Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. P. 2018 m. spalio 28 d., 6 val. 25 min. Baltijos g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,50 promilių etilo alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 27-28 d. naktį bare, esančiame netoli namų, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 5-6 bokalus alaus. Po to su draugu mašinoje išgėrė butelį degtinės. Suprato, kad jam reikia eiti namo, bet jis sugalvojo pavairuoti automobilį. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, pirktas už jo lėšas. Tikslo kažkur važiuoti nebuvo, pavažiavo gal 10 metrų ir pamatęs pareigūnus sustojo. Žino, kad negalėjo vairuoti neblaivus. Su jam nustatytu 2,50 promilių etilo alkoholio kiekiu kraujyje sutinka. Jam nekyla abejonių dėl liudytojos I. B. parodymų, kur ji nurodė, kad į klausimą, kur ketina važiuoti, jis atsakė, kad nori pavežti draugą. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą O. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo metu jis gyvena su mama jos bute, jų santykiai geri, jis klauso mamos. Mama šiuo metu nedarbinga, pensininkė, ji gauna apie 300 eurų pensiją. Jis prisideda prie buto išlaikymo, jį paremontuoja. Jis gailisi dėl nusikaltimo padarymo, daugiau niekada neblaivus nevairuos automobilio. Jo pajamos yra apie 700 eurų. Automobilį pirko už sutaupytus pinigus, paėmęs banko paskolą jį kapitaliai suremontavo, todėl nenori, kad automobilis būtų konfiskuotas, geriau norėtų , kad būtų konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nes jis kito tokio automobilio, kai bus jam sugrąžintos teisės, nebeturės lėšų nusipirkti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-Iš VšĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra T. P. (b. l. 27).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis T. P. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad T. P. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Dėl

prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo T. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo motinos O. P. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. O. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sūnus T. P. gyvena kartu su ja. Sūnus klauso ir jos, ir savo tėvo. Namuose jis alkoholį vartoja tik per šventes. Nepateisina sūnaus poelgio, kad vairavo neblaivus, anksčiau to nėra buvę. Mano, kad sūnus daugiau nenusikals. T. P. dirba gamykloje, lieja kelio ženklus. Prašo skirti ją laiduotoja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl T. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis T. P. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 73), nebaustas administracine tvarka (b. l. 74), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis T. P. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 80), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 78), dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 11).

Bylos duomenys patvirtina, jog O. P., kaltinamojo motina, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 135, 136). Su kaltinamuoju T. P. ji kartu gyvena, sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad O. P. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui T. P. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant O. P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato motinos O. P. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

V. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad T. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus T. P. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, kad jis nusikalto pirmą kartą, vairuodamas neblaivus nesukėlė eismo įvykio, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju T. P. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad T. P. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso T. P. (b. l. 38). Pagal VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio vertė yra 21(duomenys neskelbtini) eurų (kaina be PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o tai reiškia, kad jokia bausmė jai neskirtina, automobilio konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, turėtų būti konfiskuotinas. Kaltinamasis nurodė, kad jis už sutaupytas lėšas nusipirktą automobilį labai pagerino, jį kapitaliai suremontavo, tam ėmė banko paskolą, toliau, sugrąžinus teisę vairuoti automobilį, daugiau niekada nevairuos būdamas neblaivus, automobiliu norės ir toliau naudotis, norėtų, kad geriau būtų jei automobilio nekonfiskuotų, o būtų išieškota jo vertę atitinkanti pinigų suma. Tai įvertinęs teismas mano, kad automobilio konfiskuoti netikslinga, todėl nusprendžia išieškoti konfiskuotino turto - automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, yra 21(duomenys neskelbtini) eurai (kaina be PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Kaltinamojo T. P. vairuotojo pažymėjimas, esantis voke (b. l. 145), perduotinas VĮ „Regitra“, kartu šiai įstaigai pranešant apie T. P. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

2018 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo T. P. automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir automobilis grąžintinas savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

T. P. perduoti laiduotojos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti T. P. tris baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 28 d.;

- skirti 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą);

- išieškoti iš kaltinamojo T. P. automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią sumą - 21(duomenys neskelbtini) Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

„Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervedamos į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esantį T. P. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, šią įstaigą informuojant apie specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą T. P. 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui.

2018 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir automobilį grąžinti savininkui.

Išaiškinti T. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai O. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.