Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuoja skerdyklą, kurios pajėgumas didesnis kaip 50 tonų skerdienos per dieną, nes 2015 m. vasario 20 d./2015 m. balandžio 16 d. atliekant neplaninį UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonė vykdo veiklą, t. y. eksploatuoja įrenginį (skerdyklą), kurio gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 t skerdienos per dieną (protokole – per parą), neturėdama tam privalomo galiojančio taršos integruotos prevencijos kontrolės (toliau – TIPK) leidimo. Šį įrenginį eksploatuojant neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduoto galiojančio TIPK leidimo, yra draudžiama. A. P., būdamas įmonės direktoriumi, neužtikrino, kad įmonė, vykdydama veiklą, turėtų galiojantį TIPK leidimą, todėl jis pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., 19¹ str. 2 d. nuostatas ir Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 10 punkto reikalavimus. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 868 Eur bauda.Skundžiama 2017 m. gegužės 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi A. P. skundas dėl 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo buvo atmestas.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovas advokatas R. G. prašo panaikinti 2017 m. gegužės 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį ir 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi. Mano, kad teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi, nustatęs, kad tarp šios bylos ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtos bylos Nr. eI-1198-386/2016 egzistuoja prejudicinis ryšys, buvo sustabdęs šią administracinę bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai negalima nagrinėti bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka), kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1198-386/2016. Minėta 2016 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad nuo sprendimo administracinėje byloje priklauso, koks sprendimas gali būti priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. tarp šių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Tačiau konstatavęs tokias aplinkybes, Klaipėdos rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo ir nevertino 2017 m. sausio 18 d. administracinės bylos Nr. eA-1047-624/2017 nutartyje nustatytų aplinkybių ir faktų, todėl formaliai išnagrinėjo skundą. Klaipėdos apylinkės teismui neabejotinai buvo žinoma, kad šios dvi bylos tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, kadangi tą pačią 2015 m. lapkričio 26 dieną Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius surašė privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2_27, kuriuo nurodė UAB (duomenys neskelbtini) pateikti paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti, o šios įmonės vadovui A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 15327603, kurio pagrindu 2015 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas nutarimas skirti baudą, neturint TIPK leidimo. Nesutikdama su tuo, kad privalo turėti TIPK leidimą, UAB (duomenys neskelbtini) apskundė sprendimą, įpareigojantį ją gauti TIPK leidimą, Klaipėdos administraciniam teismui. Skundžiamą nutartį priėmusiam teismui buvo paaiškinta, kad, kol neįsiteisės teismo sprendimas dėl to, privalėjo ar ne UAB (duomenys neskelbtini) turėti tokį leidimą, nebus galima deramai išnagrinėti skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, nes pažeidimo, kuriuo kaltinamas A. P., esmė – jo vadovaujamos įmonės veikla, neturint šio leidimo.Administracinėje byloje Nr. eI-1198-386/2016 buvo nagrinėjamas UAB (duomenys neskelbtini) skundas, kuriuo teismo buvo prašoma panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (2)-LV4-2196 bei panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2-27, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta pateikti paraišką TIPK leidimui gauti, kadangi vykdant veiklą be TIPK leidimo pažeidžiamos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatos ir Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 10 punkto reikalavimai. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo pagrįstumo pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) ginčijant, kad jos eksploatuojamo įrenginio – skerdyklos – projektinis pajėgumas nesiekia 50 tonų per dieną, t. y. nepatenka į objektų, nurodytų Taisyklių 1 priedo 6.4.1 dalyje, apimtį, todėl, nesant TIPK leidimo privalomumo, teismo buvo prašoma privalomąjį nurodymą panaikinti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) skundą tenkino – panaikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (2)-LV4-2196 ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. lapkričio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2-27. Teismas sprendime nurodė, kad: nei privalomajame nurodyme, nei 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas aplinkybių, kad UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuoja būtent tokį įrenginį (skerdyklą, kurios pajėgumas daugiau nei 50 tonų per dieną), nenurodė ir jų nepagrindė. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nesuformulavo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, nenurodė jį pagrindžiančių faktinių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.Taigi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento privalomasis nurodymas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta pateikti paraišką TIPK leidimui gauti, yra panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo iki šiol Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas jokio kito privalomojo nurodymo, kuris būtų pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimą, bendrovei nebuvo pateikęs. Nagrinėdami administracine tvarka bylą, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl prievolės UAB (duomenys neskelbtini) turėti TIPK leidimą, nei Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo tokios prievolės, o priešingai – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento privalomąjį nurodymą tokį leidimą gauti panaikino. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo atsižvelgti į minėtų teismų nustatytas/nenustatytas su ginčo esme susijusias aplinkybes ir atitinkamai spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo požymių A. P. veiksmuose buvimo/nebuvimo (būtent dėl tokių aplinkybių nustatymo buvo sustabdyta ši byla). Nepaisant to, kad 2016 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismui pripažinus, jog negalima nagrinėti teisme nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka, nes tarp jų egzistuoja prejudicinis ryšys, tačiau, atnaujinęs bylos nagrinėjimą po to, kai administracine tvarka buvo išnagrinėta byla, dėl kurios administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1-729/2017 buvo sustabdyta, Klaipėdos rajono apylinkės teismas apskritai net nepaminėjo administracine tvarka išnagrinėtos bylos sprendimų ir nutarčių. Kaip matyti, į 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuotas ir šiame skunde nurodytas aplinkybes Klaipėdos rajono apylinkės teismas absoliučiai neatsižvelgė ir nepaaiškino, kodėl, nepaisant 2016 m. kovo 18 d. nutartyje konstatuoto bylų sąsajumo ir prejudicinio ryšio, priėmė priešingą nutartį.Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7.3. dalis numato, kad įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos ar kelių Taisyklių 1 priede išvardytų rūšių veikla ir kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai techniškai su minėtame priede nurodyta veikla susijusi veikla, kuri gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą. Šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl įrenginio – skerdyklos – gamybos pajėgumo. Teismas nutartyje teisingai vertino, kad skerdyklos sudėtinė dalis yra ir šaldymo įranga (Skerdyklos, išpjaustymo ir pakavimo cechų šaldytuvų temperatūrų registravimo žurnalai, UAB (duomenys neskelbtini) techninis projektas, šaldymo įrangos išdėstymo schema). Taigi teismas turėjo vertinti įrenginio – skerdyklos – kaip vientiso įrenginio, įskaitant skerdenos šaldymo procesą, gamybos pajėgumą, tačiau teismas nepagrįstai ir neleistinai atskyrė įrenginio eksploatavimą nuo, kaip tai įvardyta nutartyje, produkcijos paruošimo, nors skerdykloje vykdomas ne tik gyvulių skerdimas, bet ir skerdienos atšaldymas, o tai yra sudėtinė skerdimo proceso dalis, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad skerdyklos skerdienos pajėgumas viršija 50 tonų per parą. Be to, skundžiamoje nutartyje pripažįstama faktinė aplinkybė, kad iš įmonės pateiktų žurnalų yra aiškiai matyti, kad šaldytuvai, kurie pagal byloje pateiktą skerdyklos patalpų brėžinį, yra neatskiriama skerdyklos įrenginio dalis, dirbo kiekvieną dieną. Šaldomos produkcijos temperatūrą ir šaldytuvų temperatūrinį režimą kelis kartus per parą nepertraukiamai matuoja ir prižiūri tiek UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tiek skerdyklos pastato Nuomotojo (UAB (duomenys neskelbtini)) darbuotojai, o tai įrodo, kad atvėsinimas (vientisas, nedalomas ir nepertraukiamas skerdenos gamybos procesas) vyksta septynias dienas per savaitę, dėl to metinis įrenginio pajėgumas turi būti dalijamas iš kalendorinių dienų skaičiaus. Skerdenų atvėsinimo laikas šaldytuvuose yra reglamentuojamas 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu 2014/04/10, kuriame nurodoma, jog galvijų skerdena Skerdyklos šaldytuvuose prie leistino temperatūrinio [0o C ; +4o C] režimo atvėsta iki reikalaujamos + 7o C skerdenos temperatūros per 48 valandų periodą. Todėl akivaizdu, jog ketvirtadienį paskersta galvijų skerdena UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamame įrenginyje atvėsinama iki reikiamos temperatūros ne anksčiau kaip šeštadienį ir atitinkamai penktadienį paskersto gyvulio skerdena anksčiausiai gali būti pagaminta sekmadienį. Teismas neatsižvelgė ir nevertino UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų apie tai, kad 2014 metais faktiškai buvo pagaminta 8877 tonų skerdenos, per 2015 m. sausio – lapkričio mėnesius buvo pagaminta 10561,7 tonų skerdenos. Atlikus paprastus matematinius veiksmus matyti, kad, net gamybos pajėgumus skaičiuojant tik darbo dienomis, UAB (duomenys neskelbtini) skerdyklos skerdenos realus gamybos pajėgumas neviršija 50 tonų per dieną. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad skerdyklos gamybinis pajėgumas turėtų būti skaičiuojamas vertinant darbo, o ne kalendorines dienas. Taisyklių 7.21 dalyje aiškiai nurodyta, kad gamybos pajėgumas – tai pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumas, esant normalioms įrenginio eksploatavimo sąlygoms. Techninio projekto Nr. VP-02-45-TP Galvijų-kiaulių skerdykla ir mėsos perdirbimo cechas Bendro aiškinamojo rašto 6 lapo 1.5.3. dalyje „Statinių techniniai-ekonominiai rodikliai“ numatyti šie skerdyklos įrenginio maksimalūs gamybos pajėgumai: kiaulienos mėsos 8780 t/m, jautienos mėsos 5860 t/m. Iš viso metiniai pajėgumai (8780 t/m + 5860 t/m.) = 14640 tonų per metus. Tai reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo įrenginio vidutinis projektinis kalendorinės dienos pajėgumas yra 14640 tonų per metus/365 dienos = t. y. vidutiniškai 40,11 tonų per kalendorinę dieną. 2013 m. liepos 15 d. Aplinkos apsaugos agentūros rašte Nr. (2.6)-A4-2615 išaiškinta, kad TIPK leidimą privalo gauti veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priedo 6.4.1. punkte išvardytus įrenginius (šiuo atveju skerdyklą), kurios gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną (pastaba – ne per darbo dieną). Vadovaujantis šio priedo 2 pastaba, įrenginio „gamybos pajėgumas“ reiškia pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumą (t. y. projektinį pajėgumą). Šaldymo ūkio, kaip sudėtinės skerdyklos komplekso dalies pajėgumas, lemia skerdyklos įrenginio pajėgumą, todėl net jei UAB (duomenys neskelbtini) kasdien, įskaitant savaitgalius, atliktų skerdimą, tai labiau nepadidintų skerdyklos projektinio pajėgumo dėl ribotų šaldymo pajėgumų. Kaip minėta, po skerdimo skerdenų gamybos procesas privalomai ir nepertraukiamai tęsiamas šaldytuvuose. Tik tuomet, kai temperatūra gyvulio skerdenos giliuosiuose raumenų sluoksniuose pasiekia nustatytą temperatūrą, gali būti pradedamas skerdenų realizavimas ir krovimas. Tiek protokolą surašęs pareigūnas, tiek bylą nagrinėjantis teismas nepagrįstai skerdenų gamybos procesą sutapatino išimtinai vien tik su darbuotojų prie skerdimo konvejerio darbo laiko režimu, neatsižvelgdamas į tai, kad skerdenos atvėsinimas yra būtina skerdenos pagaminimo proceso dalis ir tai, kad šaldytuvai, kuriuose vyksta skerdenos atvėsinimas, yra sudedamoji skerdyklos įrenginių komplekso dalis. Skerdenos atvėsinimas iki reikalaujamos temperatūros yra būtina gamybos proceso dalis, užtrunkanti iki 48 valandų, todėl gamybos proceso trukmės sutapatinimas su darbuotojų, dirbančių prie skerdyklos linijos, darbo režimu yra iš esmės ydingas. Taigi, įvertinus visus skerdimo proceso etapus iki atvėsinimo, matyti, kad įrenginio faktinis eksploatavimo laikas yra žymiai ilgesnis nei darbuotojų, dirbančių prie skerdimo linijos, darbo valandos. Be to, į bylą pateiktoje 2016 m. sausio 4 d. pažymoje nurodyti suvestiniai duomenys už laikotarpį nuo 2015 m. vasario iki 2015 m. balandžio pagrindžia, kad gyvulių, kurių skerdimo proceso pradžia buvo 2015 m. vasario 19 d. (ketvirtadienį), skerdenos pagaminimo data buvo tik 2015 m. vasario 21 d. (savaitgalį), gyvulių, kurių skerdimo proceso pradžia buvo 2015 m. vasario 20 d. (penktadienį), gamybos procesas užbaigtas 2015 m. vasario 21 d.–2015 m. vasario 22 d. (savaitgalį) ir t. t. Apelianto manymu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sąvoka „projektinis pajėgumas“ nereiškia dar nepastatyto įrenginio projektinio pajėgumo. Ši sąvoka turi būti suprantama kaip realiai pastatyto ir eksploatuojamo įrengto įrenginio projektinis pajėgumas. Techninio projekto Nr. VP-02-45-TP Galvijų-kiaulių skerdykla ir mėsos perdirbimo cechas Bendro aiškinamojo rašto 8 lape aiškiai nurodyta gamybos pajėgumų įsisavinimo programa, numatant, jog projekte numatytų gamybos pajėgumų įsisavinimas bus vykdomas etapais.Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-752/2012, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-927/2012, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1316/2012 ir kt.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).Įvertinus tai, kas nurodyta, matyti, jog nėra jokių oficialių dokumentų ar duomenų, kurie pagrįstų, jog UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamos skerdyklos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, todėl teismas neturėjo objektyvaus pagrindo išvadai, kad UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamas įrenginys atitinka TIPK taisyklių 1 priedo 6.4.1. papunkčio nuostatą. Juolab, kad anksčiau minėtą administracinę bylą išnagrinėję teismai taip pat atitinkamos faktinės aplinkybės nenustatė. Todėl A. P. vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai vykdyti, objektams naudoti pagal teisės aktus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas nėra reikalingas. Apelianto teigimu, A. P. nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 10 punkto reikalavimų, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, sudėties, dėl to administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuoja įrenginį (skerdyklą), kurio gamybiniai pajėgumai yra didesni kaip 50 t per dieną. Tokį faktą įrodo UAB (duomenys neskelbtini) parengtas 2004 m. Techninis projektas Nr. VP-02-45-TP Galvijų-kiaulių skerdykla ir mėsos perdirbimo cechas (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis buvo pastatytas įrenginys. Pažymi, kad šis ūkio subjektas šią dieną patenka į Aplinkos apsaugos įstatymo reguliavimo sritį. Tiek A. P. surašytame protokole, tiek nutarime skirti nuobaudą nurodoma, kad nesilaikyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo, numatančio, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą, to paties 19¹ straipsnio 2 dalies reikalavimo, kuris numato, kad Fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklėse apibrėžtus įrenginius, privalo turėti leidimą. Tų pačių Taisyklių 1 priede yra įvardytos veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą – 6.4. punktu įvardyta veiklos rūšis yra skerdyklų ir maisto pramonės įrenginių eksploatavimas, 6.4.1 papunkčiu – skerdyklų, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas.Apeliaciniame skunde apeliantas įrenginio projektinį pajėgumą skaičiuoja įdomiai: darbo dienų skaičių 2015 metais prilygina kalendorinių dienų skaičiui, t. y. įrenginio metinį pajėgumą 14640t padalijęs iš 365 kalendorinių dienų gauna kalendorinės dienos pajėgumą 40,11 t. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo įrenginio dienos produkcijos (skerdienos/skerdenos) gamybos pajėgumai, nustatyti techniniame projekte Nr. VP-02-45-TP, sudaro: kiaulių – 36 t, (skerdienos/skerdenos), 36 t = 100 proc., iš kurių 65 proc. skerdienos/skerdenos bus realizuojama pusėmis ir ketvirčiais atšaldytos; 35 proc. skerdienos/skerdenos bus išpjaustoma ir naudojama gamybai arba ruošiama realizuoti; galvijų – 24 t, (skerdienos/skerdenos), 24 t = 100 proc., iš kurių 65 proc. skerdienos/skerdenos bus realizuojama pusėmis ir ketvirčiais atšaldytos; 35 proc. skerdienos/skerdenos bus išpjaustoma ir naudojama gamybai arba ruošiama realizuoti; iš viso įrenginys pajėgus pagaminti (361 + 241) = 601 skerdienos/skerdenos per dieną.Tiek TIPK taisyklių 1 priedo 6.4.1.p., tiek techniniame projekte (b. l. 21) privalu atsižvelgti į eksploatuojamo įrenginio dienos (ne į metinius, kaip nurodo apeliantas) gamybinius (t. y. projektinius) pajėgumus, vadinasi, ar įmonė eksploatuos įrenginį pirmadieniais, ar savaitgalio (ne darbo dieną), ar šventinę dieną, įrenginys bus pajėgus pagaminti 60 t skerdienos/skerdenos per dieną. Ir šiuo konkrečiu atveju faktinės UAB (duomenys neskelbtini) deklaruojamos skerdienos/skerdenos perdirbimo apimtys neaktualu. Šiandien įmonė dirba viena pamaina, rytoj galbūt dirbs dviem ar trimis pamainomis, todėl ir faktinės skerdenos perdirbimo apimtys didės. Apeliaciniame skunde apeliantas deklaruoja, kad skerdykla – vientisas įrenginys, kartu su šaldytuvais, kuriuose šaldoma produkcija ir kuriuos prižiūri savaitgaliais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Šiuo konkrečiu atveju turima omeny įrenginio gamybiniai/projektiniai pajėgumai, kiek įrenginys pajėgus paskersti skerdenos, o ne kokius kiekius jis pajėgus šaldyti/sandėliuoti. Vadinasi, jei bendrovė išsinuomos ar pasistatys daugiau šaldytuvų, pradės dirbti keliomis pamainomis, pasididins dabartines faktines perdirbimo apimtis, tai ir toliau galės dirbti be TIPK leidimo. Įrenginys gali būti neeksploatuojamas du mėnesius ar pusę metų, bet per dieną jis pajėgus pagaminti 60 t skerdenos (pagal techninį projektą), vadinasi, TIPK leidimas reikalingas. Be to, kiekvienas įrenginys turi atsargos koeficientą, tai reiškia, kad įrenginys visada bus pajėgus pagaminti šiek tiek daugiau nei deklaruojama techniniame projekte ir jokiu būdu ne mažiau.Atsiliepime teigiama, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, TIPK Taisyklių 7.21 punkte pateikta gamybos pajėgumo apibrėžtis „pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumas esant normalioms įrenginio eksploatavimo sąlygoms“ suprantamas kaip projektinis pajėgumas. Įrenginys pastatomas ir įrengiamas vadovaujantis parengtu techniniu projektu. Bendrovės, norėdamos pasimažinti ar pasididinti projektinius įrenginio pajėgumus, samdo atestuotas įmones, kurios atlieka įrenginio galimybių studiją, ir tokiu būdu pasikeičia (pasimažina arba pasididina) įrenginio projektinius pajėgumus, t. y. koreguoja projektinę dokumentaciją. Kol tai nėra padaryta, UAB (duomenys neskelbtini) privalo laikytis teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų ir projekto sąlygų, todėl už jų nesilaikymą bendrovės vadovui pagrįstai 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį. Departamento nuomone, visiškai nesvarbu, kaip ir kuriuo metu organizuojamas darbas įmonėje, kiek faktiškai valandų dirba įrengimas ir kokios faktinės skerdienos perdirbimo apimtys, jei įmonės pateiktoje projektinėje dokumentacijoje deklaruojamas eksploatuojamo įrenginio pajėgumas viršija teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Įvertinus anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, įrenginio techninį projektą, akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) patenka į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nustatytą kontroliuojamų objektų sąrašą (kuris rengiamas vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka), todėl buvusiam, dabartiniam ir tolimesniam bendrovės veiklos vykdymui TIPK leidimas yra privalomas.Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad TIPK taisyklių 1 priedo 6.4.1. papunktyje numatyta, kad „skerdyklų, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas“, atitinka direktyvos 2008/1/EB 1 priede 6.4 punkte nustatytą teisės normą – skerdyklos, kurių skerdenos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Žodžių sąvokos skerdiena ir skerdena yra tą pačią reikšmę turintys žodžiai. Sąvoka „skerdiena“ niekur nėra reglamentuota, o sąvoka „skerdena“ yra reglamentuojama 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, šio reglamento V priedo A skirsnio 1 dalyje numatyta, kad „skerdena – visas paskersto ir nuleidus kraują, nulupus odą išdarinėto gyvulio kūnas“, V priedo B skirsnio 1 dalyje nurodoma, kad „kiaulių skerdena – paskerstos kiaulės kūnas, nuleidus iš jo kraują, išdarinėjus, visas ar perkirstas vertikaliai ties viduriu“. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.Dėl prejudicinio ryšio administracinėse bylose atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutarties konstatuojamojoje dalyje kritikuoja Departamento duoto Privalomojo nurodymo turinį, tai, kad jis surašytas netinkamai, neišsamiai, nenurodytos visos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas privalomojo nurodymo adresatas. Tačiau tai jokiu būdu nesuponuoja išvados, kad bendrovei TIPK leidimas nereikalingas, o priešingai, nurodo, kad Privalomajame nurodyme turėjo būti nurodytas laiko terminas TIPK leidimui gauti (tokiu būdu nutraukti pažeidimą gaunant TIPK leidimą), o ne kaip buvo nurodyta Departamento privalomajame nurodyme, laiko terminas teikti paraišką TIPK leidimui gauti, nes UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojus privalomuoju nurodymu pateikti paraišką TIPK leidimui gauti, įmonei ją pateikus pažeidimas nebus nutrauktas. Ši 2017 m. sausio 18 d. nutartis formuodama praktiką įpareigoja Departamentą ir kitas institucijas ateityje tinkamai surašyti privalomuosius nurodymus, nes šiuo konkrečiu atveju privalomojo nurodymo turinys neatitiko juridinei technikai keliamo aiškumo reikalavimo tiek subjektui, kuriam pareikštas reikalavimas, tiek teismui. Įsiteisėjus 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, naujas privalomasis nurodymas bendrovei nebuvo surašytas ir nebus, kol nebus priimtas ir neįsiteisės apeliacinės instancijos teismo nutarimas ar nutartis šio administracinio teisės pažeidimo byloje.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas apskritai net nepaminėjo administracine tvarka išnagrinėtos bylos sprendimų ir nutarčių, ir priėmė priešingą nutartį. Šiuo atveju buvo nagrinėjamos dvi skirtingos bylos: byla dėl Departamento sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo buvo nagrinėjama specializuotuose teismuose (Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir LVAT), o ši byla dėl ATPK 51² straipsnio dalyje numatyto padaryto administracinės teisės pažeidimo buvo nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartyje nevertino ir neanalizavo 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir faktų, nes paaiškėjo, kad sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-1 -729/2017 buvo netikslinga, kadangi nebuvo jokių kliūčių išspręsti šią administracinę bylą nesulaukus, kol apeliacinės instancijos teismas išnagrinės ir įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas kitoje administracinėje byloje Nr. eA-1047-624/2017. Šių bylų nesieja prejudicinis ryšys, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. eA- 1047-624/2017 nebuvo sprendimo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pagrindu, ir jame padarytos išvados (netinkamai surašytas privalomojo nurodymo turinys nepaneigia fakto, kad TIPK leidimas įmonės veiklos vykdymui privalomas) neturėjo įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartyje nepaminėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartyje nustatytų aplinkybių ir faktų.Atsiliepime taip pat nurodoma, kad A. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai: buvo pažeistos įstatymo ir įstatymą įgyvendinančio teisės akto imperatyvios teisės normos, kurios griežtai formuluoja paliepimą; veika padaryta neteisėtais veiksmais, t. y. įrenginys eksploatuojamas be TIPK leidimo, nors leidimas tokio įrenginio eksploatavimui privalomas; veika padaryta kaltais veiksmais, t. y. A. P. žinojo, kad TIPK leidimo galiojimo terminas pasibaigęs, tačiau tyčia ar dėl aplaidumo nepasirūpino reikiamu leidimu, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, pažeidimo padarymo metu ėjęs minėtas pareigas, neužtikrino, kad įmonė veiktų pagal įstatymus, vykdytų įstatyme nustatytas prievoles. Administracinis kaltinimas A. P. pareikštas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, nubaustas tinkamas subjektas. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Apeliacinio skundo teiginys, kad A. P. vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti, objektams naudoti pagal teisės aktus TIPK leidimas nereikalingas, negali suponuoti išvados, jog UAB (duomenys neskelbtini) nebepatenka į Aplinkos apsaugos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo sritį, nes tai akivaizdžiai paneigia aplinkos apsaugos įstatymo tikslus, kurių siekė tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisėkūros subjektai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.A. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2015 m. vasario 20 d./2015 m. balandžio 16 d. atliekant neplaninį UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonė vykdo veiklą, t. y. eksploatuoja įrenginį (skerdyklą), kurio gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 t skerdienos per dieną (protokole – per parą), neturėdama tam privalomo galiojančio TIPK leidimo. A. P. neginčija aplinkybių, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą ir eksploatuoja įrenginį (skerdyklą). Byloje ginčas iš esmės kyla dėl UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo skerdyklos įrenginio pajėgumų apskaičiavimo, nuo kurio ir priklauso, ar įmonei privaloma turėti TIPK leidimą skerdyklai eksploatuoti, ar tokia pareiga įmonei nekyla. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama 2016 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos inspektoriaus K. Š. 2015 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-27, ir 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuria minėtas 2016 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad A. P. atstovas advokatas R. G. mano, jog šie teismų sprendimai įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklai TIPK leidimas nėra reikalingas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti.Visų pirma pažymėtina, kad tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdami minėtus sprendimus, nesigilino į aplinkybes apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą bei jų naudojamo įrenginio (skerdyklos) pajėgumus. Iš šių teismų sprendimų matyti, kad privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-27 buvo panaikintas ne todėl, kad UAB (duomenys neskelbtini) nereikia TIPK leidimo veiklos vykdymui, o todėl, kad teismai nustatė privalomojo nurodymo turinio trūkumus (nebuvo nurodyta, nei kokią veiklą vykdo asmuo, kuriam jis duotas, nei teisės normos, nustatančios pareigą gauti TIPK leidimą eksploatuoti Taisyklėse apibrėžtus įrenginius ir kt.). Nagrinėjant šias bylas nebuvo tirtos aplinkybės, ar UAB „(duomenys neskelbtini) apskritai gali vykdyti veiklą be minėto TIPK leidimo. Apeliaciniame skunde ne vieną kartą akcentuojama, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, net nepaminėjo administracine tvarka išnagrinėtos bylos sprendimų ir nutarčių, nors buvo sustabdęs administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, iki kol bus išnagrinėta administracinė byla. Tačiau, įvertinus tai, kad aplinkybė, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos inspektoriaus K. Š. 2015 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-27 buvo panaikintas, nereiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui TIPK leidimas nėra reikalingas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto minėtuose teismų sprendimuose išdėstytų argumentų, nes jie nėra susiję su nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo byla. Tai, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo iki šiol Departamentas jokio kito privalomojo nurodymo dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų, bendrovei nebuvo pateikęs, jokiu būdu nereiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui TIPK leidimas nereikalingas.Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) techninio projekto išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudojamo įrenginio (skerdyklos) dienos produkcijos gamybos pajėgumai yra 36 t kiaulių skerdienos ir 24 t galvijų skerdienos, metiniai pajėgumai – apie 8 780 t kiaulienos mėsos ir 5 860 t jautienos mėsos, iš viso – 14 640 t per metus, šaldymo įranga yra sudėtinė galvijų-kiaulių skerdyklos ir mėsos perdirbimo cecho įrengimų dalis (t. 1, b. l. 150–154). Tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą surašiusi institucija nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įrenginio (skerdyklos) gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 t skerdienos per dieną. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria tokiems argumentams.Apeliaciniame skunde ginčijamas įrenginio (skerdyklos) gamybos pajėgumo nustatymas, nurodoma, kad įrenginio (skerdyklos) gamybos pajėgumas turėtų būti nustatinėjamas metinį gamybos pajėgumą dalijant iš kalendorinio dienų skaičiaus (o ne darbo dienų skaičiaus), tokiu būdu yra akivaizdu, kad įrenginio gamybinis pajėgumas neviršytų 50 t per dieną. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad šaldytuvai, kurie pagal byloje pateiktą skerdyklos patalpų brėžinį, yra neatskiriama skerdyklos įrenginio dalis, veikia kiekvieną dieną nepertraukiamai ir dėl to abejonių nekyla, šios aplinkybės niekas neginčija. Tačiau tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šaldomos produkcijos temperatūrą ir šaldytuvų temperatūros režimą kelis kartus per parą nepertraukiamai matuoja ir prižiūri skerdyklos pastato nuomotojo (UAB (duomenys neskelbtini)) darbuotojai. Nors apeliaciniame skunde A. P. atstovas advokatas R. G. teigia, kad savaitgaliais šaldomos produkcijos temperatūrą ir šaldytuvų temperatūros režimą kelis kartus per parą nepertraukiamai matuoja ir prižiūri ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau iš teismui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai savaitgaliais nedirba (t. 1, b. l. 155–173). Be to, byloje esantys Skerdyklos, išpjaustymo ir pakavimo cechų šaldytuvų registravimo žurnalų išrašai (t. 1, b. l. 92–149) patvirtina, kad šių šaldytuvų priežiūrą atlieka ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai (t. 1, b. l. 174–182). Įvertinus šiuos duomenis, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudojamo įrenginio (skerdyklos) pajėgumas turėtų būti skaičiuojamas įtraukiant ir savaitgalius, kadangi akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) savaitgaliais įrenginio (skerdyklos) neeksploatuoja. Be to, techninio projekto Nr. VP-02-45-TP Galvijų-kiaulių skerdykla ir mėsos perdirbimo cechas Bendro aiškinamojo rašto 6 lape 1.5.3. d. „Statinių techniniai - ekonominiai rodikliai“, numatyti šie skerdyklos įrenginio maksimalūs gamybos pajėgumai: 36 t kiaulienos ir 24 t galvijų per dieną; 8780 t kiaulienos mėsos ir 5860 t jautienos mėsos per metus. Iš viso dienos pajėgumai yra 60 t per dieną ir 14640 tonų per metus (t. 1, b. l. 33). Iš šių duomenų aišku, kad faktinis UAB (duomenys neskelbtini) naudojamo įrenginio (skerdykla) pajėgumas yra didesnis kaip 50 t per dieną. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo išduotą TIPK leidimą Nr. (11.2)-33-43/2005 veiklos vykdymui, šis leidimas galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 7 d. pateikė paraišką šiam TIPK leidimui Nr. (11.2)-33-43/2005, išduotam 2005 m. gruodžio 30 d., pakeisti, ir pati įmonė nurodė, kad skerdykla veikia viena pamaina tik darbo dienomis (t. 1, b. l. 20), todėl skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad skaičiuojant UAB (duomenys neskelbtini) naudojamo įrenginio (skerdyklos) pajėgumą reikia vertinti tik darbo dienų skaičių, o ne visų metų kalendorinių dienų skaičių. Tokiu būdu skaičiuojant UAB (duomenys neskelbtini) naudojamo įrenginio (skerdyklos) pajėgumą, akivaizdu, kad šio įrenginio (skerdykla) pajėgumas yra didesnis kaip 50 t per dieną. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) produkcijos apimtys ir kiekiai yra sumažėję, nepaneigia aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui TIPK leidimas nereikalingas. Šiuo atveju pagaminamos produkcijos kiekiai neturi reikšmės, nes UAB (duomenys neskelbtini) naudojamo įrenginio pajėgumas yra daugiau kaip 50 t per dieną. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad siekdama tinkamai deklaruoti sumažėjusias gamybos apimtis, UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę nustatyta tvarka įtvirtinti eksploatuojamo skerdyklos įrenginio gamybos pajėgumų sumažinimą, patikslindama šio įrenginio projektą, tačiau, kol tai nėra padaryta, įmonė privalo eksploatuoti šį įrenginį laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir projekto sąlygų ir privalo gauti TIPK leidimą vykdomai veiklai. Įvertinus išdėstytus argumentus, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. pagrįstai paskirta nuobauda dėl ūkinės ar kitokios veiklos vykdymo, objektų naudojimo neturint TIPK leidimo. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. P. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. P. padarė ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Naikinti ar keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą ir A. P. atstovo advokato R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.