Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, D. P., jo mamai B. P. ir gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl D. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, išsituokusiam, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. kovo 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas pratęsti D. P. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime nurodoma, kad D. P. psichinė būklė ne visai gera, jis nėra kritiškas ligos atžvilgiu, vartoja alkoholį, pasitaiko epizodiniai kliedesiai.

Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė parodė, kad gydytojų konsultacinė komisija sprendžia dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, todėl jei gydytojų komisija mano, kad reikia pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminą, ji su tuo sutinka. Nurodė, kad ji yra socialinė darbuotoja ir pažymėjo, kad iš socialinės pusės ji su D. P. viską susitvarkė, jis viską daro savarankiškai, lankosi tvarkingai kas dvi savaites pas gydytoją.

Teismo posėdžio metu D. P. parodė, kad šiuo metu gyvena vienas valstybiniame būste. Jo pajamas sudaro neįgalumo pašalpa. Norėtų pradėti dirbti pagalbos linijoje, išnešioti maistą, bet bijo, kad darbą nelabai galės suderinti su vizitais pas gydytoją. Pažymėjo, kad gali gydytis be priežiūros, pats gydosi namuose, pats gali nuvažiuoti į ligoninę ar polikliniką, tik nenori priverstinio gydymo. Vaistus geria ryte ir prieš miegą. Vartoja ir leidžiamus, ir geriamus vaistus. Leidžiamus vaistus jam suleidžia gydytojas, pas kurį lankosi kas dvi savaites. Stengiasi nepamiršti nuvykti pas gydytoją, nes žino, kad jei nenuvyks, jį gali vėl nusiųsti gydytis į Rokiškį.

Teismo posėdžio metu D. P. mama B. P. parodė, kad sūnui reikalingas gydymas, nors jis gyvena vienas, tvarkosi, gaminasi valgyti, apsitvarko namus. Šiuo metu sūnaus psichinė būsena rami, jis yra apatiškas viskam, visi jo poreikiai yra tik maistas, televizorius ir lova. Sūnus sako, kad jaučiasi normaliai, jis užeina pas ją, taip pat jie bendrauja telefonu. Pas gydytoją ji eina kartu su sūnumi arba jis eina vienas. Mano, kad leidžiami vaistai yra geresni, o lankymasis pas gydytojus didelių sunkumų nesukelia. Taip pat jį lanko socialinė darbuotoja, su kuria jis visus socialinius reikalus susitvarkė.

Teismo posėdžio metu D. P. gynėja advokatė Miranda Kunickienė parodė, kad palaiko D. P. poziciją ir mano, kad galima panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, nes D. P. vartoja vaistus, nori įsidarbinti, todėl mano, kad jam nebereikia taikyti priverstinio gydymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat u o j a:

teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad vykdant Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį D. P. buvo gydomas priverstinai ambulatoriškai. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras 2020 m. kovo 30 d. įvertinęs tai, kad D. P. psichinė būklė ne visai gera, jis nėra kritiškas ligos atžvilgiu, vartoja alkoholį, pasitaiko epizodiniai kliedesiai, siūlo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo D. P. (b. l. 2). Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė R. Š. paaiškino, kad gydytojų konsultacinė komisija sprendžia dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, todėl jei gydytojų komisija mano, kad reikia pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminą, ji su tuo sutinka. Teismo posėdžio metu D. P. parodė, kad šiuo metu gyvena vienas valstybiniame būste. Jo pajamas sudaro neįgalumo pašalpa. Norėtų pradėti dirbti pagalbos linijoje, išnešioti maistą, bet bijo, kad darbą nelabai galės suderinti su vizitais pas gydytoją. Pažymėjo, kad gali gydytis be priežiūros, pats gydosi namuose, pats gali nuvažiuoti į ligoninę ar polikliniką, tik nenori priverstinio gydymo. Teismo posėdžio metu D. P. mama B. P. parodė, kad sūnui reikalingas gydymas, nors jis gyvena vienas, tvarkosi, gaminasi valgyti, apsitvarko namus. Šiuo metu sūnaus psichinė būsena rami, jis yra apatiškas viskam, visi jo poreikiai yra tik maistas, televizorius ir lova. Sūnus sako, kad jaučiasi normaliai, jis užeina pas ją, taip pat jie bendrauja telefonu. Pas gydytoją ji eina kartu su sūnumi arba jis eina vienas. Mano, kad lankymasis pas gydytojus didelių sunkumų nesukelia. Teismo posėdžio metu D. P. gynėja advokatė Miranda Kunickienė parodė, kad palaiko D. P. poziciją ir mano, kad galima panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, nes D. P. vartoja vaistus, nori įsidarbinti, todėl mano, kad jam nebereikia taikyti priverstinio gydymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, darytina išvada, kad D. P. sveikatos būklė nepagerėjo tiek, kad tolimesnis priverčiamosios medicinos priemonės taikymas būtų nebereikalingas, todėl jam reikalingas tolimesnis gydimas ir medicininė priežiūra. Pažymėtina, kad pats D. P. parodė, kad norėtų pradėti dirbti, bet bijo, kad darbą nelabai galės suderinti su vizitais pas gydytoją. Be to, kad gydymas D. P. reikalingas teismo posėdžio metu patvirtino jo mama B. P.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. P. psichinė būklė ne visai gera, jis nėra kritiškas ligos atžvilgiu, vartoja alkoholį, pasitaiko epizodiniai kliedesiai bei įvertinęs D. P. ligos eigą ir jo psichinę būseną, atsižvelgdamas į gydytojų išvadą, sprendžia, kad priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, pavestas atlikti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda, turi būti pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

tenkinti viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą.

Pratęsti D. P. 2019 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. T-314-1059/2019) paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, pavedant ją atlikti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.