- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-1136-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01754-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- P. A.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1136-538/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. liepos 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. K. ir atsakovo P. A. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. A. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. A. išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisiant išlaikymą nuo 2012-09-01 iki 2016-01-31, t.y. iki ji baigs Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto teisės ir ikiteisminio proceso programos nuosekliąsias bakalauro nuolatines (dienines) studijas, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji gimė ne santuokoje, todėl jos gimimo liudijime nebuvo įrašytas tėvas. Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-06-27 sprendimu nustatė, kad atsakovas P. A. yra jos tėvas, priteisė išlaikymą iki jos pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas priteisto išlaikymo gera valia nemokėjo, todėl teismo sprendimas buvo vykdomas priverstine tvarka. Suėjus pilnametystei ir atsakovui neteikiant išlaikymo, ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-02-01 sprendimu priteisė jai 250,00Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2012-06-22 nutartimi pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo priteisė po 300,00Lt išlaikymą kas mėnesį iki baigs vidurinę. Tačiau atsakovas gera valia išlaikymo nemokėjo ir šiuo metu jokio išlaikymo neteikia. 2012 m. liepos mėnesį ji baigė Šilutės pirmąją gimnaziją, įstojo mokytis į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto teisės ir ikiteisminio proceso programos nuosekliųjų bakalauro nuolatinių (dieninių) valstybės nefinansuojamų studijų pirmąjį kursą. Atsirado papildomas išlaikymo poreikis studijoms, kelionei, gyvenamajai vietai, pragyvenimui. Besimokant universitete pragyventi jai padeda ir išlaikymą teikia mama, padeda seneliai, o atsakovas neprisideda. Ji pati jokio turto neturi, negauna jokių pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-03-13 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas yra neįgalus, turi 40 procentų darbingumą, gauna 567,04 Lt pašalpą, nedirba, nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog priteisus išlaikymą iš atsakovo, būtų padaryta esminė žala atsakovui, nes jo gaunama pašalpa yra nedidelė, turto neturi, kitų pajamų negauna, yra neįgalus, t.y. neturi galimybės dirbti bet kokį darbą, jo galimas darbingumas yra ribotas, t.y. ribotos ir galimybės įsidarbinti. Be to, ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad yra išnaudojusi visas galimybes gauti papildomų lėšų dėl savarankiško išsilaikymo, t.y. kad neturi galimybės gauti paskolą mokslui, kad ėmėsi priemonių dirbti bei užsidirbti. Kauno teritorinė darbo birža nurodė, kad ieškovė D. K. laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-01-16 Kauno teritorinėje darbo biržoje neregistruota. Be to, nors ieškovė teismui pateikė nuomos sutartį, nurodydama, kad ji nuomojasi butą Kaune ir moka 220 Lt nuomos mokestį ir už patarnavimus, dėl to patiria išlaidas, tačiau nepateikė duomenų, ar kreipėsi, kad gautų kambarį studentų bendrabutyje, kad būtų mažesnės išlaidos nei nuomojantis butą. Taip pat nenurodė, kokias gauna pajamas ir kokią paramą teikia ieškovei D. K. jos motina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-27 sprendimu buvo priteistas iš atsakovo P. A. išlaikymas iki ieškovės pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas. Vėliau Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-02-01 sprendimu priteisė ieškovei 250 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o Klaipėdos apygardos teismas 2012-06-22 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo priteisė po 300 Lt išlaikymą kas mėnesį iki baigs vidurinę mokyklą (padidino priteisto išlaikymo dydį). Vadinasi, teismas pripažino tą aplinkybę, jog ieškovei išlaikymas jau tuo metu buvo reikalingas, taip pat nustatė, kad atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą. Kadangi teismo sprendimas buvo priimtas 2012-06-22, o į universitetą ieškovė įstojo 2012-07-30, darytina išvada, jog per tokį trumpą laiką situacija iš esmės negalėjo pasikeisti, t.y. ieškovės padėtis nepagerėjo tiek, kad jai būtą nebereikalingas išlaikymas, o atsakovo padėtis nepablogėjo tiek, kad nebeįstengtų teikti išlaikymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neišnaudoja visų galimybių gauti papildomų lėšų dėl savarankiško išlaikymo, t.y. nebandė gauti paskolą, neieškojo darbo ir kt. Tačiau dieninės studijos prilyginamos darbui, kadangi paskaitos ir praktiniai užsiėmimai vyksta pirmoje darbo dienos pusėje ir tęsiasi iki vakaro bei studentas turi ne tik mokytis, bet ir ilsėtis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė kaip aplinkybę neteikti išlaikymo, kadangi ieškovė neišnaudojo visų galimybių – nepasiėmė paskolos, kadangi teismų praktikoje tokia aplinkybė pripažįstama ne kaip pagrindas atmesti prašymą dėl išlaikymo priteisimo, bet kaip aplinkybė, į kurią atsižvelgiama nustatant reikalingos paramos dydį. Ieškovei padeda seneliai ir mama, tačiau tokią pareigą turi ir atsakovas, kadangi ieškovė yra pažangi ir stropi studentė, siekianti nemokamo mokslo bei tai parodo ieškovės siekį pagerinti esamą situaciją ir prisidėti prie savo materialinės gerovės. Taip pat nurodo, kad atsakovas yra darbingas, nors ir ribotai, tačiau yra galimybė įsidarbinti ir tokiems asmenims. Jis dirba neatlygintinai savo sutuoktinės versle, tačiau nesistengia gauti pajamų, taip pat neatlygintinai perleido nekilnojamą turtą uošvei, t. y. pats sudarė tokią situaciją, jog neturi turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, reikalingų išlaikymo teikimui.
Apeliaciniu skundu atsakovas P. A. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą šioje byloje ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies bei jokių pagrindų teigti, jog jis netinkamai elgėsi proceso metu nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės D. K. apeliacinį skundą atsakovas P. A. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismui pateikė duomenis apie tai, jog turi neįgalumą, nedirba, turto neturi, už pasiskolintas lėšas geranoriškai išmokėjo visas sumas ieškovei pagal ankstesnius teismo sprendimus ir todėl mano, kad ieškovė tiesiog piktnaudžiauja savo teise prašyti tokio išlaikymo dabar dar kartą. Ji nepasitarusi su atsakovu išvažiavo mokytis į kitą miestą, moka už mokslą, nenori ieškoti papildomo darbo, imti paskolos. Be to išlaikymo pilnametis turi reikalauti iš abiejų tėvų, o ne iš vieno.
Atsiliepimu į atsakovo P. A. apeliacinį skundą ieškovė D. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškinio pareiškimas dėl išlaikymo priteisimo pats savaime suponuoja išvadą, kad atsakovas elgėsi netinkamai dar iki bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. vengė geranoriškai vykdyti savo pareigą (teikti išlaikymą), todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Šį faktą konstatavo ir teismai, anksčiau nagrinėję ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-27 sprendimu buvo priteistas iš atsakovo P. A. išlaikymas iki ieškovės pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi teko vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, vadinasi, atsakovas ir vėl nevykdė savo pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo elgesio, todėl nėra pagrindo jam šias išlaidas atlyginti, kadangi ieškovė pati prašo paramos.
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į atsakovo P. A. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės ieškinį.
Apeliaciniai skundai atmesti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau neatsižvelgdamas į skundo ribas teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų.
Dėl ieškovės D. K. apeliacinio skundo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. ji yra pilnametė, ieškinys teikiamas pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti išlaikymą iš atsakovo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą, kol ji mokosi aukštojoje mokykloje ir yra ne vyresnė nei 24 metų bei pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo priėmimo, jame pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Taip pat pažymėtina, kad paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes šiuo atveju, taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX-2571), sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. Be to, 2013-06-20 LR Civilinis kodeksas papildytas 3.192¹ straipsniu, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes, o 3 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo pajamas bei turtą, nusprendė, jog atsakovas negali teikti paramos pilnametei dukrai. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra neįgalus, turi 40 procentų darbingumą (b. l. 69-71), gauna 567,04 Lt pašalpą (b. l. 72), nedirba (b. l. 52), Šilutės turgavietėje prekybos nevykdė ir šiuo metu nevykdo (b. l. 74), atsakovo vardu nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra (b. l. 75). Nors atsakovas yra vedęs, jo sutuoktinė D. A. turi nekilnojamojo turto ir verslą, tačiau pagal vedybų sutartį, visos pajamos, turtas, kuris įregistruotas D. A. vardu, priklauso asmeninės nuosavybės teise tik jai, o už savo skolas, susijusias su kiekvienu iš sutuoktinių, kiekvienas jų atsako asmeniškai savo turtu (b. l. 88-90). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį galima vertinti kaip sunkią bei priteisus išlaikymą iš atsakovo, būtų padaryta esminė žala atsakovui, nes jo gaunama pašalpa yra nedidelė, turto neturi, kitų pajamų negauna, yra neįgalus, t.y. neturi galimybės dirbti bet kokį darbą, jo galimas darbingumas yra ribotas, t. y. ribotos ir galimybės įsidarbinti (CPK 178 str., 185 str.). Todėl nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas gali teikti išlaikymą ieškovei.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė išnaudojusi visas galimybes gauti papildomų lėšų pačios išlaikymui, t. y. kad neturi galimybės gauti paskolą mokslui, kad ėmėsi priemonių dirbti bei užsidirbti. Ieškovė teismui pateikė nuomos sutartį, nurodydama, kad ji nuomojasi butą Kaune ir moka 220 Lt nuomos mokestį ir už patarnavimus, tačiau nepateikė duomenų, ar kreipėsi, kad gautų kambarį studentų bendrabutyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino pateiktus įrodymus bei tinkamai taikė LR CK 3.194 str. 3 d. nuostatas bei pagrįstai nepriteisė išlaikymo ieškovei (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl atsakovo P. A. apeliacinio skundo.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovės ieškinys netenkintas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pakankamas pagrindas išlaidas, kurias turėjo šalys pirmosios instancijos teisme, palikti kiekvienai jas turėjusiai šaliai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinių skundų motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.