Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. I. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis 2015 m. spalio 9 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) ties namais Nr. 21 ir 12 viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties, nes, važiuojant automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jam sutrukdė aplenkti automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K., tyčia prikibo prie M. K. ir automobiliu jį persekiojo iki(duomenys neskelbtini) gatvės, kur abu akligatvyje sustojo, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, nukentėjusiajam M. K. išlipus iš automobilio, vartojo nukentėjusįjį žeminančius žodžius „snarglys“, „asilas“, „debilas“, išsitraukė legaliai laikomą dujinį pistoletą „ME 38 Compact–G“ ir įrėmė nukentėjusiajam į galvą, liepė gultis ant žemės, nukentėjusiajam atsitūpus, rankomis sugriebė jį už drabužių, pakėlė ir pradėjo tąsyti po gatvę, po to ginklą įrėmė į šoną ir liepė duoti asmens dokumentą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. I. savo kaltę neigė. Duodamas parodymus po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų, paaiškino, kad jis apie 21 val. iš Sporto rūmų važiavo į namus (duomenys neskelbtini) Užsukęs už sankryžos, priekyje pamatė keistai lėtai - apie 5-10 km/h greičiu - važiuojantį tamsios spalvos BMW automobilį, nusprendė jį aplenkti. Įjungė posūkį, lenkdamas žiūrėjo į juos, nes kažkas pasirodė ne taip. Jaunuolis pasuko vairą į kairę pusę daugiau nei 15 cm - BMW atsidūrė maždaug vidury kelio. Kaltinamasis lenkė truputį iš toliau, todėl laiku sureagavo, pasuko į kairę, kad išvengtų avarijos, užlėkė ant bortelio kitoje pusėje kelio, sustabdė milimetrų atstumu nuo priešais buvusio elektros stulpo. BMW vairuotojas liko prieky jo ir stovėjo viduryje Merkinės gatvės. Kaltinamasis negalėjo važiuoti į priekį, tikėjosi, kad BMW vairuotojas išlips išsiaiškinti, bet BMW „susikasė“ ratais ir nudūmė. Kaltinamasis truputį pavažiavo atgal ir nusprendė pasekti paskui nukentėjusįjį, nes pamatė, kad šis nusuko į kairę žvyrkeliu link kavinės „Fritilija“. Norėjo paskambinti policijai dėl chuliganiško elgesio ir bent perduoti BMW numerius. Važiavo paskui K. jį sustabdyti ir perduoti policijai kaip realų pažeidėją. Važiuodamas Merkinės gatve, nepastebėjo K. automobilio valstybinių numerių. Automobilyje vaizdo registratoriaus neturėjo. BMW buvo nemažai nutolęs, bet kaltinamasis jį surado pagal užsidegančius jo stabdžių signalus. Sustojo per vidurį kelio apie 30-50 m atstumu nuo BMW, kad šis nepabėgtų. BMW langai tamsinti, todėl nežinojo, kiek automobilyje žmonių, buvo tamsus paros metas, vairuotojo elgesys keistas, todėl sustojo toliau nuo jo. Norėjo paskambinti policijai, bet pamatė, kad atsidarė BMW durys ir jaunuolis drąsiai ėjo link jo. Buvo apšviesta, matė, kad prieina vyras. Viena K. ranka buvo kišenėje. Kaltinamasis atvykęs specialiai švietė automobilio šviesomis, nes norėjo numerius pamatyti, bet mašina skersai stovėjo. Kaltinamasis turėjo dujinį pistoletą, o manė, kad jaunuolio elgesys pavojingas, todėl irgi išlipo iš automobilio ir nelabai garsiai pasakė, kad nejuokautų, nes jis turi ginklą. Atrodo, jaunuolis negirdėjo, atstumas dar buvo pakankamas, o gal ir netikėjo, nes jis toliau drąsiai ėjo prie kaltinamojo. Kaltinamasis, klausdamas, ar reikės ginklo, stovėjo prie savo automobilio durelių, nebuvo jų apėjęs. Kaltinamasis išlipo iš mašinos, kai K. iki jo liko maždaug 4-5 m, ir ėjo link K. kalbėdamas. K. einant ir likus 4-5 m iki kaltinamojo automobilio, jo aiškiai nematė, nes buvo strese. Kai jaunuolis priartėjo per porą metrų, kaltinamasis ginklą išsitraukė, gal žengė žingsnį ir atstatė jam maždaug galvos lygyje, taip laikė 3-5 sekundes. Tarp jo ir nukentėjusiojo tuo metu buvo apie 1 m ar mažesnis atstumas, nes labai aiškiai jį matė, tikrai ginklas buvo prie galvos. Manė, kad būtų geriausiai parodyti jaunuoliui ginklą, kad jis nesugalvotų kažkokių nesąmonių. Jaunuolis dar metrą ėjo link jo, bet kai pamatė, išsigando ir nežymiai pritūpė, lyg truputį užsidengė, sakė, kad nereikia ginklo, prašė nešauti. Kaltinamasis buvo pakankamai ramus, klausė, ar ginklo nereiks. Jaunuolis sakė, kad tikrai nereiks. Kaltinamasis pamatė, kad jaunuolis rankose nieko neturi, matė jo fizinį sudėjimą, suprato, kad prieš tokį žmogų jam ginklo nereikia, todėl ginklą įsidėjo. Paklausė, kodėl vaikinas taip elgiasi, kodėl bėga, kai matė, kad avarinę situaciją sukėlė. Vaikinas iš pradžių viską neigė, klausė, kodėl jį vejasi. Kaltinamasis pasakė jam nemeluoti, kad skambins policijai, pasakė sėsti ir važiuoti su juo į policiją išsiaiškinti. Jaunuolis pradėjo prašyti nesiaiškinti per policiją, sakėsi pats būsimas policininkas, todėl tai jam pakenktų, tiesiog maldavo, sakė, kad kaltinamojo automobiliui nieko neatsitiko, pradėjo vaikščioti aplink jo mašiną. Kaltinamasis ėjo paskui jį žiūrėti, mašinai nieko nebuvo atsitikę. Prieš tai kaltinamasis buvo išsitraukęs telefoną, norėjo skambinti. Neatsimena, ar telefoną rankoje turėjo, gal tik ieškojo telefono. Keletą kartų buvo fizinis kontaktas tarp jo ir nukentėjusiojo - pastvėrimas už rankos, už krūtinės, nes jautėsi nesaugiai dėl M. K. elgesio - šis pasirodė įžūlus, buvo per arti, ėjo 20 cm nuo kaltinamojo, atrodė, kad jis trukdo paskambinti, dėstė rankomis, lietė kaltinamąjį, ėmė gal už kairės už rankos ir prašė nekviesti policijos. Todėl šis M. K. kelis kartus pastūmė nuo savęs. Nukentėjusiojo nekratė, netąsė. Buvo už rankos paėmęs vieną kartą, bet švelniai patraukė nuo savęs. Ginklo nedemonstravo, laikė odiniam dėkle striukės kišenėje, tik norėjo, kad jaunuolis suprastų, kad prieš kaltinamąjį nereikia nieko naudoti. Prie BMW automobilio nebuvo priėjęs. Nepastebėjo kitų asmenų gatvėje, viskas vyko greitai – 5-6 minutes. Vydamasis BMW, bandė fotografuoti, bet kokybiškai nepavyko. Įvykio vietoje pokalbio pabaigoje nufotografavo nukentėjusiojo teises - būdamas prie savo automobilio, paprašė jo dokumentų. Vaikinas jam geranoriškai davė vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis paprašė jį padėti ant automobilio kapoto ir nufotografavo. BMW numerius lyg iš toli fotografavo išvažiuodamas. Sėsdamas į mašiną, K. pirštu pagrūmojo, sakė, kad negalima taip elgtis. BMW durų neatidarinėjo. Policijai apie chuliganišką K. vairavimą nepranešė, nes pagailėjo nukentėjusiojo, jam atleido. Pagal šaukimą atvyko į Žuvinto policijos nuovadą, parašė paaiškinimą, draugiškai pareigūnui viską pasakojo, pasirašė neperskaitęs šio užrašytų parodymų, nes rimtai įvykio nevertino. Tikrai nebuvo sugriebęs nukentėjusiojo, policijos pareigūnas neteisingai užrašė „Rankomis suėmiau už rankos ir krūtinės“. Buvo tik suėmęs už rankos ir vieną kartą pastūmė į krūtinę, sakydamas eiti nuo jo toliau. Sulaukęs skambučio iš ginklų skyriaus, suprato, kad reikalas rimtesnis. Buvo kaltinamas grasinimu nužudyti. Buvo apklausoje pas tyrėją K. B.. Šis sakė, kad kaltinimai rimti, bus perduota teismui bylą, todėl nusprendė kviestis advokatą, nes matė, kad tyrimą atlieka neobjektyviai ir šališkai. Kitą dieną po apklausos matė tyrėją, sėdėjusį viename kabinete su tyrėju K. B., iš policijos komisariato gal šešiese einant su M. K. per perėją ir link knygyno, pagalvojo, kad gal juos sieja giminystė. Todėl nusprendė, jog tyrimas vyksta neobjektyviai. Pradėjo ieškoti įvykio liudytojų, Narcizų gatvėje ėjo iš eilės į namus ir klausinėjo, ar niekas nematė įvykio, ne jo metu namuose degė šviesos, žmonės tokiu metu dar nemiegojo. Rado mačiusį įvykį M. R., dar viena moteris matė, bet ji nesutiko liudyti. Sportuoja nuo vaikystės, lanko plaukimo treniruotes, žaidžia bridžą. Ginklą turi 17 metų. Turėjęs tokių įvairių panašių įvykių, nes labai daug važinėja, niekada nebuvo, kad žmogus pabėgtų iš įvykio vietos, bet avarinių situacijų buvę.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis 2015 m. spalio 9 d apie 20.30 val. su E. K. nuvažiavo į degalinę „Statoil“, nusipirko du puodelius kavos. Važiavo Merkinės gatve link Alytaus kolegijos, kur buvo su draugais susitarę susitikti. E. laikė kavą. Jau norėjo sukti dešinėn, nes buvo posūkis, todėl mažino greitį iki 40-45 km/h. Mašinų nebuvo nei iš priekio, nei iš paskos. Suskambo prie bėgių svirties padėtas telefonas, skambino draugas L. U.. E. pasakė atsiliepti, ši jam perdavė vieną kavos puodelį. Jis netyčia pasuko vairą į kairę pusę 10-15 cm ir pamatė, kad juos lenkia automobilis. Automobilis iki lenkimo privažiavo greitai ir arti. Kaltinamasis laisvai galėjo aplenkti, jau buvo pusiau aplenkęs, jie buvo lygiagrečiai. Tačiau kaltinamojo automobilis grįžo atgal į savo juostą, trumpomis ir ilgomis šviesomis pamirksėjo porą kartų, vėl „davė gazo“, aplenkė nukentėjusįjį ir visiškai sustojo jau už elektros stulpo ties pilko namo kampu, užkirsdamas jam kelią. Šis taip pat sustojo, nes būtų atsitrenkęs. Labai išsigando, pavažiavo automobiliu truputį atgal, apvažiavo kaltinamojo automobilį ir pasuko į pirmą pasitaikiusį žvyrkelį kairėje pusėje, tikėjosi, kad jo neseks. Už stulpo yra keliukas į kairę, toliau yra kitas keliukas, į kurį K. įsuko, nes į pirmąjį jau būtų neįsukęs. Tačiau kaltinamasis važiavo iš paskos, mirkčiodamas trumpomis ir ilgomis šviesomis. Buvo labai tamsu, nukentėjusysis tiksliai tos miesto vietos nežinojo. Važiavo apie tris minutes ir, privažiavęs akligatvį prie kavinės „Fritilija“, norėjo apsisukti, bet atvažiavo kaltinamasis. Nukentėjusysis tuo metu buvo pusiau apsisukęs, automobilis buvo šonu. Kaltinamasis sustojo tiesiai priekiu į jo automobilio dureles, maždaug 45-50 cm - visai prie pat jo automobilio. Akligatvyje, kai kaltinamasis privažiavo prie jo automobilio, atstumas tarp K. automobilio ir I. automobilio neatidarius durelių buvo apie 5-6 m. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu pasakė, kad atstumas tarp automobilių buvo 1-2 m, atstumą skaičiavo nuo atidarytų durelių iki mašinos priekio. Nuo automobilio atidarytų durelių iki I. automobilio priekio 3-4 metrai, tiksliai metrų negali pasakyti. I. neužgesino savo mašinos, ir K. neužgesino. Gatvė buvo neapšviesta, buvo visiškai tamsu, žmonių nebuvo matyti. K. pirmas išlipo iš automobilio, paklausė, ką jis padaręs, stovėjo nuleidęs rankas, jose nieko neturėjo. Jam išlipus, po 3-4 sekundžių išlipo ir kaltinamasis, jis dešinėje rankoje laikė šautuvą, nukreiptą žemyn. I. K. iš automobilio, iki I. automobilio buvo 25-30 cm. Kaltinamasis keliais žingsniais pribėgo prie jo, iškart šautuvą pakėlė į viršų, įrėmė jam į galvą ir užrėkė gultis ant žemės. M. K. nenorėjo su rūbais gultis ant žemės, todėl atsitūpė. I. apie 30 sekundžių laikė pistoletą, įrėmęs į viršugalvio dešinį šoną, ir tylėjo. Ginklą jis judino, buvo gal irgi susijaudinęs. Nukentėjusysis jautė tuoj apalpsiąs, pasakė, kad nereikia, I. tada įsikišo pistoletą į galinę kišenę, pakėlė K. ir pradėjo purtyti. Šis paklausė, ką tokio jis padarė. I. jį pakėlė viena ranka, o kai įsidėjo pistoletą, tada suėmė abiem rankomis. K. vilkėjo džemperį su užtrauktuku, I. jį kratė, laikydamas abiem rankomis už džemperio. Pakratė kokius tris keturis kartus, sakė, kad K. sukėlė avarinę situaciją, vadino snargliu, debilu, sakė, kad viskas nufilmuota vaizdo registratoriumi, kad važiuotų į policiją. K. sakė, kad nereikia, kad jis yra policininkas, dar studijuoja, o I. sakė „Važiuojam“, paėmė nukentėjusįjį vėl už drabužių ir tempė iki savo mašinos, atidarė savo mašinos dureles ir norėjo įkišti K. galvą vidun. Šis sakė, kad nereikia, užvestas jo automobilis, o E.neturi teisės vairuoti, siūlė važiuoti kiekvienam savo automobiliais. Tačiau I. nesutiko, supykęs jį greitai tempė iki K. mašinos, atidarė dureles ir pradėjo E. klausinėti, ar ji suprato, ką K. padarė, ar jis blogas vaikinas, liepė K. atsiprašinėti, visaip žemino jį prieš E., vadino prie E. snargliu, debilu, asilu. Kaltinamasis klausė, ar narkotikų vartojęs. E. buvo šoke, ji norėjo viską nufilmuoti, bet negalėjo telefono paimti į rankas, nes buvo užsimerkus ir rankomis užsidengusi veidą. Visa tai prie K. automobilio truko tris keturias minutes. I. jį gatvėje tempė, laikydamas abiem rankomis už krūtinės, už džemperio, paskui nuo šio net kaklas buvo raudonas. Jis kaltinamojo nelietė rankomis, bijojo net jo vardo paklausti, visada buvo nuleidęs rankas. Tuomet I. užtrenkė automobilio dureles, kad E. nesiklausytų, ir liepė K. duoti asmens dokumentą. Šis nenorėjo duoti, tada I. paėmė šautuvą ir įrėmė jam į šoną. K. padavė savo vairuotojo pažymėjimą, I. jį pasidėjo ant savo automobilio variklio dangčio ir, išsitraukęs telefoną, nufotografavo. Tada paleido K., nuėjo iki jo mašinos ir nufotografavo priekinius numerius. Jis klausinėjo K., kodėl jis taip padarė. Šis dar kartą atsiprašinėjo, jam buvo šokas, negalėjo net rankų pakelti. Kaltinamasis pasakė, kad reikėjo iškart atsiprašyti, tada atidarė savo vairuotojo dureles ir pasakė, kad jei dar kartą taip K. padarys, tai jam bus, tada uždarė dureles ir nuvažiavo. Šiuos žodžius suprato kaip grasinimą. Įsidėmėjo kaltinamojo automobilio numerius, užsirašė juos į telefoną. Visas incidentas akligatvyje truko gal 20-25 minutes. I. telefoną matė tik tada, kai šis jį išsitraukė fotografuoti, tikrai jo negriebė iš I.. E. visą laiką sėdėjo automobilyje, priekyje keleivio vietoje, nebuvo išlipusi. Iš E. vietos viskas pilnai nesimatė, nes automobilio galinis ir galiniai šoniniai langai temdyti. Kai atidarydavo dureles, ji matė. Nukentėjusysis negalėjo normaliai pavažiuoti, kojos drebėjo, todėl truputį palaukė ir važiavo namo. Paskui galvojo, ar kreiptis į policiją. Jis nežinojo kaltinamojo vardo ir pavardės, bet kad šis buvo nufotografavęs jo asmens dokumentą, bijodamas, kad kur nepanaudotų jo asmens kodo, pasitarė su tėvais ir gal apie 23.20 val. nuvažiavo į komisariatą parašyti pareiškimą. Tačiau tyrėja buvo išvykusi, tada jis nusprendė pareiškimą policijai parašyti rytojaus dieną. Budintis surašė jo vardą, pavardę, kad tyrėja grįžusi pasižiūrėtų. Policijoje budinčioje dalyje sakė ir rodė, kad kaklas raudonas, du pareigūnai girdėjo, ir kitą dieną tyrėjai sakė. Vėliau dar susitiko su draugu Luku. Policijoje apklaustas du ar tris kartus, tyrėjai jį pakviesdavo paskambindami, buvo pasiūlyta papasakoti aplinkybes, tyrėjai užduodavo ir klausimus pasitikslinimui, prašydavo papildyti. Pirmiausia tyrėjas apklausė labai trumpai, paskui kitas apklausė daugiau. Neturi giminių policijoje, nepažįsta nieko asmeniškai iš policijos pareigūnų ir tyrėjų. Tikrai nepažįsta Alytaus apskrities VPK pareigūno D. G.. Su jokiu policijos pareigūnu niekada nėjo link knygyno. Su tyrėju K. B. ir dar vienu asmeniu, gal vairuotoju, iš policijos vidinio kiemelio vyko į įvykio vietą, kur viską parodė, buvo fotografuojama. Akistatoje atsisakė dalyvauti, nes bijojo kaltinamojo, nenorėjo jo susitikti. Pareigūnams sakė, kad jaučia baimę, stresą.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2015 m. spalio 9 d. apie 21 val. susitiko su savo vaikinu M., „Statoil“ degalinėje nusipirko du puodelius kavos ir važiavo į Pirmą Alytų susitikti su jo draugais. Važiuojant Merkinės gatve nedideliu greičiu, gal 20-30 km/h, paskambino M. draugas L. U.. M. vairavo ir negalėjo kalbėti, todėl liudytoja paėmė jo telefoną ir kalbėjo, o tuo tarpu M.perdavė vieną puodelį, kad jis palaikytų. Pokalbis truko 5-10 sekundžių. Pakalbėjusi vėl perėmė puodelį atgal, tada pamatė šalia važiuojančią mašiną, kuri juos aplenkė ir sustojo įstrižai važiuojamos kelio dalies, neleido toliau važiuoti. Nematė, kad tas automobilis prieš aplenkdamas grįžtų atgal. M. sustojo, pavažiavo atgal, apvažiavo tą automobilį ir šiek tiek pavažiavęs pasuko žvyrkeliu, nes išsigando. Važiuodamas M. pamatė, kad automobilis vis dėl to seka juos iš paskos, perjunginėdamas šviesas iš tolimųjų į artimas. Tada dar šiek tiek pavažiavęs, įsuko akligatvin. Automobilis sekė iki pat galo. M. apsisukinėjo, jų automobilis buvo skersai gatvę, kai atvažiavęs kaltinamasis užstatė automobilį ir neleido apsisukti. Kaltinamasis privažiavo gal metro atstumu nuo jų, gal daugiau šiek tiek, jis sustojo priešais jų mašiną. Gatvelėje niekur nedegė šviesos. Akligatvyje kitų žmonių nematė, kiemuose nieko nebuvo. M. išlipo iš automobilio ir paklausė, ką jis padarė, kad jį reikia sekti. Kaltinamasis sugriebė M., liepė jam atsiklaupti ant žemės ir įstatė jam šautuvą į galvą, į viršugalvio dešinę pusę. Ginklo dydis buvo geras sprindis. M. buvo atsiklaupęs, kai jam įstatė ginklą. Tuo metu I. buvo ties jų automobiliu vairuotojo pusėje. Tiksliai visko liudytoja negalėjo pamatyti, nes lauke buvo tamsu ir durelės buvo uždarytos. M. klausinėjo, ką jis padarė tokio, kaltinamasis kažką tokio pasakė, kad M. sukėlė avarinę situaciją, dėl kurios jis galėjo žūti. Kaltinamasis vadino M. „pienburniu, snargliu, debilu“. M. vilkėjo džemperiu. Kaltinamasis jį iš pradžių tąsė už apykaklės viena ranka, o po to paėmė abejomis rankomis už rūbų, kratė – maždaug „ką tu darai, kaip elgiesi?“, pradėjo vestis jį link savo automobilio, atidarė savo mašinos keleivio pusės ir liepė jam sėstis į automobilį, pasakė, kad jie važiuoja į policiją, kad jis turi visą vaizdo medžiagą, kurioje matosi, kad M. blogai elgėsi. M. nesutiko, nes nenorėjo palikti liudytojos užvestoje mašinoje, sakė, kad važiuotų atskiromis mašinomis, bet kaltinamasis nesutiko. T. M. atitempė iki jų mašinos, atidarė vairuotojo pusės dureles, pradėjo liudytoją klausinėti, ar M. toks blogas, ar jis taip elgiasi. Paklausė, ar M. išvis turi teisę vairuoti, liepė jam ištraukti vairuotojo pažymėjimą, M. jį ištraukė. Kaltinamasis pasidėjo pažymėjimą ant savo mašinos kapoto ir nufotografavo, po to nufotografavo M. automobilio valstybinius numerius. Paskui liepė atsiprašinėti, bet paskui kaltinamasis jau šiek tiek apsiramino. Lipdamas į mašiną, jis pagrasino, kad jei M. pabandys kažką padaryti, tai turi visus jo dokumentus, asmens tapatybės duomenis ir automobilio numerius ir kad jam gali būti blogai. Jis išvažiavo, o M. įsėdo į automobilį. Konfliktas truko apie 15 min. Akligatvyje viskas vyko staigiai – M. tik išlipo, ir kaltinamasis atėjo iki jų. Liudytoja pagalbos nešaukė, nesuvokė, kas darosi, norėjo skambinti į policiją ar draugams, bet buvo pasimetusi, labai išsigandus, nežinojo, kurioje vietoje jie yra, net nežinojo, kur telefonas, nesugebėjo į I. klausimus atsakyti. Nematė, kad į šoną M. įrėmė ginklą. M. tik vėliau jai apie tai pasakojo. Nebuvo išlipusi iš automobilio, nebuvo pasilenkusi ar užsidengusi veidą, stebėjo visada situaciją. Kaltinamasis nebandė skambinti telefonu, jis išsitraukė telefoną tik fotografuoti. Nebuvo taip, kad M. norėjo atimti telefoną iš I. rankos. Kaltinamasis gana garsiai rėkė, buvo agresyvus, piktas, aršus, nes viską klausdavo rėkdamas. Situacija atrodė grėsminga, viskas atrodė tikrai rimta. M. po visos situacijos buvo šoke, drebėjo, negalėjo iškart vairuoti. Jam ant kaklo raudonos žymės, galbūt nuo džemperio užtrauktuko, kai jį tampė. Grįžo į M. namus, ji palaukė mašinoje, o jis nuėjo pakalbėti su tėvais. Tada grįžo į automobilį, užsuko į policijos komisariatą, nes norėjo parašyti pareiškimą, bet ten dėl kažko negalėjo, tada ją parvežė namo. M. pasakodavo, kad negali užmigti, net pro Pirmą Alytų nenorėdavo važiuoti, kurį laiką nenorėjo rengtis to paties džemperio, sakė, kad jam sukelia neigiamus prisiminimus. Šiuo metu jam dar ne visiškai praėjo negatyvūs išgyvenimai, jis dar vis prisimena.

Liudytojas M. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis atėjęs prieš mėnesį ir paklausė, ar liudytojas nematė įvykio, kai prie mašinų aiškinosi žmonės. Įvykį jis matė, nes tada žaidė kieme su šunimi. Jo namas gatvėje yra dešinėje trečias nuo įvažiavimo. Namų toje pusėje yra šeši. Buvo gal 20 ar 21 val. Kažkas dideliu greičiu įvažiavo į gatvę, kuri yra rami, nepravažiuojama. Jis išėjo arčiau pasižiūrėti, kas čia laksto po gatvę. Stovėjo su šunimi įvažiavime į savo kiemą. Palei gatvę stovėjo liudytojo darbinis sunkvežimis. Vaizdo liudytojui neužstojo medžiai ar apšvietimo stulpai. Gatvės apšvietimas veikė, mašinų žibintai švietė. Matė, kad gale gatvės apsisukinėjo tamsios spalvos automobilis BMW, jis sustojo skersai prie kairės pusės galinio namo. Tuo tarpu privažiavo baltos spalvos Subaru džipas ir sustojo prie dar kito namo nuo liudytojo. Nuo liudytojo iki BMW buvo dar trys namai. Tarp Subaru ir BMW buvo apie 70 m – 50 m atstumas – per du namus ar per du su pusę namo. Kai Subaru sustojo, iš BMW išlipo vaikinas, kažką delnais šalia savęs aiškindamas, ir ėjo. Tuo metu išlipo ir džipo vairuotojas, jis ėjo link vaikino. Jie susitiko arčiau automobilio Subaru, kuris sustojo tiesiai, kaip įvažiavo, maždaug per vidurį gatvės. Abu vairuotojai buvo tuščiomis rankomis, susitiko 10-15 m atstumu nuo Subaru automobilio. Iki liudytojo nuo jų buvo apie 30 m atstumas. Jie prie Subaru automobilio priekio kažką dėstė vienas kitam, negirdėjo dėl atstumo, be to, automobiliai buvo abu užvesti. Jie pasikalbėjo, apėjo aplink visą Subaru, visą laiką stovėdami, nesilietė vienas su kitu. Nematė nė vieno atsigulant, atsiklaupiant. Nematė, kad jie rankose kažką turėtų, telefono neturėjo, neskambino, vienas kitam nerodė jokių dokumentų, jokių daiktų. Nebuvo priėję prie BMW automobilio. Tarp tų asmenų fizinio kontakto nebuvo. Tarp jų visada buvo metro atstumas, arčiau vienas prie kito priėję nebuvo. Konflikto nebuvo, niekas nesimušė, pakelto tono nebuvo. Nepastebėjo, kad Subaru vairuotojas būtų fotografavęs kažką telefonu. Viskas užtruko kokias dvi ar tris minutes. Tada Subaru vairuotojas įlipo į automobilį ir išvažiavo. Nuėjo ir kitas vairuotojas į automobilį, apsisuko ir vienas paskui kitą išvažiavo.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. S. 2015 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. spalio 9 d. apie 23.20 val. M. K. kreipėsi į policijos komisariatą dėl konflikto su kitu vairuotoju, kuris grasino ginklu, apklausiamas M. K. paaiškino, kad baltos spalvos džipo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jį užsipuolė, buvo įrėmęs jam į galvą pistoletą, sakė, kad jis sukėlęs avarinę situaciją. Atliktas aplinkybių patikslinimas (1 t., 3 b. l.).

M. K. 2015 m. spalio 10 d. protokole–pareiškime policijai nurodė, kad 2015 m. spalio 9 d. apie 21 val. jis automobiliu važiavo į Alytaus kolegijos automobilių stovėjimo aikštelę, paskui jį važiavusio baltos spalvos džipo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jį užsipuolė, buvo įrėmęs jam į galvą pistoletą, sakė, kad jis sukėlęs avarinę situaciją (1 t., 5-6 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. I. 2015 m. spalio 14 d. tyrimui pateikė neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000432 (1 t., 8-11 b. l.).

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad M. I. turi leidimą įsigyti ir laikyti 6 ginklus, yra įsigijęs šaunamuosius ginklus – tris graižtvinius ir vieną lygiavamzdį šautuvus, revolverį modelis ME 38 Compact, numeris (duomenys neskelbtini), pistoletą modelis Glock 43, numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 12-13 b. l.).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio viršininko A. Š. 2015 m. spalio 22 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad iš M. I. paimti ir saugomi 6 šaunamieji ginklai bei šoviniai (1 t., 14-15 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas dujinis pistoletas – revolveris „ME 38 Compact – G“, Nr. (duomenys neskelbtini) ruda plastikine rankena (1 t., 16-21 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad nukentėjusysis M. K. 2015 m. lapkričio 20 d. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė vietą Merkinės g. ties įsukimu kairėje pusėje į (duomenys neskelbtini)., kur jam visureigis užblokavo kelią, nurodė (duomenys neskelbtini) g., į kur pasuko automobiliu, vietą (duomenys neskelbtini)., kur pasivijo visureigio vairuotojas ir, išlipęs iš automobilio, pridėjo jam pistoletą prie galvos ir liepė gultis, nurodė, kad visureigis prie jo automobilio (duomenys neskelbtini). sustojo 1-2 m atstumu (1 t., 32-37 b. l.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. I. pateikė M. K. vairuotojo pažymėjimo fotonuotrauką (1 t., 51-55 b. l.).

Kaltinamojo M. I. pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas Merkinės gatvėje tiek elektros stulpu stovintis automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur M. I. nurodė sustojęs, kai M. K. sutrukdė jam aplenkti, užfiksuotas tas pats automobilis, pastatytas skersai Merkinės gatvę tiek ta pačia vieta, užfiksuota Naujakurių ir Merkinės gatvių sankirta, Narcizų gatvė su įjungtais gatvės žibintais 2016 m. vasario 28 d. 22.04 val., M. K. vairuotojo pažymėjimo fotonuotrauka su duomenimis, jog ji padaryta 2015 m. spalio 9 d. 21.15 val. (2 t., 15-162 b. l.).

Kaltinamojo M. I. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis parodo vietas Merkinės ir Narcizų gatvėse, susijusias su konfliktu tarp jo ir M. K., nurodydamas, kad Merkinės gatvė yra labai siaura, jis, M. K. sutrukdžius aplenkti, sustojo su savo visureigiu faktiškai jau ant šaligatvio prie elektros stulpo, taip pat parodė vietą, kur (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustabdęs savo automobilį – ties (duomenys neskelbtini) namu, faktiškai prie šio namo ir (duomenys neskelbtini) namo sklypų sandūros, matyti, kad ties (duomenys neskelbtini) namu šalikelėje lygiagrečiai visureigiui stovi sunkvežimiukas (1 t., 163 b. l.).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. I. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.).

Konstatuotina, jog M. I. dėl mažareikšmės priežasties – sukelto pavojaus, kaltinamajam atliekant lenkimo manevrą Alytuje, Merkinės gatvėje - viešoje vietoje persekiojo M. K., užblokavo jam kelią Narcizų gatvėje, ten iš automobilio išlipusį sugriebė jį už rūbų, įrėmė pistoletą jam į galvą ir liepė gultis ant žemės, atsitūpusiam laikė ginklą, įremtą į galvą, paskui pakėlė ir nukentėjusįjį kratė, suėmęs abiem rankomis už rūbų, tąsė po gatvę iki savo automobilio priekinių keleivio durelių, tada iki nukentėjusiojo automobilio vairuotojo vietos, išvadino jį užgauliais ir žeminančiais žodžiais, grasindamas ginklu, be jokio teisėto pagrindo reikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir šį nusifotografavo, jo veiksmus matant kitiems asmenims – E. K., kuriai tai sukėlė neigiamas emocijas, išgąstį, baimę. Kaltinamasis teigė, kad M. K. sukėlė avarinę situaciją Merkinės gatvėje, pats nukentėjusysis iš esmės to neneigė, parodydamas, kad jis, imdamas iš draugės kavos puodelį, truputį suktelėjo vairą kairėn pusėn, kai tuo pat metu jį lenkė kaltinamojo automobilis. Pastebėtina, kad eismo įvykio nebuvo, duomenų, kad būtų kilęs rimtas pavojus kaltinamojo ar kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, nėra, Merkinės gatvė yra dviejų eismo juostų, normalaus pločio. Taip pat pažymėtina, kad šioje situacijoje priimtinas saugus visureigio vairuotojo elgesys turėjo būti ne sukimas kairėn, o automobilio stabdymas. Todėl šis nukentėjusiojo sukeltas incidentas Merkinės gatvėje laikytinas mažareikšme dingstimi kaltinamajam atlikti tolesniems jo veiksmams, sutrikdžiusiems visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis teigė, jog nukentėjusiojo nepersekiojo, tiesiog važiavo jam iš paskos, norėdamas policijai perduoti informaciją apie BMW automobilio numerius. Tačiau įvykio aplinkybės tokią versiją paneigia. Pats kaltinamasis teigė, kad Merkinės gatve BMW važiavo labai lėtai – 5-10 km/val., taigi, tokiu atveju – paskui vos riedantį automobilį, jis šiam automobiliui privažiavo iš paskos ir jį lenkė, vėliau, kaltinamajam, pasak jo paties, sustojus ant šaligatvio prie elektros stulpo, BMW automobilis liko priekyje jo vidury Merkinės gatvės, taigi, kaltinamasis tokiu atveju turėjo galimybę įsidėmėti šio BMW automobilio numerius jau Merkinės gatvėje. Tačiau jis vis dėlto akivaizdžiai persekiojo BMW automobilį iki pat akligatvio, kur siauroje Narcizų gatvėje užtvėrė išvažiavimą, savo automobilį pastatydamas gatvelės viduryje. Nukentėjusysis ir liudytoja E. K. vienodai patvirtino, kad kaltinamasis, M. K. sutrukdžius jam lenkti, tyčia juos staigiai aplenkė Merkinės gatvėje ir įstrižai užstatė savo automobilį, o paskui, šiems nusukus kairėn į Naujakurių gatvę, visureigiu juos persekiojo, mirkčiodamas ilgomis ir trumpomis šviesomis. Teismas tiki nukentėjusiojo ir liudytojos E. K. parodymais, jog būtent dėl tokio kaltinamojo veiksmo – staigaus aplenkimo Merkinės gatvėje ir automobilio užstatymo jiems priešais nukentėjusysis išsigandęs ir nusuko į pirmą gatvelę kairėn, siekdamas išvengti akivaizdžiai gresiančio tolesnio konflikto. Nes, tikint kaltinamojo versija, jog kai eismo įvykio vis dėlto išvengta, o kaltinamasis sustojo kairėje kelio pusėje ant šaligatvio prie elektros stulpo, visiškai nelogiška, kad nukentėjusysis nepavažiavo dar truputį tolyn Merkinės gatve ir nesuko dešinėn į sutartą vietą, kur jo laukė draugai, o puolė bėgti jam nežinomomis siauromis neasfaltuotomis gatvėmis į priešingą pusę, nei ketino važiuoti. Kaltinamasis teigė, jog sustojo 30-50 m atstumu nuo BMW automobilio, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja E. K. parodė, kad kaltinamojo visureigis buvo labai arti nuo M. N. ir liudytoja tiksliai šio atstumo metrais negalėjo nurodyti, tačiau pagal jų parodymus šis atstumas nebuvo didesnis nei 5-6 metrai. Vertinant tai, kad viskas vyko būtent kaltinamajam persekiojant nukentėjusįjį ir jį užblokuojant, kai situacija akivaizdžiai atrodė grėsminga būtent M. K., tokie nedideli netikslumai dėl automobilius skyrusio atstumo visiškai suprantami. Priešingai, nėra logiškas kaltinamojo paaiškinimas dėl didelio atstumo tarp sustojusių automobilių tuo atveju, jei jis siekė tik pamatyti BMW valstybinius numerius, nes, esant tamsiam paros metui, iš tokio atstumo juos būtų buvę tikrai sunku įžiūrėti ir užfiksuoti. Taip pat pastebėtina, kad kaltinamasis, persekiojęs nukentėjusįjį nuo Merkinės iki Narcizų gatvės tam, kad užsirašytų BMW numerius, vis dėlto nei šių numerių, nei nufotografuoto vairuotojo pažymėjimo neperdavė policijai, taigi, tokiu atveju BMW vijimasis iš esmės buvo beprasmis. Teismas netiki ir kaltinamojo parodymais, kad jis ginklą išsitraukė todėl, kad juto grėsmę, K. greitu žingsniu artėjant link jo. Ginklų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad ginklo savininkas privalo ginklą nešioti taip, kad kiti asmenys jo nematytų, o šio įstatymo 34 straipsnis numato, kad asmuo ginklą gali panaudoti gindamasis nuo gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pats kaltinamasis patvirtino, o tą parodė ir nukentėjusysis bei E. K., kad visureigio šviesomis buvo šviečiama į BMW, be to, kaltinamasis tvirtino, kad veikė ir gatvės apšvietimas. Taigi, akivaizdžiai kaltinamasis, sėdėdamas savo automobilyje už 30-50 m, kaip teigia, galėjo realiai įvertinti situaciją ir pamatyti nukentėjusiojo sudėjimą, kuris, lyginant su kaltinamojo, yra tikrai smulkus. Pats M. I. parodė, kad pamatęs nukentėjusiojo fizinį sudėjimą, suprato, kad ginklo tikrai nereiks. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis teigė sportuojantis nuo vaikystės, taigi, fiziškai yra stiprus, jis sėdėjo visureigyje, todėl netgi ir prie jo artėjant M. K., situacija negalėjo kelti jam grėsmės, kad prireiktų išsitraukti ginklą. Nukentėjusysis paneigė, jog jis ranką laikė kišenėje, o kaltinamasis parodė, kad iš tiesų nukentėjusysis nieko rankose neturėjo, taigi, abejotina, kad tokiu atveju būtų jam reikėję kišenėje laikyti ranką, ypač, pasak kaltinamojo, einant greitu žingsniu. Tai, jog nukentėjusiajam M. I. įrėmė ginklą į galvą, patvirtino tiek pats M. K., tiek situaciją stebėjusi E. K.. Tuo tarpu abejotina, ar ši liudytoja, sėdėjusi priekinėje keleivio sėdynėje BMW, stovinčiame vairuotojo puse į visureigį, tuo atveju, jei kaltinamasis būtų ginklą tik iškėlęs K. esant beveik prie pat visureigio, stovinčio nuo BMW už 30-50 m, būtų galėjusi matyti palyginti nedidelį ginklą. Kaltinamasis neneigė išsitraukęs dujinį pistoletą ir laikęs jį nukentėjusiojo galvos aukštyje, kaip pats parodė, ginklas buvo prie galvos. Nukentėjusiojo parodymai nuo pat pradžių dėl šios aplinkybės buvo nuoseklūs ir vienodi, todėl teismui nėra jokio pagrindo jais netikėti. Kaltinamasis nebuvo nuoseklus, duodamas parodymus apie jo ir nukentėjusiojo fizinį kontaktą – tai teigė, kad nebuvo pastvėręs nukentėjusiojo už rankos ir krūtinės, tai aiškino, kad kelis kartus/vieną kartą nukentėjusįjį atstūmė nuo savęs ir patraukė už rankos. Tuo tarpu M. K. parodymai apie jo sugriebimą rankomis, kratymą, tempimą iki visureigio, vėliau iki BMW, vadinimą žeminančiais žodžiais buvo nuoseklūs ir vienodi, juos patvirtino ir liudytoja E. K.. Ši liudytoja taip pat parodė, kad kaltinamasis liepė nukentėjusiajam duoti savo vairuotojo pažymėjimą. M. K. taip pat parodė, kad M. I. jam liepė duoti šį dokumentą, iš pradžių nukentėjusiajam nesutikus, vėl įrėmė jam ginklą į šoną. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja parodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, rėkė, jie buvo labai išsigandę. Liudytoja taip pat patvirtino, kad po įvykio ant nukentėjusiojo kaklo matė raudonas žymes, gal likusias nuo džemperio užtrauktuko, kai M. I. jį kratė. Nežymūs neatitikimai liudytojos E. K. parodymuose nėra laikytini jos ir nukentėjusiojo parodymų prieštaringumu, kadangi tokio įvykio metu, kai vartojamas psichinis ir fizinis smurtas, asmenys yra linkę susijaudinti ir smulkių įvykio detalių neprisiminti. Ji įvykio aplinkybes matė, sėdėdama automobilyje, esant konflikto pradžioje uždarytoms durelėms, į jos pusę tuo metu buvo nukreipti visureigio žibintai, kurie galėjo ją akinti. Taigi, teismas esant prieštaringiems paties kaltinamojo parodymams, konstatuodamas kaltinamojo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, remiasi pakankamai nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo M. K., liudytojos E. K. parodymais.

Teismas atmeta liudytojo M. R. parodymus kaip nepatikimus ir jais nesiremia, nes šio liudytojo parodymai labai prieštaringi. Jis teigė tą vakarą apie 21 val. po darbo kieme žaidęs su šunimi, išgirdęs dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį ir atėjęs pažiūrėti, kas vyksta gatvėje, matęs, kad iš BMW automobilio ir Subaru automobilio išlipę du asmenys ėjo viena kito link, susitiko 10-15 m atstumu nuo Subaru automobilio, abu buvo tuščiomis rankomis, pasikalbėjo visą laiką stovėdami, nesilietė vienas su kitu, tarp jų visąlaik buvo metro atstumas, nematė nė vieno atsiklaupiant, jie rankose nieko neturėjo, neskambino, nefotografavo, dokumentų vienas kitam nerodė, tarp jų fizinio kontakto nebuvo, pakelto tono nebuvo, viskas užtruko dvi ar tris minutes. Tokie jo parodymai prieštarauja ne tik visiškai priešingiems nukentėjusiojo ir liudytojos E. K. parodymams, bet netgi kaltinamojo paaiškinimams, jog kaltinamasis rankoje turėjo pistoletą, buvo jį pakėlęs į nukentėjusiojo galvos aukštį ir laikė, kad buvo išsitraukęs telefoną, fotografavo juo tiek nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimą, tiek BMW numerius, kad nukentėjusysis įkyriai lindo, lietė, griebė už rankos, ėjo labai arti – 20 cm atstumu, kad kaltinamasis kelis kartus jį atstūmė nuo savęs, stumdamas į krūtinę, patraukdamas už rankos, kad abu su nukentėjusiuoju susitiko prie pat Subaru automobilio priekio. Pastebėtina ir tai, kad Narcizų gatvė yra labai siaura, į akligatvio galą ji leidžiasi žemyn, visureigiui stovint gatvės viduryje, toje pačioje pusėje, kur yra ir liudytojo namas, šalikelėje stovint dar ir darbiniam sunkvežimiukui, veiksmui vykstant visureigio priekyje, labai abejotina, kad liudytojas, stovėdamas savo kiemo įvažoje už visureigio, galėjo gerai matyti, kad vyksta visureigio priekyje. Taigi, visi aptarti liudytojo M. R. parodymų prieštaravimai kitai bylos medžiagai, šio liudytojo suradimo jau prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui aplinkybės duoda pakankamą pagrindą teismui netikėti M. R. parodymais ir jais nesiremti.

Kaltinamojo gynėjas teigė, kad nebuvo atlikti DNR tyrimai nuo kaltinamojo ginklo vamzdžio, tačiau pastebėtina, kad tokie tyrimai, kai ginklas paimtas tik 2015 m. spalio 22 d., praėjus nuo įvykio daugiau nei dešimčiai dienų, nebūtų patikimi ir objektyvūs. Taip pat teismas kaltinamojo ir jo gynėjo versiją, kad ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai ir subjektyviai, o nukentėjusysis turi giminaičių ikiteisminį tyrimą atlikusiame policijos komisariate, laiko niekuo neparemta, nes tokių duomenų byloje negauta. Nors kaltinamojo gynėjas teigė, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad viešoji tvarka pažeidžiama įžūliu elgesiu, o ne veiksmais, atkreiptinas dėmesys, jog elgesys ir reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą arba neveikimą, taigi, ši elgesio sąvoka neabejotinai apima veiksmų sąvoką.

Aptarti įrodymai yra pakankami teismo išvadai, kad kaltinamasis M. I. dėl mažareikšmės priežasties persekiojo M. K., panaudojo fizinį ir psichinį smurtą jo atžvilgiu, tokius veiksmus atliko viešoje vietoje, galimai avarinės situacijos sukėlimo aiškinimuisi pasirinkdamas visiškai neadekvatų būdą, taip demonstruodamas nepagarbą viešo bendrabūvio normoms, sukeldamas didelį išgąstį nukentėjusiajam ir liudytojai E. K., tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis, viešoje vietoje atlikdamas agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Skiriant bausmę M. I., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., 66 b. l.), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., 67 b. l.), dirbantis, psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., 73 b. l.), Alytaus bridžo klubo ir Alytaus plaukimo, sporto ir rekreacijos klubo „Koralis“ charakterizuojamas teigiamai (1 t., 164, 165 b. l.). Kaltinamasis M. I. teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t. y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamojo asmenį, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurio dydis nustatomas, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, mažesnė, nei įstatymo numatytas jos dydžio vidurkis.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje saugomas dujinis pistoletas „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 15 b. l.) konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo įrankis ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., 134-135 b. l.) kaltinamajam dėl nusikalstama veika padarytos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didžiulį išgąstį, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, iki šiol negali ramiai užmigti, sapnuoja košmarus, tapo labai jautrus, turėjo vartoti homeopatinius raminamuosius medikamentus (valerijono tabletes ir lašus, Neuro 3 kapsules), buvo pažemintas draugės E. K. akyse. Pamatęs baltos spalvos automobilį Subaru Forester arba panašios markės automobilį, jaučiasi nesaugus, atsiranda įtampa, bijo, kad kaltinamasis jį užpuls ir susidoros, bijo vienas pasirodyti viešose vietose. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje ieškinį palaikė, kaltinamasis su juo nesutiko.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neigiamų emocijų – stiprų išgąstį, baimę, nerimą, pažeminimą. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę ilgalaikes pasekmes, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis medicininės pagalbos ir pan. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis yra darbingas, dirba įmonės vadovu, byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ar psichinės negalios neturi. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, priteisiant iš kaltinamojo M. I. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam (CK 6.6 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, adekvatus nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. prašo jam atlyginti 300 Eur už advokatės Linos Gervelienės suteiktą teisinę pagalbą atstovaujant jį byloje, parengiant civilinį ieškinį. Jis pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius, jog už jam bylos teisminio nagrinėjimo metu atstovavusios advokatės paslaugas sumokėjo 300,00 Eur (1 t., 136, 137 b. l.).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. turėjo papildomų išlaidų jam atstovaujančios advokatės pagalbai apmokėti teisme. Šių išlaidų dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, jis yra protingas, vertinant bylos sudėtingumą, kaltinamojo poziciją, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis privalo atlyginti visas nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Todėl iš M. I. priteistina 300 Eur proceso išlaidų M. K. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 MGL dydžio (1129,50 Eur) bauda.

Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomą dujinį pistoletą „ME 38 Compact-G“ Nr. 010926 konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš M. I. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.