- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- 2YT-11909-541/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01240-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, D. T., T. T.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, D. T., T. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio I. T. (I. T.), gimusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nurodė, kad jos mama J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Yra paveldėjimo pagal J. T. testamentus ir įstatyminė įpėdinė kartu su broliais D. T. (iki pavardės pakeitimo D. T.) ir T. T. (iki pavardės pakeitimo T. T.). Turtas, kurį yra priėmusi valdyti po mamos mirties, ir kuriam iki šiol nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai – žemės sklypas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus numeris — (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nurodė, kad mirusi J. T. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su I. T. (mirė (duomenys neskelbtini)), o statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra laikytini turtu, kuris yra įgytas santuokos metu, todėl turėjo priklausyti lygiomis dalimis. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą yra užregistruotas mirusios J. T. vardu, įregistravimo pagrindas – 1992 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), statinių statybos pabaigos metai yra 1977 m., t. y. santuokos su I. T. metu. Tėvų pastatytas gyvenamasis namas su kitais statiniais buvo statytas ir įsigyjamas kooperatiniais pagrindais. Tėvas I. T. mirė (duomenys neskelbtini), dėl jo turto paveldėjimo byla nėra užvesta. Jos mama J. T. faktiniu valdymu priėmė palikimą po sutuoktinio mirties ir naudojo, prižiūrėjo pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir valdė ją kaip savo. Mirusysis I. T. turėjo du vaikus – pareiškėją ir sūnų T. T. (po pavardės pakeitimo T. T.), gimusį (duomenys neskelbtini). J. T. po sutuoktinio mirties liko gyventi kartu su vaikais gyvenamajame name, taip pat ūkio paskirties pastatuose laikė ir prižiūrėjo gyvulius, rūpinosi vandens tiekimu ir nuotekų valymu, rūpinosi ir gamtinių dujų buitiniams poreikiams ir namo šildymui tiekimu. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo statomas kooperatiniais pagrindais ir J. T. (iki pavardės pakeitimo – T.) lėšomis buvo apmokėtas. Įmokų mokėjimo už kooperatinį namą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pabaiga 1992 m. J. T. tvarkė, prižiūrėjo žemės sklypą, kuriame buvo pastatyti minėti pastatai, o 2008 m. balandžio 9 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią asmeninės nuosavybės teise pirko 2490/2948 žemės sklypo dalį, kurio bendras plotas 0,2948 ha., unikalus numeris (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas, jog įformintų palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys D. T., T. T. atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškimu sutiko.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvų J. T. ir I. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus numeris — (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas I. T. mirė (duomenys neskelbtini).
Po jo mirties liko turtas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus numeris — (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)), kurį po I. T. mirties pradėjo faktiškai valdyti jo sutuoktinė J. T., kadangi po sutuoktinio mirties liko gyventi name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą kaip nuosavą, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po I. T. mirties nebuvo pradėta.
1964 m. Civiliniame kodekse 587 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Iš bylos medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad po I. T. mirties J. T. į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, tačiau liko gyventi name. Niekas I. T. palikimo nepriėmė. Taigi, teismas prieina išvados, kad J. T. per šešis mėnesius nuo I. T. palikimo atsiradimo dienos išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po I. T. mirties nebuvo pradėta. Šias aplinkybes pareiškėja pagrindė tinkamais įrodymais, ginčo dėl palikimo priėmimo byloje nėra.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimui priimti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos J. M. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio I. T. (I. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.