- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- 1-144-517/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010m. gegužės 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 4 d.-laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, 2011m. sausio 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų; 2) 2013m. spalio 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų; 3) 2018m. gruodžio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 2d.-2m l/a, LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 2019m. birželio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą dviejų metų laivės atėmimo bausmę; 4) 2019m. birželio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 138 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-2m. ir 6 mėn. l/a, 2021m. rugpjūčio 31d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atlikęs bausmės laiką, du paskutiniai teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Ž., panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:
2022m. liepos 31d., apie 21⁰⁰ val., kaltinamasis A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su patėviu-pil. M. P. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia ne mažiau kaip du kartus su kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. P. į veido sritį, o po suduotų smūgių pastarajam pargriuvus ant grindų, dar ne mažiau kaip dešimt kartų su koja įspyrė nukentėjusiajam ir į įvairias kūno vietas, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo M. P. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytos muštinė žaizda kaktoje ir odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, kas nukentėjusiajam M. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. Ž., pakeisdamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2022m. liepos 31d., jau buvo vakaras, kai jis atėjo į svečius pas savo motiną, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Jau buvo išgėręs. Su savimi atsinešė alkoholinių gėrimų, t.y. alaus, vyno ir degtinės. Pas motiną namuose toliau vyko išgertuvės. Išgertuvių metu tarp jo ir motinos sutuoktinio, o jo patėvio M. P. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis pradėjo jį užgaulioti, vadinti įžeidžiančiais žodžiais. Būdamas susierzinęs, nes patėvis jį išprovokavo, jis du kartus su kumščiu trenkė M. P. į veidą, vieną kartą pataikydamas į smakrą, o antrą kartą-į akies sritį. Nuo suduoto antro smūgio M. P. parkrito ant grindų, tačiau pargriuvusio patėvio jis nespardė. Kadangi M. P. pradėjo šaukti, kad jį užmuš, kilus triukšmui, prabudo kitame kambaryje miegojusi motina, kuri jam(kaltinamajam A. Ž.) sakė: „ baik “, liepė ramintis. Į butą užėjo ir kaimynė K., kuri liepė jam išeiti iš buto, sakė, jog iškvies policiją. Tai jau nebe pirmas kartas, kai jie su patėviu M. P. apsipyksta, tačiau po šio įvykio jie su patėviu ne vieną kartą vėl buvo susitikę, kartu išgėrinėjo, o M. P. jam yra sakęs, kad jokių pretenzijų dėl sumušimo neturi. Tą dieną įvykusio konflikto metu jis M. P. su kojomis nesudavė nei vieno smūgio.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. Ž. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos V. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 23-26, 48-51, 54-57, t. 1), liudytojos K. G. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 73-76, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022m. rugpjūčio 01d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 81, t. 1), įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu(b.l. 9-11, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-18, t. 1), 2022m. rugpjūčio 04d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 78-80, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje registruoto telefoninio pranešimo garso įrašu(b.l. 77, t. 1), 2022m. spalio 25d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 84-86, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis darytais vaizdo įrašų failais(b.l. 83, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 32-34, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. M. P. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašu(b.l. 35, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 71, t. 1), ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų pirminių nukentėjusiojo M. P. parodymų, duotų per 2022m. rugpjūčio 01d. atliktą jo, kaip liudytojo, apklausą ikiteisminio tyrimo metu, 2022m. liepos 31d., apie 21⁰⁰ val., jis iš brolio-pil. S. P., pas kurį buvo nuvykęs į svečius, grįžo į namus. Tuo metu jo posūnis-pil. A. Ž. vienas vartojo alkoholį gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri jo sutuoktinė-pil. V. P.. Jį pamatęs, kad grįžo išgėręs, į butą užėjęs A. Ž. pradėjo prie jo kabinėtis. A. Ž. pradėjo jį vadinti ,, pydaru “, po ko, grasindamas užmušti, keletą kartų su kumščiais trenkė jam į galvą. Kai jis pargriuvo, A. Ž. pradėjo jį spardyti kojomis. Buvo spirta daug kartų į krūtinę ir į galvą. Viską matė jo sutuoktinė-pil. V. P., o išgirdusi triukšmą, atbėgo ir kaimynė-pil. K. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Atbėgus kaimynei, A. Ž. su dviračiu pasišalino link (duomenys neskelbtini). Po muštynių jis nuėjo miegoti. Po trijų valandų į butą atėjo iš (duomenys neskelbtini) grįžusi jo dukra-pil. S. P., kuri buvo kartu su brolio dukra-pil. E. Č., kuri(dukra) iškvietė policiją. Jam buvo sumušta galva ir krūtinė. Pas teismo medicinos ekspertus jis nesikreips. Panašūs konfliktai vyksta jau nebe pirmą kartą, tik jis į policiją nesikreipia. Maždaug prieš keletą metų A. Ž. buvo jį sužalojęs su peiliu ir sulaužęs žandikaulį, tačiau jis į policiją nesikreipė. Jis posūnio A. Ž. vengia ir nenori su juo turėti jokių reikalų. Norėtų, kad A. Ž. būtų uždrausta artintis prie jo namų.
2022m. rugpjūčio 03d. atliktos papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis M. P. parodė, kad A. Ž. nėra jo sūnus, kuris yra jo sutuoktinės-pil. V. P. vaikas. Kažkur nuo trejų metų A. Ž. periodiškai kartu su juo gyveno. Kol mokėsi mokykloje, A. Ž. gyveno pas savo diedukus (duomenys neskelbtini), o šiems mirus, A. Ž. ir liko gyventi tame bute. A. Ž. niekur nedirba, kuris pastoviai ateina pas jo sutuoktinę V. pavalgyti. Su A. Ž. jie dažnai pasipyksta, neneigia, kad ant jo paburbuliuoja, kad šis turi dirbti. Kažkodėl A. Ž., kai jis būna neblaivus, jį(nukentėjusįjį) vis prilupa. Dėl to, kad prieš jį posūnis smurtauja, jis į policiją niekada nėra kreipęsis. Kaip jau minėjo savo pirmos apklausos metu, 2022m. liepos 31d., apie 21⁰⁰ val., jis grįžo į namus. Neneigs, kad neblogai buvo išgėręs Grįžęs, atsisėdo ant virtuvėje stovinčios lovos ir rūkė. Tuo metu į butą atėjo A. Ž.. Nors neatsimena, tačiau jis neneigia, kad galimai posūnį vijo iš savo namų. Gal ką A. Ž. ir pasakė, tačiau dabar neatsimena. Esmė ta, kad A. Ž. pradėjo jį lupti. Jis jau stovėjo, kai A. Ž. ne mažiau kaip du kartus, tačiau nežino kurios rankos kumščiu, sudavė jam į veido sritį. Po suduotų smūgių jis pargriuvo ant grindų, ant dešinio šono. Tada jam gulint ant šono, A. Ž. pradėjo spardyti jo galvą. Buvo įspirta ne mažiau kaip dešimt kartų. Galimai įspyrė ir į kitas kūno vietas, bet dabar jis neatsimena. Jam skaudėjo, jis rankomis stengėsi dengtis galvą. Kai A. Ž. jį spardė, pradėjo rėkti kitame kambaryje buvusi jo sutuoktinė V., kuri tuo metu miegojo, tačiau prabudo išgirdusi triukšmą. Jis buvo praradęs sąmonę. Nežino ar sutuoktinė matė, kaip jos sūnus smurtavo. Sutuoktinė jam sakė, kad smurto nematė, bet jis jos ir nekaltina, kuri galimai ir nematė, o jeigu ir matė, tai A. Ž. visgi yra jos sūnus. Jis savo sutuoktinę supranta. Jis atsigavo, jau būdamas lovoje, o kas jį į tą lovą paguldė, jis neatsimena. Atsipeikėjo, kai į namus atėjo jo dukra S., kuri iškvietė policiją. Po tos dienos įvykio jis A. Ž. daugiau nematė. Būdamas blaivus, A. Ž. yra ramus. Ieškinio byloje jis nereikš. Nori, kad A. Ž. už jam sukeltą skausmą ir sveikatos sutrikdymą atsakytų įstatymo nustatyta tvarka(b.l. 23-26, 48-51, t. 1).
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojos V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad ji yra A. Ž. motina. Tą dieną jos sūnus A. Ž. buvo pas ją namuose adresu: (duomenys neskelbtini), bet šis sėdo ant savo dviračio ir išvažiavo. Ji neneigia, kad tą dieną vartojo alkoholį ir nuėjo miegoti jau vėlai, bet kiek buvo valandų, nežino. Kai ji nuėjo miegoti, namuose nieko nebuvo. Prabudusi, išgirdo kaip kaimynė-pil. K. G. šaukia ant jos sūnaus A. Ž., kuri stūmė sūnų pro buto duris į laiptinę. Paskui bute buvęs jos sutuoktinis pasakė, kad A. Ž. prieš jį smurtavo ir kad, išgirdusi triukšmą, atbėgo kaimynė K.. Tuo metu ji tikrai kietai miegojo ir nieko nematė bei negirdėjo. Jos sūnus A. Ž. ir jos sutuoktinis M. P. nuolatos pykstasi, barasi ir mušasi(b.l. 54-57, t. 1).
Liudytoja K. G., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji gyvena pirmame namo aukšte, o antrame namo aukšte gyvena pil. P. šeima. Gal prieš mėnesį laiko, jai atrodo, jog buvo sekmadienio vakaras(kiek galėjo būti valandų, nežino), jai būnant savo bute, išgirdo iš antro aukšto sklindantį triukšmą. Girdėjo dundėjimus ir riksmus. Jai iš buto išbėgus į laiptinę, girdėjo abiejų kaimynų-pil. V. ir M. P. ir pil. A. Ž. balsus. A. yra V. nesantuokinis sūnus, kuris jai yra žinomas. Užlipusi į antrą aukštą, pamatė praviras pil. P. buto duris, iš kurių buto sklido šauksmai. Kaimynas M. šaukė: „ mane muša “. Ji pamatė, kad šalia buto durų, koridoriuje, kojomis į duris ant nugaros guli parvirtęs kaimynas M.. Iš gulinčio kaimyno dešinės pusės, arti juosmens stovėjo A., o iš kairės pusės-kaimynė V.. Ji iš karto pastebėjo, jog kaimynė V. yra neblaivi, kas labai matėsi iš bendros išvaizdos. V. kažką nerišliai kalbėjo, o M. šaukė žodžius:
„ padėk “. Jai užlipus į antrą aukštą, kai ji buvo prie pil. P. buto durų, A. kaimyno M. jau nemušė, tik stovėjo šalia ant grindų gulinčio kaimyno. Jai vos užlipusi į antrą aukštą, ji sakiusi A. nusiraminti, ir išeiti, pasakydama, kad tuoj pat kvies policiją. Girdėjo, kaip A. kaimynui M. dar sakė atiduoti jam(A.) alų. A. po jos pasakytų jam žodžių iš buto išėjo. Prie jos A. kaimyno M. nemušė. Kaimynų-pil. P. buto koridoriuje buvo prieblanda, šviesa sklido tik iš kambario. Ji nematė, ar ant grindų gulintis kaimynas M. buvo kur nors sužeistas ar sužalotas. Vos A. išėjo iš buto, ji, eidama į savo butą pirmame aukšte, ėjo pastarajam iš paskos. Kaimyną M. paliko su sutuoktine jų bute, manydama, kad pastaroji padės savo sutuoktiniu atsikelti nuo grindų. Ji nenorėjo kištis į kaimynų konfliktus, nes pil. P. yra išgeriantys alkoholio žmonės, kurių konfliktai su A. Ž. yra pastovūs. Ji pati policijos kaimynams nekvietė, manydama, jog jie patys kažkaip išsispręs šį konfliktą. Tą vakarą policijos pareigūnų jų name ji nepastebėjo, o tik kitą dieną kieme matė kaimyną M., kuris sakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Nuo ko prasidėjo kaimyno M. ir A. Ž. konfliktas, ji nežino Ji nežino ir tai, kaip konkrečiai A. mušė kaimyną M., bet iš konteksto suprato, kad A. pastarąjį mušė. Kitą dieną kaimyno M. veide, berods ties kaire akimi, matė kraujosruvas, kurio kakta buvo sutvarstyta. A. Ž. pas kaimynus-pil. P. negyvena, o tik kartais pas juos atvažiuoja su dviračiu.
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2022m. liepos 31d., 23³⁸ val., buvo užregistruotas pil. S. P. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. ((duomenys neskelbtini)), kuriame pranešėja nurodė, jog prieš 23 val. jos tėvą adresu: (duomenys neskelbtini) sumušė jo posūnis, kurio dabar įvykio vietoje nėra. Nuo GMP(Greitosios medicinos pagalbos) atsisakė(b.l. 73-76, t. 1).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022m. rugpjūčio 01d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2022m. liepos 31d., 23⁴¹ val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavus pranešimą apie sumuštą pranešėjos tėvą, kurį, pasak pranešėjos, sumušė jo posūnis, buvo nuvykta į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnus pasitiko iš (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti pas tėvus ir giminaičius atvykusi pranešėja-pil. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjos teigimu, kai minėtą dieną ji grįžo į namus pas tėvus, pamatė, jog jos tėvas yra sumuštas, pasak kurio, jį prieš tris valandas sumušė posūnis-pil. A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiuoju-pil. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur minėtas asmuo buvo apžiūrėtas medikų ir, nenustačius rimtų sužalojimų, išleistas į namus. Nukentėjusiam asmeniui M. P. buvo nustatytas 0,73 promilių girtumas, t.y. lengvas girtumo laipsnis. Po nukentėjusiojo apklausos pastarąjį parvežus į namus, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ieškoti galimai smurtavusio asmens-pil. A. Ž., tačiau pastarojo gyvenamojoje vietoje niekas buto durų neatidarė. Įvykio vietoje buvo naudotos „ BOD “ kameros Nr. 7017 ir Nr. 7018(b.l. 81, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis dviejų aukštų gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name yra keturi butai. Įėjus pro lauko duris, patenkama į laiptinę, po ko mediniais laiptais užlipama į antrą aukštą. Buto, pažymėto Nr. 3, durys yra kairėje laiptinės pusėje. Užėję pro buto duris, patenkama į koridorių, iš kurio tiesiai esančios durys veda į kambarį, kuriame ir įvyko muštynės. Įėjus pro kambario duris, kairėje pusėje matoma stovinti spintelė, ant kurios padėti įvairūs daiktai, kosmetikos priemonės. Kairėje stovi spinta ir komoda, o kambario kampe-sofa-lova. Tiesiai stovi kita sofa-lova. Tarp lovų stovi stalas, ant kurio lėkštėse maistas ir gėrimų tara. Dešinėje pusėje yra žalios spalvos krosnis ir durys į kitą kambarį. Įvykio vietoje reikšmingų pėdsakų ar nusikaltimo padarymo įrankių nerasta ir nepaimta(b.l. 9-18, t. 1).
Iš byloje esančio 2022m. rugpjūčio 04d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 08⁵⁸-09²⁸ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2022m. liepos 31d. buvęs užregistruotas pil. S. P. telefoninis pranešimas apie jos sumuštą tėvą, įvardijus smurtavusį asmenį, t.y. nukentėjusiojo M. P. posūnį-kaltinamąjį A. Ž.(b.l. 77-80, t. 1).
Iš byloje esančio 2022m. spalio 25d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 08¹¹-09⁰² val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. buvo peržiūrėti 2022m. liepos 31d. pagal pranešimą į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašų failai, kuriuose yra stebimas policijos pareigūnų bendravimas tiek su apie įvykį pranešusiu asmeniu-pil. S. P., tiek ir su nukentėjusiu asmeniu-pil. M. P.. Matoma, kaip į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitinka pranešėja, kuri nurodo, kad ji, grįžusi iš svečių daugiau nei prieš pusę valandos, rado sumuštą savo tėvą, kurį sumušė jos brolis iš mamos pusės A. Ž., su kuriuo jos tėvas kartu geria. Pranešėjos žiniomis A. Ž. jos tėvą sumušė nebe pirmą kartą. Toliau pranešėja aiškina, kad ji su kitais broliais gyvena (duomenys neskelbtini) ir bijo dėl to, kas darosi tėvo namuose. Tuo tarpu bendravimo su nukentėjusiu asmeniu M. P. metu pastarasis policijos pareigūnams nurodo, kad, kai jis dirba, jis(kaltinamasis A. Ž.) atvažiuoja
„ paėst “. Kituose vaizdo įrašų failuose yra fiksuojamas policijos pareigūnų vykimas į galimai smurtavusio asmens A. Ž. gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kur ieškomas kaltinamasis A. Ž.(b.l. 83-86, t. 1).
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. P. 2022m. rugpjūčio 01d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotą jo ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašą. Minėtame medicininiame dokumente užfiksuota, jog neblaivus nukentėjusysis M. P. 2022m. rugpjūčio 01d., 00²⁰ val., sužalojimams nustatyti policijos buvo atvežtas apžiūrai į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jį apžiūrėjusiam budinčiam gydytojui buvo nurodęs, jog jį sumušė posūnis. Nukentėjusiojo apžiūros metu buvo konstatuota nedidelė kirstinė žaizdelė kaktoje, kuri nedaug kraujuoja, odos siūti nereikia, o kairės akies viršutinio voko srityje yra stebimas odos nubrozdinimas, kraujavimo nėra. Be to, matomas patinimas dešinėje pusėje apatinio žandikaulio srityje, palpuojant skausminga. Palpuojant skausminga ir kairėje krūtinės ląstos pusėje(b.l. 32-35, t. 1).
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje teismo medicinos ekspertei 2022m. rugpjūčio 10-23d.d. laikotarpyje susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu ir atlikus išsireikalautame medicininiame dokumente esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo M. P. asmens apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam M. P. konstatuoti sužalojimai, t.y. muštinė žaizda kaktoje ir odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais į veido sritį, paveikus kietais, bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t.y. sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Patinimas dešinėje apatinio žandikaulio srityje ir skausmingumas kairėje krūtinės ląstos pusėje gali būti trauminės kilmės, tačiau sužalojimais nelaikoma. Nukentėjusiajam M. P. konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą(b.l. 71, t. 1).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai-tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai(specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal LR BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(LR BK 140 straipsnis).
Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2022m. liepos 31d., vakare, kaltinamasis A. Ž. lankėsi savo motinos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis A. Ž. į svečius atėjo, būdamas išgėręs. Užėjęs į butą, kaltinamasis A. Ž. rado taip pat išgėrusį patėvį-nukentėjusįjį M. P., prie kurio, nukentėjusiojo žodžiais, kaltinamasis be jokios priežasties pradėjo kabinėtis, įžeidinėti. Kilo tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis A. Ž., užsipuolęs nukentėjusįjį M. P., pastarajam ne mažiau kaip du kartus su kumščiu sudavė į veido sritį, o po suduotų smūgių nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų, dar ne mažiau kaip dešimt kartų su koja įspyrė nukentėjusiajam M. P. ir į įvairias kūno vietas. Išgirdusi triukšmą kaimynų bute ir pagalbos šauksmą, į butą atbėgusi kaimynė-parodymus byloje davusi liudytoja K. G. rado koridoriuje, prie buto durų, ant grindų gulintį nukentėjusįjį M. P., prie kurio stovėjo kaltinamasis A. Ž., kuris buvo išprašytas iš buto. Šias aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiojo M. P., atsisakiusio duoti parodymus teisminio bylos proceso metu(LR BPK 278 str. 1d. 2p. ir 2d.), teisme LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pasak kurio, po suduotų smūgių ranka jam pargriuvus ant grindų, jis buvo spardomas ir kojomis, suduodant ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas(b.l. b.l. 23-26, 48-51, t. 1), ir teisme apklaustos liudytojos K. G. duoti parodymai byloje, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas(b.l. 73-76, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022m. rugpjūčio 01d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl informacijos(b.l. 81, t. 1), 2022m. rugpjūčio 04d. kitų objektų apžiūros protokolas(b.l. 78-80, t. 1) ir priedas prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje registruoto telefoninio pranešimo garso įrašu(b.l. 77, t. 1), 2022m. spalio 25d. kitų objektų apžiūros protokolas(b.l. 84-86, t. 1) ir priedas prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis darytais vaizdo įrašų failais(b.l. 83, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas(b.l. 32-34, t. 1) ir priedas prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotas pil. M. P. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašas(b.l. 35, t. 1) ir teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 71, t. 1). Pažymėtina tai, kad, nors teismo medicinos ekspertas pagal pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančius gydytojo įrašus apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo M. P. asmens apžiūrą nustatydamas sveikatos sutrikdymo mastą, ir nurodė, kad skausmingumas kairėje krūtinės ląstos pusėje sužalojimu nelaikomas, tačiau kartu pažymi, jog šis skausmingumas gali būti trauminės kilmės, kas patvirtina ir nukentėjusiojo M. P. aiškinamas aplinkybes, jog jis buvo spardomas ir kojomis. Savo ruožtu paties kaltinamojo A. Ž. duotų parodymų byloje kaita, kuris, ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažindamas savo kaltę pagal jam pareikštą įtarimą(b.l. 167-170, 181-183, t. 1), jau teisme nurodė, kad kojomis nukentėjusiojo M. P. nespardė, yra vertintina tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo A. Ž. duoti parodymai teisminio bylos proceso metu yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.
Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. Ž. kaltė, pastarajam dėl asmeninių paskatų 2022m. liepos 31d. kilusio konflikto bute adresu: (duomenys neskelbtini) metu panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo M. P. asmenį, ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo A. Ž. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius, t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį panaudojus fizinį smurtą.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 63,96 Eur.(šešiasdešimt trijų eurų ir 96 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 89-91, t. 1).
Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. Ž. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo M. P. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 92, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).
Spręsdamas kaltinamojo A. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo A. Ž. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. Ž. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje ne tik eilę kartų yra buvęs baustas administracine tvarka, bet ir nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes anksčiau jau buvo teistas keturis kartus, tame tarpe ir smurtinius nusikaltimus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2021m. rugpjūčio 31d. grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 108-154, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo A. Ž. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. Ž. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir turėdamas neišnykusius(nepanaikintus) teistumus, t.y. būdamas recidyvistas, kas sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. Ž. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo A. Ž. smurtavimo prieš kitus asmenis atvejis, kurio nusikalstami polinkiai nesikeičia, nes šis ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, bet ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmės paskyrimas nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų efektyvus ir pasiektų baudžiamojo įstatymo numatytus tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis A. Ž. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, paskyrus tik su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį, tačiau, kartu atsižvelgiant į tai, kad konfliktas įvyko tarp dviejų neblaivių asmenų, o dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos tik nesunkios pasekmės, kaltinamajam A. Ž. yra paskirtina sankcijoje už padarytą veiką numatyta alternatyvi trumpalaikė laisvės atėmimo bausmės rūšis-areštas, paskiriant ne mažesnę nei įstatymo numatytos šios bausmės rūšies vidurkis bausmę(LR BK 49 str. 3d., 61 str. 1-3d.d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti areštu 60(šešiasdešimčiai) parų.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. Ž. sulaikymo dienos, jį suimant.
Išaiškinti kaltinamajam A. Ž., kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 7(septynias) dienas yra privaloma atvykti į Kauno kalėjimą, esantį adresu: Technikos gt. Nr. 34, Kauno m., paskirtai arešto bausmei atlikti. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į įkalinimo įstaigą, apie tai informuoti Kauno kalėjimą raštu ar telefonu Nr. (8-663) 60132 arba elektroniniu paštu: info@kaunoti.lt
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. Ž. 63,96 Eur.(šešiasdešimt trijų eurų ir 96 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo M. P. gydymui, atlyginti.
Daiktinius įrodymus-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje registruoto telefoninio pranešimo garso įrašu ir DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis darytais vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.