Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-15 · Administracinė byla Nr. A-525-1026-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
A-525-1026-13
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00414-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Atsakovas
Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriui
Administracinė byla Nr. A525-1026/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00414-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 28; 38. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ su skundu (I t., b. l. 2−14) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. balandžio 18 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus (toliau – ir Inspekcija) Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-1105(T11) (toliau – ir Skundžiamas aktas).

Taip pat pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-107 Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo (toliau – ir Įsakymas) 1, 2, 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 15 ir 16 straipsniams, 2 straipsnio 7 ir 15 dalims.

Nurodė, kad Inspekcija 2011 m. kovo 30 d. atlikusi UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ MĮ ir kitų teisės aktų laikymosi kontrolę, surašė Skundžiamą aktą, kuriame pareiškėjui nurodė laikytis teisinės metrologijos reikalavimų, nustatytų MĮ 17 straipsnyje bei VMT direktoriaus Įsakyme, taip pat sąskaitoms išrašyti ir atsikaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti: įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Įsakymu; atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis; parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį, sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu; sudaryti karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikus; apie nurodymų vykdymo planą iki 2011 m. liepos 15 d. raštu informuoti Inspekciją. Teigė, kad Skundžiamame akte esantys nurodymai pareiškėjui turi būti panaikinti kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos ir kaip objektyviai negalintys būti įgyvendinti dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių. Paaiškino, kad UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ yra karšto vandens tiekėjas 134 daugiabučių namų buitiniams vartotojams, kurie pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėju. Šiuose namuose pareiškėjas karšto vandens skaitiklius įrenginėja nustatyta tvarka, pagal su Telšių rajono savivaldybe suderintą karšto vandens skaitiklių įrengimo planą. Šiuo metu jau pakeisti 264 karšto vandens skaitikliai, kurie yra metrologiškai patikrinti ir įvertinti, o kiti, pareiškėjo dar nepakeisti karšto vandens skaitikliai nuosavybės teise priklauso vartotojams. Už pastarųjų skaitiklių metrologinę patikrą pareiškėjas nėra atsakingas, todėl Skundžiamo akto nurodymas tokių skaitiklių atžvilgiu neteisėtas. Pažymėjo, kad gyventojams priklausančių skaitiklių metrologinės patikros vykdymui būtinos išlaidos nenumatytos jokiose valstybės reguliuojamose kainose, todėl tokios pareiškėjo sąnaudos nėra ir negali būti padengiamos. Savo poziciją grindė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtintos Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtintų 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Taip pat nurodė, kad Skundžiamo akto dalis, kuria nurodoma, kad pareiškėjas sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudotų karšto vandens skaitiklių be galiojančios patikros žymenų įgyvendinimas objektyviai neįmanomas, pažeidžia tiek vartotojų, tiek pareiškėjo interesus. Dėl finansinių priežasčių pareiškėjas negali vienu metu pakeisti visų karšto vandens skaitiklių jo aptarnaujamuose daugiabučiuose. Tokiems pakeitimams pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimus bei patvirtintus karšto vandens skaitiklių įrengimo/keitimo planus numatytas trejų metų laikotarpis, kuris dar nėra suėjęs. Be to, nėra teisinio reguliavimo dėl tokiais pareiškėjo veiksmais jo patiriamų sąnaudų atlyginimo, o tai prieštarauja teisės aktais įtvirtintam valstybės reguliuojamų veiklų būtinųjų sąnaudų padengimo principui. Kadangi pareiškėjas Skundžiamu aktu įpareigotas vienu metu pakeisti visus karšto vandens skaitiklius to padaryti negali, tačiau Skundžiamu aktu taip pat nurodyta, kad sąskaitos gali būti išrašomos ir su vartotojais atsiskaitoma tik pagal patikrintų skaitiklių duomenis, tiems vartotojams, kurie bepateiks įrodymų, apie savo skaitiklio metrologinę patikrą, karšto vandens kiekis turėtų būti apskaičiuojamas ne pagal jų deklaruojamą karšto vandens kiekį, o pagal Karšto vandens normoje RSN 26-90 nustatytą normatyvą – 92 l. per parą vienam žmogui. Taip būtų pažeidžiami vartotojų interesai mokėti už suvartotą vandens kiekį. Skundžiamame akte pareiškėjui taip pat nurodyta įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas, vadovautis Įsakymu, tačiau Įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms – MĮ 15 ir 16 straipsniams, todėl toks nurodymas negali būti vykdomas. Šiuo aspektu paaiškino, kad Įsakymu nuotolinis duomenų perdavimo kanalas priskiriamas metrologiniam reglamentavimui, nors į tokį reguliavimą, pagal MĮ, patenka tik matavimo priemonės, o ryšys nėra matavimo priemone, tad negali būti ir metrologinės patikros objektu. Atsižvelgiant į tai, prašo ištirti, ar Įsakymas neprieštarauja MĮ 15 ir 16 straipsniams, 2 straipsnio 7 ir 15 dalims. Minėtas nurodymas objektyviai negali būti įgyvendinamas taip pat ir dėl to, kad nėra nustatyta/sureguliuota minėto Įsakymo įgyvendinimo tvarka ir metodai, kurie būtų taikomi matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipo patvirtinimui ir bandymų atlikimui, todėl kol įgalioti viešojo administravimo subjektai neįgyvendins jiems įstatymais pavestų pareigų – parengs Įsakymo reikalavimus įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir tvarkas, minėtas nurodymas pareiškėjo negali būti įgyvendintas dėl objektyvių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyrius atsiliepime į skundą (I t., b. l. 112−116) nurodė, kad su skundu nesutinka.

Teigė, kad Inspekcija, įgyvendindama teisės aktais jai suteiktą kompetenciją, visus nurodymus dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo pareiškėjo atžvilgiu priėmė teisėtai ir pagrįstai. Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad karšo vandens apskaitai naudojami 6274 karšto vandens buitiniai skaitikliai, kurių rodmenis pareiškėjas naudoja sąskaitoms parengti. Bendrovės pateiktais duomenimis, Telšių miesto namų butuose įrengti 264 karšto vandens skaitikliai, kurie tuo metu buvo metrologiškai patikrinti. Apie kitų 6010 naudojamų skaitiklių, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms išrašyti, metrologinę patikrą pareiškėjas duomenų nepateikė. Patikrinus 10 karšto vandens skaitiklių, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms išrašyti, nustatyta, kad 7 iš jų naudojami be galiojančių patikros žymių, nors visi tikrinti karšto vandens skaitikliai užplombuoti pareiškėja plombomis. Taip pat buvo nustatyta, kad Telšių miesto šešių daugiabučių namų 214-oje butų įrengti ETWM ir WFH36 tipo karšto vandens skaitikliai bei šilumos dalikliai su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, dviejuose daugiabučiuose namuose duomenis tiesiogiai nuskaito šilumos tiekėjas, o keturiuose naudojamasi tarpininkų paslaugomis. Nustatyta, kad trijų tikrintų karšto vandens skaitiklių, kurie sukonstruoti su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, rodmenų duomenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinę sistemą RubiSafe. Minėtos sistemos nuskaityti ir nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. Dėl pirmojo Skundžiamo akto reikalavimo nurodė, kad pagal Įsakymą matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra jai turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus. Įsakyme taip pat nustatyta, kad teisinei metrologijai priskirtos ir matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos vertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui. Atkreipė dėmesį, jog metrologinio laidavimo politikos uždavinius formuoja ir jų įgyvendinimą organizuoja Valstybinė metrologijos tarnyba, o Inspekcija atlieka tik teisinę metrologinę priežiūrą ir su tuo susijusią rinkos priežiūrą. Pasisakydamas dėl antrojo Skundžiamo akto nurodymo, rėmėsi MĮ, ŠŪĮ ir Taisyklių nuostatomis, iš kurių darė išvadą, jog pareiškėjas yra atsakingas už karšto vandens skaitiklių priežiūrą ir jų metrologinės patikros atlikimą, net ir tiems karšto vandens skaitikliams, kurie nuosavybės teise priklauso vartotojams. Pareiškėjas pažeidžia teisės aktų reikalavimus pirmiausia tuo, jog neįrengia karšto vandens skaitiklių, o naudojant skaitiklių, neturinčių metrologinės patikros rodmenų duomenis, taip pat pažeidžiami karšto vandens vartotojų interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui ir buvo nurodyta parengti atsiskaitymams su vartotojais už karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir sudaryti skaitiklių patikros grafikus. Tai, kad duoti tokį nurodymą Inspekcija turi teisę, patvirtina teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Nesutiko su teiginiu, kad butuose įrengti karšto vandens skaitikliai nėra atsiskaitomieji. Karšto vandens skaitiklių naudojimą atsiskaitymams su vartotojais, Inspekcijos vertinimu, patvirtina ir pareiškėjo uždėtos plombos bei skaitiklių plombavimo aktai, kuriuose nurodyta mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal skaitiklio rodmenis. Teigė, jog teisės aktai tiekėjams numato pareigą prižiūrėti karšto vandens skaitiklius nuosavybės teise priklausančius vartotojams ir nenustato kitokio patikros organizavimo kai skaitikliai nepriklauso tiekėjui. Pažymėjo, kad nesutinka su teiginiu, jog vartotojams nepateikus įrodymų, patvirtinančių jiems priklausančių skaitiklių metrologinės patikros atlikimą, pareiškėjas bus priverstas taikyti Vandens vartojimo normoje RSN nustatytą normatyvą. Taisyklių 177 punktas nedraudžia naudotis vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenimis, tuo tarpu duomenų, kad visi vartotojų karšto vandens skaitikliai sugadinti, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto VMT direktoriaus įsakymu priedo nuostata, kad už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą atsakingi skaitiklių savininkai. Šiuo atveju taikytinas MĮ, kaip aukštesnės juridinės galios teisės akto, kurio 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė matavimo priemonės naudotojui metrologiškai tikrinti matavimo priemonę ir Taisyklių 175 punktas, pagal kurį, vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu (I t., b. l. 249−255) pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1105(T11) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi ŠŪĮ 16 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 8, 163, 173−175 punktais, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. birželio 22 d.), 28.5, 31.4 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (administracinėse bylose Nr. A444-1178/2010, Nr. A63-1288/2012) ir darė išvadą, butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, kad vartotojai už karšto vandens tiekimą atsiskaito pagal butuose įrengtų šių prietaisų rodmenis, todėl aptariamų prietaisų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas. Nurodė, jog ŠŪĮ 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo pareigą tikrinti, ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo. Pažymėjo, kad analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. A492-1722/2012, A261-2249/2012, A261-1585/2012, taigi teisėjų kolegija yra saistoma anksčiau suformuotų precedentų. Pažymėta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. administracinėje byloje Nr. I143-10/2012, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą konstatavo, jog matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija (tais atvejais, kai tokią funkciją ketinant naudoti, prie matavimo priemonės prijungiama tam tikra papildoma įranga) laikytina matavimo sistema, t. y. matavimo priemone metrologijos įstatymo prasme, todėl akivaizdu, kad tokiai matavimo sistemai taikytini ir atitinkami MĮ reikalavimai, inter alia reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo bei matavimo priemonės patikros (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d., 18 str., 19 str.). Atsižvelgusi į bylai aktualų teisinį reglamentavimą bei vertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, teisėjų kolegija laikė, kad nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo sistema RubiSafe yra matavimo sistema, kuriai taikytini reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo bei matavimo priemonės patikros. Tačiau sistema RubiSafe patikrinimo metu nebuvo metrologiškai įteisinta, t. y. neatliktas jos tipo įvertinimas bei patvirtinimas. Iš to daryta išvada, kad matavimo sistema RubiSafe, kuri sukonstruota su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojama nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui ir sąskaitoms už patiektą šilumą bei karštą vandenį išrašyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Skundžiamame akte pareiškėjui pateiktas nurodymas atsiskaitant su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų skaitiklių rodmenis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl pirmojo Skundžiamame akte nustatyto nurodymo – įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Įsakymu teisėjų kolegija plačiau nepasisakė, nes jį laikė bendro pobūdžio nurodymu laikytis galiojančio įsakymo nuostatų. Dėl reikalavimo parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu, sudaryti karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikus, teismas pažymėjo, kad karšto vandens skaitikliai naudojami kaip atsiskaitymui už karštą vandenį matavimo priemonė, tad pareiškėjas disponuoja (privalo disponuoti) informacija, kokiuose butuose tebėra naudojami seno pavyzdžio, metrologiškai nepatikrinti karšto vandens skaitikliai. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-400 redakcija), 10.1 punktas numato, kad Inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi MĮ ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja MĮ pažeidimus; šių nuostatų 11.5 punktas numato, kad Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų MĮ reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. MĮ 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo, todėl šis Skundžiamame akte nustatytas nurodymas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo teiginius, kad Skundžiamame akte duoti nurodymai ne tik dėl patikrinto namo butuose įrengtų skaitiklių nustatytų pažeidimų, bet visų Telšiuose esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, teismas atmetė. Skundžiamame akte aiškiai nurodyta sąskaitoms už patiektą šilumą ir karštą vandenį išrašyti nenaudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemų, įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių duomenims perduoti, iki nebus atliktas jų tipo įvertinimas ir patvirtinimas. Taip pat atmestas pareiškėjo argumentas, jog tai, kad Skundžiamame akte nėra Inspekcijos antspaudo bei nenurodyta jo apskundimo tvarka, daro Skundžiamą aktą neteisėtu. Šiuo aspektu nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Byloje esantys duomenys patvirtino, jog Skundžiamas aktas pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai, iš skundžiamo jo turinio buvo aišku, kokius pažeidimus nustatė Inspekcija pareiškėjo veikloje ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti, be to, matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Skundžiamame akte nustatytais pažeidimais ir duotais nurodymais, jį skundė teismui, t. y. pasinaudojo savo teise skųsti Inspekcijos administracinį sprendimą, todėl laikytina, jog vien tik formalus Skundžiamo akto neatitikimas administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams, nagrinėjamoje byloje negali būti besąlygiškas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Skundžiamas aktas neteisėtas iš esmės. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad patikrinimo akte nustatyti nurodymai pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti. Likusi patikrinimo akto dalis yra pagrįsta patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teisės normomis, patikrinimo akto turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo aktas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas UAB „Litesko“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1−6), kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, patenkinant UAB „Litesko“ skundą pilnai.

Apeliaciniame skunde, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1. atsakovas Skundžiamu aktu iškart uždraudęs naudoti karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinės patikros laikas pasibaigęs, nenustatęs termino nustatytiems pažeidimams ištaisyti, viršijo savo kompetenciją, MĮ 22 straipsnio 2 dalyje jam numatytas teises. Teismas šios aplinkybės neįvertino.

2. Skundžiamas aktas neatitiko individualiam aktui keliamų reikalavimų, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nėra aiškiai suformuluotos juo nustatomos ar suformuluojamos teisės ir pareigos. Nors patikrinimo metu buvo patikrinti dešimt karšto vandens skaitiklių, nurodymai priimti/duoti ne tik patikrintų, bet visų Telšiuose esančių skaitiklių atžvilgiu, nors jų atžvilgiu pažeidimai nebuvo tirti ir nustatyti. Toks Skundžiamo akto neapibrėžtumas/neaiškumas, užkirto kelią į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti daugiabučių namų bendrasavininkius, nors pagal teismų praktiką, jie turėjo būti įtraukti, kadangi jų suvartojamas vandens kiekis nustatomas Inspekcijos uždraustais naudoti apskaitos prietaisais ar nuotolinio duomenų valdymo sistema, tad Inspekcijos draudimai turi tiesioginės įtakos minėtų namų gyventojų teisėms ir pareigoms.

Žemesnės instancijos teismas

3. Inspekcija neatsižvelgė į tai, jog patikrinimo metu dar nebuvo suėjęs Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo plano įgyvendinimui nustatytas trijų metų laikotarpis. Ši aplinkybė lemia tai, kad pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad patikrinimo metu dar nebuvo pakeisti visi vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 13−118) prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-312-355/2012 palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti.

Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1. nesutinka, kad Inspekcija nenustatė termino nustatytiems pažeidimams ištaisyti. Skundžiamame akte buvo nustatyta terminas, per kurį apelianto filialas turi pateikti planą, kaip jis vykdys Inspekcijos nurodymus – 2011 m. liepos 15 d. Atkreipia dėmesį, jog iš apelianto filialo net nebuvo reikalaujama iki šio termino įvykdyti nurodymus, o tik informuoti apie tai, kaip planuojama pašalinti nustatytus pažeidimus. Taip pat pastebi, jog Skundžiamas aktas priimtas vadovaujantis ne MĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Inspekcijos Nuostatų 9.6 punktu, o MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Nuostatų 9.5 punktu, kas ir buvo nurodyta pačiame Skundžiamame akte. Skundžiamo akto turinys iš esmės yra rašytinis įspėjimas apie nustatytą pažeidimą.

2. Nesutinka, kad Skundžiamame akte suformuluoti pažeidimai duoti dėl visų Telšiuose esančių karšto vandens skaitiklių. Nors patikrinimas buvo atliktas viso apelianto filialo atžvilgiu, privalomi nurodymai duoti būtent dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. Tai matyti analizuojant visą Skundžiamo akto turinį. Be to, skirtingai nei teigia apeliantas, Skundžiamame akte ir jo išvadų dalyje kiekvienas teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimas įvardytas konkrečiai, nurodyta, kurie karšto vandens skaitikliai neatitinka minėtų reikalavimų.

3. Sutinka, kad Skundžiamame akte turėjo būti nurodyta jo apskundimo tvarka ir jis turėjo būti patvirtintas antspaudu, tačiau šie neesminiai akto surašymo pažeidimai neturėjo įtakos Skundžiamo akto sudarymo pagrįstumui ir paties akto teisėtumui.

4. Suprasdamas, jog neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių, atsakovas Skundžiamame akte ir nurodė iki nustatyto termino informuoti atsakovą ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie jų vykdymo planą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas, po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teisėjų kolegijai atidėjus procesinio sprendimo paskelbimą ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo byloje, pateikė prašymą stabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstos kitos bylos nagrinėjamos administracine tvarka – Nr. A858-239/2013 ir A261-532/2013 arba atidėti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl kreipimosi ar nesikreipimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Remdamasi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nei vienoje nurodytų bylų nesikreipus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, bei ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija mano, kad bylos stabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą nėra teisinio pagrindo.

Narinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus surašyto 2011 m. balandžio 18 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1105(T11) (I t., b. l. 16−19), kuriame pareiškėjui suformuluoti keturi nurodymai: 1) įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Įsakymu; 2) atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis; 3) parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu; 4) sudaryti karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikus. Skundžiamame akte taip pat nurodyta, apie nurodymų vykdymo planą iki 2011 m. liepos 15 d. raštu informuoti Inspekciją.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą Skundžiamą aktą panaikinti atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, turi patikrinti visą bylą ir įvertinti Skundžiamo akto teisėtumą.

Teisėjų kolegija pažymėtina, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Taip pat svarbu pažymėti, kad administracinio teismo kompetencija neapima administracinio akto vertinimo ekonominio tikslingumo aspektu (ABTĮ 3 str. 2 d.), todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ekonominiu Skundžiamo akto ir jame nustatytų nurodymų vertinimu, būdų ir ekonomių galimybių įvykdyti atsakovo nurodymus bei tam panaudotų lėšų galimo kompensavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys.

Pareiškėjo UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ yra karšto vandens tiekėjas 134 daugiabučių namų buitiniams vartotojams, kurie pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėju.

Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

ŠŪĮ 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

ŠŪĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą.

To paties straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d įsakymu Nr. 1-297, 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.

Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 22 d.) 28.5 punktu taip pat nustatyta, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą (31.4 punktas).

Minėtų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 punktas nustato, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

Byloje nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens teikėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (175 p.). Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (173 p.).

Sisteminė nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog butuose, taip pat ir esančiuose daugiabučiuose, kuriems UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ teikia karštą vandenį, esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, kurių duomenys naudojami sąskaitoms (pranešimams) parengti, t. y. atsiskaityti su vartotojais, todėl jie turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą atsakingas karšto vandens tiekėjas, nagrinėjamu atveju – UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“.

ŠŪĮ 16 straipsnio 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Tad atsakovas turėjo pareigą tikrinti ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra atlikta.

MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą.

Skundžiamo akto surašymo metu galioję Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2011 m. birželio 8 d.), atsakovui numatė pareigą prižiūrėti, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi MĮ ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų, numatė, kad Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų MĮ reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tinkamai įvykdyti (8.1.1 ir 9.5 p.).

MĮ 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 177.4 punktą draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens teikėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą.

Patikrinimų periodiškumas patikrinimo metu buvo nustatytas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtintų Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų (neteko galios 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-116 nuo 2011 m. rugsėjo 4 d.), kurio 6.6 punktu nustatyta, kad vandens skaitikliai pastatų įvaduose tikrinami ne rečiau kas 2 metus, butuose ir individualiuose namuose (diametras 15 mm ir 20 mm) – ne rečiau kas 4 metus, kurių diametras 150 mm ir daugiau – ne rečiau kas 4 metus, gręžiniuose ir kitur – ne rečiau kas 2 metus.

Aptarto teisinio reguliavimo analizė, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pagrįstai Skundžiamame įsakyme įpareigojo pareiškėją sudaryti skaitiklių keitimo ir patikros grafikus. Šis nurodymas neatsiejamai susijęs su Skundžiamo akto nurodymu atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių duomenis, nes atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą (Taisyklių 177.4 p.). Tiek pastarasis nurodymas, tiek ir nurodymas parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį, sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, taip pat laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo.

Analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas yra pateikiamas savo faktinėmis aplinkybėmis labai panašiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A492-1722/2012, A261-2249/2012, A261-1585/2012, taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija yra saistoma anksčiau suformuotų precedentų, pagrindų nukrypti nuo formuojanos praktikos nenustatyta.

Skundžiamame akte taip pat suformuluotas nurodymas įrengiant ir naudojant atiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Įsakymu. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I143-10/2012 (I t., b. l. 212−215), išnagrinėjęs norminę administracinę bylą dėl Įsakymo teisėtumo konstatavo, jog „matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija (tais atvejais, kai tokią funkciją ketinant naudoti, prie matavimo priemonės prijungiama tam tikra papildoma įranga) laikytina matavimo sistema, t. y. matavimo priemone Metrologijos įstatymo prasme, akivaizdu, jog tokiai matavimo sistemai taikytini ir atitinkami MĮ reikalavimai, inter alia reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo, bei matavimo priemonės patikros“, šis Inspekcijos nurodymas taip pat pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog Skundžiamas aktas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, pažymėtina, jog nepaisant to, jog Skundžiamas aktas nebuvo patvirtintas antspaudu ir jame nenurodyta apskundimo tvarka, kas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, laikytina nežymiais procedūriniais pažeidimais, nes net jiems esant, pareiškėjui buvo aišku, kokius pažeidimus nustatė Inspekcija pareiškėjo veikloje ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti, be to, tai pareiškėjui nesutrukdė tinkamai pasinaudoti savo teise apskųsti Inspekcijos sprendimą. Skundžiamo sprendimo trūkumu, taip pat laikytina tai, jog jame, nurodyta, kad nurodymai priimti vadovaujantis Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264, 11.5 punktu, nors pats Skundžiamas aktas priimtas 2011 m. balandžio 18 d., o ši Inspekcijos Nuostatų redakcija įsigaliojo tik nuo 2011 m. birželio 8 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog iš esmės analogiška pastarosios Nuostatų redakcijos 11.5 punkte numatytai Inspekcijos teisei (duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti), teisė buvo numatyta ir ginčui aktualioje Inspekcijos Nuostatų redakcijoje, kuri patvirtinta 2001 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 139 (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2011 m. birželio 8 d.), 9.5 punkte (duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tinkamai įvykdyti), šis rašymo apsirikimas laikytinas neesminiu, nesudarančio pagrindo Skundžiamą aktą laikyti neteisėtu. Įvertinus Skundžiamo akto turinį, atmestini apelianto argumentai, kad Skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis, jame neaiškiai suformuluotos teisės ir pareigos.

Kaip nepagrįstas taip pat atmestinas ir argumentas, jog Skundžiamo akto neaiškumas užkirto kelią į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti daugiabučių namų, kuriuose buvo nustatyti pareiškėjo pažeidimai, bendrasavininkius. Pažymėtina, jog apelianto nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2009 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-232/2009), kurioje pripažinta, kad daugiabučių namų bendrasavininkių dalyvavimas byloje būtinas, nes Inspekcijos aktas daro įtaką jų teisėms ir pareigoms, priimtas įvertinus konkrečius Inspekcijos patikrinimo akte nustatytus nurodymus, kurie skiriasi nuo nustatytų šioje byloje, todėl bylos nelaikytinos analogiškomis, atitinkamai procesinės teisės normos dėl trečiųjų asmenų įtraukimo nagrinėjamu atveju nepažeistos.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su argumentu, jog Inspekcija viršijo savo kompetenciją, nustatytą MĮ 22 straipsnio 2 dalyje, Skundžiamu nutarimu nenustačiusi termino nustatytiems pažeidimams ištaisyti. Kaip matyti iš Skundžiamo akto jis priimtas MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nustatančio, kad Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą, pagrindu, pareiškėjui nustatytas terminas iki 2011 m. liepos 15 d. Inspekciją informuoti apie nustatytų nurodymų vykdymo planą. Tuo tarpu apeliantas teigia, jog pažeistas MĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nustatantis, kad Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju buvo taikyta kita priemonė, draudimas nebuvo nustatytas, minėtas punktas nebuvo taikytas, todėl teiginys, jog jis buvo netinkamai įgyvendintas, nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė