- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-2310-715/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00849-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Pareiškėjas
- R. Ą.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, L. L., A. V.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.5.15.1Bylų dėl valdymo fakto patvirtinimo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ą. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, L. L., A. V., A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. Ą. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos V. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos mama V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos mirties liko palikimas – nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su jam priklausančiais pagalbinio ūkio statiniais), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nei pati pareiškėja, nei kiti asmenys į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjos mama, blogėjant jos sveikatai, dar 2008 metais persikėlė gyventi į sūnaus (pareiškėjo brolio) A. V. namus ir ten gyveno iki savo mirties, tačiau savo namais rūpintis pavedė savo dukrai – pareiškėjai, kurios namai visai greta mamos namų. Taip faktiškai nuo to laiko pareiškėja motinos nekilnojamuoju turtu ir rūpinasi, nepertraukiamai tiek iki mamos mirties, tiek ir mamai mirus iki pat šiol. Mamos namuose, pareiškėjos leidimu, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitas pareiškėjos brolis A. V., kartais jis kurį laiką pagyvena pagalbinio ūkio pastate, nes neturi kitos pastovios gyvenamosios vietos. Gyvenamasis namas po 2013 metais kilusio gaisro yra sudegęs, pareiškėjos iniciatyva griuvėsiai, degėsiai sutvarkyti taip, kad nekeltų niekam pavojaus. Pažymėjo, kad pareiškėja nuolat, nuo pat tokio poreikio atsiradimo rūpinosi pagal galimybes gaisravietės sutvarkymu ir likusių statinių, žemės sklypo priežiūra. Gyvenamojo namo, jau sudegusio, iš nekilnojamojo turto registro neišregistravo, kadangi vis planavo atstatyti naują namą. Šiuo metu pareiškėjos šeimoje tam yra susiklosčiusios palankios sąlygos, todėl norėtų susitvarkyti nuosavybės dokumentus. Pažymėjo, kad mamos namų adresu, sudegus gyvenamajam namui, pareiškėjos iniciatyva buvo nutraukta geriamojo vandens tiekimo sutartis, apskaitos prietaisai demontuoti, nutrauktas elektros tiekimas, todėl mamai mirus jokių paslaugų jos turto adresu negavo ir mokesčių nemokėjo, tačiau rinkliavą už atliekų tvarkymą pareiškėja dar eilę metų mokėjo, todėl už šią paslaugą skolos nemokėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ 2022 m. gegužės 17 d. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys – L. L., A. V., A. V. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina yra V. Š.. Po pareiškėjos motinos mirties liko palikimas – nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su jam priklausančiais pagalbinio ūkio statiniais), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, minėtas turtas priklausė V. Š. (duomenys neskelbtini) V. Š. mirė. Duomenų apie tai, kad R. Ą. būtų priėmusi mirusiosios motinos palikimą nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti du palikimo atsiradimo pagrindai: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Pareiškėja nurodo, kad ji po motinos V. Š. mirties pas notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėja priėmė motinos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, turtu rūpinosi, prižiūrėjo, nepertraukiamai jį valdė, tiek ir mamai mirus, tiek iki šiol. Suinteresuoti asmenys į mirusios V. Š. turtą nepretenduoja.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėja faktiniu valdymu priėmė mirusios motinos V. Š. turtą ir savo valią į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais – perėmė mirusios motinos turtą ir juo rūpinosi.
Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 443, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. Ą., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.