Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neturintis išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2005 m. balandžio 25 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL bauda (pakeista į areštą);

2) 2005 m. lapkričio 24 d. Marijampolės r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2006 m. sausio 25 d. Marijampolės r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, subendrinus su 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

4) 2006 m. kovo 10 d. Marijampolės r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Subendrinus su 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, taip pat paskirtas turto konfiskavimas;

5) 2011 m. gegužės 4 d. Kauno r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

6) 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

7) 2019 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

8) 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu 34 paroms, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 birželio 10 d. (septyniasdešimt dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyta, kad A. B. visiškai atliko jam paskirtą bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje;

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

4) 2006 m. gruodžio 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių;

5) 2007 m. liepos 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

9) 2016 m. liepos 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams;

10) 2017 m. kovo 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (9 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su 2016 m. liepos 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių,

11) 2017 m. gegužės 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metas 6 mėnesiams;

12) 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. K., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, V. K. patalpinus skelbimų portale www.skelbiu.lt skelbimą apie suteikiamas paskolas, ten nurodžius telefono numerį (duomenys neskelbtini), į kurį 2019 m. liepos 30 d. 11.22 val. paskambinusi nukentėjusioji E. B. su A. B. prisistačiusiu V. K., susitarė dėl 7000 eurų paskolos suteikimo, šiam pareikalavus paskolos dokumentų tvarkymui pinigų, 2019 m. liepos 30 d., Kauno centriniame pašte, adresu Laisvės al. 102, Kaune, jai padarius 139 eurų perlaidą (perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini)), jis ją 2019 m. liepos 30 d., 16.00 val. atsiėmė 309-ajame AB Lietuvos pašto klientų aptarnavimo skyriuje, adresu Geležinkelio g. 16, Vilnius, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. K. ir toliau bendraujant telefonu su E. B., šiam pareikalavus paskolos dokumentų tvarkymui pinigų, o E. B. 2019 m. liepos 31 d. Kauno centriniame pašte pervedus 69 eurų perlaidą (perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini)), jis ją 2019 m. liepos 31 d., 9.47 val. atsiėmė 410-ajame AB Lietuvos pašto klientų aptarnavimo skyriuje, adresu Sodų g. 22, Vilnius, tokiu būdu apgaule iš nukentėjusios E. B. įgijo 208 eurų. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

V. K. apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpino skelbimą apie suteikiamas paskolas, nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini), į kurį 2019 m. liepos 30 d., 11.22 val. paskambinus nukentėjusiajai E. B., jis, prisistatęs A. B. vardu, susitarė dėl 7000 eurų paskolos suteikimo bei pareikalavo 139 eurų paskolos dokumentų tvarkymui, 2019 m. liepos 30 d., Kauno centriniame pašte, adresu Laisvės al. 102, Kaune, jai padarius 139 eurų perlaidą (perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini)), o A. B. ją 2019 m. liepos 30 d., 16.00 val. atsiėmus 309-ajame AB Lietuvos pašto klientų aptarnavimo skyriuje, adresu Geležinkelio g. 16, Vilnius, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vėl paskambino E. B., pareikalavo dar 69 eurų paskolos dokumentų tvarkymui, E. B. 2019 m. liepos 31 d. Kauno centriniame pašte pervedus 69 eurų perlaidą (perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini)), o A. B. ją 2019 m. liepos 31 d., 9.47 val. atsiėmus 410-ajame AB Lietuvos pašto klientų aptarnavimo skyriuje, adresu Sodų g. 22, Vilnius, susitarimo neįvykdė, t. y. paskolos nesuteikė, tokiu būdu apgaule iš nukentėjusios E. B. įgijo 208 eurų. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis V. K. pažįsta iš matymo, seniai, tik jie matosi retai. V. K. žinojo jo numerį, paskambino ir paprašė, kad nueitų į paštą ir paimtų pinigus. Jis tuos pinigus nuėmė, atvažiavo mašina ir juos paėmė. Pinigus paėmė iš pašto Vilniuje prie stoties, ten buvo perlaida jo vardu. Paėmė 100 eurų su centais. Antrą kartą taip pat paėmė pinigus, apie 70 eurų, iš pašto prie Geležinkelio stoties (kitame pašte). Paimti pinigų abu kartus privažiavo automobiliu kažkokie du žmonės, jie žinojo jo numerį, jam paskambino ir pasakė, kur laukti. Jis taip darė, nes jam davė 20 eurų už tai, kad nuėmė tuos pinigus. Jis suprato, kad buvo daroma neteisėta operacija, kad darė neteisėtus veiksmus. Žinojo, kad V. K. tuo metu atliko bausmę, bet šis jam nieko neaiškino. Apie apgaulę ir paskolas nieko nežinojo, jo paprašė nuimti pinigus ir jis juos nuėmė. Buvo tik tie du kartai, daugiau su minėtais asmenimis nesimatė. Jis labai gailisi dėl savo poelgio, daugiau taip nedarys. Supranta, kad reikia pasiaiškinti dėl tokių piniginių perlaidų. Pripažįsta tai, kas jam inkriminuojama. Civilinio ieškinio nepripažįsta, neturėtų galimybės tokio civilinio ieškinio atlyginti. Jis gauna 200 eurų pragyvenimui, nedirba, turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Civilinis ieškinys yra per didelis, neturtinė žala galėtų būti kokie 300 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

AB “Lietuvos paštas“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 3-04062 dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad AB „Lietuvos paštas“ informacinės sistemos duomenimis perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsiimant perlaidą, pateiktas asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Ši perlaida gavėjui išmokėta 2019 m. liepos 30 d., 16.00 val., 309-ajame AB „Lietuvos paštas“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Geležinkelio g.16, Vilniuje. AB „Lietuvos paštas“ informacinės sistemos duomenimis perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsiimant perlaidą, pateiktas asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Ši perlaida gavėjui išmokėta 2019 m. liepos 31 d., 09.47 val., 410-ajame AB „Lietuvos paštas“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Sodų g. 22, Vilniuje (1 t., b. l. 72-74).

Darbo biržos sistemos įraše nurodyta, kad A. B. kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 54).

Susipažinus su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis nustatyta, kad nurodytas abonentas jungėsi prie ryšių bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) artima teritorija), 2020 m. rugpjūčio 2 d. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. B. priklausančiam telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84-85, 92).

Susipažinus su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., pirmas skambutis iš šio telefono numerio į E. B. telefono abonentą yra užfiksuotas pareiškėjos nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 30 d., 11:22:14. Po šio skambučio iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., 09:27:51 bendrauta abiem kryptimis, tiek įeinančiais ir išeinančiais skambučiais, tiek SMS. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambindamas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), kuri jungiasi prie mobilaus ryšio bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 185).

Remiantis UAB „Diginet LTU“ 2019 m. gruodžio 23 d. rašte bei Telia Lietuva, AB 2020 m. sausio 2 d. rašte pateikta informacija, nustatyta, kad portale Skelbiu.lt buvo talpinami skelbimai, kuriuose buvo nurodomas kaip kontaktinis telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) arba iš šio abonento (iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.) bei abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d.) atliekami SMS mokėjimai už skelbimus. 2019 m. liepos 29 d. patalpintas skelbimas: 42605833. 2019 m. liepos 30 d. 17:18:55 val. skelbimas buvo redaguojamas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas interneto paslaugai, kuri buvo tuo momentu teikiama G. U. (G.), gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 189-197).

G. U., ikiteisminio tyrimo metu apklausta BPK 80 straipsnio 1 dalies ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais kaip spec. liudytoja, nurodė, kad ji naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) apie 7 metus. Ji nepažįsta A. B.. Telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ji nežino. Taip pat negali pasakyti, kad ji šiais numeriais bendravo su asmenimis laikotarpyje 2019-07-30. Skelbimą portale „www.skelbiu.lt“ dėl suteikiamų paskolų, įdėjo asmuo vardu V.. Jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), ir jo pravardė yra (duomenys neskelbtini), o vardas V.. Jam yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis jos paprašė skelbimą „pakelti“, t. y. pažymėti žvaigždute, kad jis būtų matomas skelbimų viršuje. Jis jai tai paskambindavo, tai parašydavo SMS, kad būtų toks ir toks skelbimas „pakeltas“. Iš kokio numerio jis skambino 2019 m. liepos 30 d., kad būtų pakeltas skelbimas, dabar jau neatsimena ir negali pasakyti. Jis dažnai keičia numerius. Ir dabar V. jai parašo, kad reikia „pakelti“ vieną ar kitą skelbimą. Šiuo meta jis naudojasi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių su ja ir bendrauja. Apklausos dieną paskambinęs prašė surasti notarų biurų, esančių Vilniuje bei Klaipėdoje kontaktus. Dėl ko jam yra reikalingi šie kontaktai, jis nepasakė. Vakar, kai skambino, prašė „pakelti“ skelbimą apie paskolą „Paskolos, Kreditai, Telefonu, Pigu, Greita, Patogu“ skelbimų portale „www.skelbiu.lt“. Taip pat pasakė šio skelbimo prisijungimo ir koregavimo duomenis, prisijungimo vardas yra: (duomenys neskelbtini), o slaptažodis: (duomenys neskelbtini). Minėto vyriškio skelbimus redaguodavo iš savo namų, kur turi interneto ryšį, kuris registruotas jos vardu. Redaguodavo iš savo mobiliojo ryšio telefono. Šiuo mobiliojo ryšio aparatu naudojasi apie metus laiko. Jei neklysta, ji yra redagavusi ir „pakėlusi“ apie 5 – 6 skelbimus apie paskolas su V. prašymu. Kuomet jis jai rašo SMS, tai visuomet į ją kreipiasi „teta“. Už tai niekada nėra gavusi jokio atlygio, t. y. jokių pinigų. V. socialiniame tinkle „Facebook“ turi savo anketą, kuri yra pavadinta (duomenys neskelbtini). Jis yra prašęs įeiti į jo anketą ir parašyti keliems jos draugams žinutes. Turėjo jo anketos prisijungimo duomenis. Maždaug prieš savaitę jis prašė vėl parašyti jo draugams, ar jie gali jam padėti „su kapeikom’. Tačiau ji negalėjo įeiti į jo anketą, nes buvo neteisingi prisijungimo duomenys (2 t., b. l. 11-14).

(duomenys neskelbtini) rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bausmę atliko E. U.. (duomenys neskelbtini) atliko bausmę V. K., pravarde (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 27-33).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. B. ir V. K. kaltė padarius jiems inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad, jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, į internetą įdėjo skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis teikia paskolas, skelbime nurodė A. B. vardą ir pavardę, tačiau savo telefono numerį. Jam paskambino nukentėjusioji E. B. ir jis su ja susitarė dėl kelių tūkstančių eurų dydžio paskolos suteikimo, nors sumos tokiai paskolai suteikti neturėjo. Nukentėjusiajai nurodė, kad ji pervestų 139 eurus per Paypost skyrių A. B. vardu, neva susimokėti už paslaugas, o kitą dieną nurodė jai pervesti dar 69 eurus. Paskambinęs A. B. paprašė jo paimti minėtas perlaidas ir pasakė jam, kad gaus po 10 eurų už kiekvieną paimtą perlaidą. Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu savo kaltę taip pat pripažino ir nurodė, kad jis sulaukė skambučio iš V. K., kuris jo paprašė nueiti į paštą ir paimti pinigus, ką jis padarė du kartus, šiuos pinigus perdavė kitiems žmonėms, su kuriais buvo sutarta, kad jo lauks, jam davė 20 eurų už tai, kad nuėmė tuos pinigus. Jis suprato, kad darė neteisėtą operaciją. Iš kaltinamojo V. K. parodymų matyti, kad jis tyčia įdėjo apgaulingą skelbimą ir, nukentėjusiajai paskambinus nurodytu telefonu, prisistatęs A. B., melagingai nurodė nukentėjusiajai, kad teikia paskolas, nors realiai teikti paskolos neketino ir neturėjo tam lėšų, tačiau iš nukentėjusiosios pareikalavo 139 eurų užmokesčio už tariamas paslaugas – paskolos suteikimą, bei dar 69 eurų papildomo užmokesčio už tariamas paslaugas, šiuos pinigus perleidžiant A. B., o nukentėjusiajai atlikus minėtas perlaidas, jai žadėtų paslaugų nesuteikė. Savo ruoštu iš kaltinamojo A. B. parodymų matyti, kad jis, suvokdamas, kad atlieka neteisėtą operaciją, pagal susitarimą su V. K. paėmė iš nukentėjusiosios apgaule išviliotus pinigus. Tokiu būdu kaltinamieji bendrais veiksmais apgaule iš nukentėjusiosios įgijo 208 eurus Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, nurodytas faktines aplinkybes bei jų kaltę pagrindžia ir kiti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta skelbimo kopija bei pašto perlaidos kvitai, telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinių duomenys, ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoja apklaustos G. U. parodymai, AB „Lietuvos pašto“, UAB „Diginet LTU“, Telia Lietuva, AB ir (duomenys neskelbtini) raštais pateikta informacija bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes V. K. ir A. B. apgaule iš nukentėjusiosios E. B. įgijo 208 eurų. Kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 5 MGL dydžio, laikytina, kad V. K. ir A. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, padaryta iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas 12 kartų, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (2 t., b. l. 54-69), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 124-128), nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginęs.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas lygus maksimaliam arešto bausmės dydžiui, skiriamam už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 45 paroms (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta arešto bausmė mažintina trečdaliu, paskiriant jam 30 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis V. K. šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie likusios neatliktos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 16 d. – 4 metai 3 mėnesiai ir 13 dienų) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskiriant V. K. galutinę subendrintą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. spalio 16 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, padaryta iš savanaudiškų paskatų. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamojo A. B. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme apsiribojo neteisėtai įgytų piniginių lėšų paėmimu ir perdavimu kitiems asmenims (už atlygį), jis neatliko jokių nukentėjusiosios klaidinimo veiksmų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas 8 kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (3 t., b. l. 4-12), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 28-53), šiuo metu nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (3 t., b. l. 150-151), jis yra vedęs, paties teigimu auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus ir gaunantis 200 eurų pajamas pragyvenimui.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą vieneriems metams (artimą vidutiniam laisvės apribojimo terminui pagal BK 48 straipsnio 2 dalį). Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina trečdaliu, paskiriant jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams. Kaltinamajam A. B. intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau jam skirtinas įpareigojimas visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 208 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudarė iš jos apgaule išviliotų pinigų suma (1 t., b. l. 68-69). Perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau dar nepradėjus bylos nagrinėjimo teisme buvo gautas nukentėjusiosios E. B. patikslintas ieškinys, kuriame ji nurodė, kad be patirtos 208 eurų turtinės žalos ji dėl sveikatos sutrikdymo dar pirko maisto papildus dėl organizmo pagerinimo, nes jos būklė buvo bloga, tam išleido 42,10 eurų, tokiu būdu ji iš viso patyrė 250,10 eurų turtinę žalą. Taip pat ji po šio įvykio patyrė insultą, labai pablogėjo jos sveikata, ji gydosi iki šiol. Dėl patirto streso, dvasinių išgyvenimų, ji neturtinę žalą įvertina 1000,00 eurų (3 t., b. l. 148-149).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. nurodė, kad jo nuomone civilinis ieškinys yra per didelis, neturtinė žala galėtų būti 300 eurų. Kaltinamasis V. K. su civiliniu ieškiniu ir jame nurodyta neturtine žala nesutiko.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismo vertinimu, civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas iš dalies. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamieji iš nukentėjusiosios E. B. apgaulės būdu įgijo 208 eurus, tokiu būdu akivaizdu, kad jai buvo padaryta 208 eurų dydžio turtinė žala. Ši žala padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika, ji pagrįsta civilinio ieškovo paaiškinimais, taip pat jos pateiktais perlaidų kvitais bei AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija. Tačiau papildomai nukentėjusiosios pareikštas 42,10 eurų turtinės žalos reikalavimas dėl to, kad ji dėl sveikatos sutrikdymo pirko maisto papildus, nėra pagrįstas jokiais į bylą pateiktais duomenimis, taip pat teismui nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tokios nukentėjusiosios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su šiame nuosprendyje aptariamos nusikalstamos veikos padarymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. B. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant jai iš kaltinamųjų A. B. ir V. K. solidariai 208 eurus turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat civiliniu ieškiniu nukentėjusioji E. B. prašė priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji E. B. dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė 208 eurų turtinę žalą. Teismas sutinka, kad dėl nusikaltimo, finansinių nuostolių, vykusio tyrimo, ji patyrė išgyvenimus, nepatogumus ir stresą. Vis tik teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios E. B. patirta turtinė žala nėra itin didelė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta raštu ir nukentėjusioji sudarydama žodžiu telefonu su nepažįstamu asmeniu sutartį dėl paskolos jai suteikimo turėjo pati būti apdairi ir tinkamai įvertinti tai, kad pati kreipiasi dėl paskolos suteikimo ne į licencijuotą finansų įstaigą, o į fizinį asmenį, įsitikinti, ar jis, kaip fizinis asmuo, gali skolinti pinigus. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje prašomą priteisti neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad ji dėl šio įvykio patyrė insultą, jos sveikata labai pablogėjo, ji gydosi iki šiol, patirtą stresą ir dvasinius išgyvenimus vertina 1000 Eur suma. Taigi, kaip matyti, nukentėjusioji prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iš esmės sieja su jos sveikatos problemomis, tačiau su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji teismui nepateikė jokių dokumentų apie savo sveikatos būklę, kurie leistų teismui įsitikinti, jog ji patyrė nurodytas sveikatos problemas, bei kad jos buvo susijusios su jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 100 eurų. Teismo manymu, tokia suma bus pakankama ir adekvati nukentėjusiosios E. B. neturtinei žalai kompensuoti. Taigi, iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajai E. B.priteistina 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo A. B. valstybės naudai 156,00 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. nemokėjo lietuvių kalbos, tokiu būdu jo gynėjo dalyvavimas teisme, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo būtinas ir nepriklausė nuo jo valios. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. K. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie likusios neatliktos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2020 m. spalio 16 d. – 4 metai 3 mėnesiai ir 13 dienų) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. spalio 16 d.).

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. B. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš V. K. ir A. B. solidariai 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) E. B. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai E. B. iš kaltinamųjų V. K. ir A. B. solidariai priteisti 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo A. B. valstybės naudai 156,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Išaiškinti A. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.