- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 2-1065/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nuova 5”
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir akcinės bendrovės „Swedbank“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nuova 5” iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-1406-324/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nuova 5“ administracijos vadovo D. D. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Nuova 5“ administracijos vadovas D. D. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Nuova 5“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad pagrindinė atsakovo veikla yra nekilnojamojo turto operacijos, t. y. negyvenamųjų patalpų nuoma, gyvenamųjų patalpų statyba ir pardavimas. Iki 2009 m. iš negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos gaunamų pajamų buvo mokamos administracinės išlaidos ir bankui grąžinama paskola. Kadangi 2009 m. dalis nuomininkų atsisakė nuomos, atsakovas sumažino nuomos kainas. Šios aplinkybės turėjo esminės įtakos tinkamam įsipareigojimų Danske Bank A/S vykdymui. Atsakovas vysto daugiabučių namų kompleksą „Smėliai“ (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo vykdoma veikla priklauso nuo gyventojų perkamosios galios. Pasikeitusi bendra ekonominė padėtis nekilnojamojo turto rinkoje įtakojo tai, kad šiuo metu atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais. Sulėtėjo pastatytų naujų butų pardavimas, atsakovas patyrė apyvartinių lėšų stygių, minėtą namų kompleksą finansavęs „Swedbank“, AB atsisakė skirti lėšų projekto užbaigimui. Dėl minėtų aplinkybių atsakovas gavo mažiau pajamų ir laikinai negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. 2009 m. spalio 31 d. sudarytos finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovo balansinė turto vertė yra 26 837 127 Lt, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 47 539 250,36 Lt. Ieškovo nuomone, kreditorių interesus labiau atitiktų ir atsakovo veiklą optimizuotų ne bankroto, o restruktūrizavimo procedūra. 2009 m. lapkričio 17 d. vienintelis atsakovo akcininkas M. Z. nusprendė siūlyti pagrindiniams atsakovo kreditoriams restruktūrizuoti įmonę. 2009 m. gruodžio 8 d. įvykęs atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavusių kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 91,50 proc. visų atsakovo kreditorių bendros reikalavimų sumos, nutarė pritarti atsakovo administracijos vadovo pateiktiems restruktūrizavimo plano metmenims ir įpareigojo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įgyvendinus metmenyse numatytas technines, ekonomines bei organizacines priemones, būtų atkurtas atsakovo mokumas ir iki 2013 m. pabaigos atsiskaityta su visais kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovui UAB „Nuova 5“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismas nustatė, kad 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovo turtas sudarė 26 065 227 Lt, o finansiniai įsipareigojimai – 28 687 122 Lt. 2009 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovo turtas sudarė 26 837 127 Lt, o finansiniai įsipareigojimai – 38 139 525 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 4 207 737 Lt. Atsakovas su kreditoriais neatsiskaito daugiau kaip tris mėnesius po termino įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovas nėra nutraukęs savo ūkinės-komercinės veiklos. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 8 d. įvykusiame atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo 91,5 proc. visų atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų dalį turintys kreditoriai, buvo pritarta siūlymui pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, restruktūrizavimo plano metmenims, administratoriaus kandidatūrai, taip pat patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Be to, teismas pažymėjo, kad protokole minėtas kreditorių susirinkimas įvardytas ne pirmuoju, o pagrindinių kreditorių susirinkimu, tačiau iš jo sušaukimo pagrindų sprendė apie pagrindinių kreditorių susirinkimo prilyginimą pirmajam kreditorių susirinkimui (ĮRĮ 4 str. 3, 4 d.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų ir yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti.
Atskiraisiais skundais Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir „Swedbank“, AB prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
1. 2009 m. gruodžio 8 d. įvykęs atsakovų pagrindinių kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant įstatymų normų ir jame priimti nutarimai yra neteisėti. Pranešimai apie 2009 m. gruodžio 8 d. įvyksiantį pagrindinių kreditorių susirinkimą visiems kreditoriams buvo išsiųsti 2009 m. gruodžio 1 d., t. y. nesilaikant ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. „Swedbank“, AB pranešimą gavo 2009 m. gruodžio 2 d, o Danske Bank A/S – 2009 m. gruodžio 3 d. Be to, nėra duomenų, kad atsakovas įvykdė ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą paskelbti šalies laikraštyje apie vyksiantį pagrindinių kreditorių susirinkimą. Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 4 dalį nutarimas restruktūrizuoti įmonę gali būti priimamas pirmajame kreditorių susirinkime arba jam prilygintame pagrindinių kreditorių susirinkime, t. y. tokiame, kuriame kreditoriai atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros sumos ir kurie ne mažiau kaip pusės visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų dauguma priima nutarimą tokį susirinkimą laikyti pirmuoju (ĮRĮ 4 str. 2 d.). Atsakovo kreditorių susirinkimo metu nebuvo priimtas nutarimas šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju (ar jam prilygintu) atsakovo kreditorių susirinkimu, kaip tai numato ĮRĮ 4 str. 2, 4 d., todėl minėtas kreditorių susirinkimas neturėjo teisės spręsti dėl atsakovo restruktūrizavimo ir kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
2. Apeliantų nuomone, atsakovo 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti balsų dauguma kreditorių, kurių reikalavimų egzistavimas, kilmė ir dydis yra ginčytini ir fiktyvūs. Atsakovas buvo pateikęs apeliantams savo 2009 m. rugsėjo 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose nieko nėra pasakyta bei nurodyta apie padidėjusias mokėtinas sumas atsakovo kreditoriams. Iš apeliantams elektroniniu paštu pateikto atsakovo balanso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. matyti, kad po vienerių metų atsakovo mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų suma sudarė 26 687 556 Lt, tuo tarpu atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse jau yra nurodyta 7 mln. Lt didesnė suma, t. y. 33,9 mln. Lt. Apeliantams pateiktame atsakovo balanse kitos finansinės skolos sudaro 9 355 275 Lt, o atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse kitos finansinės skolos sudaro 16,6 mln. Lt. Atsakovo 2009 m. rugsėjo 31 d. balansas, pateiktas apeliantams, buvo parengtas 2009 m. spalio 26 d., t. y. likus 1,5 mėn. iki pagrindinių kreditorių susirinkimo. Minėtame kreditorių susirinkime atsakovo atstovai negalėjo atsakyti į klausimą, kokiu pagrindu atsirado nauji kreditoriniai reikalavimai ir kodėl šie reikalavimai nebuvo įtraukti į atsakovo 2009 m. rugsėjo 31 d. balansą. Būtent vien tokių atsiradusių ir/ar padidėjusių kreditorių balsų dauguma buvo priimtas nutarimas dėl atsakovo restruktūrizavimo. Tretieji asmenys UAB „Auksinės kopos“, UAB „Palangos kempingas“, AB „Nuova“ ir AB „Nuova Invest“, kurie pagal atsakovo pateiktą informaciją yra pagrindiniai atsakovo kreditoriai, yra su atsakovu susijusios įmonės. Pagrindinis visų šių įmonių akcininkas yra M. Z.. Apeliantų nuomone, nagrinėjamoje byloje yra labai svarbu nustatyti, kaip šios įmonės yra susijusios ir koks yra šių įmonių kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindas. Atsakovas turėtų pateikti duomenis apie kiekvienos iš šių įmonių akcininkus, akcininkų struktūrą, kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindą. Apeliantų įsitikinimu, atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimui neužtenka vien tik tokios vienasmeniškos atsakovo akcininko (šiuo atveju – M. Z. tiesiogiai ir/ar per su juo susijusias įmones) balsų daugumos. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkime sprendimas pritarti atsakovo restruktūrizavimui buvo priimtas išimtinai tik su atsakovu susijusių įmonių (kurių reikalavimų kilmė ir dydis yra abejotini ir ginčytini), o apeliantams (kurių reikalavimai yra pagrįsti dokumentais) balsuojant prieš tokio sprendimo priėmimą, apeliantai mano, kad restruktūrizavimo byla atsakovui buvo iškelta be pagrindo. Be to, apeliantai atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal „Swedbank“, AB ieškinį dėl 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių surinkimo sprendimų teisėtumo, todėl yra akivaizdus pagrindas stabdyti restruktūrizavimo bylos nagrinėjimą.
3. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį įmonės laikinais finansiniais sunkumais pripažinti sunkumai, kurie tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius, bet ne keletą metų. Apeliantų nuomone, atsakovo finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio. Atsakovo vadovas pats pripažino, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra siejami su pasauline ekonomine krize ir nekilnojamojo turto kainų kritimu. Atsakovo vadovo teigimu, tik praėjus minėtai krizei ir pakilus nekilnojamojo turto kainoms, atsakovas sugebėtų atkurti mokumą. Tačiau pastarųjų dalykų nustatyti ar prognozuoti negali nei atsakovas, nei atsakovo vadovas. Atsakovo restruktūrizavimo metmenyse yra nurodoma, kad atsakovas pagrindines pajamas planuoja gauti tik iš nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos. Galimybė išvengti atsakovo bankroto jį restruktūrizuojant siejami tik su situacijos nekilnojamojo turto rinkoje pagerėjimu, iš pardavimo gautų lėšų investavimo į naujus objektus bei ankščiau atsakovo vykdytos nuostolingos veiklos tęsimu. Šios priemonės nėra tinkamos priemonės atsakovo mokumui atkurti, kurias numato ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis. Atsakovas neketina imtis įgyvendinti jokių pokyčių. Todėl nebuvo pagrindo pritarti atsakovo restruktūrizavimui ir metmenų tvirtinimui. Be to, atsakovo nekilnojamasis turtas, kuris yra nuomojamas, yra įkeistas Danske Bank A/S, o atsakovo nekilnojamasis turtas, kuris yra vystomas, yra įkeistas „Swedbank“, AB. Kadangi beveik visas turtas yra įkeistas bankams ir šiems pagrindiniams kreditoriams prieštaraujant atsakovo restruktūrizavimui, nėra jokių realių galimybių, kad atsakovo finansiniai sunkumai būtų laikino pobūdžio. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys ir juose nurodytos galimybės atsiskaityti su kreditoriais yra nerealios, nepagrįstos jokia ekonomine logika ar skaičiavimais. Visa atsakovo restruktūrizavimo idėja remiasi prielaida, kad pardavus jau pastatytus butus „Smėlių“ kvartale, iš gautų lėšų bus statomi likę nebaigti statyti butai. Tačiau minėti butai yra įkeisti „Swedbank“, AB, kuris, kaip pirmos eilės kreditorius, išreiškė nesutikimą, kad gautos lėšos būtų toliau investuojamos naujų objektų statybai, o ne būtų panaudojamos atsakovo paimtai paskolai grąžinti. Todėl atsakovo restruktūrizacija neturi prasmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir „Swedbank“, AB atskiruosius skundus atsakovas UAB „Nuova 5“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
1. Atsakovo nuomone, apeliantai negali naudotis trečiojo asmens procesinėmis teisėmis, t. y. reikšti atskirąjį skundą, atsakovo restruktūrizavimo byloje iki nebus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ĮRĮ nustatyta tvarka, todėl jų atskirieji skundai turi būti atmesti.
2. Nors 2009 m. gruodžio 8 d. įvykęs atsakovų kreditorių susirinkimas įvardytas ne pirmuoju, o pagrindinių kreditorių susirinkimu, teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad iš šio susirinkimo sušaukimo pagrindų galima spręsti apie pagrindinių kreditorių susirinkimo prilyginimą pirmajam kreditorių susirinkimui. Apeliantai minėto kreditorių susirinkimo teisėtumą ginčija formaliais pagrindais, t. y. kad jiems nebuvo pranešta apie susirinkimą prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tačiau apeliantai aktyviai dalyvavo minėtame susirinkime, remiantis įsiteisėjusia 2010 m. vasario 19 d. teismo nutartimi atliekami tolesni atsakovo restruktūrizavimo veiksmai, todėl nėra protinga griauti nusistovėjusius ir stabilius civilinius teisinius santykius vien dėl formalių priežasčių.
3. Apeliantai atskirajame skunde kelia abejones, kad kitų kreditorių reikalavimai, jų kilmė ir dydis yra ginčytini, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Apeliantai minėtus teiginius grindžia keletą savaičių iki pagrindinių kreditorių susirinkimo jiems pateikta atsakovo finansinių ataskaitų detalizacija (remiantis 2009 m. spalio 26 d. parengtu atsakovo balansu). Pagal ĮRĮ 5 straipsnį įmonės vadovas kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi pateikti įmonės paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansą, todėl ieškovas pateikė teismui 2009 m. spalio 31 d. atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis. Vien tai, kad 2009 m. spalio 31 d. finansinės atkaitomybės duomenys yra patikslinti ir skiriasi nuo ankščiau pateiktų duomenų, nereiškia, jog naujai įtraukti reikalavimai savaime yra nepagrįsti ir ginčytini.
4. Dėl su atsakovu susijusių asmenų. Atsakovo nuomone, jeigu vienas ir tas pats asmuo yra kelių įmonių pagrindinis akcininkas, tai nereiškia, kad jo, kaip pagrindinio akcininko, priimti sprendimai yra savaime laikytini abejotinais.
5. Nepagrįstas atskirųjų skundų argumentas, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, kai tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius. Taigi, finansinių sunkumų tęstinumas yra nustatomas remiantis retrospektyvia trukme, o ne numatoma ir galima jų trukme ateityje. Ar tokie sunkumai bus išspręsti greitai, priklauso nuo daugelio aplinkybių, todėl šiuo metu apeliantai negali pagrįstai numatyti, kad atsakovo finansiniai sunkumai bus neabejotinai nuolatinio pobūdžio. Be to, restruktūrizavimo plano projekto svarstymas, jo pagrįstumo vertinimas yra įmonės restruktūrizacijos proceso dalis ir tai, ar restruktūrizavimo plano projektas (metmenys) yra pagrįstas, bus svarstoma kreditorių susirinkime. Todėl, jeigu apeliantai nesutinka su restruktūrizavimo plano metmenyse numatytomis priemonėmis, jie turės teisę išreikšti savo nuomonę kreditorių susirinkime. Atsakovas 2010 m. vasario mėn. vykdydamas veiklą, atitinkančią restruktūrizavimo plano metmenis, 2010 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimis „Swedbank“, AB sutikimu pardavė du butus, už kuriuos gautos lėšos buvo pervestos šiam kreditoriui. Todėl „Swedbank“, AB teiginys, kad jis nesutinka su jam įkeisto nekilnojamojo turto pardavimu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo, atsiliepimo į skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovui.
Dėl pagrindinių kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo
Bylos duomenimis, atsakovo UAB „Nuova 5“ pagrindinių kreditorių susirinkimas įvyko 2009 m. gruodžio 8 d. (t. 1, b. l. 86-93). Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apie pirmąjį kreditorių susirinkimą kreditoriams turi būti pranešta raštu ir per šalies laikraštį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. UAB „Nuova 5“ apie 2008 m. gruodžio 8 d. įvyksiantį pagrindinių kreditorių susirinkimą pagrindinius kreditorius, tame tarpe ir apeliantus, informavo 2008 m. gruodžio 1 d. pranešimu, t. y. nesilaikant įstatyme numatyto termino (t. 1, b. l. 105, 106). Byloje taip pat nėra duomenų apie pranešimo paskelbimą šalies laikraštyje. Danske Bank A/S ir „Swedbank“, AB teigimu, jie pranešimus gavo atitinkamai 2009 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 2 d. Dėl to būtina spręsti, ar įstatyme nurodyto reikalavimo nesilaikymas nulemia pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą. Iš 2008 m. gruodžio 8 d. pagrindinių kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad jame dalyvavo abu apeliantai (t. 1, b. l. 86-93). Protokolo turinys patvirtina, kad apeliantai susirinkime dalyvavo aktyviai, uždavinėjo klausimus atsakovo administracijos vadovui, teikė savo pasiūlymus, balsavo svarstomais klausimais. Be to, apeliantai neprašė atidėti susirinkimo, kad turėtų daugiau laiko susipažinti su susirinkimo darbotvarke susijusia informacija, dokumentais ir pan. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad formalus minėto kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas negalėjo lemti neteisėto šio kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo.
Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad minėtas kreditorių susirinkimas negalėjo spręsti klausimų dėl atsakovo restruktūrizavimo ir kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes susirinkimo metu nebuvo priimtas nutarimas šį kreditorių susirikimą laikyti pirmuoju (ĮBĮ 4 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš kreditorių susirinkimo sušaukimo pagrindų galima spręsti apie pagrindinių kreditorių susirinkimo prilyginimą pirmajam kreditorių susirinkimui (ĮRĮ 4 str. 4 d.).
Dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo
Apeliantai skunde kelia abejones dėl kitų kreditorių, kurie dalyvavo 2009 m. gruodžio 8 d. pagrindinių kreditorių susirinkime, reikalavimų pagrįstumo, kilmės ir dydžio. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad būtent vien tokių kreditorių, kurių reikalavimai ginčytini, dėka buvo priimtas nutarimas dėl atsakovo restruktūrizavimo, nes apeliantai balsavo prieš atsakovo restruktūrizavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas restruktūrizavimo bylose privalo veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu to reikia siekiant teisingai išspręsti bylą.
Atsakovas apeliantams elektroniniu paštu buvo pateikęs savo 2009 m. rugsėjo 31 d. balansą, iš kurio matyti, kad atsakovo po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų suma sudarė 26 687 556 Lt (t. 4, b. l. 74-76, 112-113). Tuo tarpu atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse ir 2009 m. spalio 31 d. balanse ši suma sudaro jau 33 931 788 Lt, t. y. 7 mln. Lt didesnė (t. 1, b. l. 41, 80). Be to, atsakovo 2009 m. rugsėjo 31 d. balanse atsakovo kitos finansinės skolos sudaro 9 355 275 Lt, o atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse ir 2009 m. spalio 31 d. balanse ši suma sudaro 16 610 122 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie pakankamai ženklūs atsakovo balanso duomenų pasikeitimai įvyko per labai trumpą laiko tarpą ir prieš pat pagrindinių kreditorių susirinkimą. Iš 2009 m. gruodžio 8 d. pagrindinių kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad apeliantai prašė pagrįsti ir konkretizuoti naujus ir/ar padidėjusius kreditorių reikalavimus, tačiau atsakovo vadovas į šiuos klausimus atsakyti negalėjo, pareiškė, jog atsakymą pateiks raštu (t. 1, b. l. 86-93). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių minėtus kreditorinius reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo atsakovo finansinių dokumentų, netyrė aplinkybių, susijusių su pagrindinių kreditorių, kurių balsais buvo priimtas nutarimas dėl atsakovo restruktūrizavimo, reikalavimų pagrįstumu, nors jau iš 2009 m. gruodžio 8 d. pagrindinių kreditorių susirinkimo protokolo buvo matyti, kad kiti du pagrindiniai kreditoriai (apeliantai) ginčija šiuos reikalavimus ir kreditorių teisę balsuoti susirinkime dėl atsakovo restruktūrizavimo.
Dėl su atsakovu susijusių kreditorių teisės balsuoti kreditorių susirinkime
Apeliantai nurodo, kad 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkime nutarimas pritarti atsakovo restruktūrizavimui buvo priimtas išimtinai tik su atsakovu susijusių įmonių (UAB „Auksinės kopos“, UAB „Palangos kempingas“, AB „Nuova“ ir AB „Nuova Invest“), todėl restruktūrizavimo byla atsakovui iškelta be pagrindo. Apeliantų duomenimis, šių įmonių ir atsakovo pagrindinis akcininkas yra M. Z.. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 4 straipsnyje, reglamentuojančiame siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą priėmimą, nenustatyta kreditorių teisės balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo išimčių. Be to, civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, kai preziumuojamas nesąžiningumas. Asmuo, teigiantis, kad kitas asmuo yra nesąžiningas, privalo įrodyti nesąžiningumo faktą, todėl vien tarpusavyje susijusių kreditorių ir numatytos restruktūrizuoti įmonės buvimo faktas nepatvirtina, kad restruktūrizavimo procesas inicijuojamas nesąžiningai, piktnaudžiaujant teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010).
Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas – turi esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Be to, restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
Apeliantai teigia, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra tinkamos atsakovo mokumui atkurti (ĮRĮ 2 str. 2 d.). Apeliantai pateikia jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl atsakovo finansinių sunkumų pobūdžio išsamiai neanalizavo, visiškai nepasisakė, ar atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 str. 2 d.), nevertino, ar šios priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti atsakovo mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimą.
Dėl bylų sujungimo
Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, jame priimti sprendimai neturėtų būti ginčijami reiškiant atskirus reikalavimus toje pačioje byloje ar inicijuojant procesą kitoje byloje. Šių klausimų išsprendimas yra sudėtinė teisinio tyrimo dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo teisėtumo dalis, todėl juos turi išspręsti teisėjas, nagrinėjantis restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1410/2009). Dėl šios priežasties kreditoriai, nepritariantys kreditorių susirinkimo nutarimui patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi teisę savo argumentus išdėstyti teismui, spręsiančiam restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, taip pat turėjo ex officio įvertinti 2009 m. gruodžio 8 d. atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumą ir apeliantų argumentus. Apeliantai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama atskira civilinė byla pagal „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui UAB „Nuova 5“ dėl 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo (bylos Nr. 2-7105-530/2010), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, turėtų spręsti šių bylų sujungimo klausimą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, atlieka, įrodymus renka ir dėl pagrindo pradėti konkrečios įmonės restruktūrizavimo procesą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis teismas turėtų išsiaiškinti nurodyto pobūdžio aplinkybes dėl teisinį pagrindą iškelti restruktūrizavimo bylą sudarančių sąlygų buvimo. Jeigu byloje nenustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl to ji turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje reikia nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teismo, todėl skundžiama nutartis, kuria UAB „Nuova 5“ iškelta restruktūrizavimo byla, naikintina ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį ir restruktūrizavimo bylos UAB „Nuova 5“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.