Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. Z., jo įgaliotam atstovui advokatui V. K., institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovams J. C. ir J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. skundą dėl Aplinkos pasaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-499-2021 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. Aplinkos pasaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) viršininko J. J. 2021 m. vasario 9 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-499-2021 (toliau – Nutarimas) nubaustas įspėjimu už tai, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) miške, medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuojamos medžioklės metu, kurios vadovas buvo A. Z., neužtikrino medžioklės vadovo pareigų, neorganizavo sužeisto žvėries paieškos. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės), patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 24.15 punktą, kuriame nustatyta, kad medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 1 dalyje (Administracinio nusižengimo bylos lapas (toliau – B. l.) 61-63).

A. Z. nesutinka su Nutarimu, jis pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad nors ir Institucija 2021 m. vasario 9 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas pagrindu panaikinimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko 2020 m. spalio 12 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas bei panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl sprendimo pakeisti 2020 m. spalio 12 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, tačiau iš esmės šiame skundžiamame 2021 m. vasario 9 d. Institucijos nutarime buvo tik formaliai perrašytas ankstesnių nutarimų turinys. Iš esmės Institucija, priimdama naują nutarimą, nenurodė ir netyrė jokių naujų aplinkybių dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, todėl visiškai neaišku, dėl kokių motyvų šie ankstesni nutarimai buvo panaikinti. ANK 625 straipsnis numato, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti priimtą skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnio nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą, išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Iš 2021 m. vasario 9 d. priimto nutarimo visiškai neaišku, kokioje dalyje ir kokioje apimtyje Aplinkos apsaugos departamentas sutiko su jo pirminiu skundu, kokie yra tokio sutikimo motyvai bei argumentai ir pan. Todėl šiame nutarime turėjo būti nurodoma, kodėl institucija iš dalies sutinka su jo skundu ir dėl kokių motyvų bei aplinkybių panaikina ankstesnius nutarimus (ANK 625 straipsnis). Dėl šios priežasties (kad nutarimas yra be motyvų) 2021 m. vasario 9 d. Aplinkos apsaugos departamento nutarimas turėtų būti panaikintas. Pažymėjo, kad šiame nutarime yra tik deklaratyviai nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) miške, medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamos medžioklės metu jis neužtikrino medžioklės vadovo pareigų, neorganizavo sužeisto žvėries paieškos. Medžioklės taisyklės numato, kad medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklės metu sužeistų žvėrių paiešką (24.15 p.). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šios medžioklės metu nebuvo sužeistas joks žvėris. Kaip matyti iš apklaustų medžiotojų, dalyvavusių šioje 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklėje, paaiškinimų, tos dienos vakarą medžiotojas D. R. šovė į elnio patiną, bet nepataikė. D. R. pranešus, kad jis šovė į elnio patiną, jis informavo visus tą dieną medžiojusius medžiotojus, kad medžioklė yra nutraukiama, kol bus išsiaiškinta, ar D. R. pataikė į žvėrį. Tiek po šūvio, tiek kitos dienos ryte šis medžiotojas kartu su S. B. ir M. R. jo nurodymu dar ieškojo šauto žvėries, siekiant įsitikinti, ar į jį pataikė, ar ne, tačiau jo nerado. Apklaustas Aplinkos apsaugos departamente D. R. nurodė, kad į šį žvėrį jis šovė, tačiau nepataikė. Įsitikinus, kad šis žvėris nebuvo sužeistas (neradus sužeidimo žymių ir pėdsakų), jo paieška buvo nutraukta. Nutarime nurodoma, kad jis neorganizavo sužeisto žvėries paieškos, tačiau pareigūnas, surašęs šį nutarimą, pats sau prieštarauja, nes jis iš viso šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatė aplinkybės, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės metu žvėris buvo sužeistas ir kas jį sužeidė. Todėl tik nustačius aplinkybes, kad būtent šios medžioklės metu žvėris buvo sužeistas ir nustačius, kas jį sužeidė, būtų galima spręsti apie netinkamą sužeisto žvėries paieškos organizavimą. Juo labiau, kad Institucija šį įvykį dėl galimai nušauto elnio tyrė ir 2020 m. balandžio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo dėl galimai sumedžioto elnio administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Šiame nutarime nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta, kad konkretus asmuo sumedžiojo elnią (duomenys neskelbtini) miške. Po šūvio 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare ir 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte D. R. elnio ieškojo, tačiau nei nušauto elnio, nei kraujo nerado. Įrodymų, kad vakarinės medžioklės metu D. R. ar kiti medžioklėje dalyvavę asmenys būtų sumedžioję elnio patiną, nerasta. Tačiau, nežiūrint į tai, Institucija, prieštaraudama ankščiau nustatytoms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos įsiteisėjusiu tos pačios Institucijos nutarimu, padarė išvadą, kad buvo sumedžiotas elnias, o jis neva tai netinkamai organizavo jo paiešką, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, todėl jis jokių Medžioklės taisyklių reikalavimų nepažeidė ir todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta (skundo b. l. 23-25).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Z. paaiškino, kad jis 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo paskirtas medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, organizavo medžioklę (duomenys neskelbtini) miške, kurioje dalyvavo apie 10 medžiotojų, kurių dalis medžiojo elnią, kita dalis - bebrą. R. apie pirmą šūvį jo neinformavo, apie antrą šūvį irgi uždelsė informuoti jį, kaip vadovą. Šūvis buvo 20.00 val., o tik 20.09 min. gavo iš R. žinutę apie šūvį. R. nesakė, kad jis sužeidė žvėrį, tik parašė ,,šoviau, einam žiūrėt“. Jis pats pirmo šūvio negirdėjo, apie jį informavo kitas medžiotojas. Antrą šūvį girdėjo ir pats. Medžiotojas apie paleistą šūvį privalo nedelsiant informuoti vadovą. Medžiotojų, kurie medžiojo bebrą, neinformavo apie paiešką, o tuos, kurie medžiojo elnią, visus informavo sms žinute: ,,D. R. šovė tauriojo elnio patiną, nešaukit“. Medžiotojams rašė tik kad R. šovė į elnią, tikrai nerašė, kad jį sužeidė. D. R. parašė jam sms žinutę, kad šovė į elnio patiną, tuomet jis paskambino R., liepė ieškoti kartu su L., sakė, kad prisijungs ir jis, pats į tą vietą atvažiavo su S. Ž. po valandos, apie 21.30 val., prie kelio paliko automobilį ir ėjo link tos vietos, kur jie medžiojo, sutiko S. B., paklausė, kur jie, šis sakė, kad ieško, paklausė, kodėl neieško jis, šis atsakė, kad jie nepasiklystų, o jeigu pasiklys, kad galėtų juos pašaukti. B. sutiko už maždaug 150 metrų nuo rugsėjo 19 d. rastos pašautos eglutės. Mano, kad medžiotojai galėjo tą vietą pastebėti, nes elnias labai smirda rujos metu, be to, medžiotojai turėjo termovizorių, todėl galėjo jį pamatyti. B. girdint paskambino D. R., paklausė, kaip sekasi, šis atsakė, kad jau pareina, nes neranda nei kraujo, nei pėdsakų. Pasakė, kad jei jie nieko neranda, tai ir jis grįžta prie mašinų. Grįžęs R. atsinešė eglės viršūnę ir pasakė: ,,va, kas krito“. Jei medžiotojai būtų aptikę kraujo pėdsakų, jie būtų tęsę paiešką toliau, bet kai jie pasakė, kad jokių pėdsakų nėra, nieko daugiau ir nedarė. Tuomet jis pasakė, kad elnias – stambus žvėris ir reikėtų rytoj ryte paieškoti, jie sutiko. M. R. (D. R. sūnus) pasakė, kad naktį lis ir nulis pėdsakus. Rugsėjo 18 d. manė, kad nebuvo sužeistas žvėris, todėl daugiau jo neieškojo. J. V. kitą dieną turėjo vykdyti medžioklę, todėl R. su V. susitarė, kad jie dar paieškos. Kitą dieną V. laukė R. pranešimo, kad jau einam ieškoti, bet nesulaukė. Kitos dienos rytą D. R. parašė jam žinutę, kad ieškojo, bet nieko nerado. Teigė, kad jis iš anksto neplanavo kitos dienos medžioklės, bet taip išėjo, kad medžiojo ir kitą dieną, nors buvo ne vadovas. Kitą dieną vykdoma medžioklė ieškantiems medžiotojams nekėlė jokio pavojaus, nes miškas ilgas ir jie medžiojo visai kitoje vietoje, nei buvo ieškoma žvėries. Kitos dienos – rugsėjo 19 d. - popietę jis nusprendė dar kartą patikrinti tą vietą, kilus įtarimų ir nepasitikėjimo, kad jie ieškojo žvėries be šautuvų, todėl su J. V. vaikščiojo toje vietoje, norėdamas patikrinti, ar tikrai nebuvo sužeistas žvėris, ir rado žvėries išgulėtą vietą, išdoroto žvėries pėdsakus: kraujo krešulius, riebalus ir kt., tada su J. iškvietė klubo prezidentą, valdybą ir aplinkosaugą, kuri pradėjo tyrimą. Po to rado ir nušautą eglutės viršūnę už 7-8 metrų, joje buvo ir kulkos skeveldra. Nežino, ar rado išdorotą būtent R. sužeistą žvėrį, ar kitą. Rugsėjo 18 d. nebuvo nustatyta, kad būtų sužeistas žvėris, nes medžiotojai jį įtikino, kad į elnią nepataikė. Aplinkosauga atliko tyrimą dėl rasto žvėries liekanų, ji nenustatė, kad žvėrį sumedžiojo jie. Mano, kad padarė viską, kas jam priklauso, organizuojant sužeisto gyvūno paiešką. Būrelyje yra nesutarimų, kurie prasidėjo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės, nes 4 asmenys, kurie galimai nuslėpė elnią, nors aplinkosauga to nenustatė, klube ėmė kelti erzelį, chaosą, ieškoti kaltų, todėl juos iš klubo pašalino, nes jie kenkia klubo atmosferai. Dar iki dabar vyksta teisminiai ginčai dėl jų pašalinimo iš klubo. Prašo bylą nutraukti, nes žvėris nebuvo sužeistas. Medžiotojai jį įtikino, kad paiešką reikia nutraukti, o jis, pasikliaudamas jais, nutraukė paiešką.

Pareiškėjo A. Z. įgaliotas atstovas advokatas V. K. paaiškino, kad šis nutarimas yra trečias, kuris yra surašytas A. Z., jis kaltinamas medžioklės taisyklių pažeidimu – neorganizavimu medžioklės metu sužeisto žvėries paieškos. Mano, kad Z., organizuodamas paiešką, padarė daugiau nei jam priklauso. Rugsėjo 18 d., būdamas vadovu, jis iš karto telefonu davė R. nurodymą ieškoti sužeisto žvėries, kurio paiešką vykdė 4 asmenys: M. ir D. R., L. ir B.. Z. pats atvyko į tą vietą, patikėjo tų asmenų paaiškinimas, kad niekas nebuvo sužeistas, tačiau kadangi elnias - stambus žvėris pasiūlė atvykti ieškoti ir kitą dieną. Buvo pats atvykęs kitą dieną ir rado išdoroto žvėries liekanas. Šias aplinkybes Aplinkos apsaugos departamentas tyrė pusę metų ir 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu nustatė, kad nei R., nei kas kitas iš dalyvavusių medžioklėje nesužeidė jokio žvėries ir jo nesumedžiojo. Institucija konstatavo, kad medžioklės metu nebuvo sužeistas joks žvėris, tačiau dabar medžioklės vadovą siekia nubausti už tai, kad jis neorganizavo sužeisto žvėries paieškos. Buvo rastos tik elnio liekanos, tačiau kas ir kada tą žvėrį sumedžiojo ir išdorojo, nenustatyta. Nurodė, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, kaip medžioklės vadovas turi organizuoti sužeisto žvėries paiešką, nėra jokios nustatytos tvarkos, tai palikta vadovo pasirinkimui. Kiekvienas medžioklės vadovas turi tai nuspręsti pagal esamą situaciją, pagal aplinkybes, kaip tą paiešką atlikti. Jei būtų buvę rasti akivaizdūs sužalojimo požymiai - kraujas, kūno atplaišos, tada gal jau galima pasitelkti ir šunis į paiešką, atsižvelgiant į paros laiką. Po kiekvieno šūvio kiekvienas medžiotojas turi įsitikinti, ar tikrai niekas nebuvo sužeista. R. tuo įsitikino, atnešdamas nukirstą eglutės viršūnę, tai patvirtino, kad pataikė į eglutę, o ne į žvėrį. Z. ne tik davė nurodymus dėl paieškos, bet pats aktyviai dalyvavo paieškoje. Medžioklė vyko iki vėlumos, todėl Z. R. pasiūlė ir kitos dienos ryte paieškoti, bet R. ir ryte jį informavo, kad nieko nerado. Z. ir pats kitos dienos vakare nuvyko į tą vietą patikrinti. Pažymėjo, kad Institucijos nutarime nenurodyta, kuo tas netinkamas paieškos organizavimas pasireiškė, ko Z. neatliko ir ką jis turėjo atlikti, į nutarimą įrašyti tik Medžioklės taisyklių punktą, kuris neva pažeistas, nepakanka. Žvėries paieškoje dalyvavo 6 medžiotojai iš 10 dalyvavusių medžioklėje. Objektyvių duomenų, kad išdorotas žvėris yra būtent tas, kurio liekanos rastos, nėra, yra tik prielaidos. Kad tai išsiaiškinti, buvo kreiptasi į AAD, kuris nustatė, kad tie asmenys nesumedžiojo žvėries. Šioje situacijoje mato departamento atstovų munduro garbės gynimą, nes jie nesugebėjo įrodyti, kas sumedžiojo stambų kanopinį žvėrį, tyrė pusę metų ir nenustatė. Minėtame nutarime nėra užsiminta, kad galimai kažkas iš medžioklėje dalyvavusių asmenų galėjo elnią sumedžioti, atvirkščiai, nutarime nurodoma, kad įrodymų, kas ir kada nulėmė žvėries liekanų atsiradimą, nenustatyta. Prielaidų galima daryti įvairių, tačiau įrodymų, kad tą dieną buvo sužeistas žvėris, nėra, todėl absurdiškas kaltinimas yra kad Z. neorganizavo nesužeisto žvėries paieškos. Asmens kaltė turi būti neginčijamai įrodyta, o prielaidomis ir spėliojimais remtis negalima. Negalima bausti už tai, kad neorganizavo paieškos, kai jis padarė viską, kas numatyta pagal Medžioklės taisykles. Net jei paieška būtų buvusi ir nevykdyta, administracinė byla turi būti nutraukta, nes nebuvo nustatyta, kad medžioklėje buvo sužeistas žvėris. Prašo skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė A. Z. skundą dėl Nutarimo atmesti, nurodė, kad nesutiktina su A. Z. skunde išdėstyta pozicija, kad iš skundžiamo Nutarimo turinio visiškai neaišku, dėl kokių motyvų buvo panaikintas Departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko 2020 m. spalio 12 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas bei panaikintas Departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimas dėl sprendimo pakeisti 2020 m. spalio 12 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad Departamentas, gavęs 2020 m. spalio 30 d. A. Z. skundą dėl Departamento 2020 m. spalio 12 d. Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pasinaudodamas ANK 625 straipsnyje suteiktomis teisėmis, 2020 m. lapkričio 9 d. priėmė naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, kuriame nurodė, kad su A. Z. skundu sutinkanti iš dalies, t. y. sutiko dėl to, kad 2020 m. spalio 12 d. Nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas nėra nurodyta, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus jis pažeidė, tačiau nesutiko su kita skundo dalimi, kad nebuvo sužeistas joks žvėris. Taip pat iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad minėti nutarimai buvo panaikinti atsižvelgiant į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-175-7912020 ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-180-791/2020, kadangi, kaip konstatavo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, Departamentas, priimdamas 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl sprendimo pakeisti 2020 m. spalio 12 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nesivadovavo imperatyviomis ANK 625 straipsnio nuostatomis, nepriėmė sprendimo panaikinti skundžiamą 2020 m. spalio 12 d. nutarimą bei nepriėmė naujo nutarimo atitinkančio ANK 618 straipsnio reikalavimus jo turiniui ir formai. Departamentas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis ir tai, kad iš dalies sutinka su A. Z. 2020 m. spalio 30 d. skundu dėl 2020 m. spalio 12 d. Departamento nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, dalyje, kad minėtame Departamento 2020 m. spalio 12 d. nutarime nėra nurodyta, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus pažeidė A. Z., vadovaudamasis ANK 625 straipsnio nuostatomis ir netaikydamas ANK 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, 2021 m. vasario 9 d. priėmė naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, kuriuo panaikino Departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko 2020 m. spalio 12 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir Departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl sprendimo pakeisti 2020 m. spalio 12 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.

Taip pat su A. Z. skundu nesutiko dar ir dėl to, kad, kaip nurodo A. Z., iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) miške, medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) organizuojamos medžioklės metu, kurios vadovas buvo A. Z., nebuvo sužeistas joks žvėris. Priešingai nei nurodo A. Z., iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamos medžioklės metu medžiotojas D. R. du kartus šovė į tauriojo elnio patiną ir įtardamas, kad žvėris sužeistas, apie tai nedelsiant informavo medžioklės vadovą A. Z. ir pradėjo ieškoti sužeisto žvėries. Apie 2019 m. rugsėjo 18 d. sužeistą tauriojo elnio patiną buvo žinoma ir kitiems tą dieną medžioklėje dalyvavusiems medžiotojams ir tuo labiau medžioklės vadovui A. Z., kuris kai kuriuos medžiotojus apie sužeistą žvėrį informavo SMS žinute ar skambučiu (A. V., S. Ž., G. T.). Tai, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės metu buvo sužeistas tauriojo elnio patinas, 2020 m. rugsėjo 17 d. savo paaiškinime pripažįsta ir A. Z., kuris teigia, kad apie sužeistą elnio patiną nedelsiant informavo visus tos dienos medžioklėje dalyvavusius medžiotojus, organizavo sužeisto žvėries paiešką 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare ir 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte. Svarbu pažymėti ir tai, kad Departamentui atliekant tyrimą kitoje administracinio nusižengimo byloje dėl 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“ vykusios medžioklės, A. Z. 2019 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime nurodė, kad apžiūrint šūvio vietą buvo rasta kraujo, mėsos gabaliukų, kraujo krešulių, kas patvirtina, kad žvėris buvo sužeistas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.15 punktas įpareigoja medžioklės vadovą organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Medžioklės taisyklių 71.8 punkte nurodoma „ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams. Sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sužeisto žvėries paiešką D. R., P. L. pradėjo, parašę A. Z. žinutę, kad sužeidė žvėrį ir eina ieškoti, tačiau pritarimo iš medžioklės vadovo negavo. A. Z. informavo kai kuriuos tos dienos medžioklėje dalyvavusius medžiotojus apie sužeistą žvėrį, tačiau neorganizavo žvėries paieškos, neinformavo paiešką vykdančių medžiotojų D. R. ir P. L., kurioje vietoje medžioja kiti medžiotojai, kas sukėlė realią grėsmę paiešką vykdantiems asmenims. Be to, 2019 m. rugsėjo 19 d. A. Z. žinojo, kad D. R. su kitais medžiotojais toliau vykdys iš vakaro sužeisto tauriojo elnio patino paiešką, kurioje pats nedalyvavo, tačiau dalyvavo 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte organizuojamoje medžioklėje, kuri vyko tame pačiame miške, kur D. R. su kitais medžiotojais vykdė sužeisto žvėries paiešką. Apie vykdomą medžioklę nebuvo pranešta paiešką vykdantiems žmonėms, kurie negalėjo žinoti, kur yra medžioklėje dalyvaujantys asmenys, tuo sukeliant grėsmę žvėries ieškantiems medžiotojams ir pažeidžiant saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad A. Z. neorganizavo 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės metu sužeisto žvėries paieškos, tokia veika pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.15 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą už kurį atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje. Todėl Institucijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo Institucijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AN-AAD-ANRJM-499-2021 palikti nepakeistą ir A. Z. skundo netenkinti (skundo b. l. 32-35).

Institucijos atstovas J. J. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, paaiškino, kad skunde A. Z. teigė, kad žvėris nebuvo sužeistas, todėl jo ir nereikėjo ieškoti. Iš surinktos medžiagos matyti, kad rugsėjo 18 d. medžioklės metu buvo sužeistas tauriojo elnio patinas, ką savo paaiškinimuose patvirtino ir pats A. Z., kadangi jis kitiems dalyvavusiems tos dienos medžioklėje medžiotojams siuntė žinutes, kad sužeistas tauriojo elnio patinas, ir kad kai kurie medžiotojai jo jau ieško, taip pat su medžiotoju S. Ž. nuvyko į tą vietą, kur kiti medžiotojai vykdė sužeisto žvėries paiešką, pats bendraudamas su R., siūlė, kad sužeisto žvėries paieška būtų vykdoma ir sekančios dienos ryte, taip pat, kad žvėris buvo sužeistas, patvirtina ir A. Z. kitoje byloje rašytas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis pats rado galimai rugsėjo 18 d. medžioklės metu sužeisto tauriojo elnio dorojimo liekanas. Šie faktai įrodo, kad žvėris buvo sužeistas. Rugsėjo 18 d. medžioklės metu, kai gavo iš R. žinutę, kad šis šovė ir kad eina ieškoti žvėries, A. Z. tik dalį medžiotojų perspėjo, kad vykdoma sužeisto žvėries paieška, kai kurie medžiotojai medžioklę nutraukė, kai kurie medžiojo iki 22.00 val. ir ilgiau, kas kėlė ieškančių žvėries medžiotojų saugumui didelę grėsmę. Pats Z. tiesiogiai nedalyvavo sužeisto žvėries paieškoje, nenurodė sužeisto žvėries paieškos maršrutų, sekančią dieną, kai žinojo, kad bus vykdoma rytinė žvėries paieška, ne tik kad pats joje nedalyvavo, bet dalyvavo ir rugsėjo 19 d. rytinėje medžioklėje, neperspėjęs paiešką vykdančių medžiotojų, kas vėlgi sukėlė pavojų jų gyvybei, nes vykdantys paiešką medžiotojai turi žinoti, kur medžioja kiti medžiotojai, o jie net nebuvo informuoti apie rytinę medžioklę. Medžioklės vadovas, gavęs informaciją apie sužeistą žvėrį, pirmiausiai turėtų sustabdyti medžioklę, kad visi medžiotojai įsitrauktų į žvėries paiešką ir kad nebūtų taip, kad vieni ieško, o kiti toliau medžioja, kas yra nesuderinama su saugumu medžioklėje, nes ieškantys medžiotojai nežino, kur medžioja kiti medžiotojai ir ypač tamsiu paros metu medžiojantys medžiotojai ieškantį medžiotoją gali palaikyti žvėrimi. A. Z., organizuodamas sužeisto žvėries paiešką, nemobilizavo visų medžiotojų, kad didesnėmis pajėgomis būtų ieškomas žvėris, jis pranešė tą dieną dalyvavusiems medžioklėje medžiotojams V., Ž. ir T. apie paleistą šūvį, bet jie į žvėries paiešką įtraukti nebuvo, T. ir V. toliau vykdė medžioklę. Pats A. Z. prie žvėries paieškos neprisijungė, dar dalyvavo rytinėje medžioklėje su kitais medžiotojais, tuo keldamas grėsmę ieškančių žvėries medžiotojų gyvybei. Ten, kur buvo paleistas šūvis, medžiojo R., B. ir L.. Žvėries paieškoje dalyvavo B. ir R. bei L.. Vadovaujantis medžiotojų etika, turėjo būti stabdoma medžioklė ir įtraukti į paiešką visi medžiotojai. Jei rugsėjo 18 d. jie būtų suradę žvėrį, tai jo nebūtų reikėję ieškoti rugsėjo 19 d. Mano, kad Z. jau rugsėjo 18 d. žinojo, kad žvėris sužeistas, nes R. jam parašė žinutę, kad sužeistas žvėris ir kad eina ieškoti, po to S. Ž. paaiškinime nurodė, kad Z. pranešė, jog šovė, sužeistas elnio patinas, ir pakvietė Ž. kartu važiuoti ieškoti. V. paaiškinime nurodė, kad Z. jam parašė žinutę, kad R. šovė į elnio patiną ir eina ieškoti sužeisto žvėries. T. irgi savo paaiškinime nurodė, jog iš Z. sužinojo, kad buvo sužeistas žvėris. R. irgi buvo apklaustas, jis paaiškino, kad du kartus šovė, sužeidė ir kad eina ieškoti, jo paaiškinime parašyta, kad žvėris po antro šūvio suklupo, parkrito. Taigi, kad medžioklės metu buvo sužeistas žvėris, įrodymai yra eilės medžiotojų paaiškinimai. Nurodė, kad teisės akto, reglamentuojančio sužeisto gyvūno paieškos organizavimą, nėra, tačiau Medžioklės taisyklės numato, kad ieškoti sužeisto gyvūno galima tik gavus medžioklės vadovo leidimą. R. su L. ėjo ieškoti, o medžioklės vadovo leidimo nebuvo. Jis turėjo būti arba žodinis, susirinkus visiems medžiotojams, arba sms žinute telefonu. Z. nurodymo ieškoti žvėries nedavė tą dieną - rusėjo 18 d., o kitą dieną paieškoje irgi nedalyvavo. R. su L. patys Z. parašė žinutę, kad eina ieškoti. Z. neuždraudė ieškoti žvėries, tačiau galima suprasti, kad jis gal ir nepritarė tai paieškai. Z. nei organizavo paiešką, nei joje pats dalyvavo, jis dalyvavo rytinėje medžioklėje (duomenys neskelbtini) miške. 2020 m. balandžio 14 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas ne jo, su juo nesusipažinęs. Dėl šios medžioklės buvo atliktas tyrimas 2019 m. dėl galimai neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio patino, šiame tyrime buvo Z. paaiškinimas, iš kurio galima spręsti, kad buvo sužeistas žvėris. Šis paaiškinimas buvo duotas 2019 m. rugsėjo 19 d. tyrime, kur R. buvo kaltinamas dėl galimai neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio patino. Z. tik rugsėjo 19 d. rado galimai rugsėjo 18 d. sužeisto tauriojo elnio dorojimo liekanas, todėl pripažino, kad rugsėjo 18 d. Z. negalėjo žinoti, kad elnias buvo tikrai sužeistas. J. Z. rugsėjo 18 d. būtų tinkami vykdęs sužeisto žvėries paiešką, tai tą dieną būtų viskas ir paaiškėję, o jis tos pareigos tinkamai nevykdė. Z. galėjo rasti efektyvesnių būdų organizuoti žvėries paiešką. Šioje byloje nutarimas priimtas tik po ilgo laiko, nes buvo gautas medžiotojo B. skundas dėl netinkami atliktų Z., kaip medžioklės vadovo, veiksmų, todėl tik tada ir buvo pradėtas tyrimas dėl šio nusižengimo. Medžiotojų būrelyje tarp jo narių vyksta teisminiai procesai, smulkmenų nežino.

Institucijos atstovė J. C. teismo posėdyje nurodė, kad L. paaiškinime buvo parašyta, kad ,,mačiau, kaip kažkas krito“. Medžioklės taisyklių 71.8 punktas numato, kad ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams. Sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys, o prieš šūviu pribaigiant sužeistą gyvūną, būtina įsitikinti, kad prie šio gyvūno nesiartina kiti asmenys. Su A. Z. skundu kategoriškai nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. žvėries paieška buvo nutraukta būtent Z. sprendimu ir jo sprendimu nutarta žvėries paiešką pratęsti kitą dieną, kada ir buvo rastas išdorotas žvėris tame medžioklės ploto vienete, kur iš vakaro ir vyko medžioklė. Departamento nutarime pažymėta, kad žvėris galimai sumedžiotas rugsėjo 18 d. Paieška nutraukta neįsitikinus, kad po D. R. šūvio nebuvo sužeistas joks žvėris, juolab, kad ir išdorotas žvėris buvo rastas maždaug 150 metrų atstumu nuo šūvio vietos, tik kad buvo rastas kitą dieną, visa tai rodo, kad žvėris buvo sužeistas tos medžioklės metu, o A. Z., paiešką nutraukdamas anksčiau laiko, neįsitikinęs, kad žvėris nesužeistas, pažeidė Medžioklės taisyklių reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, todėl prašo skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Prie pareiškėjo skundo pridėtame Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. balandžio 14 d. nutarime nurodyta, kad iš filmuotos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. atvykus į D. R. namus, D. R. buvo sutrikęs, kalbėjo, kad šovė į elnią, kuris buvo per jaunas, tačiau, kad nušovė elnią ir jį rado, nepatvirtino. Teigė, kad nieko neturi. D. R. sutikus, buvo atlikta apžiūra jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) jam priklausančio sklypo, ūkinio pastato, namuose esančio šaldytuvo, o 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 0.10 val. - medžioklei naudojamų rūbų. Sklypo teritorijoje, ūkio pastate, name esančiame šaldytuve bei kitose patalpose elnio dorojimo požymių bei elnio kūno dalių nepastebėta. Nepastebėta, kad medžioklei skirti rūbai būtų sutepti šviežiu krauju. D. R. 2019 m. rugsėjo 19 d., dalyvaujant A. Z., A. C., J. J. buvo nuvežtas į elnio medžiojimo vietą (duomenys neskelbtini) miške. D. R. nuosekliai parodė visą 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės eigą, savo ir P. L. judėjimą miške, elnio stebėjimo ir šūvių vietas, šauto elnio paieškos vietas, kulkos nukirstą eglės viršūnę. Apžiūros metu elnio vidaus organų, kanopų, kojų, viso kūno audinių, ragų ir kitų kūno dalių, išskyrus sprando dalį su kailiu, dalį šonkaulių bei kraujo krešulių, nebuvo rasta. Visos rastos elnio kūno dalys buvo tik miške. Iš rastų kūno liekanų tikslaus elnio žūties laiko nepavyko nustatyti, tačiau liekanos galėjo būti maždaug prieš parą žuvusio žvėries. D. R. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaravo kitų asmenų, t. y. A. Z. parodymams. Apžiūra įrašyta vaizdo fiksavimo priemonėmis. Atlikus DNR tyrimus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miške, Alytaus r. sav. 2019 m. rugsėjo 19 d. rastų elnio patino sprando liekanų DNR neatitinka 2019 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) miške J. V. sumedžioto elnio patino kaukolės ir žandikaulio DNR. Versija, kad tai gali būti J. V. sumedžioto elnio liekanos, atmetama. Taip pat atmetama versija, kad tai galėjo būti S. K. 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte sumedžioto elnio liekanos, nes S. K. sumedžiotas elnias, sumedžiotas (duomenys neskelbtini) kaime, maždaug už 3,5 km. nuo rastų liekanų ir „... skerdena su kailiu išvežioti į Panevėžyje esančių žvėrių supirkimo įmonę,<...> Elnias su kailiu, kaklu, šonkauliais, visa skerdena buvo išvežtas nesupjaustant dalimis.“ Pažymėta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. vakarinės medžioklės metu medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ vykdė teisėtą medžioklę, turėdami reikiamus medžioklės dokumentus ir joje dalyvavęs medžiotojas D. R. ir kiti medžiotojai teisėtai dalyvavo organizuotoje medžioklėje bei turėjo teisę sumedžioti elnio patiną, nes medžiotojų klubas turėjo neišnaudotų limitų, todėl paleisti šūviai buvo teisėti. Pati medžioklės veika, vykdyta 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare, neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Įrodymų, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. vakarinės medžioklės metu D. R. ar kiti medžioklėje dalyvavę asmenys būtų sumedžioję elnio patiną, nerasta. Kas, kuriuo metu galimai sumedžiojo, išdorojo elnio patiną, kurio liekanas 2019 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) miško (duomenys neskelbtini) kvartaluose aptiko A. Z., nenustatyta. Tyrimo metu nenustatyta, kad konkretus asmuo neteisėtai sumedžiojo elnio patiną (duomenys neskelbtini) miško (duomenys neskelbtini). Nors D. R. paaiškinime ir filmuotoje medžiagoje teigia, kad šovė į elnio patiną, tačiau neprisipažino jį nušovęs. Po šūvio 2019 rugsėjo 18 d. vakare ir 2019 rugsėjo 19 d. ryte elnio ieškojo, tačiau nei nušauto elnio, nei kraujo nerado. 2019 m. rugsėjo 19 d. vakare apžiūros metu D. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame sklype, ūkio pastate, namuose esančiuose šaldytuvuose elnio audinių nerasta. Nepastebėta, kad medžioklei skirti rūbai būtų sutepti šviežiu krauju. Įrodymų, patvirtinančių, kas ir kada nulėmė rastų elnio patino liekanų atsiradimą (duomenys neskelbtini) miško (duomenys neskelbtini) kvartaluose, bei kitų pažeidimo įrodymų tyrimo metu nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstyta, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (skundo b. l. 26-30).

Prie skundo pridėtos administracinio nusižengimo (toliau – AN) bylos rašytiniais duomenimis nustatyta:

Institucijos viršininko 2021 m. vasario 9 d. Nutarimu A. Z. nubaustas įspėjimu už tai, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) miške, medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuojamos medžioklės metu, kurios vadovas buvo A. Z., neužtikrino medžioklės vadovo pareigų, neorganizavo sužeisto žvėries paieškos. Tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 24.15 punktą, kuriame nustatyta, kad medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje (toliau - B. l.) 61-63).

S. B. prašymu, adresuotu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos viršininkui, prašė A. Z. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse. Prašyme nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. 18.30-21.30 val. jis, medžiotojas S. B., MK „(duomenys neskelbtini)“ narys, dalyvavo (duomenys neskelbtini) miške vykusioje palaukiminėje medžioklėje ir medžioklėje sėlinant. Medžioklės vadovu buvo paskirtas medžiotojas A. Z.. Pasirinktame medžioklės plote (duomenys neskelbtini) pusėje, prie vadinamosios (duomenys neskelbtini) su lygiavamzdžiu šautuvu medžiojo bebrus. Apie 19.30 val. išgirdo šūvį nuo tos pusės, kur medžiojo MK „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas D. R., o jo pagalbininku buvo medžiotojas P. L.. Apie 20.00 val. išgirdo antrą šūvį iš ten pat. Apie 20.15 val. jam paskambino P. L. ir paprašė pagalbos ieškant galimai D. R. sumedžioto ar sužeisto elnio. Sutarė, kad jie privažiuos jo (S. B.) pasiimti automobiliu. Jie automobiliu apvažiavo kvartalą iš kitos pusės, nes iš tos pusės gyvūno paieška turėjo būti lengvesnė. Palikę automobilį (prie jų prisijungė dar ir M. R., atvežęs du prožektorius) ir priėję prie kvartalinės linijos, pastebėjo, kad savo telefoną paliko striukėje, P. L. automobilyje. Buvo prietema, sparčiai temo, o be telefono ir prožektoriaus tamsiame miške iš jo nebūtų naudos, todėl pasakė, kad grįžta prie automobilio. Grįžtant prie automobilio pastebėjo dvi šviesas, pagalvojo, kad tai D. ir M. R. bei P. L. ten nuėję ieško sužeisto elnio. Tačiau prisiartinęs pamatė, kad tai A. Z. ir S. Ž. vaikšto su prožektoriais. Jie nusprendė eiti paskui jį prie automobilio. Eidami klausinėjo, ar D. R. su P. L. ką nors rado. Atsakė, kad iki tos vietos taip ir nebuvo priėjęs, nes neturi telefono, dėl to ir grįžta iki automobilio. A. Z. paskambino D. R. ar P. L., gavo atsakymą, kad jie kol kas nieko nerado. Priėję prie automobilio trise laukė, kada grįš D. ir M. R. su P. L., palaukė apie pusvalandį. Šiems grįžus P. L. rankose atsinešė eglės viršūnę, kuri buvo nukirsta šūvio, ir pranešus, kad nieko nerado, įvyko aptarimas. P. L. siūlė pratęsti paiešką, tačiau A. Z. pasakė, kad geriau yra ieškoti kitos dienos ryte. M. R. atkreipė dėmesį, kad naktį pranašaujamas lietus, gali būti nuplautas kraujas, tačiau A. Z., kaip medžioklės vadovas, pasakė, kad reikia ieškoti ryte. P. L. atsakė, kad jis negalės dalyvauti paieškoje ryte, D. R. nurodė galėsiantis tik nuo 9.00 val., nes turi nuvežti vaiką į mokyklą. Jis pasakęs, kad padės ieškoti ryte. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 9.00 val. kartu su D. ir M. R. automobiliu atvažiavo į mišką tęsti vakar vakare nutrūkusią paiešką. D. R. atvedė iki šūvio vietos. Nusprendė ieškoti stačiame miške. Ieškodamas užtiko ,,skėstus“ pėdsakus ir jais sekė apie 100 metrų, tačiau juos pametė ir pats beveik pasiklydo. Apie 10 val. paskambino D. R., pasakė, kad pasiklydo, paklausė, kaip jiems sekasi. D. R. pasakė, kad nieko neranda, taip pat, kad jam ką tik skambino A. Z. ir pranešė, kad į paiešką neatvyks, nes su S. K. (kitu MK „(duomenys neskelbtini)“ medžiotoju) sumedžiojo elnio patiną. Nusikeikė ir paklausė, ar vyksta paieška ar medžioklė? Nei jam, nei D. ir M. R. nebuvo žinoma, kad A. Z. su kitais medžiotojais tą rytą, kai jie tęs paiešką, vykdys medžioklę aplinkiniuose plotuose - tai labai pavojinga ir kvaila. Nesėkmingą paiešką nusprendė nutraukti, nes medžioklės vadovas nesutiko prisijungti. Iš medžioklės vadovo elgesio tapo akivaizdu, kad paieška nebevyksta, jis nebesirūpino tolesne paieška, todėl grįžo prie automobilio. Vėliau dar sužinojo, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare, apie 22 val., D. R. jau grįžus namo, jam buvo skambinęs ir žadėjęs dalyvauti rytinėje paieškoje medžiotojas J. V.. Tačiau, kaip paaiškėjo dabar, iš tikrųjų jis vietoje rytinės paieškos pirmiausia su tuo pačiu A. Z. dalyvavo S. K. sumedžioto elnio patino gabenime ir dorojime. Taip pat dar klausinėjo D. R., gal A. Z. buvo kažką ne taip supratęs dėl rytinės paieškos, jeigu nutarė joje nedalyvauti, o vietoje to lyg niekur nieko medžiojo su S. K. ir padėjo jam doroti sumedžiotą elnio patiną. D. R. jam patvirtino, kad visiems viskas buvo labai aišku, ir suradęs parodė 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte, 8.33 val., A. Z. išsiųstą sms žinutę „Varom trise ieškot ir J. sakė gal prisijungs į lapą nerašyk be šautuvų“. Taigi, nelieka jokių abejonių, kad A. Z. tiksliai žinojo, kada ir kur atvykstame į rytinę paiešką be šautuvų, tačiau pats nieko neatrašė ir kitaip neįspėjo atvykusių į rytinę paiešką medžiotojų, kad tuo pat metu jis su kitais medžiotojais medžioja aplinkiniuose plotuose. Taip pat prašyme S. B. nurodė, kad neseniai sužinojo, jog Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. balandžio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo buvo tiriamas A. Z. 2019 m. rugsėjo 19 d. 18.57 val. pranešimas dėl tame pačiame miško kvartale rastų elnio patino liekanų. Kaip nurodyta šiame nutarime, nebuvo gauta įrodymų, patvirtinančių, kas ir kada išdorojo A. Z. 2019 m. rugsėjo 19 d. vakare rastą elnio patiną. Iš nutarimo matyti, kad jame nesiaiškinta, kaip buvo organizuojama ir vykdoma paieška, kas už ją buvo atsakingas ir kiti svarbūs klausimai. Labai svarbus momentas šioje iki galo neatskleistoje byloje yra klausimas, kiek gi elnio patinų MK „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. turėjo teisę sumedžioti iš viso? Visiems medžiotojų klubo nariams tai buvo žinoma - ne daugiau trijų. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.00 val. pirmąjį elnio patiną sumedžiojo P. L.. 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 07.15 - 07.30 val. antrąjį elnio patiną sumedžiojo MK „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas J. V.. Pagaliau paskutinį leidžiamą - trečiąjį elnio patiną bandė sumedžioti D. R., kai teisėtos medžioklės metu buvo paleisti du šūviai į elnio patiną, bet jis vakarinėje bei rytinėje paieškoje nebuvo surastas. Mano, kad medžioklės vadovas A. Z. sąmoningai neorganizavo normalios paieškos, nes kol nerastas D. R. šautas elnio patinas (formaliai neužfiksuotas sumedžiojimas), jis pats su S. K. planavo sumedžioti tą „oficialų“ trečiąjį elnio patiną kitos dienos rytą. Tai paaiškina, kodėl A. Z. nurodė paiešką vykdyti kitos dienos rytą, nors galėjo net šeši medžiotojai su keturiais prožektoriais vykdyti paiešką tą patį vakarą, kai į žvėrį buvo šauta. Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 14 d. AAD nutarimo. A. Z. vykdė rytinę medžioklę tuo metu, kai kiti medžiotojai vykdė paiešką. Net ir vėliau, kai S. K. kartu su A. Z. sumedžiojo elnio patiną, nebuvo informuoti paieškoje dalyvavę medžiotojai. A. Z. pasirinko ne vadovauti paieškai, o prisidėti prie sumedžioto S. K. elnio patino dorojimo. Pažymėjo, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 71.8 punktą paieška apskritai gali vykti tik su medžioklės vadovo leidimu, o sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys. Medžioklės vadovas A. Z. neinformavo jo, taip pat D. ir M. R., kad 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte jiems vykdant sužeisto gyvūno paiešką, bus vykdoma medžioklė ir kur bus kiti medžiotojai. Nors Medžioklės taisyklėse nėra tiksliai nurodyta, ką reiškia „organizuoti“ sužeisto gyvūno paiešką, tačiau, pagal įprastą praktiką medžioklės vadovas pirmiausia privalo sustabdyti medžioklę, informuoti visus medžioklėje dalyvavusius medžiotojus, kad šie nutrauktų medžioklę, pats surinkti reikalingą būrį medžiotojų paieškai vykdyti, paskirstyti jiems paieškos zonas ar užduotis ir pats vadovauti visam paieškos procesui, betarpiškai dalyvaudamas paieškos veiksmuose. Jeigu medžioklės vadovas dėl kokių nors priežasčių negali to atlikti, jis privalo paskirti kitą asmenį atlikti šias paieškos organizatoriaus funkcijas. Svarbu pažymėti, kad A. Z., kaip medžioklės vadovas, jo neinformavo, jog stabdoma medžioklė, ir nenurodė, kada ir kur tiksliai renkasi bei kaip ieškos galimai sužeisto elnio patino. Kitaip tariant, jis neatliko jokių organizacinių veiksmų, iš kurių būtų galima suprasti, kad jis organizuoja paiešką. Jeigu jo organizavimas pasireiškė tuo, kad vietoje savęs vadovauti paieškai paskyrė J. V., tai pastebėjo, kad J. V. faktiškai taip ir neatvyko į rytinę paiešką, nes su tuo pačiu A. Z. tuo metu padėjo gabenti ir doroti S. K. sumedžiotą elnio patiną. Iš AAD nutarimo matyti, kad A. Z., atrodo, sąmoningai siekė, kad paieška būtų atidėta arba vykdoma su kuo mažesniais pajėgumais: būtent jis pirmiausia siūlė atidėti ir vykdyti paiešką ryte, pats jokių paieškos veiksmų neorganizavo, rytinės medžioklės nesustabdė, netgi pats joje dalyvavo; pats tiesiogiai paieškoje nedalyvavo ir kaip medžioklės vadovas nedavė privalomo nurodymo J. V. atvykti į rytinę paiešką, nors su juo pačiu tuo metu dorojo S. K. sumedžiotą elnio patiną. Žinodamas, kad kiti medžiotojai, t. y. D. R., M. R. ir S. B., vykdo rytinę paiešką, nesustabdė rytinės medžioklės, pats joje aktyviai dalyvavo. A. Z. aplaidumą vykdant medžioklės vadovo pareigas taip pat parodo tai, kad prieš 2019 m. rugsėjo 18 d. vakaro medžioklę jis netikrino ginklų, kuriais bus medžiojama, pažymėjimų, netikrino visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietų ir leidimų laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.3 punktas). Apibendrinant visa tai, mano esant visus požymius, kad A. Z. 2019 m. rugsėjo 18 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. neorganizavo arba netinkamai organizavo medžioklės metu šautų gyvūnų paieškos, taip pažeidė savo, kaip medžioklės vadovo, pareigas, numatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.15 punkte. A. Z. kaltę apsunkina tai, kad jis pažeidimą padarė tyčia iš savanaudiškų paskatų: sąmoningai neorganizavo (arba vilkino ir netinkamai organizavo) D. R. šauto elnio patino, kuris buvo paskutinis trečiasis leidžiamas sumedžioti elnio patinas, paieškos, nes kitą rytą pats planavo sumedžioti elnio patiną kartu su S. K. ir jį apiforminti kaip trečiąjį ir paskutinį leidžiamą sumedžioti šios rūšies licencijuojamą gyvūną. Be to, A. Z. neužtikrino tų pačių taisyklių 71.8 punkto ,,sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys“ laikymosi ir pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.3 punktą, kai 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare prieš medžioklės pradžią nepatikrino medžiotojų bilietų, leidimų ginklams ir pačių ginklų pažymėjimų. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju turi būti keliamas klausimas, ar kitą rytą 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 6.45 val. sumedžiotas elnio patinas nėra ketvirtasis sumedžiotas elnio patinas ir apskritai, ar šį elnio patiną galima buvo medžioti. Medžioklės vadovas, turėdamas savų interesų sumedžioti elnio patiną, organizavo rytinę medžioklę, nors, kaip suprantama, vietoje to turėjo organizuoti elnio patino, į kurį buvo paleisti D. R. šūviai, paiešką. Po to, kai S. K. sumedžiojo elnio patiną, A. Z. jau nebebuvo jokio noro važiuoti į D. R. šauto elnio patino paiešką, nes jį radus būtų paaiškėję, kad tai yra ketvirtasis. Vertinant formaliai įstatymų nuostatas, galima būtų aiškinti, kad kol sužeisto licencijuojamo gyvūno paieškos metu toks gyvūnas nėra surastas, tol jis nėra laikomas sumedžiotu, ir galima teisėtai medžioti kitą tos pačios rūšies licencijuojamą gyvūną. Tačiau toks įstatymų nuostatos aiškinimas yra netinkamas, nes sudaro galimybes formaliai dėl akių „įteisinti“ licencijuojamo gyvūno medžioklę tol, kol esą nesibaigė sužeisto tos pačios rūšies licencijuojamo gyvūno paieška. Iš tiesų įstatymas turi būti aiškinamas taip, kad kol vyksta tos pačios rūšies sužeisto licencijuojamo gyvūno paieška, kito tos pačios rūšies gyvūno medžioklė net negali būti pradedama, nes iškyla reali grėsmė viršyti leidžiamų sumedžioti licencijuojamų gyvūnų skaičių. Kaip medžioklės vadovas, A. Z. privalėjo informuoti medžiotoją S. K., kad vykstant sužeisto elnio patino paieškai, kito elnio patino medžioklė 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte yra negalima, nes nėra aišku, ar 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare nebuvo nušautas trečiasis ir paskutinis leidžiamas sumedžioti elnio patinas. A. Z. buvo puikiai žinoma ir suprantama, kad leidus S. K. medžioti elnio patiną, gali būti taip, jog to rezultate iš viso bus sumedžioti jau ne trys, o keturi elnio patinai ir būtent S. K. medžiojamas gyvūnas bus tas, kurio medžioti neturi teisės nei S. K., nei joks kitas MK ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas. Net jeigu tartume, kad A. Z. ne pats sumedžiojo potencialiai ketvirtąjį elnio patiną, tai iš S. K. paaiškinimų, pacituotų AAD nutarime, matyti, kad po šio ketvirtojo elnio patino sumedžiojimo A. Z. jį padėjo įmesti į priekabą ir nuvežus į (duomenys neskelbtini) k. lupyklą, ten padėjo doroti, nors puikiai suvokė, kad tai greičiausiai yra jau ketvirtasis, vadinasi, neteisėtai sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas. Tačiau A. Z., kaip medžioklės vadovas, tai puikiai suvokdamas, pats dalyvavo jo gabenime bei dorojime, kas yra aiškiai uždrausta pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Jeigu S. K. ir J. V. galėtų gintis, sakydami, kad jiems nebuvo žinoma apie galimai D. R. jau šauto trečiojo elnio patino sumedžiojimą, tai A. Z. taip gintis tikrai negalėtų, nes būtent nuo jo priklausė, ar paieška yra tęsiama, ar ne. Tačiau kaip matyti iš faktų - vieniems medžiotojams A. Z. „organizavo“ paiešką ryte, o kitiems - leido medžioti ir net pats dalyvavo medžioklėje bei sumedžioto gyvūno gabenime bei dorojime. Akivaizdu, kad toks medžioklės vadovo elgesys nesuderinamas ne tik su Medžioklės taisyklėmis, bet ir su ANK 290 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta nuostata, įpareigojančia medžiotojus susilaikyti nuo perteklinio licencijuotų gyvūnų medžiojimo, todėl būtina pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Z. atžvilgiu ne tik pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal to paties straipsnio 8 dalį (AN b. l. 3-7).

A. Z. 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. vyko medžioklė, kurios vadovu jis buvo paskirtas. Medžioklėje dalyvavo be jo dar 9 medžiotojai. Apie 19.30 val. apie išgirstą šūvį jį informavo medžiotojas J. V.. Vėliau apie 20.00 val. jau ir pats išgirdo antrą šūvį. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vidaus taisyklėse nustatyta, kad padarius šūvį nedelsiant reikia informuoti medžioklės vadovą. 20.09 val. iš D. R. gavo žinutę: ,,šoviau, eisim ieškot“, todėl jis nedelsiant informavo kitus medžioklėje dalyvavusius medžiotojus, kad nemedžiotų tauriojo elnio patino, nes D. R. šovė į taurųjį elnią ir tai jau buvo limitas. Vėliau paskambino D. R., paklausė, ar rado, šis atsakė, kad ieško, tačiau iš jo balso jautėsi, kad jis yra sunerimęs. Pasiūlė medžiotojui S. Ž. nuvykti į D. R. ir P. L. medžiojimo vietą. Eidami į tą vietą, pamatė prožektoriaus šviesą, o vėliau - ir stovintį medžiotoją S. B., kuris pasakė laukiantis jų, kad nepaklystų. S. B. paklausė, kur D. R. ir P. L., šis atsakė nežinantis. Tada paskambino D. R. ir paklausė, ar rado, šis atsakė, kad nerado net kraujo ir pareina. Visi grįžo prie automobilių. P. L. rankoje laikė eglės viršūnę, sakydamas ,,va, kokie ragai“. Jis pasiūlęs nuvykti dar ryte paieškoti, M. R. pasakė, kad naktį lis lietus ir nulis kraują, D. R. pasakė, kad galės paieškoti. Jam situacija pasirodė įtartina, t. y., kad jie vengia rytinės paieškos. Kitą rytą į paiešką jie žadėjo pasiimti medžiotoją J. V., kuris taip ir nesulaukė jų skambučio. Iš D. R. gavo žinutę ,,Varom trise ieškot ir J. sakė gal prisijungs į lapą nerašyk be šautuvų“. Rugsėjo 19 d. jis jau nebuvo medžioklės vadovas, o D. R., M. R. ir S. B. nebuvo medžiotojai, nes nebuvo įsirašę į tos dienos medžioklės lapą. Medžioklės taisyklių 71.8 punkto nepažeidė, nes 2019 m. rugsėjo 18 d. jam vadovaujant vyko paieška, o 2019 m. rugsėjo 19 d. jau nebuvo medžioklės vadovas. Medžioklės taisyklių 24.15 punkto nepažeidė, nes šūvis buvo paleistas vidury plotų, medžioklės plotų ribos nebuvo kirstos. Medžioklės taisyklių 34.3 punkto nepažeidė, nes medžiotojų bilietai ir ginklų leidimai buvo patikrinti ir galiojantys. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytu pažeidimu kaltinamas nepagrįstai. Pabrėžė, kad jie S. K. sumedžiotą elnią įvardijo kaip ketvirtąjį, ir tai patvirtina, kad D. R. taurusis elnias galimai buvo sėkmingai sumedžiotas kaip trečiasis ir nuo jo, kaip tos dienos medžioklės vadovo, nuslėptas, nes jam pranešė, kad elnias rastas nebuvo. 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo sutarę, kad D. R. ir P. L. eis medžioti nuo naujo kelio 15 kvadrato, vėliau jie teigė medžioję nuo (duomenys neskelbtini) pusės vadinamo baltkelio ir jo, kaip vadovo, nebuvo informavę. Pats rytinėje paieškoje nedalyvavo, nes iš jų pajuto, kad jie vengia jo dalyvavimo. 2020 m. spalio 13 d. paaiškinimą papildė, nurodydamas 2019 m. rugsėjo 18 d. po medžioklės iš (duomenys neskelbtini) miško išvyko apie 22.00 val. (AN b. l. 11-12).

P. L. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. dalyvavo medžioklėje (duomenys neskelbtini) miške, kurios vadovu buvo A. Z.. Atvykę į medžioklę medžiotojai buvo surašyti į medžioklės lapą, tačiau niekas netikrino medžioklės bilietų ir leidimų medžiokliniams ginklams. Be to, į medžioklės lapą buvo įrašytas medžiotojas G. T., jam neatvykus į medžiotojų susirinkimo vietą. Užrašius jį (P. L.) į medžioklės lapą, pasakė, kad eis su D. R. kaip padėjėjas. Tam A. Z., kaip medžioklės vadovas, neprieštaravo. Jo automobiliu kartu su S. B. ir D. R. nuvyko į medžioklės vietą. Vadovui buvo pasakę, kad medžioklę vykdys sėlinant, bet A. Z. jiems nenurodė sėlinimo ribų. Paėję nuo automobilio apie 600 metrų, išgirdo elnio patino baubimą ir sėlino link jo, pastebėjęs elnio patiną už krūmų, D. R. šovė, po šūvio elnio patinas nubėgo, o jie bėgo į biržę, kad jį geriau matytų. Po 20 min. D. R. iššovė antrą kartą. Pasakė, jog matė, kaip kažkas krito. Einant link tos vietos, kur stovėjo elnias, D. R. pasakė, kad šis praneštų medžioklės vadovui, ką jis ir padarė, išsiųsdamas SMS. Medžioklės vadovas neorganizavo ir pats nedalyvavo žvėries paieškoje. Paieškoje dalyvavo P. L., D. R. ir M. R.. Visi kiti medžiotojai, tą dieną įrašyti į medžioklės lapą, paieškoje nedalyvavo. Vykdant paiešką, ar buvo stabdoma medžioklė, jam nebuvo pranešta. Po paieškos jam grįžus prie automobilio apie 21.40 val., ten jų laukė A. Z. ir S. B.. Jis (P. L.) su savimi atsinešė eglės viršūnę. Tolimesnės paieškos medžioklės vadovas neorganizavo, pasakė, kad paiešką pratęs 2019 m. rugsėjo 19 d. rytą 8.00 val. Rytinėje paieškoje nedalyvavo (AN b. l. 13).

D. R. 2020 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. susirinkus į medžioklę, medžioklės vadovas netikrino medžiotojų bilietų ir leidimų ginklui, nenurodė konkrečios sėlinimo vietos. Iššovus pirmą kartą, žvėris nesureagavo, po 15-20 min. šovė antrą kartą į tą patį žvėrį, įtarė, kad sužeidė, todėl iš karto informavo medžioklės vadovą. Sužeisto žvėries ieškojo P. L., jis (D. R.) ir M. R.. A. Z. vakarinėje paieškoje nedalyvavo, nors buvo netoliese. Rytinėje paieškoje dalyvavo jis (D. R.), M. R. ir S. B.. Medžioklės vadovas A. Z. privažiavęs apie 10.30 val. pasiteiravo, ar surado žvėrį, ir išvažiavo, rytinėje paieškoje jis nedalyvavo. Apie rugsėjo 19 d. rytinę medžioklę jis neinformavo. Rugsėjo 19 d. vakare sužinojo apie galimai išdorotą elnią (AN b. l. 14).

S. K. 2020 m. spalio 9 d. paaiškinime nurodė, kad apie 2019 m. rugsėjo 18 d. ir 19 d. nieko negali pakomentuoti, nes praėjo daugiau kaip metai laiko (AN b. l. 15).

A. C. 2020 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime nurodė, kad iš medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo žinojo, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare buvo vykdoma medžioklė, kuriai vadovavo A. Z.. Jei medžioklės metu sumedžiojamas medžiojamasis gyvūnas, medžioklės vadovas jį, kaip klubo vadovą informuoja apie sumedžiotą žvėrį. 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare tokios informacijos negavo. Apie tos dienos vakare galimai sumedžiotą elnio patiną sužinojo rugsėjo 19 d. antroje pusėje, kai A. Z. miške surado galimai išdoroto elnio liekanas. Rugsėjo 19 d. klubo medžiotojai galėjo medžioti tauriojo elnio patiną, kadangi jo, kaip klubo vadovo žiniomis, ir medžiotojų žiniomis, rugsėjo 18 d. tauriojo elnio patinas nebuvo sumedžiotas ir rugsėjo 19 d. dar buvo limitas sumedžioti vieną tauriojo elnio patiną (AN b. l. 16).

J. V. 2020 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. vakarinėje medžioklėje nedalyvavo. Kad D. R. šovė ir sužeidė tauriojo elnio patiną, sužinojo iš MK ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų, nepamena, iš kurio tiksliai. Vakare sms žinutėmis susirašė su D. R., pasisiūlė galintis ryte dalyvauti tauriojo elnio paieškoje. Rugsėjo 19 d. ryte, apie 5.30 val. susitiko su A. Z. MK ,,(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose ir jį informavo, kad D. R. neatvyko į vakar sužeisto žvėries vietą dalyvauti paieškoje ir neatvyko į sutartą susitikimo vietą. Iš D. R. negavo jokios informacijos apie ryte vykdyti numatytą sužeisto žvėries paiešką. Susitikus su A. Z. ir S. K., nutarė važiuoti medžioti ir 2019 m. rugsėjo 19 d. maždaug nuo 6.00 val. ryto vykdė medžioklę, kurios vadovu buvo jis (J. V.). Medžioklės metu S. K. sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Rugsėjo 19 d. apie 13.00 val. A. Z. pasiūlė paieškoti vakar sužeisto tauriojo elnio patino maždaug toje vietoje, kur iš vakaro medžiojo D. R. ir P. L.. Po kiek laiko surado galimai išdoroto tauriojo elnio liekanas. MK ,,(duomenys neskelbtini)“ medžioklės metu apie sumedžiotą žvėrį medžiotojas informuoja medžioklės vadovą, kuris tą pačią dieną informuoja klubo vadovą. Organizuojant rugsėjo 19 d. ryte medžioklę, nekilo abejonių, kad iš vakaro galėjo būti sumedžiotas trečias tauriojo elnio patinas ir gali būti išnaudotas turimas limitas tauriųjų elnių medžioklei, nes iš vakaro paiešką vykdė 4 medžiotojai ir, jei žvėris būtų sužeistas, medžiotojai jį būtų tikrai suradę. Apie limituojamų žvėrių sumedžiojimą ir limitų išnaudojimą informacija pildoma medžiotojų namelyje ir, organizuodamas medžioklę, kiekvienos medžioklės vadovas bet kuriuo metu tą informaciją gali pasitikrinti. Informaciją suteikia medžioklės vadovas, kuriam vadovaujant buvo sumedžiotas limituojamas žvėris (AN b. l. 17).

G. T. 2020 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. dalyvavo MK ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuotoje medžioklėje, kurios vadovu buvo A. Z.. 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 18.00 val. apie 10 medžiotojų, tarp jų ir jis, susirinko prie medžiotojų namelio. Medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą, surašydamas visus medžiotojus, patikrino medžiotojų bilietus, leidimus ginklui, pravedė instrukciją. Medžiotojai pasakė, kas kurioje vietoje medžios. Jis medžiojo (duomenys neskelbtini) kaime, tykodamas šerno. Medžioklės vadovas 20.15 val. parašė žinutę, kad D. šovė elnią, eina ieškoti, nešauk elnio. Girdėjo šūvį, medžioklės vadovo žinute paklausė, kur šovė, bet atsakymo negavo. Toliau tykojo šerno iki 22.00 val. Praėjus gerokai laiko po šūvio pro jo tykojimo vietą pravažiavo galimai ,,Subaru“ markės automobilis. Apie 22.30 val. baigęs medžioklę, paskambimo medžioklės vadovui ir apie tai pranešė. Medžioklės vadovas jį informavo, kad elnio nerado ir kad paiešką pratęs rytoj ryte. Atstumas nuo jo tykojimo vietos iki vietos, iš kurios paleistas šūvis, galėjo būti apie 1,5 km. Po šūvio medžioklės vadovas jam asmeniškai nepasiūlė prisijungti prie galimai sužeisto žvėries paieškos. Po šūvio medžioklės vadovas jo neprašė ir neįpareigojo nutraukti medžioklę ir vykdyti sužeisto žvėries paiešką, jis informavo, kad paieška bus vykdoma rugsėjo 19 d. ryte. Pasiūlymo dalyvauti rytinėje paieškoje nebuvo. Apie galimai D. R. sumedžiotą taurųjį elnią sužinojo rugsėjo 19 ar 20 d. (AN b. l. 18).

J. V. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. dalyvavo medžioklėje tykojant, kurios vadovas buvo A. Z.. Susirinko MK ,,(duomenys neskelbtini)“ bazėje, medžioklės vadovas į medžioklės lapą surašė susirinkusius medžiotojus, patikrino medžiotojo bilietus, leidimus ginklui. Medžiotojai pasakė, kur kiekvienas medžios. Jis medžiojo bokštelyje (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 20 val. išgirdo šūvį, po 20 min. išgirdo antrą šūvį. Po šūvių toliau tykojo bokštelyje maždaug iki 21.00 val. Po 21.00 val. baigė medžioklę, parašė žinutę vadovui, kad važiuoja namo. Važiuojant namo susitiko medžioklės vadovą, kuris pasakė, kad važiuoja pažiūrėti, kur medžiojo D. R., nes jam kilo neaiškumų. Medžioklės metu vadovas jam neskambino ir nerašė žinutės, kad buvo šūviai ir sužeistas taurusis elnias, kurio reikia ieškoti. Po medžioklės parvyko į namus ir apie sužeistą taurųjį elnią tą vakarą nieko nežinojo. Kad rytojaus dieną bus vykdoma sužeisto žvėries paieška, jo niekas neinformavo (AN b. l. 19).

S. Ž. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. dalyvavo medžioklėje, kuriai vadovavo A. Z.. Visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai susirinko prie medžiotojų namelio, medžioklės vadovas į medžioklės lapą surašė susirinkusius medžiotojus, patikrino medžiotojo bilietus, leidimus ginklui. Medžiotojai pasakė, kur vykdys medžioklę. Jis medžiojo sėlinant. Medžioklės metu apie 19.30 val. išgirdo šūvį, apie 20.00 val. išgirdo antrą šūvį, po kurio medžioklės vadovas jį informavo, kad D. R. sužeidė elnią ir toje vietoje medžiotojai ieško sužeisto žvėries. Susitikę su A. Z., nuvyko į tą vietą, kur medžiojo D. R., P. L. ir S. B.. Sustoję prie automobilių nuėjo kvartaline linija link medžiotojų, ieškojusių elnio, sutiko S. B., kuris pasakė, kad laukia paiešką vykdančių medžiotojų. A. Z. susiskambino su D. R., kuris pasakė, kad paiešką baigė, nerado žvėries ir sužeidimo pėdsakų (kraujo). Visi susitiko prie automobilių. Iš paieškos grįžę medžiotojai D. R. ir P. L. buvo emociškai susijaudinę ir pasakė, kad paiešką vakare baigė, nes buvo tamsu. Medžioklės vadovas A. Z. pasakė, kad paiešką reikia pratęsti rugsėjo 19 d. ryte, tačiau minėti medžiotojai teigė, kad rytinė paieška netikslinga. Medžiotojams pasitarus, buvo nutarta, kad rugsėjo 19 d. rytą sužeisto tauraus elnio paieška bus vykdoma. Tada visi išvažiavo namo. Rugsėjo 19 d. rytinėje sužeisto žvėries paieškoje nedalyvavo. Rugsėjo 19 d. vakare sužinojo, kad rugsėjo 18 d. sužeisto tauraus elnio patino nesurado (AN b. l. 20).

A. V. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. dalyvavo medžioklėje MK ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo A. Z.. Maždaug apie 18.00 val. visi medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai susirinko prie medžiotojų namelio. Medžioklės vadovas į medžioklės lapą surašė susirinkusius medžiotojus, patikrino medžiotojo bilietus, leidimus ginklui. Medžiotojai pasakė, kur medžios. Jis medžiojo sėlinant (duomenys neskelbtini) kaime. Maždaug apie 19.45 val. išgirdo šūvį, maždaug apie 20.15 val., esant prietemai, baigė medžioklę ir nuėjo prie automobilio. Važiuojant namo, jam paskambino medžioklės vadovas, pasakė, kad D. R. šovė elnią ir eina ieškoti sužeisto žvėries. Jis pasakė, kad negali dalyvauti paieškoje ir parvažiavo namo. Ar tą vakarą elnią surado, nežinojo ir nesidomėjo (AN b. l. 21).

A. Z. 2019 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime nurodė, kad buvo paskirtas medžioklės vadovu, vykdė palaukiminę medžioklę, kurioje dalyvavo dešimt medžiotojų. D. R. su P. L. pasirinko penkioliktą kvartalą, kur buvo girdimi šūviai, pirmojo šūvio negirdėjo, nors jį padaręs asmuo turėjo nedelsiant informuoti jį, kaip medžioklės vadovą. Apie 19.30 val. pats girdėjo antrąjį šūvį, apie kurį 19.55 val. jį informavo D. R. sms žinute 20.09 val., tekste buvo parašyta ,,šoviau, eisim ieškot“. Pasibaigus medžioklei 21.00 val. jis paskambino D. R., pasiteiravo, kaip sekasi ieškoti, šis pasakė, kad dar ieško, pasakė jam, kad atvažiuoja. Atvyko prie jų šalikelėje palikto automobilio, su S. Ž. ėjo padėti ieškoti, sutiko S. B., kuris stovėjo ant linijos, jo paklausė, kodėl neieško, kur kolegos, jis atsakė, kad nežino. Kartu ėjo prie automobilių, sulaukė D. R., M. R. ir P. L., paklausė, kaip sekėsi paieška. D. R. paaiškino, kad šovė du kartus ir abu šūviai pataikė per šakas. P. L. rankoje turėjo eglės viršūnę. Pasakė, kad elnio reikia ieškoti ryte. M. R. pasakė, kad naktį lis lietus, nuplaus kraują, todėl nerasim. Jam kilo įtarimas. Ryte turėjo tęsti paiešką su J. V., kurio jie neinformavo. D. pasiūlė atvažiuoti paieškoti, jis pasakęs, kad neatvyks. Paskambino J. V., pasiūlė paieškoti šūvio vietoje. Surado peršautą eglutę, kurioje matėsi likusi kulkos skeveldra, maždaug už 8 metrų nuo eglutės buvo ištrypta, matėsi kraujas ir mėsos gabaliukai, paėję dar keletą metrų, biržėje rado gabalą, kraujo krešulį, matė skraidžiojant varnas. Paėję į seną mišką, rado elnio patino kaklą su kailiu, dar toliau – šonkaulius su kailiu. Pakvietė MK ,,(duomenys neskelbtini)“ prezidentą A. C. bei kitus klubo narius – G. V., D. R., paskambino 112, pakvietė aplinkosaugininkus, viską jiems parodė, pareigūnai viską apžiūrėjo, nufilmavo ir nufotografavo. Nuvyko pas D. R. į namus, kur pareigūnas apklausė D. R., šis paaiškino, kad šovė, suklydo, buvo jaunas, todėl neinformavo medžioklės vadovo (AN b. l. 32-34).

Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 591 straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių <...>.

Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. visiškai nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu, nurodydamas, kad jis rugsėjo 18 d., būdamas medžioklės vadovu, iš karto po to, kai medžiotojas D. R. sms žinute jį informavo apie šūvį, davė jam nurodymą ieškoti sužeisto žvėries, kurio paiešką vykdė 4 asmenys: M. ir D. R., P. L. ir S. B.. Jis pats asmeniškai taip pat atvyko į tą vietą, patikėjo tų asmenų paaiškinimais, kad žvėris nebuvo sužeistas, tačiau kadangi elnias - stambus žvėris pasiūlė atvykti ieškoti ir kitą dieną. Medžiotojai jį įtikino, kad paiešką reikia nutraukti, todėl jis, pasikliaudamas jais, paiešką nutraukė. Buvo pats atvykęs kitą dieną ir rado išdoroto žvėries liekanas, apie tai informavo Aplinkos apsaugos inspekciją. Taip pat nurodė, kad tarp medžiotojų nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės kilę nesutarimų, vyksta teisminiai ginčai, nes iš klubo pašalinti keturi asmenys, kurie, belaukdami tyrimo, klube ėmė kelti erzelį, chaosą, ieškoti kaltų, kas ėmė kenkti klubo atmosferai. Prašė bylą nutraukti, nes medžioklės metu žvėris nebuvo sužeistas, be to, jis ėmėsi veiksmų organizuoti žvėries paieškai ir pats toje paieškoje dalyvavo. Posėdyje dalyvavę Institucijos atstovai teigė, kad A. Z., organizuodamas sužeisto žvėries paiešką, nemobilizavo visų medžiotojų, kad didesnėmis pajėgomis būtų ieškomas žvėris, jis tik pranešė tą dieną dalyvavusiems medžioklėje medžiotojams V., Ž. ir T. apie paleistą šūvį, bet jie į žvėries paiešką įtraukti nebuvo, pats A. Z. prie žvėries paieškos neprisijungė. Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje kilęs ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.

Kaip numato ANK 569 straipsnio 1 dalis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

ANK 290 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Toks administracinis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 Eur iki 90 Eur. ANK 290 straipsnio konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės taisykles. ANK 290 straipsnyje įtvirtintų nusižengimų tiesioginis objektas (ginamos vertybės) yra medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn kaltinime turi būti nurodytas konkretus Medžioklės taisyklių punktas ar punktai, kuriuos asmuo galimai pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-648/2020). Skundžiamame Nutarime Institucija nurodė, jog medžioklės vadovas A. Z. neužtikrino medžioklės vadovo pareigų, neorganizavo sužeisto žvėries paieškos ir taip pažeidė Medžioklės taisyklių 24.15 punktą.

Medžioklės taisyklių 24.15 punktas numato, kad medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antrojoje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu arba AAD, jeigu sužeisto gyvūno ieškoma teritorijoje, kurioje medžioklė uždrausta.

Iš Institucijos atstovų paaiškinimų, Institucijos pateikto atsiliepimo matyti, jog A. Z. kaltė padarius ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžiama aplinkybėmis, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamos medžioklės metu medžiotojas D. R. du kartus šovė į tauriojo elnio patiną ir įtardamas, kad žvėris sužeistas, apie tai nedelsiant informavo medžioklės vadovą A. Z. ir pradėjo ieškoti sužeisto žvėries, tačiau tam pritarimo iš medžioklės vadovo negavo. A. Z. informavo kai kuriuos tos dienos medžioklėje dalyvavusius medžiotojus apie sužeistą žvėrį, tačiau neorganizavo žvėries paieškos, neinformavo paiešką vykdančių medžiotojų D. R. ir P. L., kurioje vietoje medžioja kiti medžiotojai, kas sukėlė realią grėsmę paiešką vykdantiems asmenims. Institucijos atstovas taip pat nurodė, kad A. Z., organizuodamas sužeisto žvėries paiešką, nemobilizavo visų medžiotojų, kad didesnėmis pajėgomis būtų ieškomas žvėris, jis pranešė tą dieną dalyvavusiems medžioklėje medžiotojams V., Ž. ir T. apie paleistą šūvį, bet jie į žvėries paiešką įtraukti nebuvo, T. ir V. toliau vykdė medžioklę. Pats A. Z. prie žvėries paieškos neprisijungė, dar dalyvavo rytinėje medžioklėje su kitais medžiotojais, tuo keldamas grėsmę ieškančių žvėries medžiotojų gyvybei. Ten, kur buvo paleistas šūvis, medžiojo R., B. ir L.. Žvėries paieškoje dalyvavo B. ir R. bei L.. Vadovaujantis medžiotojų etika, turėjo būti stabdoma medžioklė ir įtraukti į paiešką visi medžiotojai. Nurodė, kad teisės akto, reglamentuojančio sužeisto gyvūno paieškos organizavimą, nėra, tačiau Medžioklės taisyklės numato, kad ieškoti sužeisto gyvūno galima tik gavus medžioklės vadovo leidimą. Institucijos atstovė J. C. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. žvėries paieška buvo nutraukta būtent Z. sprendimu ir jo sprendimu nutarta žvėries paiešką pratęsti kitą dieną, kada ir buvo rastas išdorotas žvėris tame medžioklės ploto vienete, kur iš vakaro ir vyko medžioklė. Institucija mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad A. Z. neorganizavo 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės metu sužeisto žvėries paieškos, tokia veika pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.15 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas J. J. nurodė, kad tai, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės metu buvo sužeistas tauriojo elnio patinas, 2020 m. rugsėjo 17 d. savo paaiškinime pripažino ir A. Z., kuris teigė, kad apie sužeistą elnio patiną nedelsiant informavo visus tos dienos medžioklėje dalyvavusius medžiotojus, organizavo sužeisto žvėries paiešką 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare ir 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinime A. Z. nėra nurodęs aplinkybės, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės metu buvo sužeistas tauriojo elnio patinas. A. Z. nurodė, kad 20.09 val. iš D. R. gavo žinutę: ,,šoviau, eisim ieškot“, todėl jis nedelsiant informavo kitus medžioklėje dalyvavusius medžiotojus, kad nemedžiotų tauriojo elnio patino, nes D. R. šovė į taurųjį elnią ir tai jau buvo limitas (AN b. l. 11-12). Tokias aplinkybes A. Z. patvirtino ir teismo posėdyje duodamas paaiškinimus. Taip pat Institucijos atstovas J. J. teismo posėdyje neteisingai interpretavo ir G. T. paaiškinime nurodytas aplinkybes, teigdamas, kad G. T. savo paaiškinime nurodė, jog iš Z. sužinojo, kad buvo sužeistas žvėris. Teismas pažymi, jog G. T. rašytiniame paaiškinime tokios aplinkybės nenurodė, jis nurodė, kad medžioklės vadovas 20.15 val. parašė žinutę, kad ,,D. šovė elnią, eina ieškoti, nešauk elnio“ (AN b. l. 18). Pabrėžtina, kad nei vienas iš tos dienos medžioklėje dalyvavusių medžiotojų AN byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė, kad medžioklės metu žvėris buvo tikrai sužeistas: štai D. R. nurodė ,,iššovus pirmą kartą, žvėris nesureagavo, po 15-20 min. šovė antrą kartą į tą patį žvėrį, įtarė, kad sužeidė, todėl iš karto informavo medžioklės vadovą“ (AN b. l. 14). A. C. paaiškinime nurodė, kad ,,jo, kaip klubo vadovo žiniomis, ir medžiotojų žiniomis, rugsėjo 18 d. tauriojo elnio patinas nebuvo sumedžiotas“ (AN b. l. 16). J. V. paaiškinime nurodė ,,medžioklės metu vadovas jam neskambino ir nerašė žinutės, kad buvo šūviai ir sužeistas taurusis elnias, kurio reikia ieškoti. Po medžioklės parvyko į namus ir apie sužeistą taurųjį elnią tą vakarą nieko nežinojo“ (AN b. l. 19). A. V. paaiškinime nurodė, kad ,,Važiuojant namo, jam paskambino medžioklės vadovas, pasakė, kad D. R. šovė elnią ir eina ieškoti sužeisto žvėries“ (AN b. l. 21). Taigi, rašytiniai byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės metu žvėris tikrai buvo sužeistas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais aukščiau cituotais medžiotojų paaiškinimais ir vertina juos kaip įrodymus, patvirtinančius, jog nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad D. R., šaudamas į elnią, jį sužeidė. Dar daugiau, pats medžiotojas D. R. apie pirmąjį paleistą šūvį iš viso neinformavo medžioklės vadovo, nors privalėjo tai padaryti, o apie antrąjį šūvį jį informavo ne tuoj pat, o praėjus 9 min. po šūvio. Tai patvirtina A. Z. 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad apie 19.30 val. apie išgirstą šūvį jį informavo medžiotojas J. V., o ne D. R. (AN b. l. 11-12). Vėliau apie 20.00 val. jau ir pats išgirdo antrą šūvį, tačiau D. R. apie jį žinute pranešė tik 20.09 val. Kad paleisti į žvėrį šūviai buvo du, paaiškinimuose nurodė ir P. L., J. V., S. Ž., tai savo paaiškinime pripažino ir pats šūvius paleidęs D. R..

Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo A. Z. parodymais, kad 20.09 min. gavo iš D. R. žinutę apie šūvį, R. nesakė, kad jis sužeidė žvėrį, tik parašė ,,šoviau, einam žiūrėt“. Medžiotojų, kurie medžiojo bebrą, neinformavo apie paiešką, o tuos, kurie medžiojo elnią, visus informavo sms žinute: ,,D. R. šovė tauriojo elnio patiną, nešaukit“. Medžiotojams rašė tik kad R. šovė į elnią, tikrai nerašė, kad jį sužeidė. Jis paskambino R., liepė ieškoti kartu su P. L., sakė, kad prisijungs ir jis, pats į tą vietą atvažiavo su S. Ž. po valandos, sutiko S. B., paklausė, kur jie, šis sakė, kad ieško, paklausė, kodėl neieško jis, šis atsakė, kad jie nepasiklystų, o jeigu pasiklys, kad galėtų juos pašaukti. S. B. girdint paskambino D. R., paklausė, kaip sekasi, šis atsakė, kad jau pareina, nes neranda nei kraujo, nei pėdsakų. Pasakė, kad jei jie nieko neranda, tai ir jis grįžta prie mašinų. Grįžęs D. R. atsinešė eglės viršūnę ir pasakė: ,,va, kas krito“. Jei medžiotojai būtų aptikę kraujo pėdsakų, jie būtų tęsę paiešką toliau, bet kai jie pasakė, kad jokių pėdsakų nėra, rugsėjo 18 d. manė, kad nebuvo sužeistas žvėris, todėl daugiau jo neieškojo, pasiūlė medžiotojams paieškoti kitą dieną ryte. Kitos dienos rytą D. R. parašė jam žinutę, kad ieškojo, bet nieko nerado. Rugsėjo 19 d. popietę jis nusprendė dar kartą patikrinti tą vietą, kilus įtarimų ir nepasitikėjimo, kad jie ieškojo žvėries be šautuvų, todėl su J. V. vaikščiojo toje vietoje, norėdamas patikrinti, ar tikrai nebuvo sužeistas žvėris, ir rado žvėries išgulėtą vietą, išdoroto žvėries pėdsakus: kraujo krešulius, riebalus ir kt., tada su J. V. iškvietė klubo prezidentą, valdybą ir aplinkosaugą, kuri pradėjo tyrimą. Po to rado ir nušautą eglutės viršūnę už 7-8 metrų, joje buvo ir kulkos skeveldra. Nežino, ar 2019 m. rugsėjo 19 d. popietę rado išdorotą būtent D. R. sužeistą žvėrį, ar kitą. Rugsėjo 18 d. nebuvo nustatyta, kad būtų sužeistas žvėris, nes medžiotojai jį įtikino, kad į elnią nepataikė. Mano, kad padarė viską, kas jam priklauso, organizuojant sužeisto gyvūno paiešką. Nurodė, kad būrelyje yra nesutarimų, kurie prasidėjo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės, nes 4 asmenys klube ėmė kelti erzelį, chaosą, ieškoti kaltų, kenkti klubo atmosferai, todėl juos iš klubo pašalino. Dar iki dabar vyksta teisminiai ginčai dėl jų pašalinimo iš klubo. Šią A. Z. nurodomą aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenys, iš kurių matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-133-558/2021 pagal ieškovų P. L., S. B., D. R. ir M. R. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl valdymo organo sprendimų panaikinimo (skundo b. l. 59). Apie minėtus nesutarimus tarp būrelio medžiotojų leidžia spręsti ir šių iš būrelio pašalintų medžiotojų (S. B., P. L., D. R.) paaiškinimai apie tai, kad medžioklės vadovas A. Z. prieš medžioklės pradžią nepatikrino medžiotojų bilietų, leidimų ginklams ir pačių ginklų pažymėjimų, kai tuo tarpu visi kiti medžioklėje dalyvavę medžiotojai (G. T., J. V., S. Ž., A. V.) teigė, kad medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą, surašydamas visus medžiotojus, patikrino medžiotojų bilietus, leidimus ginklui, pravedė instrukciją. Taigi, A. Z., kaip medžioklės vadovo, veiksmai, organizuojant sužeisto žvėries paiešką vertinami ir kontekste nurodytos aplinkybės, kad tarp medžiotojų klubo narių po 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės kilo nesutarimai, kurie tebesitęsia iki šiol. Pažymima, kad ši administracinio nusižengimo byla pradėta būtent vieno iš medžiotojų S. B. prašymu, gautu Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 29 d., A. Z. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse (AN b. l. 3-7).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad rugsėjo 18 d., būdamas vadovu, pareiškėjas A. Z. iš karto telefonu davė D. R. nurodymą ieškoti sužeisto žvėries, kurio paiešką vykdė 4 asmenys: M. ir D. R., P. L. ir S. B.. A. Z. kartu su medžiotoju S. Ž. pats atvyko į tą vietą, patikėjo tų asmenų paaiškinimas, kad niekas nebuvo sužeistas, tačiau kadangi elnias - stambus žvėris, pasiūlė atvykti ieškoti ir kitą dieną. Buvo pats atvykęs kitą dieną ir rado išdoroto žvėries liekanas. Aplinkybę, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. medžioklės metu žvėris nebuvo sužeistas, patvirtina ir 2020 m. balandžio 14 d. Institucijos nutarimas, kuriame nurodyta, kad ,,2018 m. rugsėjo 18 d. vakarinės medžioklės metu medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ vykdė teisėtą medžioklę, turėdami reikiamus medžioklės dokumentus, ir joje dalyvavęs medžiotojas D. R. ir kiti medžiotojai teisėtai dalyvavo organizuotoje medžioklėje bei turėjo teisę sumedžioti elnio patiną, nes medžiotojų klubas turėjo neišnaudotų limitų, todėl paleisti šūviai buvo teisėti. Pati medžioklės veika, vykdyta 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare, neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Įrodymų, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. vakarinės medžioklės metu D. R. ar kiti medžioklėje dalyvavę asmenys būtų sumedžioję elnio patiną, nerasta. Kas, kuriuo metu galimai sumedžiojo, išdorojo elnio patiną, kurio liekanas 2019 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) miško 15 ir 16 kvartaluose aptiko A. Z., nenustatyta. Tyrimo metu nenustatyta, kad konkretus asmuo neteisėtai sumedžiojo elnio patiną (duomenys neskelbtini) miško (duomenys neskelbtini) kvartale, Alytaus rajone. Nors D. R. paaiškinime ir filmuotoje medžiagoje teigia, kad šovė į elnio patiną, tačiau neprisipažino jį nušovęs. Po šūvio 2019 m. rugsėjo 18 d. vakare ir 2019 m. rugsėjo 19 d. ryte elnio ieškojo, tačiau nei nušauto elnio, nei kraujo nerado. 2019 m. rugsėjo 19 d. vakare apžiūros metu D. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame sklype, ūkio pastate, namuose esančiuose šaldytuvuose elnio audinių nerasta. Nepastebėta, kad medžioklei skirti rūbai būtų sutepti šviežiu krauju. Įrodymų, patvirtinančių, kas ir kada nulėmė rastų elnio patino liekanų atsiradimą (duomenys neskelbtini) miško 15 ir 16 kvartaluose, bei kitų pažeidimo įrodymų tyrimo metu nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstyta, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (skundo b. l. 26-30)“. Taigi, byloje susiklostė dviprasmiška situacija, kai Institucija vienoje byloje konstatavo, kad nenustatyta, jog medžioklės metu būtų buvęs sužeistas žvėris, o šioje byloje medžioklės vadovą prašo nubausti už tai, kad jis neorganizavo sužeisto žvėries paieškos.

Akcentuotina ir tai, kad, kaip nurodė pareiškėjo atstovas ir pripažino Institucijos atstovas, jokie teisės aktai nereglamentuoja, kaip medžioklės vadovas turi organizuoti sužeisto žvėries paiešką, nėra jokios nustatytos tvarkos, tai palikta vadovo pasirinkimui. Kiekvienas medžioklės vadovas turi nuspręsti dėl paieškos organizavimo procedūros pagal esamą situaciją bei aplinkybes. Šioje situacijoje, jei būtų buvę rasti akivaizdūs žvėries sužeidimo požymiai - kraujas, kūno atplaišos, būtų galima svarstyti, kad A. Z. turėjo būti aktyvesnis organizuodamas žvėries paiešką, tačiau šiuo atveju, šovusiam į žvėrį ir grįžusiam po paieškos medžiotojui D. R. atnešus nukirstą eglutės viršūnę ir pasakius, kad pataikė į eglutę, o ne į žvėrį, o kartu su D. R. ieškojusiam P. L. patvirtinus, kad krito ne žvėris, o eglutės šaka, daroma išvada, kad A. Z., organizuodamas paiešką, padarė viską, kas nuo jo toje situacijoje priklausė, t. y. jis ne tik davė nurodymus dėl žvėries paieškos, bet pats dalyvavo paieškoje, paieškai užsitęsus iki vėlumos, pasiūlė žvėries ieškoti kitos dienos rytą, D. R. jį ryte informavus, kad nieko nerado, A. Z., nepasitikėdamas D. R., pats kitos dienos popietę nuvyko į įvykio vietą tai patikrinti. Institucija nei nutarime, nei teismo posėdyje nenurodė, kuo pasireiškė netinkamas paieškos organizavimas, t. y. kokių veiksmų A. Z. neatliko ir ką jis dar turėjo atlikti, organizuodamas žvėries paiešką. Nesant objektyvių patvirtinančių duomenų, tik prielaidos yra tai, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. pavakare A. Z. rastos išdoroto žvėries liekanos yra būtent to žvėries, kurį, kaip teigia Institucija, galėjo sužeisti D. R., nes A. Z. pats pranešė Aplinkos apsaugos inspekcijai apie rastas žvėries liekanas, tikslu išsiaiškinti, kas sumedžiojo žvėrį, tačiau Institucijos 2020 m. balandžio 14 d. nutarime nurodyta, kad įrodymų, kas ir kada nulėmė žvėries liekanų atsiradimą, nenustatyta. Grįsti A. Z. kaltę prielaidomis draudžia įrodinėjimo taisyklės. Asmens kaltė turi būti neginčijamai įrodyta, o prielaidomis ir spėliojimais remtis negalima.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

Nors Institucija pareiškėjo paaiškinimus dėl žvėries paieškos organizavimo vertina kaip gynybinę poziciją, teismas pažymi, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareiga tenka ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris privalėtų įrodinėti savo nekaltumą (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Priešingai – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti bet kokius parodymus, juos keisti ar jų neduoti (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą.

Teismas pažymi ir tai, jog ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį apibrėžia ANK 618 straipsnis, numatantis, jog, be kita ko, tokiame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog jame nėra nurodyta jokių motyvuotų išvadų bei argumentų, tai yra nutarime nėra nurodyta, kokius veiksmus, organizuodamas sužeisto žvėries paiešką, A. Z. turėjo atlikti ir kokių veiksmų jis neatliko. Taigi, akivaizdu, jog Institucijos Nutarimas neatitinka ir imperatyvių jo turiniui keliamų reikalavimų (ANK 618 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visumą, sprendžia, jog A. Z. administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl Institucijos Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Aplinkos pasaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko J. J. 2021 m. vasario 9 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-499-2021, kuriuo A. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.