu eismo įvykiu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad remdamiesi M. M. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais civilinėje byloje, ekspertai pateikė tokią išvadą:

Darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti diagnozių kodai: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – šios diagnozės susijusios su eismo įvykio metu patirta trauma; Darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti diagnozių kodai: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – šios diagnozės susijusios su eismo įvykio metu patirta trauma; Darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti diagnozių kodai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – dalis šių diagnozių ((duomenys neskelbtini)) susijusios su eismo įvykio metu patirta trauma, kitos diagnozės su eismo įvykio metu patirta trauma nesusijusios. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 101.3 punktą ((duomenys neskelbtini) - 20 %) ir 111.2 punktą ((duomenys neskelbtini) – 20 %) dėl eismo įvykio metu patirtos traumos M. M. neteko 40 % bendrojo darbingumo. Todėl laikytina, kad M. M. nustatytas nedarbingumo lygis nuo 2008-08-07 iki 2014-10-03 dalinai yra priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 d. įvykusiu eismo įvykiu. Pagal šį nurodytą teisės aktą teismo medicinos ekspertų nustatomas bendrojo darbingumo netekimo dydis ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatomas darbingumo lygis – tai skirtingi rodikliai, nustatinėjami pagal skirtingus teisės aktus ir kriterijus.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti jam iš atsakovės žalos atlyginimą. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.245 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Netekto darbingumo pensija pagal savo prigimtį yra kompensacinio pobūdžio ir jos paskirtis yra atlyginti nukentėjusiajam asmeniui minimalius nuostolius dėl sumažėjusių galimybių (negautas pajamas), kadangi netekus tam tikro darbingumo lygio, tokio asmens galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, dalyvauti darbo rinkoje lygiaverčiai su kitais dalyviais, sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Vienais atvejais taikomas konkretus metodas, kai padaryta žala individualizuojama. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo atveju taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus (šiuo atveju - pagal Pensijų įstatymą). Ieškovas teigia, kad galioja prezumcija, jog išmokėtas draudimo atlyginimas visiškai kompensuoja žalą. Prezumcija yra nuginčijama, tačiau pareigą jai paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka viršija žalą. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-06 d. pažymos Nr. 10.20-5113 matyti, kad M. M. buvo išmokėta 19343,28 Lt (5602,20 Eur) suma. „If P&C Insurance“ draudimo bendrovė 2014-01-13 d. apmokėjo ieškovo reikalaujamą 631,36 Lt (182,85 Eur) sumą. Todėl ieškovas patikslino savo reikalavimus, prašydamas priteisti iš A. G. 18711,92 Lt (5419,35 Eur) sumą. Tačiau minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad Darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti diagnozių kodai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) )); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) su eismo įvykio metu patirta trauma nesusiję. Todėl darytina išvada, kad M. M. nustatytas nedarbingumo lygis nuo 2008-08-07 iki 2014-10-03 iš dalies yra priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 d. įvykusiu eismo įvykiu. Be to pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 101.3 punktą ((duomenys neskelbtini) - 20 %) ir 111.2 punktą ((duomenys neskelbtini) – 20 %) dėl eismo įvykio metu patirtos traumos M. M. neteko 40 % bendrojo darbingumo. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., nustatoma, kad padarytos žalos dydis yra 40 % ieškovo prašomos sumos, kadangi teismo medicinos ekspertai nustatė, jog dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, M. M. neteko 40 % bendrojo darbingumo. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 2058,03 Eur suma (182,85 Eur sumokėjo draudimo bendrovė).

2016-05-16 teismas gavo atsakovės materialinę padėtį apibūdinančius dokumentus. Atsakovė savo vardu yra įregistravusi vieną transporto priemonę (2003 m. OPEL ZAFIRA), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, yra bedarbė, registruota darbo biržoje, bylos nagrinėjamu laikotarpiu jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Atsakovės parodymais posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė augina tris nepilnamečius vaikus, sutuoktinis gauna 360 Eur uždarbį per mėnesį, gyvena sutuoktinio name, kuris yra įsigytas iki santuokos ir už jį yra mokama paskola. Todėl atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, mokėjimai išdėstytini dviejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 85,75 Eur, paskutinį mėnesį - 85,78 Eur.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prievolę atlyginti žalą, viršijusią eismo įvykio metu teisės aktuose nustatytą maksimalią draudimo sumą, turi valstybė, prašo taikyti CK 6.253 str. 4d. nuostatas, nes įstatymų leidėjas nustatė per mažą maksimalią draudimo sumą. Toks atsakovės atstovo argumentas atmestinas, nes Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatoma minimali privaloma draudimo suma, o dėl didesnės draudimo sumos atsakovė galėjo susitarti savanoriška draudimo sutartimi, todėl jai to nepadarius, ji prisiimė riziką, kad įvykus autoįvykiui, žalos dalį viršijančią draudimo sumą, ji privalės atlyginti asmeniškai (LAT 2015-06-19 nutartis Nr. 3K3-402-916/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį.

Priteisti iš atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2058,03 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus tris euro ct) žalos atlyginimo ieškovo VSDFV Kauno skyriaus, į. k. 188677437, naudai, mokėjimus išdėstant dviejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 85,75 Eur, paskutinį mėnesį - 85,78 Eur.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.