Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovui R. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra buvęs ieškovės sutuoktinis, su kuriuo santuokoje susilaukė trijų dukrų: A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , M. K., gim. (duomenys neskelbtini) . A. K. jau pilnametė. 2014-10-28 ieškovė ir atsakovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.53 straipsnis), kurioje sutarė, kad nepilnamečių dukrų E. K., M. K., išlaikymui ieškovas skirs po 500 litų (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo prašymo padavimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinginių lėšų tvarkytoja paskiriant L. K..

Nors santuoka buvo nutraukta, ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, todėl teismo paskirto išlaikymo vaikams ieškovė nereikalavo, nes abu dirbo R. K. ūkyje ir vedė bendrą ūkį. 2017 m. rugsėjo 10 dieną, atsakovas dukrų akivaizdoje išvarė ieškovę iš namų, todėl ji išvažiavo gyventi į Klaipėdą. Išvykusi savarankiškai susirado ir išsinuomojo butą. 2017 metų rugsėjo 20 d. pradėjo dirbti UAB „Sakuona“. Už darbą jai mokamas 2,61 Eur atlyginimas per valandą (neatskaičius mokesčių). Dirba nekvalifikuotą darbą, kadangi visą santuokos laikotarpį prižiūrėjo gyvulius, dirbo ūkyje ir neturi patirties dirbant kitus darbus. Už darbą visą mėnesį, gauna apie 620 Eur atlyginimą. Nepilnametės dukros E. K. ir M. K. gyvena su ieškove adresu (duomenys neskelbtini) . E. K. mokosi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, 2e (X) klasės dieniniame skyriuje. M. K. lanko Klaipėdos lopšelį - darželį „Alksniukas“. M. lanko anglų kalbos pamokėles, lanko šokių užsiėmimus, kurie yra mokami, mokestis už darželį per mėnesį yra apie 54 Eur. Už darželį per mėnesį susidaro apie 85 eurai. Be to reikia įvairių priemonių vaiko ugdymui, pieštukų, knygučių, žaislų, higienos reikmenų. Rūbeliai, batai dukrai kainuoja apie 60-70 Eur per mėnesį. Dukra E. yra baigusi muzikos mokyklą, norėtų lankyti sporto užsiėmimus, tačiau dėl sunkios materialinės padėties, ieškovė negali apmokėti už sporto salę. Persikėlus gyventi į Klaipėdą, atsirado daug didesnės galimybės vaikams, tačiau trūksta pinigų joms įgyvendinti. E. yra paauglė, rūbai ir batai per mėnesį jai kainuoja apie 80 eurų, kasdien naudojasi viešuoju transportu, pietūs mokykloje kasdien kainuoja apie 3 Eur, per mėnesį - apie 60 Eurų. Atsakovo teikiamo išlaikymo po 144,81 Eur ir ieškovės skiriamos dalies, kuri sudaro visus ieškovės uždirbtus pinigus, kurie lieka sumokėjus nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, pinigus skirtus maistui ir kitoms būtinosioms reikmėms nepakanka. Be to, pilnametė dukra A. K. yra studentė. Ji mokosi Kauno kolegijos Tauragės skyriaus 1-ame kurse. Kadangi ji mokosi dieniniame skyriuje, nedirba, jai ieškovė taip pat teikia paramą kiek tik išgali. Ieškovei žinoma, jog atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Atsakovas nebeturi įsipareigojimų kredito institucijoms, o ūkio padėtis nėra pablogėjusi. Atsakovas ne kartą akcentavo, kad nemokės jokio išlaikymo vaikams, o savo turtą perrašys savo tėvui.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. paaiškino, kad su atsakovu susilaukė 3 dukrų, viena jau yra pilnametė, bet ją irgi reikia išlaikyti. M. lanko darželį, ji lanko šokių būrelį, už būrelį reikia mokėti. E. mokosi gimnazijoje, išlaikymui reikalingos lėšos. Ieškovė su dukromis gyvena nuomojamame bute, už nuomą moka 160 eurų, komunalinius mokesčius. Už darželį moka 55 eurus, už šokių būrelį 15 eurų. Dukra lanko anglų kalbos būrelį. Vyresniajai dukrai mokslas nekainuoja, bet kainuoja kelionės išlaidos, maistas. Dukra nelanko būrelių, nes tam nėra lėšų. Ieškovė dirba medienos įmonėje darbininke, gauna apie 600 eurų. Atsakovas ieškovę su dukromis išvarė iš namų, jis piktnaudžiauja alkoholiu. Dukros atvažiuoja pas tėvą, tačiau ne visus savaitgalius praleidžia pas tėvą. Priteistą išlaikymą 2017 m. gruodžio mėnesį atsakovas sumokėjo už visus 2018 metus. Nesumokėjo už 2017 metų 3 mėnesius. Pagal sudarytą sutartį atsakovas nesumokėjo ieškovei priklausančios kompensacijos. Kai atsakovas baigė bankui mokėti paskolą, šalys jau buvo išsiskyrę, bet gyveno dar kartu. Situacija pasikeitė nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas gavo dideles išmokas, jis turi ekologinį pienininkystės, gyvulininkystės ūkį, gauna pakankamas pajamas. Jei nereikėtų nuomotis buto, ieškovė galėtų daugiau lėšų skirti dukroms. Mano, kad jis gali mokėti kiekvienai dukrai po 220 eurų.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. papildomai paaiškino, kad nesutinka su prašoma suma. Gyvena nuosavame name, yra ūkininkas. Pajamos iš ūkio yra apie 28 000 eurų, čia yra tik pajamos, tačiau yra daug išlaidų. Kaip gali, taip dukroms padeda. Dukros atvažiuoja pas atsakovą, labai retai būna, kad neatvažiuotų. Per mėnesį gal vieną savaitgalį neatvažiuoja. Visą vasarą dukros bus pas atsakovą. Atsakovo situacija yra sunkesnė, nes šiuo metu pajamų neturi, didesnės pajamos yra kai gauna išmokas. Bankui paskolą yra sumokėjęs, gavo išmokas ir atsiskaitė. Turi išmokėti ieškovei kompensaciją. Dabar negali, nes turi įsipareigojimų, dabar aš iš viso negauna pajamų. Sumokėjo išlaikymą iš gautų išmokų. Nemano, kad 150 eurų išlaikymo dukroms užtenka, bet dabar negali daugiau mokėti. Jei turi pinigų, visada dukroms duoda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad L. K. ir R. K. yra nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai. 2014 m. lapkričio 28 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-761/2014 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutaria, kad nepilnamečių dukrų: A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011-09-06, išlaikymui pareiškėjas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , mokės po 500 litų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo prašymo padavimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant pareiškėją L. K.. Dukra A. K., gim. 1999-07-05, jau yra pilnametė.

Bylos duomenimis ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sakuona“, jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 620 Eur per mėnesį (b. l. 14-15). Nekilnojamojo turto neturi. Už butą nuomą Klaipėdos mieste ieškovė moka 160 Eur per mėnesį (b. l. 25-26). Dukra M. K. lanko lopšelį – darželį „Alksniukas“, už darželį per mėnesį susidaro apie 85 Eur suma. (b. l. 27, 34-35). Dukra E. K. mokosi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, rūbai ir batai per mėnesį jai kainuoja apie 80 eurų, kasdien naudojasi viešuoju transportu, pietūs mokykloje kasdien kainuoja apie 3 Eur, per mėnesį - apie 60 Eurų.

Atsakovas yra ūkininkas, jo pajamos per praėjusius kalendorinius metus sudarė 28 920 Eur (b. l. 48-49). 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovui atitenka kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, namų apyvokos reikmenys, o ieškovei atsakovas sumoka 105 000 Lt piniginę kompensaciją. Iš Luminor Bank, AB sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-03-15išlaidos sudarė10 640,49 Eur, o pajamos 5 510,50 Eur. Taip pat iš šio išrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 5 d. R. K. pervedė į L. K. sąskaitą išlaikymą vaikams už 2017 m. gruodžio mėnesį ir 2018 m. sausio – gruodžio mėnesius 3 900 Eur.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiagoje esantys įrodymai iš esmės patvirtina ieškinio aplinkybes apie E. K. ir M. K. išlaikymui patiriamas išlaidas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė iš dalies įrodė nepilnametėms dukroms išlaikyti patiriamų išlaidų buvimą.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus pustrečių metų, taigi vaikų poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį, pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių dukra M. K. pradėjo lankyti vaikų lopšelį – darželį, dukra E. K. yra paauglė, lanko mokyklą, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan. Be to, pažymėtina, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis dukroms po 144,81 Eur (500 Lt) nebeatitinka vaikų poreikių ir vaikų poreikiai yra pakitę.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovės paskaičiavimu kas mėnesį dukrų išlaikymui sudaro išlaidos maistui, rūbams, pramogoms, žaislams, mokyklai, higienos reikmenims, kelionės išlaidoms. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad dukra E. būrelių mokykloje nelanko, nes ieškovė tam neturi lėšų. Ieškovė neįvardino, kokias konkrečiai papildomas sumas išleidžia vaikų poreikiams. Siekiant įrodyti didesnius vaiko poreikius, teismo nuomone, nepakanka deklaratyvių paskaičiavimų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Taigi, teismo vertinimu 220 Eur suma, reikalinga nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį, vertintina kaip neįrodyta.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi vertinti šias aplinkybes vaiko interesų naudai.

Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnamečių dukrų išlaikymui reikalingą sumą, atsižvelgia į šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas, kurios detalizuotos anksčiau. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, abu gauna pastovias pajamas, atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau vertinant kiekvieno finansinę padėtį nustatyta, kad šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Byloje nepateikta duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, ar turimus kreditorinius įsipareigojimus. Pats atsakovas nurodė, kad bankui kreditorinius įsiskolinimus sumokėjo. Ieškovė taip pat pripažįsta, kad dukros dažną savaitgalį praleidžia pas tėvą, yra pilnai jo išlaikomos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta specialių vaikų poreikių, kurie sąlygotų didesnes vaiko išlaikymo išlaidas, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814, nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį – 400 Eur, iš atsakovo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui priteistinas 200 Eur išlaikymas. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 40 Eur žyminis mokestis (220 Eur - 144,81 Eur = 55,19 Eur; 55,19 Eur x 2 vaikai = 110,38 Eur; 110,38 Eur × 12 mėnesių ×3 proc. = 40 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 3,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. spalio 28 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte numatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas, gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eurų (du šimtus eurų) kas mėnesį kiekvienai dukrai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 40 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3,43 Eur (tris eurus 43 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.