Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26880-375/2015 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. lapkričio 11 d. iš ieškovo gautas Juridinių asmenų registro išrašas apie tikrąją profesinę ūkinę bendriją „D. G. ir partnerių juridinė kontora“, 2015 m. lapkričio 16 d. – 2015 m. spalio 16 d. atstovavimo sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Lietuvos Advokatūros nustatytoje sutarties formoje nėra nurodyta, kad prie parašo turi būti parašytas advokato, vadovaujančio advokato padėjėjo praktikai, vardas ir pavardė. Advokatūros įstatymas ir kiti teisės nenumato prievolės advokatui turėti antspaudą. Nesant įstatyme nustatyto konkretaus reikalavimo, kaip advokatas, vadovaujantis advokato padėjėjo praktikai, turi duoti sutikimą atstovauti byloje, teismo reikalaujamas patvirtinimas nepagrįstai aiškinamas plečiamai. 2014 m. birželio 2 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. DG/6/2014 1.1.7 punkte ieškovas suteikė teisę sudaryti jo vardu sutartį su bet kuriuo advokatu arba advokato padėjėju.

2. Perteklinis ir procesinėmis teisės normomis nepagrįstas reikalavimas antram atstovui pateikti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. CPK 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisės norma fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą leidžia būti tiek neteisinių sričių, susijusių su šalių ginčo dalyku, specialistams, tiek ir bet kuriems kitiems asmenims, išskyrus tuos asmenis, kurie pagal įstatymus negali būti atstovais teisme (CPK 60 str.), tačiau su sąlyga, kad tokie asmenys atstovaujamojo teises ir interesus teisme gina kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, nepašalinus jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. CPK 296 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas po ieškinio priėmimo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti atstovavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir advokato padėjėjo V. Kaminsko, duomenis, kad V. Kaminskas turi jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti šioje byloje, taip pat įrodymus, kad D. G. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, duomenis, kad atstovaujama ieškovui, kaip artimam giminaičiui arba duomenis apie nurodyto asmens atstovavimą teisme kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Konstatavęs, kad nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, nes iš 2015 m. spalio 16 d. atstovavimo sutarties, sudarytos tarp advokato padėjėjo V. Kaminsko ir ieškovo atstovo D. G., neaišku, koks advokatas vadovauja minėto advokato padėjėjo praktikai (nenurodytas advokato vardas, pavardė, nėra vadovaujančio advokato antspaudo), nepateiktas D. G. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apylinkės teismo išvada dėl nepašalintų ieškinio trūkumų yra nepagrįsta.

Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Taigi, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, teisės aktuose nėra numatytų konkrečių advokato leidimo atstovauti advokato padėjėjui byloje formos reikalavimų, išskyrus tai, kad jis turi būti rašytinis. Iš ieškovo pateiktos 2015 m. spalio 16 d. atstovavimo sutarties matyti, kad ji surašyta ant advokatų kontoros „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“ blanko, o leidimas advokato padėjėjui V. Kaminskui atstovauti byloje įformintas parašu. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigia, kad iš šio parašo neįmanoma identifikuoti jo savininko, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog advokato padėjėjui V. Kaminskui nebuvo duotas advokato rašytinis leidimas atstovauti ieškovą šioje byloje. Iš Lietuvos advokatūros interneto tinklalapio nustatyta, kad V. Kaminskas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2016 m. sausio 14 d. advokato padėjėjo praktiką atliko advokatų kontoroje „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“. Atstovavimo sutartis sudaryta 2015 m. spalio 16 d., t. y. V. Kaminsko advokato padėjėjo praktikos šioje kontoroje atlikimo metu, todėl nepagrįstu pripažintinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, nesant advokato vardo, pavardės ir vadovaujančio advokato antspaudo atstovavimo sutartyje, negalima laikyti, jog ieškinio padavimo metu V. Kaminskas turėjo jo praktikai vadovavusio advokato rašytinį leidimą atstovauti šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apylinkės teismo motyvu, kad D. G. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento nepateikimas taip pat sudaro pagrindą konstatuoti esant nepašalintus ieškinio trūkumus.

Paprastai atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p.). CPK 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Taigi tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimą teisme yra advokatas ir (ar) advokato padėjėjas, kartu pagal pavedimą atstovauti asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ar jo neturi. Šiuo atveju yra laisvas dalyvaujančio byloje asmens pasirinkimas, koks kitas asmuo jam gali atstovauti kartu su advokatu ir (ar) advokatų padėjėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2011).

Ieškovo M. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo ieškovo vardu pasirašė advokato padėjėjas V. Kaminskas ir D. G. Ieškovui pateikus atstovavimo sutartį, sudarytą su advokato padėjėju V. Kaminsku, pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įrodymus apie D. G. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą tapo neaktualus, nes, kaip minėta, CPK 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali bet kurie kiti asmenys, išskyrus tuos asmenis, kurie pagal įstatymus negali būti atstovais teisme (CPK 60 str.), tačiau su sąlyga, kad tokie asmenys atstovaujamojo teises ir interesus teisme gina kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais. Kadangi ieškinį D. G. 2014 m. birželio 2 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. DG/6/2014 pagrindu pasirašė kartu su advokato padėjėju V. Kaminsku, nėra reikšminga, turi jis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ar jo neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.