Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei,

2016-03-16 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Pajūrio mėsinė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

- panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2015-12-22 sprendimą Nr. (2)-LV4-2196 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas);

- panaikinti Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus K. Š. 2015-11-26 privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2-27 (toliau – ir Privalomasis nurodymas);

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus K. Š. 2015-11-26 privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-27 ir Klaipėdos RAAD 2015-12-22 sprendimo Nr. (2)-LV4-2196 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-27“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Privalomuoju nurodymu, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 punktu, pareiškėjui UAB „Pajūrio mėsinė“ nurodyta Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti, kadangi vykdant veiklą be TIPK leidimo pažeidžiami Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies ir 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatai ir Aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo, ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punkto reikalavimai.

Pareiškėjas 2015-12-03 skundu kreipėsi į Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūros vedėją, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas nurodė, kad Privalomajame nurodyme nurodytas tik įpareigojimas Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti paraišką TIPK leidimui gauti, nurodant neva pažeistas teisės aktų nuostatas, tačiau visiškai nenurodytos tokį reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės bei trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai: kokiu pagrindu ir kokiais duomenimis remiantis yra daroma išvada, kad bendrovė nurodytus teisės aktus pažeidė, kokioms faktinėms aplinkybėms esant pareiškėjui surašytas nurodymas Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti paraišką, todėl Privalomasis nurodymas neatitinka Kontrolės įstatymo 20 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad galima tik spėti, jog privalomasis nurodymas duotas dėl Taisyklių 1 priedo 6.4.1 dalyje nurodyto įrenginio – skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, tačiau skunde plačiau išdėstytais argumentais nurodo, jog Taisyklių 1 priedo 6.4.1 dalis pareiškėjo eksploatuojamam įrenginiui nesukelia teisinių pasekmių, nes bendrovės eksploatuojamo įrenginio projektinis pajėgumas nesiekia 50 tonų per dieną.

Skundžiamu sprendimu nurodyta, kad Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, yra laikomas pagrįstu ir teisėtu, kai atitinka Kontrolės įstatymo 20 straipsnio reikalavimus ir kitus nustatytus teisė aktų reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, kai aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai. Teigiama, jog Privalomajame nurodyme yra aiškiai išdėstyta, kad pareiškėjas vykdo veiklą, neturėdamas TIPK leidimo ir taip pažeidinėja teisės aktų nuostatas ir reikalavimus, t. y. Apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatas ir Taisyklių 10 punkto reikalavimus. Pažymima, kad Privalomasis nurodymas atitinka Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus tokio dokumento turiniui, jame aiškiai suformuluoti reikalavimai asmeniui, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, todėl, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, UAB „Pajūrio mėsinė“ skundas netenkintas ir Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu.

Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: 1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; 3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas, o jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; 5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (2012-08-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012; 2012-09-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas priimtas, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu (kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti), pareiškėjui nurodant Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti paraišką TIPK leidimui gauti, kadangi vykdant veiklą be TIPK leidimo pažeidžiami Apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatai ir Taisyklių 10 punkto reikalavimai. Apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Taisyklių 10 punktas nustato, jog veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklėse apibrėžtus įrenginius, įskaitant kurą deginančius įrenginius, atliekų deginimo įrenginius ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginius, privalo turėti leidimą.

Privalomasis reikalavimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012). Vertinant ginčijamo Privalomojo nurodymo turinį, akivaizdu, kad jis aptartų įstatymų reikalavimų neatitinka.

Pažymėtina, kad iš Privalomojo nurodymo turinio visiškai neaišku, apie kokį Taisyklėse apibrėžtą įrenginį kalbama, jokių aplinkybių apie pažeidimą ir jo trunkamumą, kurios objektyviai ir nebuvo nustatinėjamos, nėra nurodyta. Taip pat nepateikta nuorodų į kitus dokumentus, iš kurių šios aplinkybės būtų aiškios. Sutiktina su pareiškėjo nurodytu argumentu, kad galima tik spėti, jog Privalomasis nurodymas duotas dėl Taisyklių 1 priedo 6.4.1 dalyje nurodyto įrenginio – skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. Tačiau nei Privalomajame nurodyme, nei Skundžiamame sprendime, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas aplinkybių, kad pareiškėjas eksploatuoja būtent tokį įrenginį, nenurodė ir jų negrindė. Esant tokio pobūdžio privalomojo nurodymo turinio trūkumams, nėra aiškios administracinio ginčo ribos skundžiant aktą, kas pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimus, kurie neįvardyti Privalomajame nurodyme. Konstatuotina, kad Privalomajame nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Tokie administracinio akto trūkumai pripažįstami esminiais ir, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sudarančiais pagrindą jį panaikinti.

Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija), išnagrinėjęs (išnagrinėjusi) skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad priimtas sprendimas turi būti motyvuotas.

Kaip minėta, Skundžiamame sprendime, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu, konstatuota, jog Privalomasis nurodymas atitinka reikalavimus, keliamus tokio dokumento turiniui. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuojama, kad Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu dėl jo prieštaravimo Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat yra naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas tik bendrai nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo UAB „Pajūrio mėsine“ skundą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus K. Š. 2015-11-26 privalomąjį nurodymą Nr. (10)-LT2-27.

Panaikinti Klaipėdos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-12-22 sprendimą Nr. (2)-LV4-2196 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-27“.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.