Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, įsiskolinimo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš V. Č. (toliau – atsakovas), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. Č., a. k (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., išlaikymui skirtą 270 Eur sumą, indeksuojant šią sumą vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio pateikimo (2021 m. gruodžio 6 d.) teismui dienos iki dukros pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę L. M., a. k (duomenys neskelbtini) priteisti A. Č. iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius (36 x 270 Eur = 9 720 Eur) dydžio išlaikymą, už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. Č., šiuo metu juos sieja tik nepilnametė dukra ir su ja susiję klausimai. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakovu kartu vedė bendrą ūkį, tačiau nuo 2018 m. gruodžio mėnesio dėl charakterių skirtumų ir tarpusavio nesutarimų kartu nebegyvena ir šeimyninių santykių nebepalaiko, nustojus, tarpusavyje bendrauti, atsakovas nustojo palaikyti ryšius su savo nepilnamete dukra ir jokio materialinio išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikė ir prie vaiko vystymosi raidos jokia forma neprisidėjo ir neprisideda. Pabrėžė, kad dėl prasidėjusių konfliktų, gąsdinimų iš atsakovo pusės ir kitokio pobūdžio psichologinio spaudimo, buvo atsakovo įbauginta dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai reikalavimo, todėl iki šiol niekur nesikreipė. Teigia, jog atsakovui buvo žinoma apie jos finansinę padėtį dėl turimų kreditorinių įsipareigojimų bei dėl šalyje įvesto karantino, tačiau net ir žinodamas šias aplinkybes neprisidėjo nei finansiškai, nei psichologiškai prie papildomų poreikių tenkinimo sunkiu laikotarpiu, jos gaunamų pajamų neužtenka pilnai aprūpinti dukros būtinųjų poreikių tenkinimui. Nurodė, kad šiuo metu nepilnametės A. Č. poreikius sudaro: išlaidos maistui, kurios kas mėnesį sudaro 150,00 Eur, vaiko poreikiai aprangai – dukra A. Č. greitai auga ir nešioti drabužį keletą sezonų neįmanoma, todėl reikia pirkti drabužius atitinkančius jos ūgį ir dydį, drabužiai perkami tik parduotuvėse, kokybiški, atitinkantys jos amžiaus vaikų aprangos stilių, drabužiai perkami dažniausiai pagal sezoną, prieš naujus mokslo metus, iš anksto, todėl vidutiniškai įvertinus išleidžiamą pinigų sumą per metus, apskaičiuota suma tenkanti vienam mėnesiui sudaro vidutiniškai apie 75,00 Eur; vaiko poreikiai lavinimuisi, šias išlaidas sudaro įvairios lavinimui skirtos knygelės, priemonės, taip pat mokesčiai už lankomus užsiėmimus, vaikas lanko valstybinį vaikų darželį, kuris per mėnesį kainuoja 60,00 Eur, išlaidos lavinimui priklauso nuo vaiko amžiaus, kintančių vaikų poreikių bei kainų, todėl jas įvertinti pakankamai sudėtinga, vaiko poreikiai lavinimuisi šiuo metu sudaro apie 100,00 Eur; be to, higienos priemonėms vidutiniškai į mėnesį skiriama po 20,00 Eur, per mėnesį skiriama 30,00 Eur vitaminams ir vaistams, poilsiui ir laisvalaikiui kas mėnesį skiriama apie 50,00 Eur, vaikui tenkančios išlaidos būstui kas mėnesį sudaro 90,00 Eur, taigi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, jos individualius poreikius, reali ir minimali vaiko išlaikymo suma per mėnesį yra apie 500 – 550 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes teikti savo nepilnamečio vaiko išlaikymui 270 Eur, šis išlaikymo dydis yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Paaiškino, jog jai vienai sunku užtikrinti savo nepilnametės dukros poreikių tenkinimą, kadangi dukra greitai auga ir jos poreikiai tik didėja. Nurodė, kad 2018 m. šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas jokio išlaikymo niekada neteikė ir su vaiku nebendravo, ieškovė ne kartą yra raginusi atsakovą pradėti teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai bent minimalia apimtimi, tačiau atsakovo nuolatiniai pažadai liko neįgyvendinti, todėl yra priversta kreiptis į teismą ne tik dėl išlaikymo priteisimo bet ir įsiskolinimo priteisimo už 36 mėnesius (36 x 270 Eur = 9 720 Eur), už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Pažymėjo, kad pati šiuo metu pilnu etato krūviu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „E. M. L.“ apskaitininkės pareigose, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 300 – 1 450 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų, tai yra paskolą už gyvenamąjį būstą, už kurį moka 220 Eur. per mėnesį. Teigia, kad dukra A. Č. yra itin prisirišus prie jos, tarp jų yra susiformavęs stiprus socialinis ir emocinis ryšys, ji geriausiai žino dukros poreikius ir interesus, todėl geriausiai vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ja (ieškove). Pažymėjo, kad tik pati išimtinai perka maisto produktus, drabužius ir kitus būtinus daiktus dukrai, rūpinasi dukros buitimi, aktyviai bendrauja su dukros darželio auklėtojais, domisi jos švietimu, užtikrina, kad būtų užtikrintas dukros dorovinis, vystymasis ir tam būtų sudarytos tinkamos gyvenimo buities ir švietimo sąlygos, tuo tarpu atsakovas visiškai nevykdo tėvo pareigų, su dukra neturi emocinio ryšio, kadangi yra visiškai nutraukęs bendravimą su savo nepilnamete dukra, ieškovei nėra žinoma, kur šiuo metu atsakovas gyvena, todėl geriausiai vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ja. Nurodė, kad atsakovo minimas atsisakymas nuo išlaikymo yra jos pasirašytas. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, kai nusprendė skirtis, atsakovas atsisakė kraustytis iš jos tėvų namų, kur jie kartu gyveno, kol ji nepasirašys išlaikymo atsisakymo, kadangi tuo metu jis neturėjo kur, iš ko gyventi, mokėti išlaikymą, nenorėjo blogai pasirodyti prieš draugus, todėl iš jo pusės buvo visokios manipuliacijos. Pažymėjo, kad grąžino jam automobilį, kurį jai buvo padovanojęs po vaiko gimimo. Nurodė, kad butas buvo pirktas dar būnant nėščiai 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesį, jis yra įkeistas bankui, paskola yra jos vardu, kadangi tuo metu ji uždirbo, atsakovas buto iš viso nenorėjo pirkti, tuo metu praktiškai nedirbo ir neturėjo pajamų, buto paskolą pati moka, jį remontavo ir tvarkė pati, 2018 m. gruodžio mėnesį bute jau buvo sudėtas laminatas, padažytos sienos, buvo dalis baldų, bet buvo nesutvarkytas vandentiekis – nepajungti boileriai, taip pat nebuvo miegamojo baldų. Pabrėžė, kad į butą įsikėlė 2019 m. liepos mėnesį. Paaiškino, kad atsakovas prie buto įrengimo prisidėjo darbu, nes medžiagos buvo supirktos ir reikėjo sunešti ir panašiai, atsakovas iš savo lėšų už medžiagas nemokėjo, nebent dalinai, kokią smulkmeną nupirkdavo. Pažymėjo, kad po išsiskyrimo atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, per tą laiką dėl išlaikymo nesikreipė, nes buvo psichologiškai palūžusi, neturėjo pinigų samdytis advokato. Nurodė, kad apie atsakovo pajamas gali tik spėti, nes nežino, kuo jis užsiima, mano, kad jis gauna daugiau nei 800 Eur, nes jis užsiima automobilių dažymu, perpardavimu, pirties ir kubilo nuoma. Teigia, kad atsakovas su dukra nebendrauja, paskutinis susitikimas buvo 2020 m. liepos mėnesį, 2020 m. spalio mėnesį paklausė, kaip dukrai sekasi. Pažymėjo, kad vandentiekį sutvarkė jos samdytas žmogus. Paaiškino, kad išsiskyrus atsakovas pirko dukrai batus, skėtį, keletą kelnių ir žaislų. Teigia, kad rašto dėl išlaikymo atsisakymo pasirašymo metu nieko šalia nebuvo. Nurodė, kad norėjo su atsakovu skirtis, nes susirado kitą žmogų, o nesantaika su atsakovu tęsėsi pusantrų metų po vaiko gimimo. Pažymėjo, kad šiuo metu su vaiku gyvena ir jį išlaiko viena, savaitgalį nuveža pas savo mamą, kuri jai padeda.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, taip pat teisme paaiškino, kad visiškai sutinka ir neprieštarauja, kad dukros A. Č. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pažymėjo, kad būtent ieškovė neleidžia matytis su dukra. Paaiškino, kad pirmus metus po šeimyninių santykių nutraukimo ieškovė kartais leisdavo pasimatyti su dukra, tačiau vėliau, bandant suderinti susitikimo laiką su dukra, ieškovė pradėjo ignoruoti skambučius ir sms žinutes, arba neatrašydavo ir neatsiliepdavo telefonu, arba atrašydavo praėjus 3-4 savaitėms ir dažniausiai nurodydavo, kad prašomu laiku susitikti negali, o dėl kito laiko parašys kitą dieną, bet taip ir neparašydavo. Sutinka, kad šiuo metu nebendrauja su savo dukra, bet tik todėl, kad ieškovė nesuteikia galimybės matytis su dukra. Pažymėjo, kad kai tik pavyksta telefonu susisiekti su ieškove dėl susitikimo su A. Č., ieškovė iš karto pradeda reikalauti pinigų, nors gerai žino apie jų raštišką susitarimą dėl dukros išlaikymo, kuris buvo sudarytas būtent jos iniciatyva. Pabrėžė, kad dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutinka visiškai. Paaiškino, kad niekada ieškovei nežadėjo, kad teiks dukrai išlaikymą, kai tik ieškovė pradėdavo prašyti pinigų, jai primindavo, jog ji pati savo iniciatyva surašė raštą, kuriuo atsisakė pinigų vaiko išlaikymui, be to, ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad ji dėl prasidėjusių konfliktų, gąsdinimų iš jo pusės ir kitokio pobūdžio psichologinio spaudimo buvo įbauginta dėl materialinio išlaikymo mūsų dukrai reikalavimo, todėl niekur nesikreipė. Pabrėžė, kad niekada ieškovės negąsdino ir jokio psichologinio spaudimo jai nedarė, tiesiog į jos prašymus duoti pinigų atsakydavo, jog jos iniciatyva sutarė, kad ji nereikalaus teikti išlaikymo dukrai iki dukros pilnametystės, tuo visas pokalbis ir baigdavosi, ieškovės tikrai negąsdino ir jokio spaudimo jai nedarė, tai tiesiog jos pasiaiškinimas, kodėl ji tris metus laukė ir nesikreipė į teismą anksčiau, o nesikreipė todėl, kad 2018 m. gruodžio 9 d. jos iniciatyva ir jos prašymu buvo pasirašytas pinigų vaiko išlaikymui atsisakymas, apie kurį atsakovė ieškinyje nutyli. Paaiškino, kad su ieškove gyveno kartu apie keturis metus, jai pasipiršo, praėjus kuriam laikui ji pastojo, norėjo turėti savus namus todėl, kai ieškovė 4 mėnesį laukėsi, nusprendė imti paskolą iš banko ir pirkti butą. Nurodė, kad kadangi pats dirba pagal verslo liudijimą ir jo pajamos nėra stabilios, o ieškovė turėjo nuolatinį darbą ir stabilias pajamas, todėl ji savo vardu paėmė būsto paskolą ir butas, esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas jos vardu, kadangi ieškove pasitikėjo ir planavo kurti šeimą su ja, todėl didžiąją dalį pradinio įnašo (apie 8 000 Eur) bankui sumokėjo iš savo santaupų, taip pat bute padarė savo lėšomis kapitalinį remontą, tai jam kainavo 25 000 Eur, pinigų turėjo susitaupęs, nes dirbo užsienyje, tačiau kai tik butas buvo įrengtas taip, kai jame buvo galima pradėti gyventi, ieškovė, jam būnant darbe, pakeitė durų spynas ir pasakė, kad nori skirtis ir liepė išsikraustyti (tuo metu gyveno ieškovės tėvų name). Pažymėjo, kad tai dienai jis liko be namų, ir be santaupų, nepaisant visko, dar ne kartą bandė taikytis su ieškove dėl dukros, tačiau ieškovė nesileido į kalbas ir pasakė, kad dukra dar labai maža ir nieko nesupranta, todėl ji nenukentės jei jo su ieškove santykiai nutrūks. Teigia, kad kai iškilo klausimas dėl buto į kurį jis investavo daug savo lėšų, ieškovė iš karto pati pasiūlė ir pati sudarė pinigų vaiko išlaikymui atsisakymą, šio atsisakymo pagrindas buvo tai, kad ieškovė, žinodama, kad jis daug pinigų investavo į tą butą, tačiau ji neturėjo galimybės jų grąžinti, o minėtame bute norėjo gyventi be jo (kaip išaiškėjo vėliau, po jų santykių nutraukimo, ieškovė dar būdama su juo jau susitikinėjo su kitu vyru, kurį iš karto po skyrybų atsivedė gyventi į butą, o iš to akivaizdu, kad kitas vyras ir buvo santykių nutraukimo priežastis), todėl pati nusprendė ir jam pasiūlė sudaryti aukščiau minėtą susitarimą, kad jo investuoti pinigai į šeimos butą, būtų kaip išlaikymo vaikui teikimo forma, pats su tokiomis sąlygomis sutiko ir jie su ieškove 2018 m. gruodžio 19 d. pasirašė minėtą atsisakymą. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, dukrai materialinio išlaikymo neteikė, tačiau per jos gimtadienius ir kai ieškovė kartais leisdavo pasimatyti su dukra (tai buvo pirmi metai po jų santykių nutraukimo), jai nupirkdavo žaislų, rūbų, bei nusivesdavo į vaikų žaidimo kambarį. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė paklausė, ar jis nupirks dukrai dviratį, kadangi dviratis dukrai reikalingas dėl sveikatos problemų, jis sutiko, ieškovė atsiuntė konkretaus dviračio nuotrauką, pats tokį patį dviratį, kokį atsiuntė ieškovė, apžiūrėjo parduotuvėje, kadangi tas dviratis kainavo 260 Eur, norėjo atvežti dukrą ir pažiūrėti ar tas dviratis jai pagal amžių tiks, ar nebus per didelis, tačiau ieškovė nesutiko su juo ir dukra važiuoti pirkti dviračio, o liepė tiesiog jai pervesti pinigus, tačiau jis nesutiko, kadangi suprato, kad dviratis buvo tik pretekstas gauti pinigų. Pripažįsta, kad per tuos tris metus dukrai neteikė išlaikymo pinigais, kadangi toks buvo susitarimas su ieškove, tačiau kai tik pavykdavo susitikti su dukra, niekada pas ją nevažiuodavo tuščiomis ir kiekvieną kartą pas ieškovę paklausdavo, gal reikia konkrečiai kažką nupirkti, bet ieškovė visada pasakydavo, kad nieko nereikia. Pabrėžė, kad ieškovė prašo priteisti 270 Eur dydžio išlaikymą dukrai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, su šiuo reikalavimu visiškai nesutinka, visų pirma dėl to, kad pati ieškovė 2018 m. gruodžio 19 d. atsisakė vaiko išlaikymo pinigų, todėl nesupranta, kodėl praėjus trims metams, jos pozicija šiuo klausimu pasikeitė, be to, tokios sumos, kokios prašo ieškovė, neturi galimybės mokėti, kadangi jo vidutinės pajamos yra 800 Eur per mėnesį, kadangi dengia stogus, pajamos priklauso nuo metų laiko, ne sezono metu gauna 400-500 Eur. Teigia, kad šiuo metu turi kitą šeimą, kurioje augina nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini)., vaiko motina šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, taip pat, 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimu dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo buvo pripažintas solidariai atsakantis skolininkas muitinei ir buvo priteista 12 037 Eur, skola. Pabrėžė, kad skola Mokesčių inspekcijai susidarė po buto pirkimo. Pažymėjo, kad vaiko išlaikymui sutinka mokėti iki 150 Eur, atsižvelgiant į tą sumą, kurią yra palikęs ieškovei. Nurodė, kad pajamos svyruoja, kadangi yra statybininkas, dengia stogus, vasarą uždirba nuo 1 000 Eur iki 1 500 Eur, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Paaiškino, kad prieš susipažįstant su ieškove senelė jam padovanojo pusę namuko, esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., kurį jis planavo remontuoti, namo dokumentai jo vardu nebuvo sutvarkyti, tačiau kai susipažino su ieškove ir apytikriai po metų nusprendė pirkti butą, visus savo sutaupytus pinigus investavo į jį, nors butas buvo pirktas ieškovės vardu, to norėjo ieškovė, bet jis galvojo, jog butas bus bendras šeimos turtas, nors ir nebuvo susituokę, butas kainavo 43 000 Eur. Paaiškino, kad butas reikalavo remonto, keitė viską išskyrus langus. Nurodė, kad iš savo pinigų sumokėjo 8 000 Eur pradinio įnašo, juos perdavė grynais, turėjo tokius pinigus, nes buvo pardavęs automobilį, kažkiek turėjo sutaupęs, pasiskolinęs, be to, visus remontus atliko pats, pakvietė pusbrolį A. K., kadangi neturėjo pinigų remontui, šis pasiūlė turėtą dovanoto namo dalį perleisti jam, o jis atliks visą remontą, taip ir padarė, A. K. darė visus darbus išskyrus santechniką ir lubas, pats irgi ką mokėjo, tą darė, buvo kaip pagalbinis darbininkas, remontas truko apie du metus, per tą laiką butas buvo įrengtas beveik pilnai, išskyrus dvi lovas, boilerio tvirtinimą ir pajungimą, tuomet ieškovė jam nežinant pakeitė spynas bute. Mano, kad darbų vertė yra apie 9 000 – 10 000 Eur, taip yra investavęs į buto remontą iš viso apie 24 000 Eur savo pinigų. Pažymėjo, kad pats pirko beveik viską – laminatą, plintusus, dažus, gruntus, plyteles voniai, duris, boilerį, virtuvės baldus, prieškambario baldus, 160 Eur vertės stalas jam buvo grąžintas, apmokėjo šildymą, pati ieškovė pirko tik virtuvės techniką – kaitlentę, maišytuvą ir mikrobangų krosnelę. Teigia, kad ieškovė tuo tarpu mokėjo įnašus kiekvieną mėnesį, kadangi gavo vaiko priežiūros išmokas. Paaiškino, kad ieškovė jam pasiūlė pasiimti vieną automobilį BMW, kuris buvo registruotas ieškovės vardu, bet pirktas už jo pinigus, televizorių ir minėtą stalą ir savo iniciatyva pasiūlė pasirašyti dokumentą, kad nieko nereikalaus, vieną automobilį Audi A6 pasiliko ieškovė, jis buvo registruotas ieškovės mamos vardu, jo vertė apie 2 500 Eur, automobilio vertės į patirtų išlaidų sumą neskaičiuoja, taip pat neskaičiuoja pavėsinės, kurios vertė apie 1 000 Eur, ją nupirko pats ir ji buvo pastatyta prie ieškovės mamos namų. Manė, kad su ieškove susitaikys, manė, jog tai yra jos eilinis kaprizas, bet paskui sužinojo, kad ji turi kitą vyrą, kuris vėliau jam rašė, jog jis investavo pinigus į buto remontą ir ieškovė jį paliko. Pažymėjo, kad į butą nesikraustė du metus, nes neturėjo pinigų remontui, kiek galėjo, tiek investavo. Teigė, kad ieškovė sudaro kliūtis bendrauti su dukra. Nurodė, kad pirties kubilo nuoma neužsiima, bet planuoja.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad pokalbio su ieškove metu pastaroji paaiškino, kad su atsakovu faktiškai kartu negyvena nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, ji su nepilnamečiu vaiku gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., atsakovas su vaiku nebendrauja, neskambina, neaplanko, išlaikymo neteikia. Pažymėjo, kad atsakovas patvirtino, kad su ieškove gyvena skyrium, neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Paaiškino, kad nepilnamečiui vaikui A. Č. yra ketveri metai, dėl to su vaiku bendrauta nebuvo siekiant nesukelti jam neigiamų išgyvenimų. Teigia, kad ieškovė paaiškino, kad vaikas su tėvu nesimatė pusantrų metų. Pabrėžė, kad apsilankius L. M. gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams tenkinti, nepilnamečiui vaikui įrengtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi baldai ir kiti apyvokos daiktai. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas virš metų laiko gyvena atskirai nuo ieškovės ir dukros. Tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. M. nepažeistų vaiko interesų, dėl to Tarnyba pritaria ieškinio reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo. Pažymėjo, kad ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena atskirai, pastarasis išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, ji dirba, gauna apie 1 300 Eur darbo užmokestį, gyvena jai priklausančiame įkeistame bute, kitų išlaikytinių neturi. Pabrėžė, kad atsakovas nurodė, kad nesutinka su prašoma 270 Eur išlaikymo suma bei su išlaikymo įsiskolinimu, paaiškino, kad su ieškove nusipirko butą, kurį įregistravo ieškovės vardu, paėmė paskolą, jis iš savo pinigų sumokėjo pradinį 8 000 Eur įnašą, vėliau investavo savo pinigus į remontą, kadangi butas liko ieškovei, sutarė, kad nemokės išlaikymo, pasirašė pakvitavimą, kuriame susitarė, kad ieškovė nereikalaus iš jo (atsakovo) dukros išlaikymui skirtų pinigų, dabar ieškovė apsigalvojo ir kreipėsi į teismą, faktiškai su ieškove kartu negyvena nuo 2019 m. pradžios, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur, yra sveikas, išlaiko dar vieną vaiką, kuriam šiuo metu yra vieneri metai ir du mėnesiai, gyvena uošviams priklausiančiame bute, turi kreditorinių įsiskolinimų, kurių suma siekia apie 11 000 Eur, padengus įsiskolinimus sutinka mokėti dukrai išlaikymą iki 100 Eur per mėnesį. Institucija nurodė, kad nepilnametis vaikas A. Č. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, vaiko sveikatos priežiūra atliekama Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, pagal 2021 m. gruodžio 20 d. „Sodros“ duomenis ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „E. M. L.“, atsakovas yra įsigijęs verslo liudijimą, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis ieškovei ir atsakovui neįgalumas nėra nustatytas. Tarnybai nėra žinoma priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas išlaikyti savo vaiką, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl jis turi būti pajėgus išlaikyti savo vaiką, vaikui teikti tokį išlaikymą, kad jam būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos augti, ieškovės iš atsakovo prašoma, vaiko išlaikymui reikalinga 270 Eur suma yra pakankama tenkinti vaiko įgimtus ir įgytus poreikius, dėl išlaikymo įsiskolinimo Tarnyba pritars, jeigu atsakovas nepateiks įrodymų, jog išlaikymą teikė.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad dėl rašymo klaidos ieškinyje neteisingai nurodyta išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis, prašo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad atlikinėjo remontą 2017-2018 metais, darė viską – ardymą, lygino ir dažė sienas, špakliavo, elektros instaliaciją įvedė, klijavo plyteles vonioje, tualete, dėjo laminatą, įstatinėjo duris, pilnai padarė remontą balkone. Už remontą jam nemokėjo, buvo susitarimas, kad jų senelės namo, kuris turėjo būti padovanotas jam ir atsakovui, savo dalį V. Č. perleis jam, kaip apmokėjimą už remontą. Senelė šį namą padovanojo jam (liudytojui) vienam 2017 m., po to, kai V. Č. atsisakė savo dalies. Savo darbą remontuojant butą vertina apie 9 000 Eur. Remontui medžiagas visas pirko V. Č., mokėjo grynais. Bute remonto nebaigė pilnai, nebuvo sienelės vonioje, boilerio, bet beveik viskas buvo padaryta, paskutinius darbus atliko 2018 m. pavasarį, tuo metu jau buvo nupirkti virtuvės baldai, kiek žino, juos pirko atsakovas. Žinojo, kad butas buvo užrašytas L. M. vardu, bet buvo kaip šeimos gyvenamoji patalpa. Šiuo metu padovanotame senelės name gyvena pats su šeima. V. Č. dirbo kartu su juo statybose pagalbiniu darbuotoju, daugiau nesidomėjo, kur jis dirba.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai.

Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nuolat gyvena su ieškove, juos sieja stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, gali užtikrinti saugias sąlygas vaikui augti, atsakovas dėl reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove neprieštaravo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamąją vietą su ieškove, motina L. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. Č. išlaikymui po 270 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y., prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo būtina vertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei priklauso butas, jos vardu registruota viena transporto priemonė, mėnesinės ieškovės pajamos yra 1 300 – 1 500 Eur po mokesčių, kitų išlaikytinių neturi. Teismas nustatė, kad atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, atsakovas nurodė gaunantis apie 800 Eur pajamas per mėnesį, turi 4 150 Eur skolinį įsipareigojimą. Atsakovas su sugyventine turi dar vieną mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Atsakovo sugyventinė šiuo metu nedirba, todėl jis yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo. Iš atsakovo pateiktų deklaracijų matyti, kad jo 2021 metais jo mėnesinių pajamų vidurkis yra net mažesnis, negu posėdžio metu atsakovo nurodytas dydis.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į abiejų nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus iš dalies ir priteisti iš atsakovo 200 Eur periodinę išmoką, pradedant mokėti nuo 2021 m. gruodžio 6 d. (ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kadangi vaikas lieka gyventi su ieškove, išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirtina ieškovė L. M. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismo sprendimas šioje dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 9 720 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, skaičiuojant po 270 Eur kas mėnesį.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad atsakovas tris metus neteikia vaikui išlaikymo, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Atsakovas pateikė į bylą ieškovės surašytą atsisakymą nuo reikalavimo dėl vaiko išlaikymo, taip pat atsakovas nurodė, kad investavo į ieškovės butą savo pinigus, pateikė tai patvirtinančius įrodymus – kvitus, prie buto remonto prisidėjo ne tik pinigais, bet ir darbu, dėl ieškovės buto remonto apmokėjimo atsisakė savo dalies senelės norėtame padovanoti name, savo dalį už darbų atlikimą perleisdamas pusbroliui A. K.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad vien tik savo darbą ieškovės bute vertina apie 9 000 Eur, taip pat liudytojas nurodė, kad atsakovas grynaisiais pinigai pirko visas medžiagas. Taigi, nors buto remontas buvo planuojamas šeimos naudai, tačiau atsakovas ieškovės bute taip ir neapsigyveno, nors investavo į jo remontą pinigais ir darbu, kas vertintina kaip mažamečio vaiko poreikių užtikrinimas, gerovės kūrimas, be to, teismo vertinimu, pasirašydama atsisakymą nuo išlaikymo ieškovė patvirtino atsakovo turėtas išlaidas jos butui suremontuoti, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinamas.

Teismo vertinimu, atsakovo į butą investuota suma ženkliai viršija ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą 9 720 Eur, tai patvirtina ne tik byloje esantys dokumentai, liudytojų parodymai, bet ir atsakovės iniciatyva pasirašytas raštas nuo išlaikymo atsisakymo iki vaiko pilnametystės. Atsakovo suremontuotame bute gyvena jo ir ieškovės dukra, taigi visos lėšos bei atsakovo darbas buvo skirtas ir dukros gerbūvio kūrimui, tačiau ieškovė, pažeisdama moralės normas, pasinaudojo atsakovo gera valia, patiklumu ir dar gyvendama su atsakovu susitikinėjo su kitu vyru (šį faktą patvirtino pati ieškovė teismo posėdžio metu) bei nusprendusi palikti atsakovą pakeitė buto spyną, nors prieš tai atsakovas tikėdamasis, kad butas bus šeimos turtas grynaisiais sumokėjo 8 000 Eur pradinį įnašą už butą bei organizavo ir investavo į esminį buto remontą. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 54 eurų žyminis mokestis už ieškovės pareikštą ir patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((200 Eur x 12 x 3%) x 75%), kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, iš atsakovo žyminio mokestis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisiamas.

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė viso 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (58 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiama 580 Eur atstovavimo išlaidų.

Valstybė byloje patyrė 15,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 9,05 Eur, o iš ieškovės valstybės naudai priteistina 6,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas ir nustatyta laikinoji vaiko gyvenamoji vieta su ieškove – paliktinos galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 149 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, motina L. M., a. k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Č., a. k (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo (2021 m. gruodžio 6 d.) teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistomis išlaikymo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė L. M., a. k (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą ir nustatytą laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškove – palikti galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. M., a. k (duomenys neskelbtini) naudai 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,05 Eur (devynių eurų ir 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. M., a. k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,56 Eur (šešių eurų ir 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.