Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-454/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-21
Bylos Nr.
2A-454/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
O. G.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-454/2010Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei ir Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant atsakovo atstovui R. B. ,trečiojo asmens atstovui Ramūnui Kučiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. G. , atsakovo Lietuvos kariuomenės, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1164-538/2009 pagal ieškovo O. G. ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos kariuomenės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. birželio 14 d. Ruklos mokomajame pulke pratybų metu ieškovas patyrė kelio sąnario traumą. Jis buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vado 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. RT-39 išleistas į atsargą Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl sveikatos būklės. Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2004 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. 9 konstatuota, kad ieškovo sveikatos sutrikimas – apysunkis sužalojimas, susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu. Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2004 m. liepos 7 d. potvarkiu Nr. PS-724 ieškovui išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinė kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Ieškovas nurodė, kad jam išmokėta kompensacija nepateisino jo lūkesčių; dėl patirto sveikatos sutrikdymo negali įsidarbinti ten, kur nori, ir gauti darbo užmokestį pagal profesinį išsilavinimą, negali dirbti darbo, susijusio su fiziniu krūviu, slegia nuolatinė psichologinė įtampa dėl ateities, t. y. dėl galimybės uždirbti, išlaikyti šeimą, pasirūpinti tėvais. Ieškovo teigimu, atsakovo institucijoms buvo žinoma apie jo patirtas traumas iki tarnybos kariuomenėje, tačiau nebuvo sudarytos tokios tarnybos sąlygos, kurios atitiktų jam nustatytus fizinio krūvio apribojimus; po patirtos traumos pratybų metu jis nebuvo tinkamai gydomas, nebuvo laikomasi jam nustatytų apribojimų dėl fizinio krūvio, t. y. jis toliau turėjo atlikti tarnybą, dėl atliekamų gydymo procedūrų jautė nepasitikėjimą juo; tik skundžiantis ir reikalaujant, pavėlavus jam buvo tinkamai diagnozuotas sveikatos sutrikimas ir suteikta medicinos pagalba civilinėje institucijoje, tačiau sveikatos sutrikdymo pasekmes jis jaučia iki šiol, nes negali dirbti sunkaus fizinio darbo, nuolat lankosi pas gydytojus, nes reikia vaistų nuo skausmo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš Lietuvos kariuomenės O. G. 16 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 488 Lt žyminio mokesčio valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas O. G. , atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą, 2002-06-14 pratybų metu patyrė kelio sąnario traumą, dėl kurios Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2003-03-20 pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karinei tarnybai ir 2003-03-21 Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymu buvo išleistas į atsargą pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 8 straipsnio 1 p. 1 d. (dėl sveikatos būklės). Jam Lietuvos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2004-07-07 potvarkiu Nr. PS-724 po tarnybinio tyrimo ir remiantis Karo medicinos ekspertizės komisijos 2004-02-02 ekspertinio tyrimo pažyma Nr. 175/2004, kuria sveikatos sutrikimas priskirtas prie apysunkių sužalojimų, susijusių su tiesioginiu pareigų atlikimu, išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinė kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo remdamasis CK 6.250 straipsnio nuostata, nurodydamas, kad dėl netinkamai gydytos traumos (laiku nediagnozuotos, netinkamo gydymo, nesudarymo sąlygų nedalyvauti pratybose, esant atleidimui nuo fizinio krūvio), patirtos privalomosios karo tarnybos metu, jis patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Teismo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas į privalomąją pirminę karo tarnybą buvo pašauktas 2002-05-14 (b. l. 48), Klaipėdos miesto naujokų šaukimo komisijos pripažintas tinkamu karo tarnybai, nors skundėsi nuolatiniais kairiojo kelio sąnario skausmais. 2002-05-16 įrašu ambulatorinėje kortelėje ieškovui diagnozuotas kairiojo kelio raiščių laisvumas (b. l. 19), tačiau ieškovas nebuvo atleistas nuo 2006-06-14 Ruklos mokomajame pulke vykusių pratybų, kurių metu patyrė kairiojo kelio sąnario traumą. Po traumos ieškovui nebuvo suteikta operatyvi medicinos pagalba, jis toliau tęsė privalomąją krašto apsaugos tarnybą (b. l. 18?20), tik 2002-08-21, t. y. po traumos praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams, ieškovas buvo nuvežtas į Jūrininkų polikliniką traumatologo konsultacijai, 2002-09-01 stacionarizuotas Klaipėdos ligoninėje, jam atlikta operacija. Ieškovas teigė, kad jo intensyvesnis gydymas pradėtas tik ieškovo tėvų iniciatyva, šiems parašius skundą Krašto apsaugos ministerijai, atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiėmė priemonių užkirsti kelią ieškovo sveikatos sutrikdymui, sužalojus sveikatą – patirtas traumas tinkamai gydyti, todėl darytina išvada, jog yra įrodyta atsakovo neteisėta veika ieškovo atžvilgiu. 2004-02-02 Ekspertinio nutarimo pažymoje (b. l. 25) ieškovo trauma priskirta apysunkiam sužalojimui, 2004-07-07 potvarkiu ieškovui išmokėta kompensacija už sveikatos sutrikimą, susijusį su tiesioginiu pareigų atlikimu, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu (b. l. 22), Darbingumo lygio pažymoje darbingumo lygio priežasties skiltyje nurodyta – „liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymų metu”. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad dėl tarnybos metu patirtos traumos jis iki šiol gydomas, diagnozuota kairiojo kelio sąnario potrauminė artrozė, rekomenduojama reabilitacija. Atsižvelgdamas į šias aplinkybės teismas sprendė, kad tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo sveikatai kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, nes atsižvelgiant į ieškovo sužalojimą, jo patirtus skausmus ir į sveikatos kaip vertybės svarbą pilnaverčiam žmogaus gyvenimui, jos tarnybos nebuvo tiek rūpestingos, atidžios ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgiant į ginamos vertybės specifiką, į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2007-11-05 sprendimu dėl O. G. darbingumo lygio, ieškovo gydymosi dokumentais, liudytojos A. G. parodymais įrodyta (b. l. 65?68, 186?187), kad ieškovas iki šiol gydosi dėl tarnybos metu patirtos traumos, kairės kojos sąnaryje yra pakitimų, ieškovas iki šiol patiria nuolatinius skausmus, yra apribotos jo galimybės dirbti fizinį darbą ar su ilgu stovėjimu susijusį darbą, aktyviai judėti. Ir nors ieškovui nustatytas 100 procentų darbingumas (90 procentų bazinis darbingumas), tačiau teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas 28 metų amžiaus, dėl patirtos traumos nuolat jaučia skausmus, jam daryta operacija, iki šiol reikalinga reabilitacija. Šioje byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo sveikatai kilusių pasekmių. Viešojo intereso prasme atsakovas, būdamas atsakingas už privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančius šauktinius, turėjo maksimaliai stengtis ir užtikrinti jų sveikatos priežiūrą. Byloje esančiais dokumentais įrodyta, kad atsakovas ne tik neužtikrino ieškovui tinkamos sveikatos priežiūros, bet ir tik po gana ilgo laiko tarpo sudarė ieškovui teisę gauti gydytojo specialisto konsultaciją. Tai, kad neužtikrino saugių sąlygų, yra konstatuota profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte. Šių aplinkybių atsakovas nenuginčijo, kaip ir ieškovo pateiktų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad jis iki šiol gydosi tarnybos metu patirtą traumą (jos pasekmes). Ir nors atsakovo kaltė pasireiškė kaip neatsargumas, teismo teigimu, tai neatleidžia jo nuo visiško žalos atlyginimo. Fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju ta aplinkybė, kad už žalą atsakingas asmuo ilgą laiką nevykdė pareigos tinkamai pasirūpinti ieškovo sveikata, neatleido nuo prievolės atlikti tarnybą, nors buvo ieškovo prašomas, dar labiau sustiprino ieškovo dvasinius išgyvenimus. Atsakovas Lietuvos kariuomenė yra valstybės biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, jokių atsakovo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų byloje nepateikė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Ieškovas 2008-04-29 teismo posėdžio metu pažymėjo, kad gauna apie 2000 Lt atlyginimą (b. l. 126), dirba sargu, tačiau dėl traumos nebegali dirbti darbo pagal įgytą automechaniko specialybę, jam pasiūlyta persikvalifikuoti. Kitų ieškovo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta. Teismas, įvertinęs byloje esančius ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į jauną ieškovo amžių, patirto sužalojimo sunkumą ir po jo likusias pasekmes, darbinių galimybių sumažėjimą, atsakovės kaltę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 50 000 Lt. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui jau buvo atlyginta žala, kai buvo išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu, šią sumą atėmė iš bendros patirtos neturtinės žalos dydžio, ir ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 16 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovas O. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti visiškai. Skunde nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės neatitinka padarytos išvados apie ieškovui padarytos žalos dydį. Nepagrįsta teismo išvada, kad ekonominė krizė yra pagrindas sumažinti priteistiną kompensaciją. Nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į atsakovo kaltės dydį, kuri pasireiškė tuo, jog: ieškovas buvo pašauktas į privalomąją karinę tarnybą, nors pagal savo sveikatos stovį neturėjo būti pašauktas; atsakovas neužtikrino saugių ir tinkamų tarnybos sąlygų; įvykus nelaimingam įvykiui, neužtikrino tinkamo gydymo. Ieškovo patirto sužalojimo pasekmės tęsiasi. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovui priteistas per mažas žalos atlyginimas.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovo neteisėti veiksmai lėmė ieškovo sveikatos sutrikdymą. Ieškovo sveikatos sutrikdymas atsirado dėl to, kad jis patyrė traumą pratybose. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys. Visi atsakovo veiksmai, kuriuos teismas įvardina kaip neteisėtus, buvo atlikti jau esant patirtai traumai, todėl šie veiksmai niekaip negalėjo įtakoti sužalojimo atsiradimo ir lemti tokios didelės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymo. Kadangi teismo nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovo patirta trauma, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas po patirtos traumos liko 100 procentų darbingas ir jam buvo išmokėta 32 250 Lt kompensacija, darytina išvada, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl yra nepagrįstas, mažintinas iki jau ieškovui išmokėtos kompensacijos dydžio.

2. Teismas, nagrinėdamas bylą, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose panašiose bylose priimtas nutartis dėl sveikatos sužalojimo ir priteistinos kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydžio.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad 2004-07-07 Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu Nr. PSD-724 ,,Dėl kompensacijos O. G. išmokėjimo“ 2004-07-22 Lietuvos kariuomenė į O. G. sąskaitą pervesta 32 250 Lt kompensacija visiškai atlygino neturtinę žalą, kurią ieškovas patyrė dėl kairės kojos traumos. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. G. jau pradėjo tarnybą turėdamas nežymų sveikatos sutrikimą, dėl ko jam skaudėjo kairės kojos sąnarį. Jau tarnybos pradžioje jis skundėsi dėl skausmų kairiajame kelyje, o po 2002-06-14 pratybų metu patirtos traumos jis faktiškai nuolat gydėsi, tarnybines pareigas vykdė tik dalinai, jam buvo suteiktos geriausios medicininės paslaugos, įvairiapusė reabilitacija ir už tai mokėjo Krašto apsaugos sistemos institucijos iš savo biudžeto. Už paslaugas, kurias O. G. gydymui ir reabilitacijai suteikė viešosios medicinos įstaigos, iš Krašto apsaugos sistemos biudžeto sumokėta 10 414 Lt. Į šią suma neįskaičiuota asmens sveikatos priežiūros teikimo Karių sveikatos priežiūros įstaigose. O. G. po traumos buvo suteikta tinkama medicininė pagalba ir reabilitacija, šiuo metu jis yra visiškai darbingas, todėl darytina išvada, kad jam nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Teismas, konstatuodamas, kad O. G. sumokėta 32 250 Lt kompensacija nepadengia visos jam padarytos žalos ir priteisdamas 16 250 Lt neturtinės žalos turėjo pagrįsti bendrą neturtinės žalos dydį (50 000 Lt) CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ir kriterijais.

2. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylia aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. O. G. yra pripažintas visiškai darbingu, neįgalumo nenustatyta, kas reiškia, kad minėtas asmuo yra visiškai sveikas, gali dirbti įvairius darbus, ir nėra nustatyta jokių pasekmių ar liekamųjų reiškinių, dėl kurių jis negalėtų jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu. Faktas, kad pratybų metu šokdamas per kliūtį ieškovas patyrė traumą neįrodo, kad dėl to egzistuoja kokia nors Krašto apsaugos sistemos kaltė. Faktas, kad atsakovu yra iš valstybės biudžeto išlaikomas juridinis asmuo, nesuponuoja, kad teismas gali priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėjimas, kadangi ieškovas pretenzijų dėl jos nereiškė, todėl teismas neturi vertinti šio kriterijaus. Kriterijai dėl ieškovo jauno amžiaus, išsilavinimo, profesijos, sveikatos būklė neduoda jokio pagrindo teigti, kad neturtinė žala, padaryta ieškovui yra lygi 50 000 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovas O. G. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti ir patenkinti ieškinį visiškai.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus patenkinti.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad 2004-07-07 Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu Nr. PSD-724 ,,Dėl kompensacijos O. G. išmokėjimo“ 2004-07-22 Lietuvos kariuomenė į O. G. sąskaitą pervesta 32 250 Lt kompensacija visiškai atlygino neturtinę žalą, kurią ieškovas patyrė dėl kairės kojos traumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinė žala; neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš atsakovo 300 000 Lt neturtinės žalos dėl privalomosios pradinės karo tarnybos metu patirto sveikatos sužalojimo atlyginimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atlikdamas privalomąją pradinę karinę tarnybą, 2002 m. birželio 14 d. pratybų metu patyrė kelio sąnario traumą, dėl kurios Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2003 m. kovo 20 d. pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karinei tarnybai ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2003 m. kovo 21 d. įsakymu buvo išleistas į atsargą pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą (dėl sveikatos būklės). Lietuvos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2004-07-07 potvarkiu Nr. PS-724 po tarnybinio tyrimo ir remiantis Karo medicinos ekspertizės komisijos 2004-02-02 ekspertinio tyrimo pažyma Nr. 175/2004, kuria sveikatos sutrikimas priskirtas prie apysunkių sužalojimų, susijusių su tiesioginiu pareigų atlikimu, ieškovui išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinė kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu.

Neturtinės žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju nustatytas CK 6.283 straipsnio 1 dalyje ir 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia tai, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Neturtinei žalai atlyginti yra būtinos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, tai: neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), žala ar nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas į privalomąją pirminę karo tarnybą buvo pašauktas 2002 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 48). Ambulatorinėje kortelėje įrašyta, kad 2002 m. gegužės 16 d. ieškovui diagnozuotas kairiojo kelio raiščių laisvumas (t. 1, b. l. 19), tačiau ieškovas nebuvo atleistas nuo 2006 m. birželio 14 d. Ruklos mokomajame pulke vykusių pratybų, kurių metu patyrė kairiojo kelio sąnario traumą. Po traumos ieškovui nebuvo suteikta operatyvi medicinos pagalba, jis toliau tęsė privalomąją krašto apsaugos tarnybą (t. 1, b. l. 18-20). Ieškovui 2002 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinai kreipusis į medicinos punktą dėl besitęsiančio kairio kelio skausmo, tik 2002 m. rugpjūčio 21 d. buvo nuvežtas į Jūrininkų polikliniką traumatologo konsultacijai, o 2002 m. rugsėjo 1 d. stacionarizuotas Klaipėdos ligoninėje, jam atlikta operacija, kurios metu nustatyta, jog yra plyšęs kairio kelio sąnario priekinis kryžminis raištis, nustatyti vidinio ir išorinio meniskų plyšimai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiėmė priemonių užkirsti kelią ieškovo sveikatos sutrikdymui, o sužalojus sveikatą nesiėmė priemonių patirtas traumas tinkamai gydyti, todėl darytina išvada, jog yra įrodyta atsakovo neteisėta veika ieškovo atžvilgiu. Atsakovo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, nes atsižvelgiant į ieškovo sužalojimą, atsakovas nebuvo tiek rūpestingas, atidus ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Dėl traumos padarinių Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės Klaipėdos 1-oji komisija ieškovui 2003 m. balandžio 8 d. nustatė trečią invalidumo grupę vieneriems metams. Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės Respublikinė 4-oji komisija 2003 m. birželio 19 d. panaikino minėtą Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės Klaipėdos 1-oji komisijos išvadą. Karinė medicinos ekspertizės komisija 2004 m. vasario 2 d. ieškovo patirtą traumą priskyrė apysunkiems sužalojimams (t. 1, b. l. 25). Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija 2004 m. balandžio 22 d. sprendimu pripažino, kad ieškovui priskirtas apysunkis sužalojimas yra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu (t. 1, b. l. 24). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp neteisėtų kaltų atsakovo veiksmų ir ieškovo sveikatai kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 str.).

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, taip pat ir jokia materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Kartu vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kurie jokiu būdu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant bylos aplinkybes, pripažintina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Ieškovas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad dėl traumos padarinių negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, jaučia kojos skausmą, negali ilgai stovėti, kilnoti sunkumų, periodiškai lankosi pas gydytojus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui dėl patirtos traumos buvo nustatytas apysunkis sužalojimas, buvo atliktos dvi operacijos, gydėsi ambulatoriškai ir stacionare, ieškovui nuo 2003 m. balandžio 8 d. iki 2003 m. birželio 19 d. buvo nustatytas trečios grupės invalidumas, yra nustatyti kairės kojos pakitimai. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra įgijęs automechaniko kvalifikaciją, tačiau dėl sveikatos būklės ir gydytojų rekomendacijos riboti fizinį krūvį kairei kojai, panaudoti įgytą profesinę kvalifikaciją ji negalės, ir tai konstatuota ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 19 d. sprendime dėl ieškovo darbingumo lygio nustatymo (t. 1, b. l. 112). Nors po traumos ieškovui nustatytas 100 procentų darbingumas (90 procentų bazinis darbingumas) iki šiol jį vargina kojos skausmai, jam reikalinga reabilitacija, dėl ko apsunkintas ieškovo gyvenimas kasdienėje bei darbinėje veikloje, ieškovas negali dirbti darbo pagal įgytą specialybę, šios aplinkybės be abejonės sukelia dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu, atsakovas neužtikrino ieškovui tinkamos sveikatos priežiūros, nesiėmė skubių priemonių ieškovo patirtos traumos padariniams pašalinti. Nurodytos aplinkybės yra svarbios nustatant atlygintos žalos dydį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat svarbus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus bylose yra suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika analogiško pobūdžio bylose. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose panašiose bylose dėl sveikatos sužalojimo ir bylose, kuriose nustatyta, kad ieškovai patyrė sunkesnius sveikatos sužalojimus, buvo nustatomas mažesnis priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis negu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „ Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008, paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovei dėl profesinio susirgimo (netekus 5 procentų profesinio darbingumo) priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. V. v. UAB „Žemaitijos gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-575/2006, paliko nepakeistą teismo sprendimą, kuriuo ieškovui (netekus 40 procentų darbingumo) dėl sveikatos sužalojimo priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB ,,Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006, paliko nepakeistą teismo sprendimą, kuriuo ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2007 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007, paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 50 procentų darbingumo) priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgdama į nurodytus precedentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovo priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsniu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į nurodytą ir kitą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pagal nagrinėjamos bylos duomenis bei byloje nustatytas konkrečias aplinkybes sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis ieškovui yra 25 000 Lt. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindu ieškovui O. G. buvo išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio (33 750 Lt) vienkartinė kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Todėl laikytina, kad neturtinė žala ieškovui O. G. yra atlyginta.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pakeistinas, sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikintina ir ši ieškinio dalis atmestina, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria priteista iš Lietuvos kariuomenės O. G. 16 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 488 Lt žyminio mokesčio valstybei, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėNijolė Piškinaitė