Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-806/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
1-1507-806/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00480-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
I. M.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-806/2015Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00480-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam A. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajam I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. K. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-04-23, apie 12.00 val., iš namo, esančio Vilniuje, Kaštonų g. 1, laiptinės, kuri yra rakinama, pagrobė vaikišką vežimėlį „Emmoljunga“, 3500 litų (1013,67 eurų) vertės, tokiu būdu padarydamas R. T. 3500 litų (1013,67 eurų) turtinę žalą.

Taip pat A. K. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-04-25, apie 18.27 val., iš namo, esančio Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 6, rakinamos laiptinės aštunto aukšto, pagrobė dviratį „Bocas“, 600 litų (173,77 eurų) vertės, kuris buvo prirakintas trosu prie turėklų, tokiu būdu padarydamas I. M. 600 litų (173,77 eurų) turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, jog tuo metu buvo narkomanas, savęs nekontroliavo, jam reikėjo dozės ir jos ieškojo. Pamatė atidarytą laiptinę, užlipo, stovėjo dviračiai, turėjo reples ir nukirpo dirželį ir išvažiavo. Paėmė dviratį ir pardavė prie Kalvarijų turgaus. Pasak A. K., abi laiptinės buvo atidarytos, buvo vasara. Paėmė vežimėlį ir nuvežė pardavinėti. Kai įvažiavo kažkas į laiptinę su dviračiu, jis, A. K. ėjo iš paskos, pamatė dviračius ir paėmė. Už vežimėlį gavo kelis šimtus ir už dviračius 200 Lt. Yra pasiruošęs atlyginti žalą. Dabar baigė reabilitacijos programą. Bando stotis ant kojų, jam, A. K. ne problema bus atlyginti žalą. A. K. paaiškino, kad laiptinės buvo neuždarytos, kai ėjo žmogus su dviračiu, tai pastarasis atidarė ir jis įėjo, kita laiptinė buvo atvira. Pasak A. K., šita byla jau paskutinė, ruošiasi susirašyti pataisos namuose su drauge, tetos padeda, baigė reabilitacinę programą, turi tinkuotojo profesiją, mokosi suvirintojo profesijos. A. K. teigimu, tos spynos buvo senas kodas, fiziškai neįmanoma įeiti, abi spynos senos ir durys medinės ir metalinės, jos buvo atidarytos, už rankenos paėmė ir jos atsidarė. Abi durys buvo neuždarytos, abiejuose laiptinėse senos durys, reikia surinkti kodus. Sergėjimo įtaisai nekliudė, jis, A. K. tiesiog įėjo parastai, netrukdomas, nieko nelaužydamas.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad 2014-04-23 dieną, apie 11.00-12.00 val., tačiau tikslaus laiko nurodyti negali, kadangi neatsimena, ėjo Kaštonų gatve pasivaikščioti. Eidamas pro namą, kurio numerio neatsimena, kadangi nežiūrėjo, pamatė atidarytas laiptinės duris. Žvilgtelėjo, jam, A. K. kažkas pasirodė, todėl atidarė duris ir pamatė pirmame aukšte stovintį baltos spalvos vaikišką vežimėlį. Jis jam, A. K. pasirodė brangus, todėl jis nutarė jį pavogti ir parduoti. Jis, A. K. užėjo į laiptinę, paėmė vežimėlį ir jį išsivežė. Ar vežimėlyje buvo kokių nors daiktų jis, A. K. nežino, kadangi nežiūrėjo. Jis, A. K. su vežimėliu nuėjo į Lukiškių autobusų sustojimą. Kiek pamena, 10 maršruto troleibusu važiavo iki Kalvarijų turgaus. Užėjo su vežimėliu į turgų, prie jo, A. K. priėjo nepažįstamas vyras ir paklausė ar parduoda tą vežimėlį. Jis, A. K. atsakė, kad vežimėlį parduoda ir pardavė jį už 300 litų. Kaip tas vyras atrodė jis, A. K. neatsimena, tačiau pastarasis buvo apie 175 cm, vidutinio kūno sudėjimo, žilų plaukų, pagyvenęs apie 60 metų amžiaus. Pinigus išleido savo reikmėms, pirko maisto, taip pat narkotinių medžiagų, kurias pirko tabore. Savo asmens tapatybės kortelę jis, A. K. yra pametęs, todėl jis neina į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą registruotis, kadangi be asmens dokumento jo nepriima. Asmens dokumentą jis, A. K. planuoja pasidaryti. 2014-04-25, apie kelintą valandą jis, A. K. tiksliai nurodyti negali, kadangi neatsimena, į laikrodį jis nežiūrėjo, ėjo M. K. Čiurlionio gatve pasivaikščioti. Eidamas pamatė atidarytas laiptinės duris. Ar durys buvo kodinės jis, A. K. nepastebėjo. Namas buvo devynių aukštų, jei gerai pamena. Užėjęs į laiptinę nuėjo iki lifto, juo pakilo iki paskutinio aukšto. Išėjęs iš lifto, jis, A. K. lipo laiptais žemyn, apžiūrėdamas laiptinės aikšteles. Tiksliai nepamena, prieš paskutiniame aukšte pamatė stovintį dviratį. Jis buvo prirakintas trosu prie turėklų. Jis, A. K. turėjo žnyples, kurias jis buvo pasiėmęs ir jas norėjo parduoti, jos priklauso jam, kuriomis nukirpo trosą, kuriuo buvo prirakintas dviratis. Paėmęs dviratį, laiptais jį nusinešė iki pirmo aukšto ir jį išsivarė. Išėjęs į lauką, ėjo link gėlių turgelio, kuris yra Konarskio gatvėje. Toje gatvėje stovėjo taksi automobilis. Jis, A. K. priėjęs prie jo, taksi vairuotojui pasiūlė pirkti dviratį už 200 litų, tačiau pastarasis nupirko tą dviratį už 150 litų. Koks buvo taksi automobilis jis, A. K. neatsimena, nei markės, nei modelio, tačiau lyg mėlynos spalvos. Kaip atrodė taksi vairuotojas jis, A. K. taip pat neatsimena. Pinigus išleido savo reikmėms, maistui bei narkotikams. Dėl savo poelgio gailisi. Daugiau reikšmingų aplinkybių nepamena. (b. l. 85-86, 119-120, 133)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. R. parodė, kad 2014-04-23, apie 10.40 val., atvažiavo adresu Kaštonų g. 1, Vilniuje, su vaiku į pamokėlę. Pirmame namo laiptinės aukšte, laiptinės viduje, prie antrų įėjimo durų, paliko stovėti vaikišką vežimėlį. Grįžusi į pirmą aukštą po pamokėlės, apie 12.00 val., pamatė, kad vežimėlio nėra. Bandė pati ieškoti vežimėlio, išėjo į lauką, pažiūrėjo ar lauke yra vaizdo kameros. Paklausė kitų pamokėlėje buvusių asmenų, ar jie nieko nematė, tačiau niekas nieko nežinojo. Nuėjo į VMI, norėjo pažiūrėti vaizdo kamerų įrašą, tačiau tuo metu nebuvo apsaugos darbuotojo. Kokiomis aplinkybėmis dingo vaikiškas vežimėlis nežino, dėl vagystės nieko neįtaria. Gyvenamojo namo gyventojai bei asmenys, vedantys pamokėles, pasakė, kad tai pirmas kartas, kai dingsta daiktai. Kas pavogė vežimėlį nežino, liudytojų, mačiusių įvykį, nėra. Vežimėlis dingo laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 12.00 val. Vaikiškas vežimėlis yra baltos spalvos, pavadinimu „Emmoljunga“. Priekinė rankena juodos spalvos, ji buvo nusukta į galą. Stogelio kišenėje buvo rožiniai vaikiški akiniai. Po vežimėliu prisegtas juodas dėklas, ant kurio galima dėti daiktus. Vežimėlis švarus, tik kur stogelis yra įbrėžimai mėlynos spalvos tušinuku. Vežimėlį atpažinti galėtų. Padaryta 3000 litų (868,86 eurų) materialinė žala. (b. l. 13)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. T. parodė, kad 2014-04-23, ji paprašė savo draugės D. R. nuvežti jos dukrą į mokyklėlę, esančią Kaštonų g. 1, Vilniuje. Jos, R. T. dukrą draugė vežė vežimėlyje, baltos spalvos, „Emmaljunga“, odinis, naujas, pirktas maždaug prieš pusantrų metų, tikslios datos neatsimena, vaikiškų prekių parduotuvėje „Baby center“, Žirmūnuose. Pirkimo kvito neturi išsaugojusi. Vežimėlis kainavo 3500 litų, todėl jai, R. T. yra padaryta 3500 litų (1013,67 eurų) materialinė žala. Šiai sumai reikš civilinį ieškinį. Apie vagystę nieko papasakoti negali, kadangi jos, R. T. ten nebuvo. (b. l. 14-15)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas I. M. parodė, kad 2014-04-25, apie 18.23 val., M. K. Čiurlionio g. 6, Vilniuje, aštunto aukšto laiptinėje paliko vyrišką dviratį „Bocas“, priekinės šakės, vairas ir rėmo priekinė dalis juodos spalvos, kita dalis sidabrinės spalvos. Dviratis be purvasargių, su bagažine gale, bagažinės galas subraižytas. Dviratį prirakino prie turėklų trosu. 18.27 val. pastebėjo, kad trosas perkirptas ir dviratis pavogtas. Įėjimas į laiptinę filmuojamas vaizdo kameromis, kuriose užfiksuota kaip nepažįstamas vyras vedasi jo, I. M. dviratį. Jis, I. M. peržiūrėjo vaizdo įrašą dvi valandas iki vagystės, tačiau nesimato kaip vyras užeina į laiptinę, todėl mano, kad vyras galėjo būti atėjęs pas kažką iš gyventojų. Dviračio vertė 600 litų (173,77 eurų). Dviračio dokumentų neturi, nes pirko naudotą. (b. l. 95-96)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio redakcijai – 3 MGL) bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).

Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (2 epizodai). Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. A. K. neneigia pagrobęs vaikišką vežimėlį ir dviratį, tačiau nurodo, kad namo laiptinės durys buvo atidarytos, durys nebuvo užrakintos, kai įvažiavo kažkas į laiptinę su dviračiu, jis A. K. ėjo iš paskos, pamatė dviratį ir paėmė, abiejuose epizoduose duryse buvo segėjimo įtaisai, reikia surinkti kodus, tačiau durys nebuvo uždarytos. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad eidamas Kaštonų gatve, eidamas pro namą, pamatė atidarytas laiptinės duris. Žvilgtelėjo, jam, A. K. kažkas pasirodė, todėl atidarė duris ir pamatė pirmame aukšte stovintį vaikišką vežimėlį. Taip pat eidamas M. K. Čiurlionio gatve, pamatė atidarytas laiptinės duris. Ar laiptinės durys buvo kodinės jis, A. K. nepastebėjo. Užėjęs į laiptinę nuėjo iki lifto, juo pakilo iki paskutinio aukšto. Išėjęs iš lifto, jis, A. K. lipo laiptais žemyn, apžiūrėdamas laiptinės aikšteles. Prieš paskutiniame aukšte pamatė stovintį dviratį. Jis buvo prirakintas trosu prie turėklų. Byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog A. K. į namų, esančių Kaštonų g. 1, ir M. K. Čiurlionio g. 6, laiptines, kurios yra rakinamos, pateko neteisėtai, durims tik laikinai atsidarius ar esant neužrakintoms, kaip pats A. K. nurodė, žmogus įvažiavo į laiptinę su dviračiu, tai pastarasis atidarė duris, o jis ėjo iš paskos ir įėjo į laiptinę, kita laiptinė buvo atvira. Pažymėtina, kad namų, esančių Kaštonų g. 1, ir M. K. Čiurlionio g. 6, laiptines, buvo apsaugotos mechaninėmis priemonėmis, laisvai patekti į minėtus namus galimybę turėjo tik namo gyventojai. A. K. pateko į namų laiptines, kurios yra rakinamos, neturėdamas jokios teisės, be jų savininkų žinios ir veikdamas prieš jų valią. Kaip minėta pagal teismų praktiką įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Nustačius nusikalstamą veiką kvalifikuojančias aplinkybes – įsibrovimą į patalpą, darytina išvada, kad A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. K., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo dvi padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant A. K. asmenybę nustatyta, kad teistas 17 kartų, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2007-09-10, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. laisvės atėmimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas įvertina tai, kad yra viena A. K. atsakomybę lengvinanti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. K. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-06 12.15 val. iki 2014-05-06 15.30 val. (1 diena), bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. K. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

A. K. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina paskelbus nuosprendį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. T. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 3500 litų (kas atitinka 1013,67 eurų) dydžio turtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. K. pagrobė R. T. priklausantį turtą, taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka, šio civilinio ieškinio dydžio neginčija. Ieškinio dydis įrodytas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. M. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 600 litų (kas atitinka 173,77 eurų) dydžio turtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. K. pagrobė I. M. priklausantį turtą, taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka, šio civilinio ieškinio dydžio neginčija. Ieškinio dydis įrodytas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamasis A. K. atliko bausmę pataisos namuose. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašais saugomais prie bylos (b. l. 24, 102), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vaikiško vežimėlio pagrobimo), ir paskirti jam laisvės atėmimo 1 metams bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl dviračio pagrobimo), ir paskirti jam laisvės atėmimo 1 metams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-05-06 12.15 val. iki 2014-05-06 15.30 val. (1 dieną) bei pagal Vilniaus apylinkės teismo 2015-03-18 nuosprendį įskaitytą ir atliktą laiką.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. K. panaikinti paskelbus nuosprendį.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. K. priteisti R. T. 1013,67 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. K. priteisti I. M. 173,77 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašais saugomais prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. K. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė