Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui E. K. (E. K.) dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nepilnamečio vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas neatvyko; teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši institucija tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, išnagrinėjo bylą atstovui nedalyvaujant (CPK 248 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdymo

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į vaiko amžių (2 metai), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio A. A. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybes apie tai, kad tėvai geba susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, atsakovas byloje nereiškė reikalavimo nustatyti konkrečią jo bendravimo su vaiku tvarką, nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaiku bendru šalių susitarimu. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. iškilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, jos turi teisę kreiptis į teismą (CK 3.170 str. 3 d., 3.174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. A. K. yra ieškovės N. K. ir atsakovo E. K. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 500 Eur ir prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas savo pozicijos dėl šio reikalavimo nepareiškė, taip pat nepateikė į bylą įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi siūlė atsakovui pateikti teismui visus duomenis apie savo turtinę padėtį. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar sutikti (aktyviais veiksmais, pasyviu elgesiu) su pareikštais reikalavimais (CPK 12, 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais. Šios bylos nagrinėjimo kontekste teismas akcentuoja, kad ieškinio reikalavimai pareikšti nepilnamečio vaiko interesais, kurie yra prioritetiniai, todėl visos abejonės yra vertinamos nepilnamečio vaiko naudai.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po ieškinio pareiškimo ieškovė nuo 2019-10-01 įsidarbino (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą 2019-09-30 darbo sutartį, nustatytas darbo užmokestis 1000 Eur per mėnesį. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ji dirba 0,75 etato auklėtojos padėjėja lopšelyje-darželyje su specialių poreikių turinčiais vaikais, gauna 400 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2020-04-01 gavo po 20,14 Eur, laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2035-07-01 – po 50,163 Eur išmokas vaikui (Išmokų vaikams įstatymas). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad kitų pajamų, santaupų neturi, gyvena dėdei priklausančiame bute, nuomos mokesčio nemoka. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto, ieškovės vardu registruota 2005 m. transporto priemonė S. L. (e. b. T. 1, b. l. 32, 33). Ieškovė, davusi priesaiką byloje, nurodė, kad yra įgijusi turizmo ir viešbučių administravimo bei veterinarijos felčerio išsilavinimus. Ieškovės teigimu, atsakovas yra sveikas, yra veterinarijos gydytojas, ieškovei 2019 m. pabaigoje sakė, kad gauna 5000-6000 turkiškų lyrų darbo užmokestį, kas, ieškovės įsitikinimu, atitinka 1500-2000 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas nurodė jai gaunamą darbo užmokestį turkiškomis lyromis, ne eurais. Tačiau kaip matyti iš aktualaus valiutų kurso (www.lbank.lt) sprendimo priėmimo dieną 5000-6000 turkiškų lyrų ekvivalentas eurais yra apie 705-846 Eur. Teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje siūlė atsakovui pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, tačiau, minėta, atsakovas tokių duomenų nepateikė. Taip pat į bylą nepateikti duomenys, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių (pvz., sveikatos būklės) negali dirbti, gauti pajamų ir teikti reikiamo dydžio išlaikymo vaikui, t. y. patvirtinančių, jog jo darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, medicinos įstaigos pažymą apie negalimumą dirbti konkretų darbą ir pan.), todėl jis negali nuolat dirbti ar dirbti konkretaus darbo, taip pat, kad jis dėjo pastangas susirasti darbą (geriau apmokamą, papildomą darbą), tačiau jam dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių to nepavyko padaryti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Kita vertus, minėta, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 str.). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise nepateikti duomenų apie savo turtinę padėtį negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, taip pat ši pareiga negali būti perkelta tretiesiems asmenims (pvz., ieškovės giminaičiams), todėl atsakovas turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui kas mėnesį turėtų būti skiriama apie 495 Eur, kuriuos sudaro 100 Eur rūbams, avalynei, apatiniam trikotažui, 5 Eur kirpyklai, 100 Eur maistui, 50 Eur vaistams, vitaminams, 20 Eur ugdymo priemonėms, 100 Eur už komunalines paslaugas ir buitines išlaidas, 30 Eur higienos priemonėms, 40 Eur transportui, 50 Eur nenumatytoms išlaidoms (pvz., gimtadieniai). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaikas yra sveikas ir specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė nurodydama, kad vaiko poreikiai augant keičiasi pateikė pažymą, kad vaikas pradėjo lankyti privatų darželį VšĮ „Mūsų pėdutės“, už kurį moka apie 350-400 Eur per mėnesį, vaikas taip pat lanko anglų kalbos ir etnografijos-muzikos papildomus ugdymo užsiėmimus, kurių kainą yra po 15 Eur per mėnesį. Tuo pačiu ieškovė paaiškino, kad nebepatiria po 20 Eur kas mėnesį papildomų išlaidų vaiko ugdymui, nurodytų ieškinyje. Ieškovė posėdyje paaiškino, kad pasirinko privačią vaiko ugdymo įstaigą, kuri yra užmiestyje, nes ji norėjo, kad vaikas dieną praleistų gryname ore, būtų ugdomas pagal V. programą. Ieškovės teigimu, dėl vaiko vežimo į ugdymo įstaigą kas mėnesį yra patiriama apie 40 Eur kuro išlaidų. Teismas sutinka, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugos vaikui yra būtinos, todėl išlaidas dėl to patiria abu tėvai. Tėvai yra laisvi apsispręsti bei priimti bendrus sprendimus, kokio amžiaus vaiką išleisti į ugdymo įstaigą ir parinkti vaiko poreikius labiausiai atitinkantį ugdymą, tačiau tam patiriamos išlaidos turi būti pagrįstos, realios, atitikti vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai (vienas jų) turi įvertinti konkrečią jų šeimoje esamą situaciją, įskaitant ir tai, ar turi realią galimybę šiuo laikotarpiu išsirinkti privačią, atitinkamai ženkliai brangiau kainuojančias paslaugas nei valstybiniame darželyje teikiančią, ugdymo įstaigą. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad nėra kreipusi dėl valstybinio darželio sūnui. Kita vertus, ieškovė nereiškė reikalavimo perkelti šią išlaikymo naštos dalį atsakovui. Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo mažinti ieškinyje nurodytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį dėl pirmiau nurodytos aplinkybės (CPK 185 str.). Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje išlaidos nebuvo nurodytos ieškinyje (iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad 20 Eur ugdymo išlaidų, nurodytų ieškinyje, ji nebepatiria vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą), sprendžia, kad nustatant vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų dydį, šią aplinkybę (vaikas pradėjo lankyti darželį) būtina įvertinti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečiam šalių sūnui ieškovės iniciatyva ir rūpesčiu yra užtikrintas gyvenamasis plotas, atitinkantis nepilnamečio poreikius. Aprūpinti vaiką gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek ir atsakovo – pareiga. Pagal teismų praktiką vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Atsakovas gali vykdyti šią pareigą mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti vaikų teisę į būstą. Taigi sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui, atsižvelgtina į tai, kad būtent ieškovė (ieškovės artimieji giminaičiai) suteikia šalių sūnui gyvenamąjį būstą. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos už komunalines paslaugas būstui (apie 150 Eur žiemos laikotarpiu ir mažiau kitu laikotarpiu), kuriame gyvena du asmenys, įskaitant nepilnametį šalių vaiką, t. y. apie 100 Eur mėnesiui, nelaikytinos neracionaliomis. Taip pat nepaneigta, kad maistui tokio amžiaus vaikui, yra būtina skirti apie 100 Eur, kirpyklai apie 5 Eur. Ieškovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad sūnus specialiųjų poreikių neturi, tačiau šaltuoju laikotarpiu serga peršalimo ligomis, laringitu, todėl perkami vaistai nuo slogos, kosulio. Teismo vertinimu, pirmiau ieškovės nurodytos aplinkybės dėl vaiko, kuriam yra daugiau nei 2 metai peršalimo šaltuoju laikotarpiu ir šiam susirgimui gydyti patiriamų išlaidų, yra labiau tikėtinos, tačiau vadovaujantis ieškovės rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad kas mėnesį nepilnamečiam vaikui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip 50 Eur vaistams ir vitaminams, t. y. 600 Eur per metus (CPK 185 str.). Ieškovė taip pat nurodė, kad apie 50 Eur kas mėnesį skirtina sūnaus kitoms išlaidoms (gimtadieniams, laisvalaikiui, būreliams), 30 Eur higienos prekėms, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad būtent tokio dydžio arba ne mažesnes išlaidas ieškovė kas mėnesį patiria (CPK 12, 178 str.). Dėl to spręstina, kad ieškovė nepagrindė, jog nepilnamečio vaiko laisvalaikio, higienos poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 80 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrindė, kad išlaidos vaiko rūbams, avalynei per mėnesį yra ne mažesnės nei 100 Eur ir šis vaiko poreikis negalėtų būti tenkinamas tam skiriant mažiau lėšų. Kita vertus, teismas sutinka su ieškove, kad tokio amžiaus vaikas greitai auga, todėl rūbus ir avalynę reikia keisti į didesnį dydį gana dažnai. Pažymėtina, kad teismas, siūlė ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius ir jų dydį, nurodytus ieškinyje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu ir civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko, pradėjusio lankyti ugdymo įstaigą, realiems poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) – patenkinti reikalingas apie 500 Eur išlaikymas per mėnesį, t. y. kiekvienas iš tėvų turėtų teikti po 250 Eur, jeigu išlaikymas vaikui būtų teikiamas lygiomis dalimis (CPK 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė prašė 350 Eur vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą per mėnesį priteisti iš atsakovo, t. y. nukrypstant nuo lygių dalių principo, motyvuodama tuo, ji 24 valandas per parą rūpinasi vaiku. Teismas sutinka su ieškove, kad jai tenka rūpinimosi kasdiene vaiko priežiūra pareiga, nes su ieškove yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo išlaikymo lygių dalių principo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtina galimybė atleisti vieną iš tėvų nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ar sumažinti jį tuo pagrindu, kad su tuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negali teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymo (pvz. vaikas turi tam tikrų specialiųjų poreikių, dėl kurių ieškovė privalo nuolat būti su vaiku, ar negali susirasti geriau apmokamo darbo, dirbti pilnu etatu ir pan.). Pažymėtina, kad nors įstatymas suteikia galimybę mažamečio vaiko tėvui ar motinai teisę būti vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji metai, dirbti ne pilną darbo laiką (dalį etato), tačiau tai yra teisė, kurią vaiko tėvai turi naudotis atsižvelgdami išimtinai į vaiko interesus, be kita ko, į vaiko teisę gauti tinkamo dydžio išlaikymą iš kiekvieno iš tėvų. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad turi įgijusi du išsilavinimus, nenurodė jokių išimtinių ar svarių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygybės principo ir perkelti didesnę išlaikymo naštą vaiko tėvui. Kaip minėta, pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl ne tik atsakovas, bet ir ieškovė turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas sutinka su ieškove, kad vaikui gyvenant su ja, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, tačiau tai vienareikšmiai nepagrindžia būtinumo nukrypti nuo lygių išlaikymo teikimo dalių principo. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nukrypti nuo lygių išlaikymo dalių principo, teismas byloje nenustatė.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo nuolat dirbti, turimų kitų išlaikytinių, turimų didelės vertės finansinių įsipareigojimų ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo šalių sūnui išlaikymą, mokamą po 250 Eur kas mėnesį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuo 2018 m. sausio 1 d. turi teisę gauti išmoką vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d.)

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 17 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė N. K. (CK 3.185 str. 1 d.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2018 m. spalio 17 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės. Kadangi teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui laikinas išlaikymas, mokamas po 160 Eur per mėnesį, tai išlaikymas priteistinas, išskaičiuojant pagal nurodytą teismo nutartį laikinam išlaikymui sumokėtas sumas.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

Teismas netenkina ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą pervesti nepilnamečiam vaikui skiriamas lėšas iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, kadangi nors įstatymas nenumato konkrečios mėnesio dienos, iki kada turi būti sumokėtas išlaikymas, tačiau įstatyme yra įtvirtinta, kad išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo (e. b. T. 1, b. l. 168-169). Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos minėta teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovė už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei sumokėjo 112,50 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo būti mokamas 75 Eur žyminis mokestis. Šį ieškinio reikalavimą tenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 2070 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokant advokato teisinės pagalbos paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Byloje visiškai tenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui tenkintinas iš dalies (71,43 proc.). Ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (93 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1925,10 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,10 Eur (1925,10+75) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis už šį reikalavimą (250 x 12 mėn.) x 3 proc. x 75) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 8,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei tenka 0,61 Eur, o atsakovui 8,13 Eur šių išlaidų (CPK 92 str., 96 str. 1 d.). Iš ieškovės valstybei šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5 Eur. Iš atsakovo viso valstybei priteistina 75,63 Eur (67,50+8,13) šių išlaidų. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K. (gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. K. palikti pavardę „K.“, atsakovui E. K. – „K.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. A. K. (gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas E. K. su nepilnamečiu sūnumi A. A. K. bendrauja jo ir ieškovės N. K. bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo E. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam sūnui A. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 17 d. iki sūnaus A. A. K. pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti ieškovei N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovo E. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ieškovei N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,10 Eur (du tūkstančiai eurų, 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo E. K. ((duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 75,63 Eur (septyniasdešimt penki eurai, 63 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.