- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2-2222-755/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01208-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- J. R.-E.
- Išvadą teikia
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus
institucijos duodančios išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės ieškinį atsakovui,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo padidinti teismo priteistą iš atsakovo išlaikymą šalių sūnui (duomenys neskelbtini) iki 450 Lt kas mėnesį, nes priteistas išlaikymas buvo tik 175 Lt, o tokios sumos vaiko poreikiams nebepakanka. Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo reikalavimus ir nurodė, jog turi sūnų (duomenys neskelbtini), jam greitai bus 15 metų. Sūnus mokosi 8 klasėje. Išlaikymas vaikui buvo priteistas 2011-07-21. Sūnaus poreikiai padidėjo ir jis nebegali išlaikyti vaiko. Atsakovės prisidėjimas nebepakankamas. Vaikui padidėjo mokslo išlaidos, laisvalaikio poreikiai, lanko sporto treniruotes Vaičikonio sporto mokykloje- irklavimą. Mėnesiui tai kainuoja 20 Lt, pirko aprangą 150 Lt, valties irklą 150 Lt. Vien kelionės į mokyklą ir atgal nuo mokslo pradžios kainavo apie 300 Lt. Jo turtinė padėtis pablogėjo, nes tapo bedarbiu, 650 Lt jam moka darbo birža, o sekančią savaitę žada įsidarbinti, uždirbs apie 1800 Lt į rankas. Turto neturi, 29000 Lt skolą bankui. 2011 m. liepos mėn. jo pajamos buvo apie 1300 Lt iki 2013 m sausio mėn., kol atleido iš darbo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė ir paaiškino su ieškiniu sutinkanti dalinai. Sutinka su 200 Lt išlaikymu. Ji uždirba 824 Lt „į rankas“. Moka priteistą 175 Lt išlaikymą. Sūnus ateina pas ją, pavalgo, nuperka jam rūbų, telefonui papildymą 10 Lt, nuolatinį 19 Lt vertės bilietą autobusui.Daugiau išlaikytinių neturi. Išlaikymą moka, skolų nėra.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė palaikantis ieškovo reikalavimus kaip pagrįstus( b.l.31).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys – buvę sutuoktiniai turi sūnų S. P.,gim.(duomenys neskelbtini) ( b.l.5). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-21 nutartimi patvirtinus taikos sutartį iš atsakovės priteistas vaikui išlaikymas po 175 Lt iki vaiko pilnametystės( b.l.30) .Šalių paaiškinimais nustatyta, jog šiuo metu atsakovė ir teikia 175 Lt išlaikymą per mėnesį. Ji dirba Panevėžio ligoninėje, jos pajamos- 824 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius ( b.l.37). Registruoto registruose turto atsakovas neturi. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nuo 2013 m. sausio buvo bedarbis(b.l.12), turi nekilnojamojo turto, skolingas bankui apie 30000 Lt, be sūnaus (duomenys neskelbtini) turi dar du vaikus, gimusius 2005 ir 2011 m.Atsakovė kitų išlaikytinių, apart sūnaus (duomenys neskelbtini), neturi.
Atsakovei reiškiamas reikalavimas CK 3.201 str. 1 d. pagrindu dėl jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. prasme teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.Todėl, sprendžiant ieškinį, tiriami įrodymai, apibūdinantys šalių turtinės padėties, vaikų poreikių pasikeitimus. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokios kategorijos bylose. Jis yra nurodęs, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006 ). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str.įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius( 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008; 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pastebėjęs, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius( 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006).
Ištyrus šios bylos įrodymus , daroma išvada, jog pasikeitė šalių vaiko poreikių dydis, nes jis auga ir atitinkamai keičiasi( didėja) jų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydis. Išlaikymas buvo priteistas 2011 m.viduryje, o dabar jo poreikiai padidėjo tiek dėl jo amžiaus, tiek dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti sporto užsiėmimus, kas sąlygoja papildomas išlaidas. Šių ieškovo teiginių atsakovė neginčija.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str.1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.1,2 d.). Proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Šios bylos atveju nėra pagrindo esmingai nukrypti nuo tėvų pareigų lygiateisiškumo principo.
Ieškovo turtinė padėtis pablogėjo-jis nebedirba, o atsakovės keitėsi mažai- padidinus minimalų darbo užmokestį jos pajamos padidėjo iki 824 Lt. Apibendrinant pasakytą, iš atsakovės priteistas išlaikymas didinamas iki 225 Lt ir tuo išlaikomas lėšų, kurios skiriamos vaikui išlaikyti santykis su gaunamomis pajamomis ( 27-28 proc.).Padidintas išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos.
Ieškinį dalinai patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88, 92, 94, 99 str.). Žyminio mokesčio dydis paskaičiuojamas kaip skirtumas tarp mokamo 175 Lt ir padidinto iki 225 Lt išlaikymo skirtumas, susidarantis per vienerius metus.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-21 nutartimi iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš J. R.-E. , a.k(duomenys neskelbtini) sūnui S. P., gim.(duomenys neskelbtini), išlaikymą po 225 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos( 2013-02-21 ) iki S. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš J. R.-E. , a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 18 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.