Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs; dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju; neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. V. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent: jis 2024-05-01 apie 21.20 val., būdamas neblaivus (tiksli etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore nenustatyta), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, neteisėtai, atvirai prieš savininkės N. V.-P. valią sulaužęs įėjimo durų sklendę įsibrovė į N. V.-P. gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

1. Pirmas Vaizdas: Jeigu pas jus prapuolė višta arba katinas juodos spalvos tai (pavartotas necenzūrinis žodis) pavogė lapė ir nunešė į mišką, arba tai kažkas kitas.

2. Antras Vaizdas: Tu nepamiršk kad tu jurij zonoje.

3. Trečias Vaizdas: Nuo manęs bus pareiškimas.

4. Ketvirtas vaizdas: Visiems jums užteks.

5. Penktas Vaizdas: Soliariumai pradėjote (toliau parašyta: fura judu) cigaretės, degtinė, nataša.

6. Šeštas Vaizdas: Nelegali prekyba. Antisanitarija.

7. Septintas Vaizdas: Pasitampysime.

8. Aštuntas vaizdas: Kviesk dažniau.

2. 2024-12-18 10:36 (siuntėjo ir gavėjo duomenys tokie pat).

Laiške spausdintas tekstas: Sveiki. Nusiunčiau jums vyro (M. P.) tel. žinučių nuotraukas. Pridėtos nuotraukos:

Nr. 1000009221- matyti mobiliojo telefono ekranas, kuriame parašyta V., matyti laikas dešinėje pusėje viršuje - 07:16, tekstas: tu atsakysi už visą šitą. Matyti po tekstu 13 liepa, 13:08.

Nr. 1000009220 - matyti mobiliojo telefono ekranas, kuriame parašyta V., matyti laikas dešinėje pusėje viršuje - 07:15, tekstas: (necenzūrinis žodis) tu. Tu turėsi. Matyti po tekstu 13 liepa, 13:00.

Nr. 1000009219 - matyti mobiliojo telefono ekranas, kuriame parašyta V., matyti laikas dešinėje pusėje viršuje - 07:15, tekstas Aš visiems pasakysiu ir policiją sudominai iškrypėlis tu. Matyti po tekstu 14 birželio, 20:45.

Nr. 1000009222 - matyti mobiliojo telefono ekranas, kuriame parašyta V., matyti laikas dešinėje pusėje viršuje - 07:16, tekstas: Tu psichologiškai, neaiškus žodis, mane. Matyti po tekstu 14 birželio, 20:43.

3. 2024-12-18 10:35 (siuntėjo ir gavėjo duomenys tokie pat). Aprašyta Nr. 2.

4. 2024-12-18 10:34 (siuntėjo ir gavėjo duomenys tokie pat).

Nr. 1000009224 - matyti mobiliojo telefono ekranas, kuriame parašyta V., matyti laikas dešinėje pusėje viršuje - 07:17, tekstas: Litrai degtinės ir rodyti kaip pas žmones eiti. Matyti po tekstu 14 birželio, 20:44.

Nr. 1000009226 - matyti mobiliojo telefono ekranas kuriame parašyta V., tekstas Tu psichologiškai. Nuotraukos kokybė prasta, kitų duomenų neįžiūrima.

Nr. 1000009228 - matyti mobiliojo telefono Nokia kitos pusės vaizdas.

Nr. 1000009223 - matyti mobiliojo telefono ekranas, kuriame parašyta V., matyti laikas dešinėje pusėje viršuje - 07:16, tekstas: Vyk (necenzūrinis žodis ir toliau neaiškus žodis) P.. Matyti po tekstu 13 liepa, 13:44.

Nr. 1000009227 - matyti mobiliojo telefono Nokia ekrano vaizdas.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ID 92275683674, skambučio pradžia 2024-05-01 21:29:46, mp3. Iki sujungimo moteriškas balsas verkė.

D.: 112.

P.: (duomenys neskelbtini).

P.: Pranešėja garsiai dūsavo, kaimynas atėjo pas mus girtas, išlaužė duris, man trenkė per koją, pertraukė.

P.: Taip, taip.

P.: Aš dabar į lauką išėjusi.

P.: Mažametis, du maži vaikai, vienam du metai, kitam šeši metai.

P.: Taip, jau buvo kviesta policija vienąkart.

P.: Ne.

P.: Ne, ne.

P.: N. V. - P.

P.: Taip.

P.: Nu jisai gąsdina, rėkauja.

P.: Ne, pas mane vyras yra ten.

P.: Taip.

D.: Supratau.

P.: Naktis prieš akis, aš nežinau.

P.: Vyras blaivus, nebegeria išvis.

D.: Laukit, gerai, laukit policijos.

P.: Gerai.

Pokalbio pabaiga.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Pirmo pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai: 1.PSS-20240501-221933UTC+0300; 2.PSS-20240501-214932UTC+0300. Antro pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai: 1. PSS-20240501-214911UTC+0300; 2. PSS-20240501-221912UTC+0300.

Pirmo pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai: 1.PSS-20240501-221933UTC+0300. Atliktas vertimas iš rusų kalbos, toliau vadovautis išverstu teiktu, užklausa VPR-1506155. Taip pat pažymėta kur vyksta veiksmas. 2. PSS-20240501-214932UTC+0300. Atliktas vertimas iš rusų kalbos, toliau vadovautis išverstu teiktu, užklausa VPR-1506155. Taip pat pažymėta kur vyksta veiksmas.

1. PSS-20240501-214911UTC+0300. Įraše matyti, kad pareigūnas bendrauja gyvenamojoje patalpoje su moterimi, iš vaizdo matyti pareiškėja N. V.-P., ant rankų laikė vaiką apie 3-4 metų amžiaus. Bendravo rusų kalba, informacija ta pati kaip ir užfiksuota vaizdo įraše „PSS-20240501-214932UTC+0300“ (toliau vadovautis išverstu teiktu, užklausa VPR-1506155).

Iš įrašo 9:38 laiko matyti, kad pareigūnas nuėjo prie namo, kur gyvena V. V.. Tamsus paros metas. Atidarius gyvenamojo namo duris pareigūnas paaiškino, kad nori pakalbėti: „kodėl konfliktuojat, kodėl lendat į kitus namus?“ Matyti, kad patalpoje sėdėjo vyriškis, matyti, kad nedėvėjo marškinėlių. Vyriškis pareigūnui pasakė: „tai išjunkit kamerą, tada aš išeisiu“. Pareigūnas paaiškino pareiškėjai ir jos vyrui, kad eitų į namus, kad nekiltų didesnio konflikto. Pareigūnas paaiškino, kad pasišnekės su vyriškiu. Vyriškis apsirengė ir išėjo į kiemą. Vyriškis pasakė pareigūnui: „jeigu jūs man šviesit į akis, tai aš jums, ir parodė rankomis, kad smogs kumščiu. Pareigūnas paklausė: „kodėl jūs įsibrovėt į tą namą?“ Vyriškis atsakė – „aš įsibroviau?“ Pareigūnas pasakė: „kodėl ėjot į tuos namus per duris, konfliktavote ten?“. Vyriškis apsisuko ir nuėjo, atsisėdo prie gyvenamojo namo. Pareigūnas paklausė: „o tai dėl ko konfliktas vyksta apskritai?“. Vyriškis pasakė, kad jam yra sunku ir jis nenori. Toliau tylėjo. Vyriškis į pareigūno klausimą neatsakinėjo. Vyriškis aiškino, kad „giminės atvažiavo čia, stovėjo šitas namas, jis ta prasme ne iš dangaus atsirado, jie visada spaudžia ant jo, jis turėjo veiklą, verslo liudijimą, jis mokėjo tuo pinigus, jis atidarė savo įmonę, ir jie kažkaip tai pradėjo jį spausti, jis nežino, tas Jurijus“. Pareigūnas paklausė „O kas toks tas J. ?“ . Vyriškis atsakė, kad „J. čia, tas, nutilo“. „Čia gyveno jo mama, čia buvo senas namas ir dingo visi dokumentai iš Registro centro, ten viskas“. Pareigūnas paklausė: „o šitie žmonės, kurie čia gyvena, jie jums giminaičiai?“. Vyras atsakė: „kaip pasakyti, nežinau, gal tolimi, nes tas M. yra tolimas, tolimas giminaitis. Jie man netrukdo, kad jie namą stato“. Pareigūnas dar kartą pasakė: „kodėl jūs einat pas juos?“. Vyras: „aš galvoju, kad jie galvoja, kad aš kažką jiems padariau“. Pareigūnas pasakė: „bet jūs pirmas einat pas juos?“. Vyriškis atsakė: „bet aš noriu, kad jie man pasakytų tiesiai šviesiai, ten buvo problema dėl to vandens, ir noriu, kad jie pasakytų ko jie nori, ar pinigų, ar ko?“. Pareigūnas pasakė: „už namo guli jūsų draugas girtas ant žemės?“. Vyriškis atsakė: „aš žinau šitą“. Vyriškis paklausė pareigūno: „o ką man daryti su tuo?“. Pareigūnas pasakė: „tai jūs prisigėręs“. Vyriškis atsakė: „aš išgeriu“. Pareigūnas paklausė: „o kur jūs registruotas, šitame name? Vyriškis atsakė: „taip“. Prisistatė esantis V. V., (duomenys neskelbtini) m. Vyriškis neigė, kad ėjo į kaimynų namus: „N. yra provokatorė, ji mane provokuoja. Aš paprašiau ją, kad ji mane atvežtų, o ji man pasakė: „dink iš čia (necenzūrinis žodis), kad tavęs nematyčiau“. Ji nenori, kad aš čia būčiau“. Pareigūnas pasakė: „tai kaip gi, tai jūsų gi čia namas“. Pareigūnas paklausė: „jūs išgėręs“. V. V. atsakė: „taip“. V. V. dar aiškino, kad kai buvo gyvas N. tėvas, tai jis gerai su juo sutarė, bet jis mirė, jis mano, kad kažkaip galėjo tada jiems padėti. Toliau teiravosi dėl komisariato adreso. Daugiau naudingos informacijos nebuvo.

2. PSS-20240501-221912UTC+0300. Įraše matyti, kad pareigūnas kalba su pranešėja ir jos vyru, kalba rusų kalba. Vyras paaiškino, kad jo (kaimyno) senyvo amžiaus moteris paprašė daržą suarti, jis padėjo, nes turi prietaisą. Moteris aiškino, kad neseniai atvažiavo elektros mašinos ir norėjo paimti vaiką pasivažinėti, jis buvo girtas, jis tada policiją kvietė. Pareigūnas paklausė: „o iš kur pas jį pinigai?“ Moteris atsakė: „sesė atvažiavo“. Toliau moteris pareigūnui parodė savo telefone turimą įrašą. Pareigūnas pasiūlė pašyti pareiškimą.

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad N. V. P. sutikimu buvo apžiūrėta N. V.-P. dešinės kojos kelio sąnario sritis ir galvos pakaušio sritis. Išorinių sužalojimų nesimato. Sudaryta fotolentelė.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1349/2024 (01) matyti, kad remiantis N. V.-P. apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, kad N. V.-P. po įvykio 2024-05-01 objektyvių sužalojimų požymių nenustatyta.

Byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. PG 3067/2024 (01) nurodyta, kad remiantis N. V.-P., gim. (duomenys neskelbtini) m., specialisto išvados G 1349/2024 (01), papildomai pateiktų medicinos dokumentų ir papildomo tyrimo duomenimis, pateikiama išvada:

1. N. V.-P. nustatytas dešinio priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, medialinio kolateralinio raiščio patempimas, galėjo būti padaryti tiek ir užduotyje nurodytu būdu, tiek ir staiga pasukant kelio sąnarį, pakeičiant kojos padėtį. Neatmetama galimybė, kad N. V.-P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomos traumos metu, t. y. 2024-05-01.

2. N. V.-P. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl raiščio dalinio plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

3. N. V.-P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į dešinio kelio sritį.

4. N. V.-P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek ir suduodant smūgį į kelio sritį ir staiga suklumpant, tiek ir pačiai nukentėjusiajai staiga pasukant kelio sąnarį, pakeičiant kojos padėtį.

5. Tikėtina, kad N. V.-P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo perkvalifikavimo nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje buvo perkvalifikuota ir tęsiama pagal BK 138 straipsnio 1dalį.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistės paaiškinimais, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Kaltinamasis apklaustas teisiamajame posėdyje pripažino, kad neprašęs leidimo užėjo į nukentėjusiosios namus, jam atrodo, kad buvo atidarytos durs, gal pastūmė ir atidarė. Natalija pradėjo rėkti, jis buvo išgėręs, nepagalvojo, kad nereikėjo eiti. Įėjo į N. V.-P. namą, nes norėjo paprašyti pagalbos pažįstam J., kuriam buvo blogai su sveikata, jis negalėjo eiti, nes buvo išgėręs. N. pradėjo rėkti, jis buvo išgėręs, nepagalvojo, kad nereikėjo eiti. N. panikavo, o jis išėjo ir viskas. Nukentėjusioji N. V.-P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytu laiku girdėjo, kad V. V. iš pradžių kieme rėkė necenzūriniais žodžiais, į kaimyno rėkavimus iš kiemo jie nereagavo, tačiau jam pradėjus daužyti į duris ji nusprendė pradėti filmuoti ir kaip tik tuo metu kaltinamasis atidarė duris ir įėjo į jų namą. Pirmos durys į prieangį buvo atidarytos, o užeiti į gyvenamąją patalpą buvo uždarytos, tačiau užraktas ne rakinamas raktu, o tik užtrenkiamas sklende.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-37-942/2015 ir kt.).

Aptartos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suvokė, jog užėjo į namus be savininkų leidimo, pats pripažino, kad neprašė leidimo užeiti į namus, be leidimo užėjo. Taigi, nors kaltinamasis įvardijo savo atvykimo tikslą kaip ketinimą paprašyti pagalbos savo pažįstamam Janui, kuris buvo labai girtas ir jam buvo blogai su sveikata, tačiau kaip parodė apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju J. V. jis tiesiog miegojo, nebuvo sutrikusi sveikata. Tai sutampa ir teisiamajame posėdyje peržiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai matė gulintį ant žemės J. V., tačiau nenustatė būtinumo kviesti medicinos darbuotojus. Tokiu būdu, dėl neblaivumo galimai netinkamai vertindamas susiklosčiusią situaciją, kaltinamasis agresyviu būdu, stipriai patraukęs duris, dėl ko vėliau, kaip parodė nukentėjusioji, jos sutuoktinis turėjo tvarkyti durų sklendę, atvirai prieš savininkės N. V.-P. valią sulaužęs įėjimo durų sklendę, užėjo į svetimą būstą tam neturėdamas jokio teisėto pagrindo, rėkė „kvieskit policiją“, nors tam nebuvo pagrindo, vartojo necenzūrinius žodžius. Teismo vertinimu, taip elgdamasis kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai prieš savininko valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį būstą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu kaltinamojo V. V. veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalies subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja gyveno gretimai, jų sklypų neskyrė tvoros, o nukentėjusiosios namo prieangio durys buvo atidarytos, nedaro kaltinamojo veikos mažiau pavojingos ir nešalina kaltinamojo atsakomybės.

Taigi, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad V. V. 2024-05-01 apie 21.20 val., būdamas neblaivus (tiksli etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore nenustatyta), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, neteisėtai, atvirai prieš savininkės N. V.-P. valią sulaužęs įėjimo durų sklendę įsibrovė į N. V.-P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis neigė ir savo kaltę dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Parodė, kad nežino, nuo ko Natalijai atsirado sužalojimai. Nežino, gal ir kilo konfliktas, gal ir nepamena visko. Jis jai nieko nepadarė tokio blogo. Užėjo, ji rėkė ant jo ir jis tiesiog išėjo.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. V. byloje nustatytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė N. V.-P. sveikatą.

Visų pirma tai seka iš pačios nukentėjusios parodymų, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusioji N. V.-P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis be jos leidimo užėjo į gyvenamojo namo bendrą patalpą. Ji tuo momentu turėjo rankoje savo mobiliojo ryšio telefoną ir filmavo Jis stvėrė už telefono ir išbėgo į lauką, ji bėgo iš paskos reikalaudama jai atiduoti jos telefoną. Ji bandė stverti iš jo rankų savo mobiliojo ryšio telefoną. V. V. staigiai sustojo, pasisuko ir savo koja jai spyrė į jos dešinės kojos kelio sąnarį. Ji atsikaupė, ne labai skaudėjo, paskui išbėgo vaikai ir atėjo jos vyras, atėmė telefoną. Sekančią dieną nuvyko į ekspertizę, nors išorėje nesimatė nieko, tačiau kai padarė magnetinį rezonansą –pamatė, kad plyšę raiščiai. Tokie N. V.-P. parodymai iš esmės sutampa tiek su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek su 2024-05-01 protokole-pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei policijos įvykių registro išrašo duomenimis. Be to, nukentėjusiosios parodymai sutampa su liudytojo M. P. parodymais apie tai, kad jam išėjus į kiemą pamatė, jog jo sutuoktinė guli ant šono, o kaimynas turi sutuoktinės telefoną rankoje, o ji garsiai rėkė, kad jai skauda. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus taip pat matyti, kad kaltinamasis puola link nukentėjusiosios, atima telefoną, bet jo neišjungia todėl nors nesimato vaizdo, tačiau girdėti šauksmai, taip pat ir nukentėjusiosios sušukimas iš skausmo.

Nukentėjusiosios N. V.-P. nurodytas aplinkybes, o būtent jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą ir jo mechanizmą, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. PG 3067/2024 (01), kuria konstatuota, jog N. V.-P. nustatytas dešinio priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, medialinio kolateralinio raiščio patempimas. Neatmetama galimybė, kad N. V.-P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomos traumos metu, t. y. 2024-05-01. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl raiščio dalinio plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 3. N. V.-P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į dešinio kelio sritį. Tai, kad ankstesnėje tos pačios specialistės pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 1349/2024 (01) užfiksuota, kad remiantis N. V.-P.t apžiūros duomenimis, N. V.-P. po įvykio 2024-05-01 objektyvių sužalojimų požymių nenustatyta, pati abi išvadas pateikusi specialistė teisiamajame posėdyje paaiškino tuo, kad kelio sąnario sužalojimas buvo giluminis, todėl jo pradžioje galėjo ir akivaizdžiai nesimatyti, patinimo taip pat galėjo nesimatyti. Peržiūrėjus teisiamajame posėdyje vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų Body kamerų, specialistė pastebėjo, kad matyti, jog nukentėjusioji silpniau remiasi dešine koja, ją pasaugo, vaiką laiko ant kairiojo klubo.

Esant aptartiems įrodymams, kaltinamojo teiginiai, kad jis nukentėjusiosios nesužalojo yra laikytini jo gynybine versija, kurią paneigia tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir staiga pasukant kelio sąnarį, pakeičiant kojos padėtį, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo padaryti kitu būdu ir aplinkybėmis, negu nurodė pati nukentėjusioji. Tai, kad nukentėjusiajai N. V.-P. dešinio priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, medialinio kolateralinio raiščio patempimas buvo nustatytas ne iš karto po įvykio, nesuteikia pagrindo teigti, kad nukentėjusioji susižalojo vėliau ar, kad apkalba kaltinamąjį. Kaip nustatyta nukentėjusiosios, liudytojo M. P. parodymais, nors iki įvykio būdavo tarp jų su kaltinamuoju konfliktinių situacijų šiam esant neblaiviam, tačiau jokio pagrindo jį apkalbėti sužalojus nukentėjusiąją – nebuvo.

Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma yra pakankama teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis V. V. 2024-05-01 apie 21.20 val., gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini)., kieme, būdamas neblaivus (tiksli etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore nenustatyta), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu tyčia spyrė N. V.-P. koja ir tokiu būdu N. V.-P. padarė dešinio priekinio kryžminio raiščio dalinį plyšimą, medialinio kolateralinio raiščio patempimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusioji N. V.-P. ilgai sirgo. V. V. neteisėtų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajai į koją elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog V. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nesunkiai sužalojo žmogų.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. V. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui ir žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) būdamas neteistas, baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, bylos nagrinėjimo metu esantis nedarbingume dėl sveikatos būklės, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikaltimų stadijas, veiksmų intensyvumą, apimtį, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į nusikalstamų veiksmų pasekmes – neatlygintą turtinę žalą, padarytą nukentėjusiajai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o tik sunkinančios aplinkybės buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. V. paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai laisvės apribojimo bausmes, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose, be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas V. V. būtų perteklinis, pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir tokiu būdu išlaikyti save ir savalaikiai atlyginti nukalstamais veiksmais padarytą žalą.

V. V. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Į galutinės bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas.

V. Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje nukentėjusioji N. V.-P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti N. V.-P., A. P., M. P. bei M. P. civiliniais ieškovais; priteisti iš V. V. N. V.-P. naudai 3 000 Eur neturtinę žalą, 67,18 Eur turtinę žalą; M. P. naudai 1 000 Eur neturtinę žalą; M. P. naudai 500 Eur neturtinę žalą. Priteisti iš V. V. visų civilinių ieškovų patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė 67,18 Eur turtinę žalą, susidedančią iš 42 Eur išlaidų įtvaro įsigijimui, bei 25,18 Eur vykimo į gydymo įstaigą išlaidų degalams. Dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė ir neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, saugumo jausmo netekimą, iki šiol jaučia nuolatinį nerimą dėl savo ir nepilnamečių vaikų saugumo, kuriems pavojus gali grėsti ne tik būnant namuose, tačiau ir privačios teritorijos kieme. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai sutriko miegas, atsirado tamsios paros meto baimė, Įtariamojo ketinimų susidoroti su ja ir/ar nukentėjusiosios šeimos nariais baimė. Nukentėjusioji net iki šio civilinio ieškinio pareiškimo dienos sunkiai vaikšto, jaučia nuolatinį skausmą vaikštant, gydymo tikslais nuolat nešioja kelio įtvarą, dėl ko jai yra apribota galimybė vairuoti transporto priemonę (ypatingai kai yra būtinumas nuvežti nepilnamečius vaikus pas gydytojus ar į mokyklą), kas kelia papildomus pergyvenimus ir nuolatinį nepatogumą prašyti kitų asmenų pagalbos. Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 3 000 Eur suma.

Be to, visą kaltinamojo konfliktišką elgesį, įsibrovimą į namus bei nukentėjusiosios sumušimą matė tuo metu name buvę nepilnamečiai vaikai A. P. ir M. P., bei sutuoktinis M. P., kurie taip pat patyrė neturtinę žalą. Dėl to, kad girtas kaimynas (kaltinamasis) įsibrovė į namus bei M. P. akivaizdoje sumušė jo motiną (nukentėjusiąją) M. P. apie du mėnesius buvo sutrikęs miegas, kamavo košmarai, dėl kurių jis atsibusdavo su riksmais, verkiant, M. P. prarado saugumo jausmą, pradėjo bijoti tamsaus paros meto ir likti namuose vienas (net artimiesiems būnant tiesiog už namų durų, ne M. P. akiratyje), atsirado žmonių baimė, M. P. pradėjo graužti nagus, apie mėnesį laiko bijojo išeiti iš namų. Išvardintos aplinkybės aiškiai parodo, kad M. P. patyrė didelį psichologinį šoką, kuris ateityje gali pasireikšti įvairiomis psichologinėmis problemomis, dėl to gali sutrikti mažamečio raida. Dėl šios priežasties savo patirtą neturtinę žalą civilinis ieškovas M. P. vertina 1 000 Eur suma. Dėl to, kad girtas kaimynas įsibrovė į namus bei M. P. girdint sumušė jo sutuoktinę (nukentėjusiąją) M. P. dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, saugumo jausmo netekimą, nuolatinį nerimą dėl savo ir nepilnamečių vaikų saugumo, ypatingai kai tenka juos palikti Namuose vykstant į darbą. Dėl šios priežasties savo patirtą neturtinę žalą civilinis ieškovas M. P. vertina 500 Eur suma.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas pripažįsta įrodytu, kad dėl V. V. naudoto fizinio smurto prieš N. V.-P. nukentėjusioji patyrė turtinio pobūdžio išlaidų: 1) dėl padarytų nusikalstamų veikų jai teko įsigyti įtvarą 42 Eur; 2) kelionės išlaidos 25,18 Eur. Iš viso tokio pobūdžio išlaidos sudarė 67,18 Eur. Civiliniame ieškinyje išvardytos išlaidos patvirtintos byloje surinktais įrodymais, jos nėra pernelyg didelės ir neproporcingos, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Teismas nustatė, kad V. V. padaryta nusikalstama veika tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. V.-P. sveikatą. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie N. V.-P. lankymąsi gydymo įstaigose, procedūrų atlikimą ir vaistų vartojimą. Taip pat nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos N. V.-P. patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, baimę. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Reikšminga ir tai, kad N. V.-P. jaučia neigiamas pasekmes iki šiol (pavyzdžiui, sunkiau vaikšto, jaučia nuolatinį skausmą vaikštant, apsunkintas aktyvus laiko leidimas su vaikais).

Taigi dėl nagrinėjamo įvykio N. V.-P. patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai priteisiamas iki 3 000 Eur, išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir didesnė. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, kuomet teismas turi įvertinti ne tik nukentėjusiojo patirtą žalą, bet ir kaltininko galimybes ją atlyginti. Nagrinėjamu atveju, teismas, vertindamas kaltinamojo galimybes atlyginti žalą atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė šiuo metu gana sudėtinga, dėl įvairių sveikatos sutrikimų (infarkto, diabeto, darinių veide, skausmų) jam reikalingas ne tik gydymas, bet ir speciali mityba, sumažėjusi galimybė dirbti. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad dėl visų aptartų aplinkybių nukentėjusiajai N. V.-P. priteistina 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos suma.

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nepilnamečiams vaikams A. P. ir M. P., bei sutuoktiniui M. P. atmestinas, nes jie nėra pripažinti nukentėjusiaisiais.

VI. Dėl proceso išlaidų

Taip pat nukentėjusioji N. V.-P. prašė šioje byloje priteisti atstovavimo išlaidas. Nukentėjusioji patyrė išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu baudžiamojo proceso metu: 600,00 Eur buvo sumokėta už civilinio ieškinio parengimą (2024-09-30 sąskaita už teisinės paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas pridėtas kartu su civiliniu ieškiniu), 2025-04-15 – 200,00 Eur už suteiktas papildomas teisines paslaugas susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga (Priedas Nr. 4), 2025-07-11 d. – 604,40 Eur už susipažinimą su baudžiamąją byla ir numatomą atstovavimą teismo posėdžio metu (Priedas Nr. 5); 363,00 Eur pagal 2025-10-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BP-25-10-22-1. Taigi, iš byloje esančios sąskaitos matyti, kad nukentėjusioji turėjo 1767,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu teisme.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020 ir kt.). BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, įstatymų leidėjas nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai. Taigi, spręsdamas dėl nukentėjusiajai už advokato darbo apmokėjimą iš kaltinamojo V. V. priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kitas svarbias aplinkybes

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad byla gana sudėtinga, nagrinėtos kelios nusikalstamos veikos, kaltinamasis kaltės nepripažino. Taip pat pabrėžtina, jog nukentėjusiosios atstovas advokatas aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, uždavinėjo klausimus, pastebėtina, kad ir nukentėjusioji ir jos atstovas kliūčių bylos nagrinėjimui nesudarė, prašymų, kuriuos teismas būtų pripažinęs kaip perteklinius, nereiškė. Todėl, teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į protingumo ir sąžiningumo principus, pagrįstomis ir būtinomis tikslinga laikyti 1 767,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl jos ir priteistinos iš kaltinamojo V. V..

VII. Kiti klausimai

Į V. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025-03-27 iki 2025-04-25, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių nei pačiam, nei per kitus asmenis su nukentėjusiąja N. V.-P., nesilankyti jos gyvenamoje vietoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą, paimant pasą ir asmens tapatybės kortelę, panaikinti priėmus nuosprendį ir dokumentus grąžinti kaltinamajam.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu; 2 Body kameros garso ir vaizdo įrašais; 4 nukentėjusiosios pateiktais vaizdo įrašais– paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš namų, tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančių medžiagą, uždrausti vartoti, naudoti, turėti, įgyti ir saugoti alkoholinius gėrimus.

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš namų, tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančių medžiagą, uždrausti vartoti, naudoti, turėti, įgyti ir saugoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš namų, tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančių medžiagą, uždrausti vartoti, naudoti, turėti, įgyti ir saugoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į V. V. (V. V.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025-03-27 iki 2025-04-25 (trisdešimt dienų), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad galutinė subendrinta bausmė V. V. (V. V.) yra laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš namų, tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančių medžiagą, uždrausti vartoti, naudoti, turėti, įgyti ir saugoti alkoholinius gėrimus.

V. V. (V. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių nei pačiam, nei per kitus asmenis su nukentėjusiąja N. V.-P., nesilankyti jos gyvenamoje vietoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

V. V. (V. V.) paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą, paimant pasą ir asmens tapatybės kortelę, panaikinti priėmus nuosprendį ir dokumentus grąžinti kaltinamajam.

N. V.-P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš V. V. (V. V.) civilinio ieškovo naudai priteisti 67,18 Eur turtinės ir Eur 2 000 neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. V. (V. V.) N. V.-P. naudai 1 767,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.