Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nuotoliniu būdu pareiškėjai G. R., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti dovanojimo sutartį atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų Civilinio kodekso įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nuostatų tikslais. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Spręsdamas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys).

Teismui ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėja yra V. S. Č. ir A. P. Č. dukra ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). A. P. Č. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). A. P. Č. įstatyminė įpėdinė pagal turto apyrašą yra pareiškėja (2019 m. liepos 17 d. Mažeikių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės liudijimas). Pareiškėja nurodė, kad palikimo turto sudėtį sudaro nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis namo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio teisinė registracija nėra atlikta. Turtas įgytas 1974 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu, kuria J. Č. padovanojo savo sūnui A. P. Č. nebaigtą statyti (atlikta 61 proc. statybos darbų) medinį gyvenamąjį namą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (kvartalas – 81, sklypas – 17). Iš pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad dovanotam nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui, plane pažymėtam 1A1m, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant bylos duomenis matyti, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas realiai, jis nebuvo apsimestinis, dovanojimo sutartis patvirtinta notaro. Minėtas turtas buvo perduotas A. P. Č. nuo sandorio sudarymo momento, padovanotą nebaigtą statyti pastatą palikėjas baigė statyti, taip pat pastatė ir ūkinį pastatą, faktiškai ir nepertraukiamai juos valdė kaip savo iki mirties, turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Teismui aiškinantis aplinkybes dėl sudaryto sandorio neįregistravimo sutartyje nurodytoje turto registravimo įstaigoje buvo nustatyta, kad dėl turto įgijėjo A. P. Č. išsilavinimo stokos (jis buvo baigęs tik 4 klases), asmeniui neturint teisinių žinių ir nesuprantant sutarties įregistravimo svarbos – teisinių pasekmių, dovanojimo sutartis nebuvo įregistruota per tris mėnesius, tačiau nekyla abejonių, kad sandoris atitiko šalių valią, pareiškėjos tėvas priėmė dovanojamą turtą ir juo rūpinosi, pabaigė jį statyti ir jame faktiškai gyveno.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atsiliepimą, sutarties stabilumo principą, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principus lemiančius, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, o kaip jau teismo minėta šalių valiai, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto 1974 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas dovanojimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjos tėvas A. P. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)) sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningas jo įgijėjas. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjos prašomo termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, kuriems minėtas turtas galėtų priklausyti.

Vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 177, 178, 185, 578 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti A. P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sudarytą 1974 m. vasario 26 d. sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią Č. J., J. dovanojo Č. A. P., J. nebaigtą statyti (atlikta 61 proc. statybos darbų) medinį gyvenamąjį namą su rūsiu 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 65,36 m² bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (kvartalas – 81, sklypas – 17).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.