- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- I-312-355/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Daunys (pran.), Žanas Kubeckas, Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus, Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriui
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Donato Daunio,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus atstovei D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Litesko“ (toliau – ir Bendrovė) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus (toliau – Inspekcija) 2011 m. balandžio 18 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-1105(T11) (toliau – Aktas). Šiuo aktu Inspekcija priėmė nurodymą pareiškėjai įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“; atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis; parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį, sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu; sudaryti karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikus.
Pareiškėjo atstovė Ž. K. nurodė, kad Akte yra trys pagrindiniai klausimai – dėl karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros, dėl nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemų įteisinimo ir dėl sąrašų bei grafikų sudarymo. Šilumos ūkio įstatymo 16 str. numatyta karšto vandens tiekėjo pareiga teikti, sutvarkyti karšto vandens apskaitą, numatyta per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Akivaizdu, kad įrengti, pakeisti visus skaitiklius per 1 m. yra neįmanoma. Karšto vandens tiekimo veiklą pareiškėjas pradėjo 2010-05-01, karšto vandens skaitiklių įrengimo planas yra patvirtintas iki 2012-12-31. Aktas buvo surašytas 2011-04-18, dar nepasibaigus nustatytam terminui.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovo atstovė nurodo, kad Inspekcija, pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją, patikrino, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, bei nustačiusi pažeidimus, pagrįstai ir teisėtai priėmė nurodymus pareiškėjo atžvilgiu dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad karšo vandens apskaitai naudojami 6274 karšto vandens buitiniai skaitikliai, kurių rodmenis pareiškėja naudoja sąskaitoms parengti. Bendrovės pateiktais duomenimis, Telšių miesto namų butuose įrengti 264 karšto vandens skaitikliai, kurie tuo metu buvo metrologiškai patikrinti. Apie kitų 6010 naudojamų skaitiklių, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms išrašyti, metrologinę patikrą pareiškėjas duomenų nepateikė. Patikrinus 10 karšto vandens skaitiklių, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms išrašyti, nustatyta, kad 7 iš jų naudojami be galiojančių patikros žymių, nors visi tikrinti karšto vandens skaitikliai užplombuoti pareiškėjos plombomis. Taip pat buvo nustatyta, kad Telšių miesto 6-ių daugiabučių namų 214-oje butų įrengti ETWM ir WFH36 tipo karšto vandens skaitikliai bei šilumos dalikliai su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, 2-juose daugiabučiuose namuose duomenis tiesiogiai nuskaito šilumos tiekėjas, o 4-iuose naudojamasi tarpininkų paslaugomis. Nustatyta, kad 3 tikrintų karšto vandens skaitiklių, kurie sukonstruoti su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, rodmenų duomenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinę sistemą RubiSafe. Minėtos sistemos nuskaityti ir nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 2 punktu, matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus. Šių karšto vandens skaitiklių su nuotoliniu duomenų perdavimu vertinamų kaip matavimo sistemų nebuvo atlikta patikra. Atsižvelgiant į tai pareiškėjai buvo nurodyta vadovautis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“, parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos UAB „Litesko“ skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai atliko UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ patikrinimą, kurio metu buvo tikrinama, kaip Bendrovė laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, bei surašė teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-1105(T11) (b. l. 16-19).
Nagrinėjamam ginčui aktualaus Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šilumos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. birželio 22 d.), 28.5 punktu taip pat nustatyta, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, o 31.4 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą. Taisyklių 8 punktas nustato, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012). Taisyklių 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens teikėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 175 p.). Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 173 p.). Pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.
Byloje nustatyta, kad vartotojai už karšto vandens tiekimą atsiskaito pagal butuose įrengtų šių prietaisų rodmenis. Todėl aptariamų prietaisų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas. Šilumos ūkio įstatymo 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo pareigą tikrinti, ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta.
Atsakovės kontrolės veiklą, jos ribas, valdingų įgalinimų ribas reglamentuoja 2006-06-22 Metrologijos įstatymas Nr. X-717, kurio 22 str. nurodytos Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – LMI) pareigūnų teisės ir pareigos, 2 d. numato, kad LMI pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę: 1) raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą; 2) uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas; 3) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir (ar) nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-07-09 įsakymu Nr. 139 patvirtinti Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatai (2009-07-03 įsakymo Nr. 1R-216 redakcija, galiojusi Akto surašymo metu, toliau – ir Nuostatai), numatė, kad: LMI paskirtis – atlikti teisinę metrologinę priežiūrą (Nuostatų 2 p.); LMI, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus, be kitų, atlieka ir šias funkcijas: vykdydama matavimo priemonių, fasuotų prekių ir matavimo indų gamintojų, pardavėjų bei naudotojų teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi kontrolę: prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; kontroliuoja, ar laikomasi matavimo metodų, kai juos nustato techniniai reglamentai ar kiti teisės aktai; kontroliuoja, kad teisinės metrologijos srityje būtų naudojami Lietuvos Respublikoje įteisinti matavimo vienetai, o jų pavadinimai, simboliai ir jų rašymo tvarka atitiktų Lietuvos standartų reikalavimus (Nuostatų 8.1, 8.1.1, 8.1.2, 8.1.3 p.); LMI, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę: savarankiškai planuoti veiklą, pasirinkdama tikrintinus ūkio subjektus, nustatydama tikrinimo mastą ir periodiškumą; duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai laiku ir tinkamai būtų įvykdyti; uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas (Nuostatų 9, 9.1 p., 9.5-9.6 p.). Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos šio straipsnio 1 d. 1-5 punktuose nurodytose srityse. Pagal šio įstatymo 16 str., teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra, inter alia matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai. Metrologijos įstatymas matavimo priemones apibrėžia kaip įrankį, prietaisą, sistemą, skirtus matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais (Metrologijos įstatymo 2 str. 7 d.), o matavimo sistema apibrėžiama kaip kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti (Metrologijos įstatymo 2 str. 15 d.). Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d. numatyta, kad matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: 1) matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; 2) matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); 3) kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose, o to paties straipsnio 2 d. nustato atsakomybę juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Valstybinės metrologijos tarnybos (toliau – VMT) direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ (toliau – Įsakymas) 1 p. nustato, jog matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus, šio įsakymo 2 p. nutarta nustatyti, kad matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus, o Įsakymo 3 p. nustato, jog teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui.
Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal Taisyklių 177.4 punktą, draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens teikėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo. Analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. A492-1722/2012, A261-2249/2012, A261-1585/2012, taigi teisėjų kolegija yra saistoma anksčiau suformuotų precedentų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-09 administracinėje byloje Nr. I143-10/2012, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą konstatavo, jog matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija (tais atvejais, kai tokią funkciją ketinant naudoti, prie matavimo priemonės prijungiama tam tikra papildoma įranga) laikytina matavimo sistema, t. y. matavimo priemone metrologijos įstatymo prasme, todėl akivaizdu, kad tokiai matavimo sistemai taikytini ir atitinkami Metrologijos įstatymo reikalavimai, inter alia reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo bei matavimo priemonės patikros (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d., 18 str., 19 str.).
Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja tiekia karštą vandenį 134 daugiabučių namų buitiniams vartotojams, kurie pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu 1-ą karšto vandens tiekimo būdą. Vieno daugiabučio namo gyventojai priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, todėl dėl šiame name naudojamų skaitiklių būklės nurodymai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimti. Nustatyta, kad karšo vandens apskaitai naudojami 6274 karšto vandens buitiniai skaitikliai, kurių rodmenis pareiškėja naudoja sąskaitoms parengti. Bendrovės pateiktais duomenimis, Telšių miesto namų butuose įrengti 264 karšto vandens skaitikliai, kurie tuo metu buvo metrologiškai patikrinti. Patikrinus 10 karšto vandens skaitiklių, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms išrašyti, nustatyta, kad 7 iš jų naudojami be galiojančių patikros žymių, nors visi tikrinti karšto vandens skaitikliai užplombuoti pareiškėjos plombomis. Taip pat buvo nustatyta, kad Telšių miesto 6-ių daugiabučių namų 214-oje butų įrengti ETWM ir WFH36 tipo karšto vandens skaitikliai bei šilumos dalikliai su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, 2-juose daugiabučiuose namuose duomenis tiesiogiai nuskaito šilumos tiekėjas, o 4-iuose naudojamasi tarpininkų paslaugomis. Nustatyta, kad 3 tikrintų WFH36 karšto vandens skaitiklių (Nr. 08-09321211, Nr. 10-09449303, Nr. 10-09449414), kurie sukonstruoti su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, rodmenų duomenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinę sistemą RubiSafe. Minėtos sistemos nuskaityti ir nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. Šios matavimo sistemos neturėjo patikros žymių ar tai patvirtinančių dokumentų. Tuo pažeisti Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. bei Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 3 p. reikalavimai. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pareiškėjui duotas nurodymas įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“; atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis; parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu; sudaryti karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikus.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, laikytina, kad nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo sistema RubiSafe yra matavimo sistema, kuriai taikytini reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo bei matavimo priemonės patikros. Tačiau sistema RubiSafe patikrinimo metu nebuvo metrologiškai įteisinta, t. y. neatliktas jos tipo įvertinimas bei patvirtinimas. Iš to daroma išvada, kad matavimo sistema RubiSafe, kuri sukonstruota su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojama nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui ir sąskaitoms už patiektą šilumą bei karštą vandenį išrašyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Akte pareiškėjui pateiktas nurodymas atsiskaitant su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų skaitiklių rodmenis yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl pirmojo patikrinimo akte nustatyto nurodymo – įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jis laikytinas bendro pobūdžio nurodymu laikytis galiojančio įsakymo nuostatų.
Dėl reikalavimo parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu, sudaryti karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikus, teismas pažymi, kad karšto vandens skaitikliai naudojami kaip atsiskaitymui už karštą vandenį matavimo priemonė, tad pareiškėja disponuoja (privalo disponuoti) informacija, kokiuose butuose tebėra naudojami seno pavyzdžio, metrologiškai nepatikrinti karšto vandens skaitikliai. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-400 redakcija), 10.1 punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; šių nuostatų 11.5 punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.
Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo, todėl šis Akte nustatytas nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjo teiginiai, kad Akte duoti nurodymai ne tik dėl patikrinto namo butuose įrengtų skaitiklių nustatytų pažeidimų, bet visų Telšiuose esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, atmestini. Akte aiškiai nurodyta sąskaitoms už patiektą šilumą ir karštą vandenį išrašyti nenaudoti nuotolinio duomenų perdavimo sistemų, įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių duomenims perduoti, iki nebus atliktas jų tipo įvertinimas ir patvirtinimas. Atmestinas pareiškėjo argumentas, jog tai, kad Akte nėra Inspekcijos antspaudo bei Akte nenurodyta jo apskundimo tvarka, daro Aktą neteisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Aktas pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai, iš skundžiamo Akto turinio buvo aišku, kokius pažeidimus nustatė Inspekcija pareiškėjo veikloje ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti, be to, matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Akte nustatytais pažeidimais ir duotais nurodymais, tokį Aktą skundžia teismui, t. y. pasinaudojo savo teise skųsti Inspekcijos administracinį sprendimą, todėl laikytina, jog vien tik formalus Akto neatitikimas administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams nagrinėjamoje byloje negali būti besąlygiškas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Aktas neteisėtas iš esmės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad patikrinimo akte nustatyti nurodymai pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti. Likusi patikrinimo akto dalis yra pagrįsta patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teisės normomis, patikrinimo akto turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo aktas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1105(T11) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.