Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-03-26 · Civilinė byla Nr. 2S-427-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-03-26
Bylos Nr.
2S-427-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
R. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-427-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Danutė Giačaitė
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria paliktos galioti 2008-09-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-783-530/2009 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. , išvadą teikianti institucija- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. B. 2008 m. rugsėjo 25 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti R. B. ir A. B. santuoką, sudarytą 1998 m. lapkričio 26 d. dėl A. B. kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę „B. “, nustatyti vaiko A. B. , gimusio 2004-11-06 gyvenamąją vietą su motina R. B. , priteisti iš A. B. išlaikymą sūnui A. B. 600 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui matytis su sūnumi A. B. , priteisti iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą sūnui po 600 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti UAB „Interdata“ internetinės svetainės adresu www.mokytoja.lt administratoriaus teises perduoti R. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės R. B. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovui A. B. matytis su sūnumi A. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą sūnui A. B. po 400 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigojo UAB „Interdata“ internetinės svetainės adresu www.mokytoja.lt administratoriaus teises perduoti ieškovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b.l. 68,69).

2008 m. gruodžio 2 d. atsakovas A. B. pareiškė prašymą panaikinti 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui matytis su sūnumi A. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. (b.l. 68,69).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą panaikinti 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui matytis su sūnumi A. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.(b.l.77,78)

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti. Motyvuose nurodo:

1) Bylos medžiaga bei atsakovo A. B. paaiškinimais teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo metu buvo neginčytinai nustatyta, kad tėvas nori bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, sūnus A. taip pat nori jį matyti, tačiau dėl teismo sprendimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas neturi galimybės įgyvendinti šios teisės. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad jokių duomenų, jog apelianto bendravimas kenkia vaiko interesams byloje nebuvo pateikta, teismas vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais apie neegzistuojančias aplinkybes, tokias kaip automobilio sudeginimą, dėl ko priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teismas buvo šališkas, neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus – tuo pažeidė CPK 185 straipsnį; priimtas procesinis sprendimas nemotyvuotas, todėl pažeisti CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis, 330 straipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

2) Teismas nurodė, kad „Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad teismas turi palikti galioti laikinąją apsaugos priemonę - draudimą matytis su nepilnamečiu vaiku.“ Tačiau tokia Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvada buvo pateikta nenustačius, kad apelianto veiksmai ar poelgiai darytų sūnui neigiamą įtaką. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikdama išvadą bei pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo sprendimą negalėjo vadovautis vaiko paaiškinimais. Pažymėtina, kad sūnus A. B. buvo apklausinėjamas net du kartus, kadangi pirmąjį kartą atsisakė kalbėti apie savo tėvus. Taigi darytina išvada, kad priverstinai daugiau negu vieną kartą apklausinėjamas vaikas nesugebėjo tinkamai ir aiškiai išreikšti savo nuomonės, kadangi jo valia buvo veikiama jį supančių žmonių. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo ir neatsižvelgė į vaiko interesus, kad vaikas nori pamatyti tėtį, dėl ko priėmė visiškai neteisingą sprendimą, nes tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų. Jokių duomenų byloje apie vaiko interesų pažeidimą teismui nebuvo pateikta, dėl ko ginčijama teismo nutartis neginčytinai pažeidžia atsakovo A. B. , teisės ir teisėtus interesus bei tėvų lygiateisiškumo principą.

3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą preliminariai atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio pagrįstumo. Iki bylos išsprendimo iš esmės nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o aplinkybės, kurios yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Tačiau šiuo atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, patvirtinančių būsimo teismo sprendimo grėsmės egzistavimo tikimybę. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl narkotinių medžiagų, darbo neturėjimo, automobilio sudeginimo, smurtavimo prieš ieškovę yra visiškai nepagrįsti bei jokiais dokumentais nepatvirtinti. Vien tas faktas, kad A. B. , 2004 m. ir 2007 m. buvo gydomas KMUK Psichiatrijos klinikoje nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi gydymas buvo baigtas, šiuo metu jo sveikata yra gera. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, apsiribojo tik jokiais įrodymais nepatvirtintais ieškovės paaiškinimais, tokiu būdu neteisingai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įrodymus byloje įvertina, vadovaudamasis įstatymu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įstatymuose numatytų pareigų aiškiai nevykdė.

4) Byloje nebuvo nustatyta nei viena aplinkybė, patvirtinanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, t. y. kad apeliantas tėvų valdžią naudoja priešingai savo mažamečio vaiko interesais, taip pat teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo ir neatsižvelgė į paties vaiko interesus, kadangi vaikas aiškiai patvirtino, jog nori matytis su tėvu. Atsakovo noras įgyvendinti tėvo teises įstatymų nustatyta tvarka negali būti laikomas priešingu vaiko interesams ir piktnaudžiavimu tėvo valdžia CK 3.180 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovo veiksmai, poelgiai ar asmeninės savybės yra žalingi ir gali turėti neigiamos įtakos vaikui. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat preliminariai įvertinus ir ieškovės paaiškinimus bei jų faktinį pagrindimą akivaizdu, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių pasekmės yra ypatingai žalingos, todėl tokių priemonių taikymas yra neadekvatus siekiamam tikslui bei pažeidžia proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiųjų asmenų interesus.

5) 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17752-530/2008 pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - uždrausti atsakovui A. B. matytis su sūnumi A. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra tėvo valdžios apribojimas CK 3.180 straipsnio 1 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek LR CK 3.65 str. nuostatas, tiek tėvo valdžios apribojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tėvo valdžia gali būti apribota esant bent vienai CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, siekiant apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos jam padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., Nr. 3K-3-492/2005, kategorijos: 74.2.5; 77.6). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei; apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), todėl apriboti tėvų valdžią galima tik išimtiniais atvejais ir tik atsižvelgus ir įvertinus vaiko interesus. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismai turi nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą apriboti tėvų valdžią, atsižvelgti į vaiko interesus, įvertinti konkrečius tėvų veiksmus; teismų praktikoje pagrindu apriboti tėvų valdžią gali būti pripažįstami atvejai, kai tėvai naudoja smurtą vaikų atžvilgiu, juos gąsdina ar šmeižia. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas vertindamas ieškovo elgesį nenustatė, kad atsakovas naudoja tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, todėl nebuvo pagrindo palikti galioti laikinąją apsaugos priemonę.(b.l. 79-82).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad toks atsakovo elgesys kaip nuolatiniai grasinimai ieškovei, taip pat nuolatiniai grasinimai nusižudyti (Kauno miesto apylinkės teisme 2008-12-12 yra prijungti papildomi įrodymai civilinėje byloje A/r. 2-17752-530/2008, t.y. A. B. siųsti ieškovei grasinančio pobūdžio elektroniniai laiškai ir trumposios telefoninės žinutės) nėra normalus atsakovo elgesys, kuris gali neprognozuojamai kisti jam būnant su vaiku. Savo trumposiose žinutėse A. B. ne kartą yra grasinęs nusižudyti. Todėl esant tokiai atsakovo būsenai yra reali grėsmė, kad A. B. būnant su vaiku gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-654/2008 yra pasisakęs - „Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones.“ Uždraudimas atsakovui matytis su sūnumi yra prevencinė priemonė apsaugoti vaiko interesus ir jo sveikatą. Esant tokiam neprognozuojamam atsakovo elgesiui niekas negali užtikrinti, kad vaikui būnant su atsakovu, nekils grėsmė ir vaiko sveikatai. Sūnus A. B. yra ne tik išreiškęs savo nuomonę vaiko teisių apsaugos tarnyboms specialistams bet yra ne kartą pasisakęs ir ieškovei, kad bijo matytis su tėvu. Tokia vaiko nuomonė susidarė visai pagrįstai, nes kiekvieną kartą ieškovei leidus pasimatyti su vaiku, atsakovas sukelia konfliktus, elgiasi agresyviai, todėl vaikas yra įbaugintas tokio tėvo elgesio. Nors A. B. teigia, kad nedaro vaiko vystimuisi ir augimui neigiamos įtakos, tačiau 2008-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje pacituotos vaiko frazės, tokios kaip „tėtis sakė, kad mamą užmuš, pyksta ant mamos, atvažiavęs naktį daužė langus, norėjo jį išsivežti, jam buvo baisu“ liudija visai priešingai. Ieškovė nurodo, kad A. B. yra diagnozuotas ūminis psichozinis sutrikimas, panašus į šizofreniją, kurio pasireiškimas priklauso nuo narkotinių ar kitokių medžiagų vartojimo (KMUK ligos istorija yra išreikalauta Kauno miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-17752-530/2008). Nors savo atskirajame skunde atsakovas teigia, kad jo sveikata šiuo metu gera, tačiau byloje pateikti įrodymai, t. y. grasinimai nusižudyti, parodo priešingai. Pablogėjus A. B. psichinei būklei, atvažiavęs į ieškovės namus, atsakovas sukelia įvairius konfliktus, ko pasėkoje tiek ieškovė, tiek jų sūnus A. B. patiria stiprius psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus.(b.l. 86,88).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 str.). Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdama atskirojo skundo ribų ir pasisako dėl apelianto skundžiamos teismo nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą panaikinti 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui matytis su sūnumi A. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nutarties motyvuose nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui A. B. matytis su sūnumi A. B. , rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais telefoninių pokalbių išrašais, kurie rodo, kad atsakovas turi problemų su sveikata, todėl ieškovei kyla abejonių dėl grėsmės ne tik jai, bet ir jų mažamečiui sūnui. Teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės paaiškinimus, kuri teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad teismas turi palikti galioti laikinąją apsaugos priemonę, nes apklausę mažametį vaiką A. B. , nustatė, kad atsakovas nevengia grasinimų ieškovės R. B. atžvilgiu girdint mažamečiui vaikui, kas daro neigiamą poveikį vaiko interesams, jo vystymuisi, o tuo pačiu yra psichinis smurtas prieš patį vaiką.

Taip pat bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad A. B. 2004 m. ir 2007 m. buvo gydomas KMUK Psichiatrijos klinikoje. Visa tai rodo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindai neišnyko.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties bei ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais.

Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio akto civilinėje byloje- teismo sprendimo realų įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, šie klausimai išsprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CPK 259 str. 1d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis (turtinis ar neturtinis ir pan.), kad būtų galima parinkti tinkamas priemones ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė (pavojus uždelsime), kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, laikinoji apsaugos priemonė, kaip būsimo sprendimo įvykdymo garantas, turi atitikti ieškovo ar atsakovo pareikšto reikalavimo esmei ir turi būti susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl teismas parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu, siekti, kad būtų užtikrinta abiejų šalių- ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra (CPK 145 str. 2 d.).

CK 3.65 str. 1d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 str. 2d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas- būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas-pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaiko ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas.

Bylos rašytiniais įrodymais: Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. sausio 28 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 22-1159-07 įtariamajam A. B. susitaikius su nukentėjusiaisiais policijos pareigūnais A. G. bei R. M. nustatyta, kad atsakovas 2007 m. rugsėjo 26 d apie 17 val. pristatytas į Kauno m. VPK necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais iškoneveikė nukentėjusiuosius bei pavartojo fizinį smurtą šiems atliekant tarnybines pareigas. (b.l. 25,27).

Pagal ieškovės 2007-09-12 pareiškimą Centro policijos komisariatui dėl jos sutuoktinio atliktų veiksmų – jos įžeidimo ir grasinimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

2007 m. spalio 3 d., 2007 m. gruodžio 10 d., nutarimais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šios bylos ieškovės pareiškimus dėl atsakovo netinkamo elgesio, išaiškinant jai teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 26-31).

Tai, kad ieškovė nuolat dėl vyro agresyvaus elgesio kreipėsi į policiją, patvirtina jos 2008-09-19, 2008-09-21 pareiškimai (b.l. 39-47).

Tai, kad atsakovas nekontroliuoja savo veiksmų, patvirtina ir 2008-09-03 Ž. P. adresuotas pareiškimas Kauno m. Panemunės PK viršininkui dėl atsakovo grasinimo padegti, turto sužalojimo, iškilusio pavojaus gyvybei (b.l. 35-38).

Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2008-09-15 protokolas patvirtina, kad atsakovas nekontroliuoja savo elgesio, iškoneveikė tarnybos darbuotojas, pakeltu balso tonu pasakęs žmonai ”pastipk su vaiku” ir trenkęs durimis, išėjo iš kabineto, o po 10 minučių sugrįžęs verkė, pripažino, kad reikalingas psichologas, nesugeba įveikti šeimos krizės, kontroliuoti savo elgesio bei reikalinga jam pagalba. (b.l. 32-34).

Virš nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl šalių tarpusavio konfliktų kenčia jų 4, 4 metų nepilnametis sūnus A., kuris patiria stiprius psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir tolimesnei raidai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vien jau dėl šios aplinkybės, siekiant apsaugoti vaiką, teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiu sūnumi A. iki bus priimtas teismo sprendimas,

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiu sūnumi A. iki bus priimtas teismo sprendimas, bylos iš esmės nenagrinėja. Nustatant nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką su vienu iš tėvų, turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tuo tikslu teismas turės vertinti byloje esančius įrodymus, atskleidžiančius tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, vaiko prisirišimą prie tėvų, jų bendravimo galimybes, A. brandumą išreiškiant nuomonę dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, jo ir tėvų psichologinę būseną, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, visumą. Dėl virš nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas. Teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1p., 338 str. -330 str. ).

Be to, pažymėtina, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui bei pasikeitus aplinkybėms, atsakovui neužkertamas kelias pateikti teismui naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12. d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika