Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei V. Z. dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinė byla, įvertinus ieškinio sumą bei atsižvelgiant į šalių poziciją, išreikštą procesiniuose dokumentuose, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. tarp ieškovės iš atsakovės buvo sudaryta Dvišalė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl profesinio mokymo organizavimo paslaugų pagal formaliojo profesinio mokymo ir (ar) neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas teikimo mokiniui (atsakovei) ir jo įsidarbinimo į darbo biržos pasiūlytą vietą arba pradėjimo dirbti paties surastoje darbo vietoje ar pradėjimo dirbti savarankiškai, užbaigus profesinį mokymą (Sutarties 1 punktas). Sutartimi atsakovė įsipareigojo su profesinio mokymo tiekėju sudaryti profesinio mokymo sutartį, dalyvauti formaliajame profesiniame mokyme ir mokytis pagal virėjo mokymo programą, ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 20 d. įgyti kvalifikaciją pagal nurodytą mokymo programą (Sutarties 2.1, 2.2 punktai). Atsakovei 2018 m. vasario 20 d. išduotas profesinio mokymo kuponas Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikacijai įgyti, profesiniam mokymui finansuoti pagal formaliojo profesinio mokymo programą įgyvendinant profesinio mokymo priemonę. Atsakovė 2018 m. vasario 21 d. sudarė Profesinio mokymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su profesinio mokymo teikėju (duomenys neskelbtini) E. G. profesinio mokymo centru dėl formaliojo profesinio mokymo pagal virėjo profesinio mokymo programą nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., t. y. 180 mokymo dienų (sutarties 1 punktas). Iš byloje pateiktų profesinio mokymo teikėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog 2018 m. vasario mėn. atsakovė profesinio mokymo programoje dalyvavo 6 dienas (48 val. ir nustatytų 152 val.), 2018 m. kovo mėn. – 18 dienų (144 val. iš nustatytų 178 val.), 2018 m. balandžio mėn. – 14 dienų (112 val. iš nustatytų 160 val.), 2018 m. gegužės mėn. – 6 dienas (48 val. iš nustatytų 176 val.), 2018 m. birželio mėn. – 4 dienas (32 val. iš nustatytų 168 val.). 2018 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) E. G. profesinio mokymo centro direktoriaus įsakymu atsakovė išbraukta iš mokymo grupės dėl užsiėmimų nelankymo. 2018 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl 2018 m. vasario 14 d. sudarytos Dvišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuriuo šalys susitarė nuo 2018 m. birželio 14 d. nutraukti Sutartį mokiniui (atsakovei) be svarbios priežasties 5 darbo dienas iš eilės nelankius užsiėmimų.

Iš 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. gegužės 31 d. profesinio mokymo paslaugų suteikimo aktų matyti, jog dėl atsakovės profesinio mokymo buvo apskaičiuotos 875 Eur išlaidos, kurias apmokėjo ieškovė (ieškovės banko sąskaitos išrašo (mokėjimo sąrašo) laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. birželio 7 d. duomenimis) pagal jai išrašytas 2018 m. vasario 28 d., kovo 30 d., balandžio 30 d. ir gegužės 31 d. PVM sąskaitas faktūras. Iš byloje pateikto ieškovės banto sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. atsakovei išmokėta 440,15 Eur mokymo stipendija. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu ,,Dėl dvišalės sutarties sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo teikiamos profesinio mokymo paslaugos, mokama mokymo stipendija bei apmokėtos profesinio mokymo paslaugos mokymo įstaigai, nutraukus dvišalę sutartį, pareikalavo atsakovės atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas susijusias su profesiniu mokymu: 875 Eur mokymo paslaugas bei 440,15 Eur mokymo stipendijos, iš viso 1 315,15 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1 315,15 Eur išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo ir jos nutraukimo metu) (toliau – Užimtumo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalis numatė, jog bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį, ir bedarbio ar užimto asmens, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal Lietuvos darbo biržos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatytas prioritetinių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti teritorinės darbo biržos pasiūlytose ar jų pačių surastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio ar užimto asmens.

Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (aktuali teisės akto redakcija) įtvirtina, kad užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų, ir bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį užimtas asmuo pasiliks dirbti, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Jeigu bedarbiai ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas arba jeigu bedarbiai nori pradėti dirbti, sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.156 straipsnis, 6.165 straipsnis). Ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį dėl profesinio mokymo paslaugų teikimo atsakovei, kuria atsakovė įsipareigojo su profesinio mokymo teikėju sudaryti profesinio mokymo sutartį dėl formaliojo profesinio mokymo, įgyti kvalifikaciją pagal mokymo programą, užbaigus profesinį mokymą įsidarbinti ir kt. (Sutarties 2 punktas), o ieškovė – išduoti profesinio mokymo kuponą, kuriuo įsipareigoja sumokėti profesinio mokymo tiekėjui už suteiktą profesinį mokymą, mokėti mokiniui (atsakovei) įstatyme nustatyto dydžio stipendiją ir kt. (Sutarties 4 punktas).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovė Sutartį pažeidė, profesinio mokymo užsiėmimų nelankė, dėl ko profesinio mokymo sutartis su ja buvo nutraukta ir atsakovė buvo pašalinta iš mokymo grupės. Remiantis Sutarties 2.8 punktu, atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdė arba netinkamai vykdė Sutarties 2.1-2.6 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus (sudaryti profesinio mokymo sutartį, įgyti kvalifikaciją pagal mokymo programą, nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių ir kt.) be svarbių priežasčių, nurodytų įstatyme ir nesant įstatyme nustatytos išimties.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė patyrė 1 315,15 Eur išlaidas, susijusias su atsakovės profesiniu mokymu. Atsakovė šių išlaidų ieškovei neatlygino, atsiliepimo, atitinkančio procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, byloje nepateikė, tačiau pateikė prašymą dėl skolos išdėstymo. Įvertinus atsakovės procesinį elgesį, laikytina, jog atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Tokiu būdu esant byloje pateiktų įrodymų visumai bei įvertinus atsakovės procesinį elgesį (skolą pripažino), konstatuotina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 183 straipsniu, 185 straipsniu, ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 315,15 Eur su profesiniu mokymu susijusios išlaidos (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, Užimtumo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo ir jos nutraukimo metu) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas, 16 dalis, CPK 42 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. spalio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 29 Eur, kuris teismui tenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovė byloje pateikė prašymą dėl galimybės ieškovei prašomą priteisti sumą mokėti dalimis per 12 mėnesių.

Byloje gauta ieškovės nuomonė dėl atsakovės prašymo. Ieškovė nurodė, jog neprieštarauja patenkinus visiškai ieškovės ieškinį, sprendimo išdėstymui iki 12 mėn., t. y. priteistos skolos (1 315,15 Eur) grąžinimui per 12 mėnesių dalimis, mokant ieškovei kas mėnesį po 109,60 Eur.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos teisės normos taikymo ir aiškinimo, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir/ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/ išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus/ išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

Šiuo atveju atsakovė pateikė prašymą išdėstyti jai teismo sprendimo vykdymo 12 mėnesių terminui, ieškovė tokiam atsakovės prašymui neprieštarauja. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių poziciją, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, spręstina esant teisinį ir faktinį pagrindą atsakovės prašymą tenkinti ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėn. terminui, kadangi tai nepažeis ieškovės teisių ir teisėtų interesų, o atsakovei sudarys sąlygas teismo sprendimą vykdyti geruoju taip mažinant priverstinio teismo sprendimo nukreipimo vykdyti iškart po jo įsiteisėjimo tikimybę bei galimą neigiamą įtaką atsakovės turtinei padėčiai.

Tokiu būdu atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismo sprendimo vykdymas atsakovei išdėstytinas 12 mėn. laikotarpiui, atsakovei kas mėnesį mokant po 109,60 Eur, o paskutinį mėnesį – 109,55 Eur (CPK 284 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 284 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. Z. 1 315,15 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiolikos eurų 15 ct) su profesiniu mokymu susijusių išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priteisti iš atsakovės V. Z. 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Išdėstyti atsakovei V. Z. sprendimo įvykdymą 12 mėn. laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę V. Z. mokėti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kas mėnesį po 109,60 Eur, paskutinį mėnesį – 109,55 Eur iki sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.