- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- e2-44-595/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00030-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 2.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. L. dėl pažeidimų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą pašalinti buitinių nuotekų valymo įrenginį FEL-4, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; įpareigoti atsakovą pašalinti atsakovui priklausančiame žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini), statybos atliekas ir gruntą greta ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir atstatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reljefą į prieš tai buvusią padėtį bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2016 metų pavasarį įrengė nekokybišką nuotekų kanalizaciją, kuri yra prie pat ieškovės namo langų ir įėjimo į namą bei skleidžia nemalonų kvapą. Atsakovas įrengdamas nuotekų kanalizaciją pažeidė sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių 60, 69(1) punktų nuostatas. Atsakovas į savo žemės sklypą, nepaisydamas ieškovės prieštaravimų, atvežė ir išpylė statybos atliekas/gruntą (ieškovės manymu - daugiau nei 50 sunkiasvorės transporto priemonės iškrovimų). Paskleidžiant gruntą ir statybines atliekas buvo pakeistos reljefo formos, o šie darbai atlikti neturint nei projekto, nei leidimo, nei suderinimo su ieškove. Be to, nepaisydamas ieškovės prieštaravimų ir nesutikimo, prie pat ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos pakėlė žemės lygį maždaug nuo 30 iki 70 cm. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Žemės įstatymo 21 str. 2, 7 punktų, Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 4 d. 2, 3 punktų nuostatas, dirbtinai pakeisdamas žemės sklypo reljefą pažeidė Žemės įstatymo 21 str. 2, 5, 7, 11 punktų, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 punkto, 22 str. 4 d. 2, 3 punktų, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Dėl šių atsakovo nuosavybės teise priklausančio sklypo reljefo pakeitimo atsirado šlaitas į ieškovei priklausančio žemės sklypo pusę ir ieškovei priklausantis žemės sklypas atsidūrė nuolydyje (aukštis nuo 0,30 m iki 1,0 m). Dėl šių priežasčių pavasarį (tirpstant sniegui), kitu metų laiku esant krituliams, ieškovei priklausančiame žemės sklype gali atsirasti vandens sankaupos ir gresia žala, kadangi sumažėja ieškovei priklausančio žemės sklypo vertingosios savybės, gali būti sunaikinti auginami sodiniai, dėl pakelto grunto vanduo subėga į ieškovės sklypą, kuriame yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas, jame kaupiasi papildoma drėgmė, laikosi ilgesnį laiką ir dėl to kenkia tiek sklypui, tiek jo statiniams. Dėl nekokybiškai ir neteisingai įrengtos kanalizacijos, kuri skleidžia nemalonius kvapus, pablogėjo ieškovės gyvenimo sąlygos, nes ieškovė dėl kvapo diskomforto negali būti atidariusi durų bei langų bei būti kieme arba verandoje, ypač šiltuoju metų laiku.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti (e.b.l. 47-50). Atsiliepime nurodo, kad atsakovas į savo nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą gruntą atsivežė siekiant paaukštinti žemės sklypą, o akmenys esantys grunte naudotini atraminės sienelės tarp kaimyninio sklypo statybai, sienelės būtinumas šiuo atveju iškilo, nes paaukštinus sklype susidarė 20-30 cm aukščių skirtumas tarp kaimyninio žemės sklypo. Valymo įrenginio įrengimas, grunto atvežimas bei šulinio įrengimas yra teisėti, t.y. nebuvo pažeistos įstatymų ar poįstatyminių aktų normos bei nepažeidžiantys ieškovės teisių.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovas bei jo atstovai su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovui 2016-04-04 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0555 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jame esančiu priklausiniu 78,87 kv.m bendro ploto sodo namu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei kitais inžinieriniais statiniais – lauko tualetu, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 11-12).
Ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0551 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jame esančiu 51,72 kv.m. sodo pastatu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pirtimi, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 37-39).
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir jiems nuosavybės teise priklausantys sodo sklypai yra šalia vienas kito.
Iš į bylą pateikto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-07 valdybos susirinkimo protokolo nustatyta, kad bendrijos valdyba nagrinėjo ieškovės skundą dėl ne pagal taisykles bei nesilaikant statybos reikalavimų įrengtos nuotekų šalinimo sistemos bei atsakovo sklypo paaukštinimui atvežto grunto (e.b.l. 10).
Į bylą pateiktas antstolio I. G. 2016-10-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-16-1721, kuriame konstatuota, kad 2016-10-07 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad gretimame, (duomenys neskelbtini), sklype sumontuota kanalizacijos bačka, sklypas sukeltas užvežant gruntą, kuriame matomi statybinių atliekų likučiai (e.b.l. 13-19).
Į bylą pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-09-26 raštas „Dėl nuotekų valymo įrenginių (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad skyrius, tirdamas ieškovės pranešimą dėl atsakovui priklausančiame žemės sklype įrengto valymo įrengimo, atliko faktinį duomenų patikrinimą vietoje bei jo metu nustatė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype pastatytas buitinių nuotekų valymo įrenginys FEL - 4 bei įrengti nuotekų tinklai (skersmuo -110 mm) (e.b.l. 34-35).
Į bylą pateiktas antstolio A. B. 2017-03-29 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/17/16, kuriame konstatuota, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra sumontuoti vandens valymo įrenginiai, įrenginio dangtis yra apie vienas metras nuo ieškovės sklypo pamato, valymo įrenginys yra įkastas į žemę ir yra platėjantis, atkasus dalį grunto ir pamatavus atstumą nuo įrenginio krašto iki aukščiau minėto pamato yra 80 centimetrų atstumas, šiek tiek žemiau žemėje yra sumontuotas dar vienas šulinys, atstumas nuo sklypo ribos iki matomo dangčio yra apie 95 centimentrai, atkasus dalį grunto pasiektas po žeme esantis šio šulinio betoninis dangtis, atstumas nuo jo iki žemės sklypo ribos yra apie 85 centimetrai (e.b.l. 148-154).
Byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas svininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 staripsnio 6 dalyje nustatyta, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punkto nuostatomis atsakovo sklype įrengti valymo įrenginiai laikytini inžinieriniais tinklais, tai yra statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktas apibrėžia inžinierinių statinių sąvoką tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
Taigi akivaizdu, kad atsakovo sklype įrengtų inžinierinių statinių, tai yra inžinierinių tinklų įrengimui, taikytinas Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kad jie turi būti įrengti – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Į bylą pateiktas antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovo žemės sklype įrengti valymo įrengimai neišlaikant aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad įrengiant valymo įrengimus buvo gautas ieškovės sutikimas.
Ieškovė nurodo, kad jos teisės yra pažeidžiamos, kadangi atsakovas įrengė nekokybišką valymo įrenginį, kuris skleidžia nemalonų kvapą dėl ko iš esmės pablogėjo jos gyvenimo kokybė bei jos sveikata. Ji dėl savo sveikatos būklės persikėlė gyventi į sodą, kadangi jai yra reikalingas švarus oras, o atsakovo valymo įrenginys įrengtas visai šalia jos žemės sklypo, prie jos įėjimo į namą bei jų terasos. Dėl įrenginio skleidžiamo blogo kvapo ji negali name atidaryti langų bei būti lauko terasoje. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis patvirtino, kad atsakovas įrengdamas valymo įrengimus ant sodo sklypo ribos jo leidimo neprašė. Valymo įrenginys pastoviai skleidžia blogą kanalizacijos kvapą. Kvapas yra pastovus, jis sumažėja tik pasikeitus vėjo krypčiai. Liudytoja apklausta sodininkų bendrijos narė A. J. nurodė, kad atėjus prie ieškovės vartų jaučiasi kanalizacijos kvapas, pas kaimynę net nemalonu užeiti. Liudytoju apklaustas bendrijos valdybos pirmininkas P. D. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad jam, kaip kaimynystėj gyvenančiam, irgi teko jausti blogą kvapą, jis gyvena apie 100 metrų atstumu nuo šalių. Valymo įrenginiai įrengti visai šalia ieškovės namų, prie jos įėjimo į namą bei terasos, mano, kad atsakovas pasielgė labai nekaimyniškai, kadangi galėjo statyti visai kitoje pusėje, o ne tiesiai prie ieškovės durų. Pačiam atsakovui į tą pusę neišeina jokie langai. Jo įėjimas į namą yra iš kitos pusės.
Ieškovės sveikatos būklę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai iš kurių nustatyta, kad ji yra darbinga tik 35 procentais, ieškovei yra diagnozuotas kairiojo skilvelio nepakankamumas, turi širdies vožtuvo protezą (e.b.l. 133-136, 171-174).
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006-09-11 įsakymu Nr. D1-412 „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentavimo patvirtinimo“ 4.6 punkte nustatyta, kad nuotekų valymo įrenginiai turi būti suprojektuoti ir pastatyti/sumontuoti taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas kvapų sklidimas (parenkamos mažiau orą teršiančios nuotekų valymo technologijos ir įranga, susidarantis dumblas kuo labiau stabilizuojamas/mineralizuojamas, įdiegtos ir naudojamos priemonės oro taršai mažinti, pvz., uždengiami/uždari valymo įrenginiai, uždaros dumblo tvarkymo sistemos, kvapus sugeriantys oro filtrai ar pan.
Minėtos tvarkos 5 punkte nustatyta, kad naujai projektuojami/statomi/gaminami nuotekų valymo įrenginiai ir (arba) atskiri jų elementai turi atitikti galiojančias technines specifikacijas ir nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tvarkos 28 punkte nustatyta, kad už tinkamą nuotekų valymo įrenginių naudojimą atsako įrenginių valdytojas. 31 punktas nustato, kad jeigu nuotekų valymo įrenginių savininkas yra vienas fizinis asmuo (pvz., vienbučio gyvenamojo namo valymo įrenginiai), jis turi turėti įrenginių tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu.
Į bylą atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo sklype įrengti valymo įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus, galiojančias technines specifikacijas yra išduotas jų kokybės sertifikatas, nepateikė įrodymų, kad jis turi įrenginio tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu.
Teismo posėdžio metu atsakovas net negalėjo nurodyti, kokia įmonė jam įrengė valymo įrenginius ir nors buvo įsipareigojęs pateikti į bylą įrenginio atitikties sertifikatą bei kitus jo įsigijimo dokumentus, tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas savo žemės sklype, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų įrengė nekokybišką, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį valymo įrenginį, kuris skleisdamas blogą kvapą pažeidžia ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės teises, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti buitinių nuotekų valymo įrenginį FEL-4, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
Vertinant ieškovės pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos atliekas ir gruntą greta ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir atstatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reljefą į prieš tai buvusią padėtį, pažymėtina, kad ieškovė iš esmės nepagrindė, kad ieškovas atsiveždamas į savo žemę papildomo grunto pakėlė savo sklypo lygį nuo 30 cm iki 1 metro. Pažymėtina, kad atsakovas sutikdamas su ieškovės pozicija, kad dėl jo žemės sklype atvežto papildomo grunto susidarė skirtumas, tačiau tas skirtumas siekia tik 0,2 – 0,3 metro bei siekdamas, kad vanduo nepatektų į ieškovės žemės sklypą sodininkų bendrijos valdybai buvo įsipareigojęs įrengti atraminę sienutę, ką bylos nagrinėjimo metu iš esmės ir padarė (e.b.l. 158-161). Iš rašytinės bylos medžiagos bei atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas sodo sklypą su jame esančiu namu įsigijo tik 2016 metais, namas buvo neįrengtas teritorija nesutvarkyta, atsakovas nurodė, kad jis dėl piniginių lėšų stokos viską įsirenginėja savo rankomis, todėl akivaizdu, kad teritorijos gerbūvis negali būti sutvarkytas taip greitai. Teismas netruri pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais siekia pakenkti ieškovės interesams ar kelti grėsmę jos bei jos turto saugumui. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. D., kuris yra sodininkų bendrijos pirmininkas, nurodė, kad atsakovas į savo sklypą atsivežė gruntą, siekdamas pakelti savo sklypo lygį iki kelio, kadangi jo sklypas buvo nuožulnus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kad žemės sklypo reljefo suformavimui būtų ruošiami projektai, kurie turėtų būti derinami su kaimyninio žemės sklypo savininku.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 82 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė byloje patyrė 680 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti ir išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų) ieškovei iš atsakovo priteistina 381 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas šioje byloje patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovui iš ieškovės priteistina 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 1,45 Eur, todėl jos valstybės naudai nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pašalinti buitinių nuotekų valymo įrenginį FEL-4, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.