Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atstovei advokato padėjėjai Monikai Tamošaitei, atsakovui R. S., jo atstovui advokatui Sauliui Avižai, trečiojo asmens E. T. atstovei advokatei Simonai Sidaravičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Priešgaisrinės sistemos“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vadybos apskaita“, ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – E. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Pagal Juridinių asmenų registrui teiktą 2017 metų balansą ieškovė turėjo 1 823 373 Eur vertės turto. Jis apėmė taip pat ir atsargas, kurių vertė 734 403 Eur. 2018 m. kovo 31 d. tarpiniame balanse įrašyta, kad buvo 1 281 034 Eur atsargų, 2018 m. birželio 30 d. tarpiniame balanse – kad 1 301 813 Eur atsargų. 2018 m. lapkričio 15 d. likučių sąraše išvardytų atsargų vertė 643 954,45 Eur. Ieškovės vadovė V. V. perdavė bankroto administratoriui ieškovės dokumentus ir 2019 m. sausio 2 d. balansą. Jame nebuvo atsargų, atsargos administratoriui neperduotos. V. V. ieškovės vadove dirbo nuo 2018 m. spalio 5 d. Ji nurodė, kad iki tol vadovavęs atsakovas neperdavė jai viso ieškovės turto, taip pat ir atsargų. Ieškovė turėjo atsargų, nes pagal 2018 m. sausio 26 d. kredito linijos sutartį iš AB „Citadele“ banko gavo 200 000 Eur kreditą ir prievolę grąžinti kreditą užtikrino įkeitusi turtinį kompleksą (atsargas). Atsakovas elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir neprotingai, nes sumažino ieškovės turtą – neišsaugojo atsargų ir jų neperdavė naujai bendrovės vadovei. Dėl to negalima patenkinti kreditorių reikalavimų. Bendrovės vadovas atsakingas už įmonės turto išsaugojimą. Atsakovas pažeidė bendrą pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Taip pat jis pažeidė fiduciarines pareigas įmonės kreditoriams (CK 6.87 straipsnis). Bankroto administratorius nurodė, kad jam perduota atsargų, kurių vertė yra tik 2 000 Eur. Atsakovas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, kad atsargos parduotos ar panaudotos. Dėl to atsakovas atsakingas neperduotų atsargų verte pagal paskutinius buhalterinius dokumentus – pagal 2018 m. lapkričio 15 d. likučių sąraše išvardytų atsargų vertę, t. y. 643 954,45 Eur. Iš pradžių ieškovė nurodė didesnę žalą, bet bylos nagrinėjimo metu reikalavimą sumažino, įvertinusi tai, kad likučių sąraše įrašytos ne tik atsargos (medžiagos), bet taip pat ir atlikti darbai.

Motyvuojamoji dalis

3.14. Nėra priežastinio ryšio, kuris sietų atsakovo veiksmus ir žalos dydį, nes neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir žalos dydis.

3.15. Atsakovas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-105-430/2020).

4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Trečiasis asmuo bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d., nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Trečiojo asmens ligos ar atostogų atveju atsakovas laikinai ėjo taip pat ir bendrovės vadovo pareigas.

4.2. Ieškovės pagrindinė veikla buvo projektinė gamyba ir pirkimas-pardavimas (priešgaisrinės įrangos, vandentiekių, gaisro gesinimo priemonių įrengimas ir prekyba). Bendrovė subrangos sutarčių pagrindu vykdė projektinės gamybos, priešgaisrinės įrangos, vandentiekių, gaisro gesinimo priemonių įrengimo darbus objektuose, esančiuose įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje (pavyzdžiui, atliko darbus Rygos Akropolyje). Bendrovei su užsakovais sudarius subrangos sutartis, Bendrovės vadovo įsakymais konkretūs įmonės darbuotojai buvo skiriami atsakingais už viso projekto įgyvendinimą ir (ar) darbų vykdymą (projektų vadovai, darbų vadovai). Trečiojo asmens vadovavimo laikotarpiu visi įmonės darbuotojai, priimant juos į darbą, pasirašydavo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

4.3. Vadovo įgalioti įmonės darbuotojai užsakydavo ir pasiimdavo prekes, pasirašydavo visus su tuo susijusius dokumentus (darbų vadovai, kiti įmonės darbuotojai). Prekes, reikalingas projektui vykdyti, konkrečių objektų darbų vadovai užsakydavo ne tik patys, bet taip pat ir per ieškovės teikimo skyriaus vadovą A. V..

4.4. Į objektus atvežtas prekes priimdavo projektų arba darbų vadovai. Jie organizuodavo prekių saugojimą, bendraudavo su užsakovais ir subrangovais, koordinuodavo darbų vykdymą, išrašydavo aktus už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, išveždavo nepanaudotas medžiagas į ieškovės sandėlius, perduodavo jas sandėlininkei J. D., rengė medžiagų nurašymo aktus.

4.5. Prekių įsigijimo sąskaitos buvo pateikiamos bendrovės sąmatų skyriaus vadovui A. P.. Jis sutikrindavo bendrovės įgaliotų asmenų užsakytas ir paimtas prekes su konkrečiam objektui patvirtinta sąmata (prekių pozicijas ir kiekius). Po to jis vizuodavo prekių įsigijimo sąskaitas ir jas pateikdavo bendrovės apskaitininkams. Jų bendrovėje buvo trys – V. V., L. P. ir D. R.. Apskaitininkės apskaitydavo prekės bendrovės apskaitoje ir jas priskirdavo konkrečiam vykdomam projektui – objektui. Įsigytos prekės (atsargos) bendrovės apskaitoje buvo registruojamos įsigijimo savikaina, be PVM.

4.6. Bendrovei ir užsakovui pasirašius atliktų darbų konkrečiame objekte aktą (projekto įgyvendinimo metu tokių aktų galėjo būti keletas) bei bendrovei pateikus užsakovui sąskaitą už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas, atliktų darbų aktai ir užsakovui išrašytos sąskaitos buvo pateikiamos bendrovės sąmatų skyriaus vadovui A. P.. Jis sutikrindavo sunaudotas prekes (medžiagas) pagal prekių įsigijimo dokumentus, projekto patvirtintą sąmatą ir atliktų darbų aktus, po to parengdavo medžiagų (prekių) nurašymo aktus. Pagal juos buvo sudaromas materialinių vertybių, sunaudotų konkrečiame objekte, nurašymo aktas. Jį pasirašydavo materialinių vertybių nurašymo komisijos nariai – sandėlininkė J. D., viena iš buhalterių (dažniausiai D. R.) ir Tiekimo skyriaus vadovas A. V.. Šis aktas buvo teikiamas bendrovės vadovui tvirtinti. Vadovui patvirtinus aktą, šis galėjo būti ir buvo teikiamas apskaitininkams. Jie apskaitydavo materialinių vertybių nurašymą bendrovės apskaitoje.

4.7. Įvykdžius visus konkrečioje subrangos sutartyje nustatytus darbus, ieškovė ir užsakovas pasirašydavo baigiamąjį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Jo pagrindu buvo nurašomos likusios konkrečiame objekte sunaudotos medžiagos (prekės). Ieškovė prisiimdavo garantinius įsipareigojimus. Dėl to ji privalėjo atlikti ir atliko garantinius darbus, panaudodama turimus prekių (medžiagų) likučius arba įsigydama naujas prekes (medžiagas). Nurodytos prekės (medžiagos), būtinos garantiniams darbams atlikti, buvo priskiriamos konkretiems objektams ir galėjo būti nurašytos ir buvo nurašomos pasibaigus garantiniam laikotarpiui.

4.8. Atsakovą paskyrus bendrovės vadovu, neparengtas bendrovės dokumentų ir turto perdavimo aktas. Nepaisant to, trečiasis asmuo iš tikrųjų perdavė atsakovui bendrovės dokumentus ir turtą. Prieš paskiriant atsakovą vadovu, jis jau dirbo darbų vadovu ir statybų direktoriumi, todėl puikiai žinojo ieškovės sutartis, prekių įsigijimo, materialinių vertybių nurašymo ypatumus. Jis aktyviai domėjosi įmonės finansine būkle. Bendrovės dokumentai buvo administracijoje ir buhalterijoje, jų kiekis itin didelis. Turtas priskirtas atsakingiems asmenims, su jais pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Didžioji dalis prekių priskirtos ir saugotos konkrečiuose objektuose pagal subrangos sutartis.

4.9. Atsakovui tapus ieškovės vadovu, trečiasis asmuo 2018 m. birželio–liepos mėn. dirbo konsultantu ir atsakovas galėjo pareikšti pretenzijas, reikalauti perduoti kokius nors dokumentus. Atsakovui tapus vadovu, ieškovė tęsė veiklą, vykdė subrangos sutartis, taip pat sudarė naujų sutarčių. Tai patvirtina, kad atsakovui perduotas bendrovės turtas. Prekių likučiai galėjo būti užsakyti ir pristatyti į statomus objektus ir juose sumontuoti.

4.10. Atsakovas nuolat domėjosi prekių likučiais sandėlyje, elektroniniu paštu prašė kitų darbuotojų pateikti informaciją apie likučius, juos inventorizuoti. Bendrovės atsargų vertė kito. Tai patvirtinta, kad bendrovė vykdė veiklą. Ieškovės 2018 m. kovo 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. tarpinius balansus pasirašė atsakovas ir finansininkė L. P.. Juos atsakovas teikė įmonės dalyviams.

4.11. Bendrovės vadovės V. V. įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui faktas patvirtina tai, kad trečiasis asmuo perdavė įmonės dokumentus atsakovui, pastarąjį paskyrus bendrovės vadovu.

4.12. Nors ieškinyje nepagrindžiama, kurias likučių pozicijas 2018 m. lapkričio 5 d. prekių (atsargų) likučių sąraše atitinka 2019 m. rugpjūčio 14 d. ne varžytynėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartyje išvardytas turtas bei kada šis turtas įgytas, administratoriui perduotos atsargos galėjo būti įgytos taip pat ir trečiojo asmens vadovavimo laikotarpiu.

4.13. Tik atsakovei atlikus perduotų bendrovės dokumentų, susijusių su 2018 m. lapkričio 5 d. prekių (atsargų) likučių sąraše įrašytų atsargų panaudojimu konkrečiuose objektuose analizę bei nustačius, kad likučių sąraše nurodytos atsargos nepanaudotos vykdant statybos darbus pagal subrangos sutartis, galima bendrovės atsakingų asmenų atsakomybė dėl jiems patikėto turto praradimo ir neperdavimo administratoriui.

4.14. Likučių sąrašas parengtas vėliau negu atsakovas atleistas iš bendrovės vadovo pareigų. Ieškovė nepateikė duomenų, kada įsigytos prekės (atsargos). Dalis šių prekių (atsargų) galėjo būti įsigytos ir nurašytos vėliau, užbaigus statybos darbus konkrečiuose objektuose.

4.15. Kai kurie užsakovai vengė sudaryti su ieškove atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, nors ieškovė tinkamai atliko subrangos darbus. Dėl to panaudotos atsargos negalėjo būti nurašytos. Yra kilę ieškovės ir kai kurių užsakovų ginčų dėl atliktų darbų apimties, jų priėmimo-perdavimo ir atsiskaitymo (pavyzdžiui, UAB „Vaivorykštė“, UAB „Veikmės statyba“).

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikšti ieškinį atsakovui, kaip vadovui, bet ne konkretiems darbuotojams pagal materialinės atsakomybės sutartis. Tai ieškovės pasirinkimas. Dalis likučių parduota už pasiūlytą didžiausią kainą. Ji atimta iš ieškinio sumos. Ieškovė kitose trijose bylose yra pareiškusi užsakovams UAB „Mitnija“, „Decor“ SA, UAB „Veikmės statyba“ ieškinius dėl skolų priteisimo. Ieškovės atstovė negalėjo patvirtinti, ar nurodytose bylose reikalaujama skolų pagal sąskaitas-faktūras, kuriose įrašyti tik darbai, bet medžiagų neįrašyta. Atsakovo neteisėti veiksmai yra neveikimas – jis neperdavė bankroto administratorei turto ir medžiagų sunaudojimo dokumentų. Atsakovas pasirašė aktus ir patvirtinto apskaitomą turtą. Atsakovas turėjo įvertinti bendrovės turtą ir atsargų kiekį. Jis, pasirašydamas balansus, prisiėmė atsakomybę. Pradėjus atsakovui dirbti, medžiagų kiekiai padidėjo. Liudytojai patvirtino, kad darbas vyko, medžiagos buvo priiminėjamos. Likučių sąraše įtraukti objektai, kurie baigti 2018 m. vasario, kovo, gegužės mėn. Medžiagų likučiai neįforminti aktais. 2018 m. birželio 30 tarpiniame balanse atsargų užfiksuota beveik už 1 mln. Eur. Šios medžiagos sunaudotos ne visos objektuose. Likučių sąraše atsargų sumažėjo per pusę, liko už 600 000 Eur. Nėra dokumentų, kuriuose būtų apskaitytos tokios medžiagos. Atsakovas atsakingas už tinkamą apskaitą. Atsakovas ginčija medžiagų įvertinimą, kiekius ir kainą, bet nepateikė tikrąją kainą patvirtinančių įrodymų. Administratorius negali įvertinti medžiagų, kurios jam neperduotos. Administratorius neturi pareigos vykti į kiekvieną objektą ir perskaičiuoti, tikrinti kiekius ir kainas. Į likučius įtrauktos medžiagos nenurašytos, todėl už jas turi būti atlyginta. Atsargos ir gautinos sumos balanse išskirtos į skirtingas pozicijas. Gautinos sumos yra už atlikus darbus.

6. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovė nenurodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriuos jis atliko tuo metu, kai vadovavo bendrovei. Negalime sutapatinti fakto, kad turto nėra tuo metu, kai atsakovas atleistas iš vadovo pareigų. Ieškovės pozicija prieštaringa. Ji teigia, kad tiki paskutine ieškovės vadove, bet prieš ją buvusiu vadovu – atsakovu – netiki. Neįrodyta, kur dingo turtas. Jeigu bankroto administratorius būtų vertinęs tikrą įmonės veiklą, būtų pastebėjęs, kad įsigytos medžiagos nebūdavo pristatomos į ieškovės centrinį sandėlį, bet buvo pristatomos į objektus, kur buvo atliekami statybos ir kiti rangos darbai. Bankroto administratorius net neklausė atsakingų už atsargas asmenų, kur panaudotos ir kur dingo jiems perduotos prekės. Audito ataskaitoje konstatuota, kad įmonėje nesilaikoma turto nurašymo tvarkos. Projektuose nurašymai neatliekami. Prekės, patekusios į konkrečius objektus, nenurašytos. Tai, kad neatliktas apskaitos veiksmas, nereiškia, kad kyla civilinės atsakomybės dėl žalos klausimas. Ataskaita atlikta dėl 2017 metų veiklos, t. y. iki atsakovui tampant vadovu. Neaišku, ar kitose bylose, kuriose ieškovė prašo skolos iš užsakovų už atliktus darbus, nereikalaujama skolos taip pat ir už sunaudotas medžiagas. Ieškovė nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, nors ieškovas to reikalavo. Dėl to negalima patikrinti ir nustatyti, kokia prekių, įrašytų likučių sąraše, dabartinė rinkos vertė. Pažymėtina, kad ieškovė atėmė parduotų likučių kainą, bet nepašalino parduotų medžiagų iš likučių sąrašo, t. y. jie liko ir už juos reikalaujama žalos pagal parduotų likučių įsigijimo vertę. Neatlikta faktinė prekių inventorizacija. Parengti tarpiniai balansai, neatlikus faktinės inventorizacijos. Atsakovas atleistas iš pareigų, nors tuo metu dar nebuvo užbaigta inventorizacija. Atsakovas elektroniniu paštu reikalavo, kad trečiasis asmuo pagal priėmimo-perdavimo aktą perduotų dokumentus ir medžiagų atsargas. Atsakovas pradėjo aiškintis įmonės apskaitos klausimus, nustatė trūkumų ir užsakė optimizavimo ataskaitą. Trečiasis asmuo nepasirašė balanso, nors iki nustatyto termino, turėjo tai padaryti. Antrą balansą birželio mėn. pasirašė atsakovas ir balanse atsargų kiekis sumažintas, nes nurašytos objektuose sunaudotos medžiagos. Visos prekės keliaudavo į objektus įvairiuose miestuose. Jos niekada nekeliaudavo per Vilnių ir nenuguldavo sandėlyje. Dalis turto perduota jau jį areštavus. Nuo 2015 metų objektuose panaudotos atsargos nebuvo nurašomos. Objektai pabaigti, pretenzijų negauta. Atsakovo vadovavimo metu buvo įsigyjamos medžiagos ir naudotos objektuose. Atsakovas pasirašydavo sunaudotų atsargų nurašymo aktus, bet negali jų pateikti. Įmonėje nebuvo atliekami auditai, neteikiamos finansinės ataskaitos. Akcininkai nebendradarbiavo su atsakovu, todėl jis 2018 m. liepos mėn. parašė prašymą atstatydinti. Atsakovas, tapęs vadovu, organizavo auditą. Tai atitinka protingumo ir rūpestingumo standartą, nes atsakovas siekė išsiaiškinti įmonės finansinę situaciją. Gali susidaryti dvigubo praturtėjimo (naudos gavimo), nes administratorius reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo ir kitose bylose reikalauja skolų iš užsakovų. Administratorius neatliko elementaraus tyrimo. Administratorius pasirinko formalų kelią. Ieškovė negali įrodyti, pagal kokią sąskaitą tas turtas įgytas. Ieškovė turi dokumentus ir ji turi įrodyti medžiagų įsigijimo kainą. Ieškovės argumentas, kad tai yra didelis darbas, yra ne teisinis argumentas ir negali būti pagrindas atsisakyti įvykdyti įrodinėjimo pareigą. Auditorė ataskaitoje nurodė (ji tikrino 2017 metus), kad medžiagų nurašymas vykdytas netvarkingai. Šie įrodymai paneigia liudytojų parodymus. Taigi tikros žalos dydžio negalima nustatyti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kada nurodytos medžiagos įsigytos. J. D. nurodė, kad sandėlyje nebuvo sudarinėjamos inventorizacijos. Prekių, kurių vertė daugiau negu 400 000 Eur, paskirta Rygos Akropolio statybai. Neįtikina ieškovės pozicija, kaip gali būti reikalaujama už darbus, kai sąskaitose įtraukta taip pat ir medžiagų kaina.

7. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, rėmėsi savo atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad padaryta buhalterinė klaida – medžiagos sunaudotos, bet nenurašytos. Neaišku, kodėl nebuvo organizuojamas likučių nurašymas. UAB „Veikmės statyba“ „Hela“ projektas 2018 m. lapkričio mėn. pabaigos priėmimo-perdavimo aktas: 151 605,10 Eur – pagal likučius; projekto vertė – 530 000 Eur. Bankroto administratorius nedetalizavo, kokios konkrečios pozicijos parduotos. Negalima lyginti pardavimo ir balansinės vertės. Trečiasis asmuo perdavė bendrovės turtą ir dokumentus atsakovui. Atsakovas tvirtino tarpinius balansus, teikė juos akcininkams. Atliktas bendrovės veiklos patikrinimas ir pateikta optimizavimo konsultacija. Auditorė auditą atliko pagal iš bendrovės gautus duomenis ir finansinius dokumentus. Atsakovas domėjosi vykdomais projektais, medžiagų kiekiais, jų apskaita, objektuose esančių medžiagų nurašymai taip pat buvo daromi. Vasaros metu vykdyti didžiausi projektai, todėl buvo užsakomi dideli medžiagų kiekiai. Naudotos tiek senos, likusios medžiagos, tiek naujai užsakytos medžiagos. Anksčiau atsakovas buvo darbų vadovu, statybų projektų direktoriumi. Kai trečiasis asmuo atleistas iš vadovo pareigų, dar kurį laiką jis dirbo konsultantu, supažindino atsakovą su darbo specifika. Liudytojai pripažino, kad bendrovėje nebuvo praktikos, kad medžiagos būtų perduodamos pagal perdavimo aktus. Medžiagos buvo perduodamos žodžiu paaiškinant apie objektus, darbų eigą, stadiją ir medžiagų kiekius. Aktai nebuvo rengiami, bet faktiškai tas turtas buvo perduotas atsakovui. Nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškinys grindžiamas prielaidomis. Ieškinys grindžiamas atsargų neperdavimu. Turto neperdavimas negali būti neteisėtas veiksmas. Ieškovė nenurodė konkrečių veiksmų. 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše esantis turtas gali būti suskirstytas į tris rūšis – darbuotojams priskirtas turtas, bendrovės garantiniams įsipareigojimams įsigytas turtas ir objektuose naudojamas turtas. Pirmos rūšies turtas perduotas sudarius visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Dėl šio turto ieškovė turėjo kreiptis į atitinkamus darbuotojus ir aiškintis, kur yra toks turtas. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų šiam turtui išsiaiškinti. Dėl to nepagrįsta būtų atsakovą laikyti atsakingu už tokį turtą. A. V., J. D. ir A. D. paaiškino, kad paskutinei vadovei juos atleidžiant, sandėlyje buvo daugiau turto, negu administratorius pardavė. J. D. paaiškino, kad V. V. siūlė parduoti sandėlyje esančias medžiagas už didesnę kainą, bet vadovė atsisakė tai padaryti. Tuo metu, kai atsakovas vadovavo, turto buvo, jis perduotas paskutinei vadovei, bet ieškovė, prieš reikšdama ieškinį, tokio turto nesiaiškino. J. D. paaiškino, kad sandėlis, kuriame laikyta didžioji medžiagų likučių dalis, priklausė kitai bendrovei ir tame pačiame sandėlyje buvo taip pat ir šiai bendrovei priklausančio turto. Neatmetama galimybė, kad sandėlio savininkė ar kiti asmenys galėjo pasisavinti sandėlyje buvusias ieškovės medžiagas (medžiagų likučius). Dėl antros rūšies turto, trečiojo asmens atstovė nurodė, kad veiklos specifika buvo ta, kad garantiniams įsipareigojimams vykdyti įsigytas turtas galėjo būti nurašomas tik tuo atveju, kai pasibaigdavo garantiniai terminai. Šis turtas buvo panaudotas objektuose naudojant garantinius įsipareigojimus. Dėl trečios rūšies turto trečiojo asmens atstovė nurodė, kad už į objektus pristatomas medžiagas materialiai atsakingi asmenys buvo sudarę visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Medžiagų apskaitos grandinėje dalyvavę asmenys buvo sudarę materialinės atsakomybės sutartis. Jų veiksmai turėjo būti konkrečiai analizuojami. Liudytojai (darbų, projektų vadovai) patvirtino, kad objektuose likučių nebūdavo daug, o likdavo tik menkaverčio turto. „Mitnijos“, „Akcijos“, „Lyros“, „Saltoniškių“ objektams priskirtų medžiagų likučių vertė 163 000 Eur. Liudytojai nurodė, kad negali būti tokios didelės vertės. Dažnai kildavo ginčai su užsakovais, jie vengdavo pasirašyti baigiamuosius aktus, todėl ieškovė negalėjo nurašyti objektuose panaudotų medžiagų. Kitose bylose ieškovė reikalauja skolų iš užsakovų, o skolų didžioji dalis yra už konkrečiuose objektuose panaudotas medžiagas. Ieškovės reikalavimus grindžia paviršutiniškais motyvais, nesiaiškino konkrečių aplinkybių. Neįrodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Taip pat neįrodyta žala. Ieškovė nepatikslino likučių sąrašo, nors po to, kai jis parengtas, pasirašytas su „Veikme“ baigiamasis aktas dėl „Hela“ objekto ir jame nurodytos sunaudotos medžiagos. Tokių aktų dėl kituose objektuose panaudotų medžiagų galėjo būti daugiau, bet ieškovė nepatikrino nurodytų aplinkybių. Ieškovė negali nurodyti, koks konkretus turtas parduotas, kurį pardavė administratorius už pirkėjo pasiūlytą kainą, bet nepalyginamas parduotas turtas ir likučių sąraše įrašytas turtas. Ieškovė nepaaiškino, kodėl sumažino likučių sąraše įrašytą turto vertę, už kurią turtas įsigytas, ta apimtimi, kokia gauta kaina už administratoriaus parduotus likučius. Tik likučių sąrašas nepakankamas įrodymas, kad visos jame įrašytos medžiagos perduotos atsakovui ir paskutinei vadovei. Šis įrodymas taip pat nepaneigia to, kad jame įrašytos medžiagos nepanaudotos objektuose.

8. Liudytojas A. V. paaiškino, kad, vadovaujant atsakovui, pradėjo strigti darbai ir atsiskaitymai. Ieškovės darbovietėje liudytojas dirbo 1/4 etato. Liudytojas buvo Tiekimo skyriaus vadovu. Įmonės direktoriaus nurodymu, jis užsakydavo prekes, dažniausiai vamzdžius, ortakius, bet, pradėjus strigti atsiskaitymams, vadovas nebepavesdavo liudytojui pirkimų. Užsakytos medžiagos buvo vežamos tiesiai į objektus. Jeigu jų likdavo, atlikus darbus, tai likutis buvo grąžinamas į sandėlį. Dažniausiai tai buvo specifiniai likučiai, kurių nebuvo galimybės panaudoti kituose objektuose. Įmonei grąžindavo netinkančias medžiagas. Objektuose inventorizacija nebuvo atliekama. Liudytojas vieną kartą Klaipėdoje bandė atlikti inventorizaciją, bet suprato, kad neįmanoma patikrinti, kiek vamzdžių sumontuota. Nepanaudotos prekės buvo laikomos įmonės sandėlyje Vilniuje, Metalo gatvėje. Nepanaudotos medžiagos buvo grąžinamos neapskaitytos. Liudytojas užsakydavo prekes ir kontroliuodavo, jų apmokėjimą. Už medžiagas, kurios panaudotos objekte, buvo atsakingi projektų vadovai, buhalterija. Įmonėje buvo materialinių vertybių nurašymo komisija. Jos nariais būdavo liudytojas, buhalterės bei sąmatininkai, kurie turėjo žinoti, kokių medžiagų reikėjo objektuose. Buvo inventorizuojami tik likučiai sandėlyje. Kai atsakovą paskyrė vadovu, sandėlyje buvo likučių. Medžiagų sunaudojimą objekte tikrina užsakovai. Paskutinei vadovei liudytojas, atleistas iš darbo, perdavė ryšio priemones, bet nepasirašė jokių aktų. Jis buvo atsakingas už medžiagų priėmimą į sandėlį ir išdavimą iš jo. Jis paaiškino, kad nekontroliavo priimamų ir išduodamų prekių kiekio. Sandėlis – tai smulkus turtas, skirtas konkretiems asmenims, kad jie tuos daiktus turėtų su savimi.

9. Liudytojas J. D. paaiškino, kad iš sandėlio veždavo prekes tiesiai į statybų aikšteles. Kartais prekes paimdavo iš tiekėjų ir veždavo į objektus. Dirbo vairuotoju apie 47 metus. Jis nuvažiuodavo pas tiekėją, pasikraudavo prekių, paimdavo sąskaitą-faktūrą. Liudytojas prekes nuveždavo į objektą, o sąskaitą – į biurą ir perduodavo J. D.. Inventorizacija vykdyta tik centriniame biure. Kartais nepanaudotos prekės buvo grąžinamos į sandėlį. Naujoji vadovė tik atleido iš darbo, nes niekas jau nebedirbo.

10. Liudytojas E. V. paaiškino, kad darbų vadovai formuodavo užsakymus, tardavosi su S. T.. Atlikus užsakymą, medžiagos vežtos į objektus. Likučiai vežti į sandėlį. Jis buvo įmonės buveinėje. Liudytojas dirbo darbų vadovu Radviliškio Karo priešlėktuvinės gynybos padalinyje montuojant šilumos sistemas, statant Šiaulių Lyros komercijos centrą, Akropolį Rygoje. Liudytojas nurodė, kad Radviliškyje medžiagas pasiimdavo iš Šiaulių. Jis pasirašydavo sąskaitas-faktūras. Važtaraščius pasirašydavo objekte dirbantys darbuotojai arba darbų vadovo asistentas. Rygoje pasirašydavo objekto darbuotojai. Darbų vadovas suformuodavo detalių aprašą ir kažkam paduodavo. Buvo sandėlininkė. Jai elektroniniu paštu buvo siunčiami aprašai. Liudytojas nurodė, kad vieną kartą iš Šiaulių Lyros grąžino likučius. Rygos objekte buvo 420 000 Eur vertės prekių (medžiagų). Jie visi yra Rygos Akropolyje. Medžiagos buvo išvežtos ir sumontuotos. Ieškovė vėlavo atlikti darbus, todėl užsakovas atsisakė pasirašyti aktus. Iš Rygos į sandėlį prekės nebuvo vežamos. Liudytojas nurodė, kad dėl vamzdynų būtų susitaręs su vamzdynų tiekėju ir jam tiesiogiai grąžinęs likusius vamzdžius. Niekas nuolat nedarydavo tokio dalyko – nerengdavo medžiagų likučių suvestinės. Sąmatininkas nurašinėdavo medžiagas pagal aktus. Liudytojas neužsiėmė medžiagų nurašymu. Medžiagos galėdavo būti nurašomos taip pat ir vėliau. Nurašymas vykdavo tik pagal aktus. Aktuose buvo nurodyti darbai ir medžiagos. Iš užsakovo grįždavo aktas su parašais ir liudytojas jį perduodavo buhalterijai. Nupirktos medžiagos būdavo laikomos objektuose. Sandėliuose buvo medžiagos, kurios negali būti panaudotos kituose objektuose (didelių diametrų siurbliai, vožtuvai). Jos sandėliuose atsirasdavo iš objektų. Liudytojas nurodė, kad Šiaulių „Lyros“ užsakovas nebemokėjo ieškovei, tada ieškovė nutraukė sutartį ir visas medžiagas pervežė į sandėlį. Sprendimą priimdavo darbų vadovas. Vadovas skambindavo ir liepdavo savo medžiagas išvežti. Liudytojas aktus siųsdavo ieškovės direktoriui E. T., komercijos direktoriui S. T. ir buhalterijai. Direktoriai sprendė, ką nurašyti, kiek nurašyti. Kai vadovu buvo atsakovas, ieškovė tęsė anksčiau pradėtus objektus. Atsakovas kontroliavo, užsakydavo medžiagų, jis vykdė direktoriaus pareigas. Jis atėjo ieškovei baigiant savo veiklą, kai niekas nebedavė medžiagų ir ieškovė nebegalėjo vykdyti veiklos. Kai liudytojas išėjo iš darbo, visą informaciją perdavė atsakovui. Nebuvo, ką perduoti. Sandėlyje buvusį turtą nelabai galima buvo pavadinti turtu. Tai buvo nereikalingi daiktai. Liudytojo nuomone, sandėlyje nebuvo nieko vertingo. Iš sandėlio liudytojas beveik neimdavo medžiagų. Ieškovė prekiavo priešgaisrinėmis dėžėmis, gesintuvais. Liudytojas nežino, ar šios naujos prekės buvo priskirtos sandėliui. Liudytojas mano, kad sandėlyje likusių prekių vertė buvo mažesnė negu 50 000 Eur. Iš Šiaulių „Lyros“ į sandėlį nuvežta difuzorių, kurių vertė apie 2 000 Eur.

11. Liudytojas A. R. paaiškino, kad dirbo darbų vadovu objektuose Klaipėdoje „Philip Morris“ ir Druskininkuose „Saulės sonata“. Sąmatininkai duodavo užklausą tiekimo vadovui. Jis surasdavo tiekėjus. Objekte už pristatytas medžiagas pasirašydavo arba liudytojas, arba projekto vadovas. Pirmiausia liudytojas pasirašydavo važtaraštyje. Likučiai palikti „Philip Morris“ objekte. Juos priiminėjo V. K.. Niekas nevesdavo gautų ir sunaudotų medžiagų balanso. Liudytojas nevykdė medžiagų nurašymo. Projekto vadovas parengdavo aktus pagal grafiką darbus. Jie apimdavo taip pat ir sunaudotas medžiagas. Projekto vadovas mėnesio pabaigoje parengdavo atliktų darbų aktus. Juos liudytojas atveždavo į kontorą ir sąmatininkė juos apskaitydavo. Liudytojas dirbdavo su darbininkais, paskirstydavo darbus, prižiūrėdavo, kad darbininkai nesugadintų medžiagų ir kad būtų atlikti darbai. Liudytojas buvo atsakingas už medžiagų priėmimą ir iškrovimą objekte. Daugiausia likdavo atraižos. Kai atsakovas dirbo, nebuvo užsakoma naujų medžiagų. Buvo naudojamos jau turėtos medžiagos. Kai liudytojas išėjo iš darbo, jis darbus perdavė atsakovui. Liudytojas fiziškai likučius objekte Klaipėdoje „Philip Morris“ perdavė naujam darbų vadovui V. K.. Pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas ir lapas, kad liudytojas niekam neskolingas. Perduoto likučio vertė buvo nedidelė – apie 2 000 Eur. Buvo likę keli vamzdynai ir ortakiai. 2018 m. gegužės mėn. pradžioje liudytojas išėjo iš darbo. Objektas Klaipėdoje dar nebuvo baigtas. Pradėjo strigti darbai. Ieškovė nutraukė darbus, pradėjo nebeatsiskaitinėti su subrangovais. Darbų objekte „Philip Morris“ kiekiai padidėjo 20 proc.

12. Liudytoja I. K. paaiškino, kad prieš du metus ją su bylos šalimis siejo darbo klausimai. Ji yra aukštos kvalifikacijos finansų specialistė, smulkesnėms įmonėms teikia finansų paslaugas. Ji visuomet rengia ataskaitą. Tai konfidenciali informacija. Ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kas vyksta bendrovėje. Liudytoja pateikia įmonės procesų pristatymą suprantama kalba, su konkrečiais bendrovės veiklos pavyzdžiais. Ji siūlė pakeisti visą ieškovės buhalteriją, kadrus. Liudytoja išvadas rašė, remdamasi 2017 metais, bet darbą dirbo 2018 metais. Ji vertina paskutinį užbaigtą („uždarytą“) mėnesį. Normaliai neužbaigtas nė vienas mėnesis 2018 metais. Liudytoja rėmėsi tik dokumentais, kurie pasirašyti ir sutvarkyti. Dėl to liudytoja rėmėsi 2017 metais. Apskaita buvo tokia pat, kaip statyba. Prieš darbų pradžią turi būti parengta sąmata ir ją turi pasirašyti abi rangos sutarties šalys. Nebuvo tokių sąmatų. Atsakovas liudytojai sumokėjo ne visą sutartą atlygį. Sąmata turi būti visai kitokio lygio. Įmonėje nuo pat pradžių buvo rengiama vieno lapo sąmata. Atsakovas dirbo kelis mėnesius, todėl galėjo nespėti visko tinkamai sutvarkyti. Liudytojos pirmasis išsilavinimas statybinis. Mėnesio pabaigoje darbų vykdytojas turi pateikti ataskaitą, kurioje nurodytų, ką ir kiek padarė, ką sunaudojo. Turi būti parengti aktai, kas mėnesį, kuriuose užsakovas patvirtintų, kiek darbų atlikta ir kiek medžiagų sumažinta. Ieškovė dirbo ne kaip statybos srityje, bet kaip prekybos srityje – kiek nupirkdavo, perkeldavo viską į sąnaudas. Tai – negerai. Buhalterė tai darė nepiktybiškai. Direktorius turėtų organizuoti viską tvarkingai, tinkamą grandinę. Jis ne buhalteris. Ieškovė sakė, kad jų apskaita labai gera, bet neužtenka apyvartinių lėšų. Akcininkai prašė pasiaiškinti, kur dingsta pinigai. Liudytoja per dvi savaites parengė veiklos analizę, rėmėsi pirminiais dokumentais ir išklotinėmis iš ieškovės buhalterinės apskaitos programos.

13. Liudytoja J. D. paaiškino, kad dirbo ieškovės pardavimų vadybininke. Darbų vadovas užsakydavo medžiagas, įrankius. Bendrovėje buvo sandėlis, kuriame prekės laikytos laikinai. Liudytoja neužsakinėjo prekių į objektus. Prekės buvo nurašomos tokia tvarka: objektui priskiriamas numeris. Jam priskirdavo prekes. Prie kiekvieno akto sąmatininkas nurodydavo, kokias prekes reikia nurašyti. Liudytoja nežino, kodėl liko dideli likučiai. Iš objekto prekės buvo grąžinamos į sandėlį. Jame buvo labai daug prekių. Ieškovės įmonėje nebuvo sandėlininko. Niekas neskaičiuodavo, kiek prekių atveždavo į sandėlį. Iš objekto prekės buvo nurašomos kelis kartus. Medžiagas į objektus užsakydavo projektų vadovai ir darbų vadovai. Prekes turėjo priimti darbų vadovai, nes jos buvo vežamos tiesiai į objektą. Sandėlyje laikytos medžiagos, kurios buvo parduodamos parduotuvėje. Tai – labai paprasti daiktai, galvutės ir pan. Iš objektų atvežtos prekės nebuvo priskiriamos prie sandėlio. Jeigu tie likučiai buvo iš objekto, tai jie buvo laikinai. Juos projektų vadovai galėjo išvežti ir panaudoti kituose objektuose. Sandėlis buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Patalpos priklausė UAB „Eugvilsta“. Sandėlyje laikytos taip pat ir nurodytos bendrovės medžiagos. Liudytoja prižiūrėjo tik gesintuvus, audeklus, spinteles. Buhalterės derindavo nurašymą su sąmatininku Petrušinu. Jis nurodydavo buhalterei, kokias prekes iš kokio objekto reikia nurašyti. Likučių nurašymo komisijos nariai buvo buhalterė ir vadovas, galėjo būti taip pat ir liudytoja. Nurašymas vyko naudojant kompiuterinę programą. Kai vadovas buvo atsakovas, buvo užsakinėjamos naujos medžiagos. Kai dirbo vėlesnė vadovė V. V., liudytoja dirbo labai neilgai. Nauja vadovė visiems darbuotojams pasakė, kad jokių medžiagų neliečiam, nepardavinėjam ir viskas. Tuo metu buvo medžiagų objektuose ir sandėliuose. Sandėlis buvo pilnas. Medžiagų jame buvo. Liudytoja negalėjo nurodyti, kur nukeliavo medžiagos iš sandėlio – ar parduotos, ar grąžintos tiekėjams. Medžiagų nurašymai vyko nuolat. Sandėlyje nebuvo įrankių. Jie buvo perduodami žmonėms pagal perdavimo aktus.

14. Liudytojas T. J. paaiškino, kad 2017 metais dirbo projektų vadovu, 2018 m. gegužės mėn. išėjo iš darbo. Medžiagos buvo užsakinėjamos per pirkimo skyrių. Atsakingas asmuo pirkdavo įrankius. Juos pateikdavo iki objekto. Liudytojas nurodė, kad nedideles medžiagas pirkdavo pagal avansinę apyskaitą vietoje. Medžiagos buvo nurašinėjamos pagal atliktų darbų aktus, juose nurodyti kiekiai. Liudytojas paaiškino, kad medžiagų likdavo nedaug. Objekto „Philip Morris“ baigtumas buvo 70–80 proc. Liudytojas buhalterijai pateikdavo aktus ir avansines apyskaitas, o ji nurašydavo sunaudotas medžiagas. Industrijos gatvėje nebuvo daug medžiagų likučių. Vamzdžiai sumontuoti beveik visi. Liudytojas nurodė, kad neįsivaizduoja, kodėl toks didelis likutis. Iš objekto Šilutės gatvėje – likučių vertė buvo 7 000 Eur. Liudytojas paaiškino, kad medžiagas užsakinėjo kelis kartus. Labai didelio pertekliaus niekas neleisdavo užsakyti. Medžiagas reikėdavo užsakyti pagal darbų apimtis. Tų medžiagų kaip ir nebuvo. Liudytojas vaikščiojo iki pat objekto pridavimo gaisrininkui ir nematė didelio vamzdžių pertekliaus. Medžiagų poreikį reikėdavo suskaičiuoti. Buvo rengiama sąmata. Pagal ją buvo skaičiuojami medžiagų kiekiai. liudytojas tvirtindavo kiekius. Sąmatą rengė projekto inžinierius. Kai liudytojas patvirtindavo sąmatą, ją perduodavo tiekimo skyriui. Šis užsakydavo iš tiekėjo. Tada liudytojas priimdavo pristatytas prekes, pasirašydamas važtaraštį. Kartais dalį medžiagų liudytojas pasiimdavau iš sandėlio. Dažniausiai medžiagos buvo vežamos tiesiai į objektą. Jeigu būdavo nedidelis tiekimas, jeigu medžiagos tilpdavo į lengvąjį automobilį, tai liudytojas jas paimdavo iš sandėlio. Jeigu prekės netilpdavo, tai įmonė užsakydavo gabenimą. Liudytojas vienas į sandėlį nevaikščiojo, eidavo su moteriške ar kitu atsakingu asmeniu. Liudytojui reikėdavo parengti atliktų darbų aktus. Jis turėjo patikrinti, ar visos medžiagos panaudotos objekte. Dokumentų prašydavo buhalterija ir jai liudytojas pateikdavo užsakovo pasirašytus atliktų darbų aktus. Buhalterija išrašydavo sąskaitą-faktūrą ir pateikdavo užsakovui. Liudytojo darbas baigdavosi aktų pateikimu buhalterijai. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar dirbo tuo metu, kai ieškovės vadovu buvo atsakovas.

15. Liudytojas V. K. paaiškino, kad dirbo projektų vadovu. Atsakovas ir trečiasis asmuo buvo ieškovės direktoriais. Liudytojas teikdavo paraišką A. V. ar S. T.. Šis prižiūrėdavo projektų vadovus. Jis atrinkdavo tiekėjus. Tiekimo skyrius pristatydavo užsakytas prekes į objektą. Būdavo atvejų, kad, kai baigiamas vienas objektas, medžiagos pervežamos į kitą objektą. Liudytojas užbaiginėjo „Philip Morris“ ir „PET“ objektus, rengė dokumentaciją. Buvo medžiagų likutis. Liudytojas skambino A. V.. Jis organizavo transportą ir išsiveždavo likučius į sandėlį. Būdavo daug nekondicinių medžiagų. Liudytojas bendrovėje dirbo iki bankroto bylos iškėlimo. Visi objektai iki to nebuvo užbaigti. Baigiamieji aktai buvo Garliavoje tik „Moki-veži“ ir „Philip Morris“ bei „PET“. Liudytojas nedalyvaudavo nurašant medžiagas. Medžiagos turėjo būti nurašinėjamos. Liudytojas duodavo P. atliktų darbų kiekius. Jis pagal tuos aktus turėjo nurašyti medžiagas. Liudytojas teikdavo įvykdytas sąmatas. P. buvo sąmatininkas ir dalyvaudavo nurašant medžiagas. Jis parengdavo nurašymo aktus. Liudytojas užsakydavo tik dalį medžiagų. Paraiška – tai ne sąmata. Brangią įrangą liudytojas stengdavosi užsakyti prieš savaitę, t. y. tuo metu, kai jos konkrečiai reikėdavo. Paraišką rengdavo darbų vadovai. Darbų vadovai kontroliavo, kur panaudotos medžiagos. Pabaigus projektą, medžiagos turėjo būti nurašinėjamos pagal atliktų darbų aktus, kuriuos pasirašydavo užsakovas. Liudytojas įvardydavo procentais, kiek vamzdžio panaudota. Sąmatoje liudytojas parašydavo kas mėnesį, kiek sunaudojai medžiagų (vamzdžio). Į sandėlį buvo vežamos smulkmenos (likučiai). Kai dirbo atsakovas, buvo priduodamas objektas „Philip Morris“. Po to tiekėjai nebetiekė medžiagų ir įmonė nevykdė darbų. Liudytojas bendravo su atsakovu tiesiogiai. Nauja vadovė V. V. pasamdyta tam, kad atleistų darbuotojus. Sandėlyje buvo šiek tiek likučių. Liudytojas neturėjo medžiagų, perdavė įmonės automobilį, kompiuterį ir telefoną paskutinei vadovei V. V..

16. Liudytojas M. P. paaiškino, kad dirbo 8–9 mėn. darbų vadovu. Pirmiausia buvo parengiama objekto sąmata, paskaičiuojamos reikalingos medžiagos ir užsakomos. Stambiagabaritės ir greitai naudojamos medžiagos buvo vežamos į objektą, o smulkios – įvairiai. Į sandėlį buvo vežami likučiai. Liudytojas buvo atsakingas už UAB „Mitnija“ objektą Vilniuje, Žvėryne, (duomenys neskelbtini). Liudytojas nebaigė nurodyto objekto. Iš darbo jis išėjo, kai pradėjo dirbti nauja vadovė. Nurodytame objekte medžiagų likučio vertė buvo apie 89 000 Eur. Tai – vamzdžiai, sujungimai, tvirtinimo elementai, siurblinės elementai. Siurblinė sumontuota, bet nepriduota. Vamzdžiai buvo montuojami, bet ne visi. Dėl daug darbų neparengti aktai ir medžiagos negrąžintos į sandėlį, nes daug darbuotojų atleista vieną dieną. Liudytojas taip pat dirbo kituose objektuose Vilniuje, Ukmergės g., „Aprangos“ pastate ir Marijampolėje, „D Polas“. Šie objektai iš esmės baigti. Ten neliko medžiagų, galėjo likti tik smulkmenų. Pirmiausia medžiagos buvo užsakomos tik pagal sąmatą. Pabaigoje, būdavo pakeitimų, pageidavimų. Tada keisdavosi kiekiai. Liudytojas nėra užbaigęs nė vieno objekto, dirbdamas ieškovės bendrovėje. Dėl to liudytojas neparengė užsakytų ir sunaudotų medžiagų balanso. Iš liudytojo to niekas nereikalavo. Jis nedalyvavo nurašant prekes. Darbų priėmimo-perdavimo aktuose užfiksuota, kiek medžiagų panaudota. Kai prekes atveždavo į objektą, už jas liudytojas turėdavo pasirašyti. Kartais jis nespėdavo atvažiuoti, nes būdavo išvykęs į komandiruotę. Tada vairuotojas galėdavo duoti pasirašyti bet kuriam darbuotojui važtaraštį-perdavimo aktą. Liudytojas nurodė, kad matuodavome sumontuotų vamzdynų ilgį su rulete ar lazeriu ir rašydavo, kiek yra medžiagų. Kai atliktų darbų aktus pasirašydavo užsakovas, techninis prižiūrėtojas, liudytojas aktus veždavo į ieškovės biurą, palikdavo administratorei arba direktoriui. Objektuose, kuriuos prižiūrėjo liudytojas, nebuvo prekių likučių. Sąmatas rengdavo sąmatininkai K. ir kiti. Pagal sąmatas liudytojas žinojo, kiek reikėdavo medžiagų. Objektai buvo nemaži. Medžiagų kiekiai dideli. Likučiai nebuvo skaičiuojami. Jų vertė maža. Tai – pradarytų dažų likučiai, varžtai, sandarinimo medžiagos, netinkami čiaupai, ventiliai. Taip pat liudytojas naudojo dalį likučių (senų medžiagų). Atleistas iš darbo, jis paskutinei vadovei V. V. perdavė kompiuterį, automobilį.

17. Liudytojas K. Š. paaiškino, kad dirbo sandėlininku, tiesiogiai nedirbo su medžiagomis, bet darbų vadovams padėdavau parengti žiniaraščius ir sąmatas. Jis sąmatas rengė pagal projektus, konkursų dokumentus, nenurodydavo konkrečių gamintojų. Liudytojas padėdavo darbų vadovams padėdavo, pagal brėžinius suskaičiuodavo, kokio kiekio medžiagų reikia konkretiems objektams. Liudytojas rengė dokumentus, kad objektai būtų priduoti. Įmonėje buvo organizuojamos inventorizacinės komisijos. Liudytojas jose dalyvavo, bet komisija darbo nebaigė. Statybinės medžiagos buvo nurašinėjamos pagal atliktų darbų aktus. Daugiausia užsakymų teikė S. T.. Iš viso ieškovės bendrovėje dirbo du sąmatininkai. Dalis liudytojo užduočių buvo rengti sąlygas ir pasiūlymus dalyvauti viešuose pirkimuose. Kita dalis – rengti techninę dokumentaciją objektams priduoti. Liudytojas tikrino, kad medžiagos atitiktų techniniame projekte nurodytas technines specifikacijas. Jis nežinojo, kur, kokie kiekiai laikyti ir saugoti. Liudytojas dirbo įmonėje iki jos bankroto. Liudytojas kiekvieną mėnesį už atliktus darbus pateikdavo sąmatas užsakovams ir pareikalaudavo sumokėti. Darbų vadovai parengdavo tarpinius aktus. Medžiagų nurašymą vykdė sąmatininkai. Liudytojas tikrino, ar sąmata ir aktas teisingi, kad sąmata nebūtų viršyta. Patikrinęs informaciją, liudytojas ją perduodavo buhalterijai.

18. Liudytojas O. C. paaiškino, kad dirbo darbų vadovu ir projektų vadovu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 metų. Jis paaiškino, kad, kai atsiranda objektas, parengiama sąmata. Pagal ją buvo perkamos medžiagos, vežamos į objektą ir atlikinėjami darbai. Kai darbai buvo baigiami, tai likučiai buvo vežami į sandėlį. Objektuose, kuriuose dirbo liudytojas nuo pradžios iki pabaigos, nebuvo ginčų. Prie Šiaulių objekte (kareivinėse) buvo problemų. Kai buvo užsakinėjamos prekės, tai derinta su projektų vadovu ir įmonės vadovu. Direktoriai buvo V. A., E. T., R. S.. Liudytojas visų medžiagų iš karto nepirkdavo, kad pinigai nebūtų įšaldyti. Liudytojo prižiūrimuose objektuose nelikdavo daug medžiagų. Likdavo medžiagų nuo vamzdžių, patys vamzdžiai. Medžiagų likdavo keli procentai. Sąmatoje medžiagų buvo įrašyta visada daugiau. Į sandėlį grąžinamas prekes priimdavo tiekėjas ir veždavo į sandėlį. Liudytojas ten dažniausiai nedalyvavo. Perduodant į sandėlį likučius, nebuvo pasirašomi perdavimo aktai. Paskui atsirasdavo sąrašai, iš kurių liudytojas galėdavo pasirinkti likučių medžiagas į kitus objektus. Inventorizacijose liudytojas nedalyvavo, bet yra vieną kartą skaičiavęs, kiek medžiagų yra sandėlyje, kad jas būtų galima naudoti. Jis nieko nežino apie medžiagų nurašymą, nes nedalyvavo šiame procese. Statybos metu žmonės montuoja medžiagas. Mėnesio pabaigoje parengiami aktai, į juos įrašomas darbų ir medžiagų kiekis. Juos rengė darbų vadovas. Šiuos aktus rengė taip pat ir liudytojas. Tada aktus teikė užsakovui pasirašyti. Kai užsakovas pasirašydavo aktus, jie buvo perduodami buhalterijai. Liudytojas kartais pats prekes užsakinėjo iš tiekėjų. Medžiagos vežtos įvairiai. Kartais tiesiai į objektą, o kartais iš pradžių į sandėlį, po to į objektą. Buvo bendrovės sandėlis. Iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini), po to perkeltas į (duomenys neskelbtini). Dar vėliau – sandėlis vėl grįžo į (duomenys neskelbtini). Už sandėlį buvo atsakingas A. V.. Mėnesio gale liudytojas tarpinį pasirašytą aktą nuveždavo ir perduodavau buhalterei. Iš viso buvo trys. Išeidamas iš darbo, liudytojas automobilį perdavė A. V., kompiuterį, telefoną, spausdintuvus – administratorei, pasirašė perdavimo aktus. Sandėlyje esančių medžiagų likučių sąrašus parengdavo J. D. ir pateikdavo juos darbuotojams.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl bankrutavusios bendrovės vadovo atsakomybės už neišlikusį bendrovės turtą klausimas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

20. Ieškovė vykdė priešgaisrinių sistemų įrengimo ir priežiūros veiklą, taip pat prekiavo nurodytos srities prekėmis. Trečiasis asmuo E. T. ieškovės direktoriumi buvo nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. Atsakovas ieškovės direktoriumi dirbo nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. spalio 4 d. Paskutinė ieškovės direktorė iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo V. V. – nuo 2018 m. spalio 5 d. (Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas). Atsakovas ieškovės įmonėje pradėjo dirbti 2018 m. sausio 19 d. Darbo sutartis pakeista 2018 m. balandžio 1 d. ir nuo nurodytos datos atsakovas dirbo statybos direktoriumi (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). Atsakovas 2018 m. liepos 30 d. pateikė prašymą akcininkams atstatydinti jį iš ieškovės vadovo pareigų ir išsiuntė akcininkams pranešimus apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Du iš trijų ieškovės akcininkai E. T. ir V. A. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovui prašymus pateikti su šaukiamu akcininkų susirinkimu susijusią informaciją. Ją atsakovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu pateikė akcininkams.

21. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu sudarė inventorizacijos komisiją, pavedė jai inventorizuoti visą ieškovės turtą, patikrinti jį pagal buhalterinės apskaitos duomenis, parengti inventorizacijos aprašus, patikrinimo žiniaraščius ir pateikti juos atsakovui iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Inventorizacijos komisija pradėjo inventorizaciją, bet jos nebaigė ir nepateikė atsakovui inventorizacijos aprašų ir patikrinimo žiniaraščių.

22. Paskutinioji ieškovės direktorė V. V., 2018 m. spalio 5, 15 d., raštuose pareikalavo, kad ankstesnis ieškovės vadovas – atsakovas R. S. – atliktų inventorizaciją ir perduotų visą ieškovės turtą ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-5282-262/2018). Atsiliepime į pareiškėjo V. K. (ieškovės darbuotojo) pareiškimą paskutinė ieškovės vadovė nurodė, kad, pradėjusi dirbti ir susipažinusi su įmonės situacija, sužinojo, jog ieškovė nuo 2018 metų pavasario turi finansinių problemų, nagrinėjami ginčai teisme. Ieškovė kelis mėnesius nemoka atlyginimų darbuotojams, įmonės sąskaita areštuota. Ieškovė turi skolininkų, kurie skolingi 911 627,01 Eur. Ieškovės apskaitos dokumentuose užfiksuota, kad sandėlyje yra prekių atsargų, kurių suma 896 253 Eur. Ankstesnis ieškovės vadovas (atsakovas) neperdavė ieškovės turto.

23. Ieškovės bankroto administratorius, vadovaudamasis ieškovės buhalterinės apskaitos programos duomenimis, 2018 m. lapkričio 5 d. parengė likučių ieškovės sandėlyje sąrašą ir nustatė, kad ieškovės sandėlyje turėjo trumpalaikio turto, t. y. statybinių, montavimo medžiagų, įrankių, prietaisų, darbo aprangos, kitų darbo priemonių, kurių bendra vertė – 645 954,45 Eur.

Dėl ieškovės reikalavimo atsakovui, kaip buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui, atlyginti neišsaugoto turto vertę kvalifikavimo ir vertinimo

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Tokios pozicijos laikomasis taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-421-330/2017, 45 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimas grindžiamas atsakovo veiksmais, dėl kurių, organizuojant kasdieninę ieškovės veiklą, neišsaugotas juridinio asmens turtas (tai – „vidiniai“ ieškovės vadovo ir ieškovės santykiai, priskiriami prie darbo teisės normų reglamentuojamos srities), bet nesiejamas su kitiems ieškovės valdymo organams padaryta žala ar ieškovės ir kitų asmenų santykiais („išoriniais“ bendrovės santykiais). Dėl to ieškovės reikalavimas kvalifikuojamas kaip pareikštas ieškovės buvusiam vadovui dėl padarytos žalos atlyginimo pagal Darbo kodeksą (toliau – DK) ir kilęs iš darbo teisinių santykių.

26. Pagal DK 103 straipsnio 2 dalį, už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas. žalos atlyginimas reglamentuotas DK X skyriuje. Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nurodyta teisės norma įstatymų leidėjas panaikino iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame DK įtvirtintą materialiosios atsakomybės institutą. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą žala turi būti atlyginama, atsižvelgiant į darbo santykių specifiką.

27. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, atsakomybei, esant darbo santykiams, taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., byla Nr. 3K-7-2/2004; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., byla Nr. 3K-3-47/2011).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, pagal bendrąją taisyklę, reiškiant reikalavimą vadovui taikyti atsakomybę už tinkamai neapskaitytą ir prarastą turtą, ieškovas turi pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, kad konkretus turtas prarastas dėl vadovo neteisėtų veiksmų. Tačiau [...] kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta išimtis, kada dėl vadovo netinkamo finansinės apskaitos organizavimo negalima nustatyti, dėl kieno kaltės turtas prarastas, įrodinėjimo našta, kad turtas prarastas ne dėl vadovo kaltės, perkeliama vadovui. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 23 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017, 20 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad, kadangi įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, ji turėtų būti taikoma, tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Tokios sąlygos pripažintinos nustatytomis, jei vadovas netinkamai organizavo finansinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, ir nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad turtas prarastas dėl kitų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017, 21 punktas).

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ėjo ieškovės direktoriaus pareigas keturis mėnesius. Iki tol jis laikinai ėjo vadovo pareigas. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, nors ir pradėjo organizuoti ieškovės turto inventorizaciją, bet jos neužbaigė ir neperdavė inventorizuoto turto paskutinei ieškovės vadovei V. V., o pastaroji – ieškovės bankroto administratoriui, kai ieškovei iškelta bankroto byla. Taigi atsakovas pažeidė vadovo pareigą, tinkamai perduoti ieškovės turtą naujai paskirtai bendrovės vadovei. Pažymėtina, kad tuo metu, kai ieškovas pradėjo dirbti ieškovės direktoriumi, t. y. 2018 m. gegužės 25 d., ankstesnis bendrovės vadovas (trečiasis asmuo E. T.) taip pat neinventorizavo ieškovės turto ir priėmimo-perdavimo aktais jo neperdavė ieškovės atsakovui. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas faktiškai priėmė bendrovės turtą, nes ieškovė ir toliau vykdė sudarytas rangos sutartis, sudarė naujų sutarčių, užsakinėjo prekių, statybinių medžiagų, priemonių, įvairiuose objektuose įrenginėjo priešgaisrines sistemas. Vertinant nurodytos pareigos pažeidimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, rūpinosi, jog prekės, medžiagos, įrankiai ir įrenginiai būtų tiekiami į statomus ir įrengiamus objektus, užsakė įvertinti bendrovės veiklą ir pateikti rekomendacijas įmonės veiklai optimizuoti, taip pat sudarė inventorizavimo komisiją ir pavedė jai inventorizuoti ieškovės turtą. Atsakovas, šaukdamas visuotinį ieškovės akcininkų susirinkimą, teikė ieškovės akcininkams ieškovės trumpalaikio turto sąrašą, parengtą pagal ieškovės buhalterinės apskaitos programos duomenis. Aptariamas turto sąrašas iš esmės atitinka ieškovės į bylą pateiktą 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąrašą.

31. Pirmiau nurodytame likučių sąraše išvardyti tokie daiktai: ortakiai, emalis, fasoninės dalys, WC komplektai, užsklandos, slėgio jungikliai, rėlės, alkūnės, tarpinės, redukcijos, įvairūs vamzdžiai, sprinkleriai, jų laikikliai, smeigės, dirželiai, flanšai, trišakiai, movos, nipeliai, sujungimai, viensriegiai, perėjimai, moviniai antgaliai, kolektoriai, ventiliai, virštinkinės spintelės, kitos įvairios spintelės, žymekliai, šlifavimo diskai, stovai, švirkštai, dažai, teptukai, varžtai, veržlės, grąžtai, bėgeliai, tvirtinimo kampai, poveržlės, kalami kaiščiai, srieginiai strypai, dirželiai, specialios lempos, terkšliniai šarnyriniai raktai, voleliai, darbo batai, movos, aklės, maišeliai, apsauginiai aprašai, puskombinezoniai, pirštinės, gulsčiukai, užsklandos, švarkai, kelnės, linai, pakulos, putokšliai, rezervuarai, flanšinės tarpinės, jungtys, perėjimai, priešgaisrinės galvutės, šalmai, rišikliai, atraminiai kampai, manometrai, antvamzdžiai, stikliukai gaisrinio čiaupo dėžei, vožtuvai, vaistinėlės, laikikliai, vėdinimo įrangos komplektai, ortakiai, izoliacija, gesintuvai, grotelės, rėmeliai, ventiliatoriaus pagrindai ir apsaugos, skardos gaminiai, sklendės, pramoniniai vėdinimo įrenginiai, ženklai, deimantiniai diskai, atsuktuvo antgaliai, elektrodai, epoksidiniai glaistai, balnai, greičio reguliatoriai, medsraigčiai, įvairios jungtys, plokštelės kontaktams, cilindrinis pjūklas, respiratoriai, dažymo juostos, gruntas, sandarinimo pasta, izoliacinė juosta, silikoninis tepalas, aklidangtis, stogo oro išleidiklis, ortakių laikikliai, suvirinti vamzdžiai, spyna, dildės, elementai, trumpasriegiai, laikikliai karūnai, smūginės galvutės, ruletė, nulaužomos peilio geležtės, montavimo putų valiklis, gręžimo ir pjovimo alyva, pasta, srieginiai strypai, instaliaciniai kabeliai, ilgikliai, gręžimo karūnėlės, pramoninės šluostės, geležtės, gręžtuvo griebtuvai, replės, raktai, kombinuoti raktai, atsuktuvai, adapteriai, sąvaržos, ankeriai, lipni pakavimo juostelė, tampri plėvelė, teptukai, rankenos, nefrasas, kaproninė virvė, cinko purškalas, vamzdžių laikikliai, grandinė, apkabos prijungimai, montavimo profiliai, lemputės, konsolės, apkabos, kampuočiai, kanalizacijos montavimo pasta, laistymo žarna, klijai, vandens skambučiai, medinis šepetys, įvairūs gnybtai, priešgaisrinė siurblinė, įvairūs reduktoriai, reguliuojamos apkabos spinkleriui, spinklerių gropetas, instaliaciniai kanalai, kronšteinai, pistoletas klijams, trišakiai, medienos impregnantas, maišytuvai, lipdukai, rutuliniai kranai, įvairūs bėgeliai, profilio tvirtinimo padas, rūdžių rišiklis, adapteriai, dildės, magnetai, magnetiniai ištraukikliai, kotai, loviai, skriemuliai kelti, skaidrūs akiniai, įvairūs lizdai, pagalvės, dangteliai, išardomi sujungimai, šviestuvai, dulkių siurblys, svarstyklės, įkroviklis, nedegus audeklas, bareljefas, dielektriniai botai, darbastalis, dūmų detektoriai, evakuacijos planai, gesintuvai, kabliai, kasetės, kirviai, kibirai, kolonėlės, kondicionieriai, ugniagesio kostiumai, laužtuvai, sorbentas, striukės, plombos, pošalmiai, karšto valcavimo sijos, skydai, žarnų galvučių surišimo staklės, žibintas, žurnalai, kabeliai, išlyginimo žiedeliai, armatūra, kiliminė danga, laminatas, marškinėliai, apsauginės ausinės, perforatoriai, kampiniai šlifuokliai, plaktukai, slankmačiai, kamštukai ausims, chalatai, dirželiai šalmui, lygintuvai, alkotesteriai, liemenės, sandalai, spaudai ant darbo rūbų, kiliminė danga, šluota, glaistyklė, pigmentas, skiediklis, medvilninis špagatas, kondicionierių sistemos ir kt.

32. 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše išvardyti labai dideli medžiagų kiekiai. Pavyzdžiui, įvairių vamzdžių ilgis iš viso yra daugiau negu 27 000 m. Prekės sugrupuotos į grupes pagal ieškovės vykdytus projektus: pagal sutartis su (duomenys neskelbtini), taip pat pagal perduotas, darbuotojams E. B., O. C.. Dalis prekių likučių (duomenys neskelbtini), patalpoms (duomenys neskelbtini) gatvėje remontuoti, įrankiams („DAR IR GIR“, „METALO“, „ĮRANKIAI“).

33. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė į bylą nupirktų prekių, kurios išvardytos 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše, sąskaitų faktūrų sąvadus. Juose nurodytos prekių įsigijimo datos, iš kokio tiekėjo (sąvade tiekėjai nurodyti skiltyje „Klientas“) įsigytos ir kuriam objektui. Pavyzdžiui, 30 m ilgio spiralinis ortakis pirktas 2017 m. gruodžio 6 d. klientui UAB „Viltekta“, antikorozinis emalis pirktas 2018 m. vasario 10 d. klientui UAB „Domimaks“, fasoninių dalių komplektas – 2017 m. gruodžio 1 d. klientui UAB „Veikmės statyba“, WC komplektas – 2018 m. vasario 21 d. klientui – UAB „HSC Baltic“, užsklanda – 2018 m. balandžio 16 d. klientui UAB „Miesto inžineriniai projektai“ ir t. t. Kai kurios sąskaitos faktūros išrašytos atliktiems darbams, t. y. pagal jas ieškovė sumokėjo už atliktus darbus. Pavyzdžiui, pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą faktūrą ieškovė sumokėjo 181,08 Eur už kiaurymių gręžimo darbus UAB „Mitnija“ objekte. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumažino ieškinio reikalavimą, atėmusi 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše išvardytų darbų vertę. Taigi byloje nėra šalių ginčo dėl nurodytos aplinkybės, todėl teismas išsamiau nepasisako dėl ieškovės atliktų darbų, išvardytų likučių sąraše.

34. Iš sąskaitų faktūrų iki 2018 m. gegužės 21 d. sąvado matyti, kad darbuotojų E. B., O. C. pirktos prekės, taip pat ceche ir centriniame sandėlyje buvusios prekės, taip pat objektuose UAB „Vilteka“, UAB „Domimaks“, UAB „Veikmės statyba“ (Dobrovolės k.,), UAB „HSC Baltic“, UAB „Miesto inžineriniai projektai“, UAB „Mitnija“ (LIDL), UAB „Mitnija“ (Ukmergės g. 362), UAB „Axis Power“, UAB „Vestata“ (Rinktinės g. 3), UAB „Vaivorykštė“ (Šiauliai, Lyros g. 5A), UAB „VTS“ (Vilnius), UAB „Mitnija“ (Kaunas, Vaižganto g.), SA „Dekpol“ (Marijampolė), UAB „Miesto inžineriniai“, UAB „Mitnija“ (Saltoniškių g.), MERKS SIA, UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, UAB „Embritas (Klaipėdoje), UAB „Veikmės statyba“ („Hella“), UAB „Eugvilsta“, UAB „GS Industry“, Lietuvos kariuomenei pristatytos prekės, patalpoms Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., suremontuoti ir patalpų Vilniuje (išskyrus vieną kniediklį „Stanley“, keturis kniedžių komplektus, plastikinį šulinį ir vieną šulinio stovą, bendra jų vertė – 309,69 Eur) suremontuoti pirktos prekės, prie įrankių priskirtos prekės, taip pat patalpose Vilniuje, , (duomenys neskelbtini), buvusios prekės, įsigytos iki 2018 m. gegužės 25 d., t. y. iki tol, kai atsakovas dar nebuvo paskirtas ieškovės direktoriumi. Nurodytų turto vertė – 582 695,67 Eur.

35. Iš sąskaitų faktūrų po 2018 m. gegužės 21 d. sąvado matyti, kad prekės pirktos objektuose UAB „HSC Baltic“, UAB „Vaivorykštė“ (Šiauliai, Lyros g. 5A), UAB „Veikmės statyba“ („Saulės Sonata“), UAB „Mitnija“ (Kaunas, Vaižganto g.), SA „Dekpol“ (Marijampolė), „Mitnija“ (Saltoniškių g.), UAB „YIT Kausta“ („Philip Moris“, Klaipėdoje), Merks SIA, UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, UAB „Veikmės statyba“ („Hella“), UAB „Kaminta“ (Karmėlava, Aviacijos g.,), taip pat pirktos cechui, į centrinį sandėlį, UAB „Eugvilsta“, pirkta įrankių, tuo metu, kai atsakovas buvo bendrovės direktoriumi. Nurodyto turto vertė – 444 981,98 Eur.

36. Abiejuose sąskaitų faktūrų sąvaduose bendros trumpalaikio turto likučių vertės nurodytos su PVM mokesčiu, bet prie ieškinio pridėtame 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše turto vertė nurodyta be PVM mokesčio. Taigi ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinio reikalavimą, kurį grindžia likučių verte be PVM mokesčio. Palyginus 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąrašą ir sąskaitų faktūrų sąvaduose išvardytas turto vertes, darytina išvada, kad tuo metu, kai atsakovas buvo ieškovės direktoriumi, įsigyta turto, kurio vertė be PVM mokesčio yra 351 845,45 Eur (444 981,98 x 0,79 + 309,69 = 351 845,45). Nagrinėjamoje byloje teismas vertina tik prekes, kurios įsigytos tuo metu, kai atsakovas buvo ieškovės direktoriumi, t. y. nuo 2018 m. gegužės 25 d. Atsakovo veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su iki jam tampant ieškovės vadovu įsigytų prekių pristatymo į objektus organizavimu, nepanaudotų likučių užfiksavimu, jų perdavimu į sandėlį, nurašymu ir apskaita.

37. Ieškovė, grįsdama pateiktus sąskaitų faktūrų sąvadus, 2020 m. rugsėjo 7 d. į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias parengtas 2018 m. lapkričio 5 d. trumpalaikio turto likučių sąrašas. Didžiojoje dalyje sąskaitų įrašytos prekių pristatymo vietos ir nurodyti konkretūs objektai. Kai kurias sąskaitas pasirašė jas priėmę darbuotojai V. R., R. K., J. B., J. D., A. V. ir kt. Ant sąskaitų faktūrų nurodyti objektai (sutarčių kodai), kur pristatytos prekės. Pavyzdžiui „PS 2018 ES 001“, „ES 2017 PS 019“ ir kt. Pagal kitas sąskaitas matyti, kad prekės atsiimtos tiesiogiai iš tiekėjų (pardavėjų) (pavyzdžiui, statybinių, santechnikos parduotuvių). Ant kai kurių sąskaitų užrašyta, kam panaudotos pirktos prekės. Pavyzdžiui, 2018 m. birželio 18, 20 d. sąskaitoje faktūroje įrašyta, kad pirktos prekės panaudotos planams pakabinti.

38. Prie SIA „PFS Services“ 2018 m. birželio 5 d. sąskaitos faktūros pridėta pažyma apie 2018 m. gegužės mėn. užbaigtų darbų objekte – Rygos prekybos centre „Akropolis“ kiekį, taip pat išlaidų paskaičiavimas (angl. cost estimate No. 3). Pastarajame dokumente, 8 eilutėje įrašyta prekė „Sprinkler_upright“, nurodytas prekės kodas TY1131 ir sunaudotas kiekis 1 441 vnt. Aptariamo dokumento 18 ir 19 eilutėse nurodytas nutiestų vamzdžių (40 ir 50 diametro) kiekis (13 ir 39 m), likusi nutiesti dalis. Ieškovės pateiktame 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše prie likučių objekte „MERKS“ SIA įrašytas sprinkleris TY 1131, kiekis 80 vnt., 42,4 ir 48,3 diametro vamzdžių ilgis. Į bylą pateikta daug 2018 m. birželio mėn. sąskaitų faktūrų, kuriose užsakytų prekių pristatymo vieta nurodyta Rygos „Akropolis“. Pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 24 d. užsakymu 2018 m. birželio mėnesį į nurodytą objektą pristatyta 6 053,60 kg, 4 021,60 kg, 7 265,50 kg, įvairių fasoninių dalių (žr. į bylą pateiktą sąskaitą faktūrą „2018 m. birželis (44)“ ir kt.). Į objektą Vilniuje, Saltoniškių g., 2018 m. birželio mėn. pristatyta 1 046,60 kg, 4 570,70 kg, fasoninių dalių. Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad įvairios montuojamos dalys, priemonės vežtos taip pat ir į kitus objektus. Kai kuriose sąskaitose faktūrose pažymėta, kad dalis prekių perduodamos į vieną, kita dalis – į kitą objektą (pavyzdžiui, AB „Vilniaus LYTAGRA“ 2018 m. birželio 4 d. sąskaita-faktūra). 2018 m. birželio 29 d. sąskaitoje faktūroje užrašyta, kad pirktą dulkių siurblį „Karcher“ perduoti į sandėlį aptarnavimo darbams, kitas prekes perrašyti UAB „Eugvilsta“ į objektą Kaune, Donelaičio g. (UAB „Veikmės statyba“).

39. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. ieškovei sąskaitų faktūrų išrašyta daug mažiau negu ankstesniais mėnesiais. Tuo metu atsakovas inicijavo ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir informavo akcininkus apie savo norą atsistatydinti iš direktoriaus pareigų. Iš kai kuriose sąskaitose įrašytų įrašų matyti, kad prekės pirktos ir sunaudotos darbams, susijusiems su sandėlyje esančioms kitoms prekėms aptarnauti. Pavyzdžiui, pirkti milteliai, kuriais užpildytas didelis kiekis gesintuvų, taip pat pirktos kitos priemonės gesintuvų patikrai atlikti. UAB „Mitnija“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje faktūroje, priskirtoje objektui Vilniuje, Saltoniškių g. 7, („PS 2017-ES-017“) ieškovei paskaičiuotos 948,64 Eur palūkanos už avansą, vis dėlto nurodyta sąskaita ieškovė taip pat grindžia 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąrašą. Atkreiptinas dėmesys į UAB „Eugvilsta“ 2018 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovė įsigijo prekių už 9 215,70 Eur (sąskaita „2018 m. rugsėjis (2) ir (3)“). Prekės parduotos iš to paties sandėlio (pardavėjos UAB „Eugvilsta“ ir pirkėjos UAB „Priešgaisrinės sistemos“ adresas tas pats – (duomenys neskelbtini), Vilnius). Prekes pardavusi pasirašė sandėlio administratorė J. D., kuri buvo taip pat ir ieškovės (pirkėjos) darbuotoja. Sąskaitos antrame lape nepasirašė ieškovės darbuotojas, priėmęs aptariamas prekes.

40. Sąskaitų faktūrų duomenys atitinka atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojų – buvusių ieškovės darbuotojų paaiškinimus, kad didelė dalis prekių ir ypač tų, kurių reikėjo statybos, įrengimo ir kitiems darbams statomuose ir įrengiamuose objektuose atlikti, buvo pristatomos tiesiai į tuos objektus, juose prekes priimdavo atsakovo paskirti atsakingi darbuotojai (darbų, projektų vadovai). Dalį prekių atsakovo (ieškovės vadovo) įsakymų paskirti ir pagal išduotus įgaliojimus įgalioti ieškovės darbuotojai prekes atsiimdavo tiesiai iš tiekėjo, t. y. prekių pardavimo vietų ir jas veždavo į konkrečius objektus.

41. Ieškovės 2017 metų balanse įrašyta, kad nurodytais metais ji turėjo 734 403 Eur, 2016 metais – 260 571 Eur vertės atsargų (balanso eilutė Nr. 8). Ieškovės 2018 metų 1–ojo ketvirčio balanse įrašyta, kad ieškovė iki 2018 m. kovo 1 d. turėjo 1 013 295 Eur, o 2017 metais – 560 086 Eur vertės atsargų (balanso B.1.4 punktas). Ieškovės 2018 metų 1–ojo pusmečio balanse įrašyta, kad ieškovė iki 2018 m. birželio 30 d. turėjo 858 003 Eur, o 2017 metais – 560 086 Eur vertės prekių, skirtų perparduoti (balanso B.1.4 punktas). Ieškovės 2019 m. sausio 2 d. balanse užfiksuota, kad ieškovė neturi žaliavų, medžiagų, komplektavimo detalių, produkcijos, prekių, skirtų perparduoti. Palyginus nurodytus finansinius duomenis su ieškovės pateiktais sąskaitų faktūrų sąvadais, matyti, kad juose bendra prekių suma lygi 811 865,34 Eur (582 695,67 + 444 981,98) x 0,79 = 811 865,34). Taigi balanso duomenys netikslūs. Nurodytą aplinkybę pagrindžia taip pat ir kiti duomenys.

42. Ieškovės 2017 metų balanso aiškinamajame rašte, jo pastabose, trumpalaikio turto lentelėje įrašyta žaliavų ir komplektavimo gaminių įsigijimo savikaina, bet neužfiksuotas nukainojimas iki grynosios galimos realizavimo vertės (atstatymas), taip pat neužfiksuota, kad pas trečiuosius asmenis yra ieškovės atsargų. Prie ieškovės 2017 metų balanso aktyvų grynosios vertės paskaičiavimo pridėtoje lentelėje įrašyta, kad periodo pradžioje atsargų buvo 195 735,08 Eur, periodo pabaigoje – 2 231 123,68 Eur, nebaigtos gamybos – 40 479,48 Eur, pagamintos produkcijos – 54 105,92 Eur, pirkta prekių, skirtų perparduoti, periodo pradžioje – 185 975,73 Eur, periodo pabaigoje – 2 136 538,28 Eur, nebaigta vykdyti sutarčių už 406 450,51 Eur. Taip pat lentelėje prie sąnaudų įrašyta, kad parduotų prekių savikaina yra 1 562 883,27 Eur. Prie bendrų administracinių sąnaudų sąskaitos eilutėje 611012 įrašytas patalpų remontas Vilniuje, Šiaurės g. 37, ir jo vertė 6 096,17 Eur.

43. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad atsakovas, vadovaudamas ieškovės veiklai, užsakė atlikti ieškovės veiklos optimizavimo įvertinimą. Buhalterinės apskaitos specialistė parengė ieškovės veiklos optimizavimo konsultaciją. Konsultacijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. darbinės atskaitomybės parengimo lentelėje 2017 metų laikotarpiui įrašyta, kad prekių, skirtų perparduoti, periodo pradžioje pirkta už 184 717,49 Eur, per periodą – 2 136 538,28 Eur, o periodo pabaigoje – 560 086,36 Eur (sąskaitos 2014 eilutė). Nurodytoje lentelėje pakoreguota parduotų prekių savikaina yra 1 581 605,26 Eur (sąskaitos 6000 eilutė).

44. Optimizavimo konsultacijoje, patikrinus medžiagų nurašymą kas mėnesį iki kito mėnesio pabaigos pagal sandėliavimo paskirties pastatą Dobrovolės kaime (sutartis PS2016-ES-002), nustatyta, kad ieškovės Sąmatų skyrius netikrina pagal pasirašytus aktus sąskaitų su užsakovu ir „užpajamuotų“ medžiagų, neteikia buhalterijai ataskaitų, nenurašytos medžiagos už mėnesį, negrąžinamos medžiagos, Sąmatų skyrius neteikia kas mėnesį ataskaitų apie nenurašytas medžiagas darbų vadovui ir statybos direktoriui pagal objektą, darbų vadovas nepasirašo už nenurašytas prekes, darbų vadovai neteikia informacijos apie kiekius.

45. Optimizavimo konsultacijoje nurodyta, kad patikrintas atsitiktinio projekto dokumentavimas ieškovės techniniame skyriuje, ir nustatyta, jog dėl to, jog procesas netinkamai dokumentuotas bei nereglamentuota dokumentų apyvarta, įmonė neturi tinkamai surašytų detalių atliktų darbų aktų. Nesutampa atliktų darbų apimčių (sąmatininko) ir buhalterinės apskaitos duomenys. Buhalterija priiminėja sąskaitas tiesiai iš darbo vykdytojų, bet to neturėtų būti. Pajamavimo metu painiojami (sumaišomi) objektai, medžiagų nurašoma tiek, kiek paprašo darbų vykdytojas, bet ne tiek, kiek faktiškai sunaudota, todėl nurašoma daugiau medžiagų negu numatyta sąmatoje. Ieškovės veikloje nekontroliuojama nebaigta gamyba.

46. Optimizavimo konsultacijoje apie 2017 metų finansinę atskaitomybę rašoma, kad ieškovės buhalterinė apskaita neatitinka Verslo apskaitos standartų. Įmonėje neparengta apskaitos politika. Nesilaikoma tęstinumo principo. Sąnaudos nepatvirtintos. Neatliekamos inventorizacijos, todėl neįmanoma patvirtinti vertybių likučių. Įmonėje taikomas sąskaitų planas netinka ganybos, netaikoma gamybos apskaitos metodika, detalios ir suminės sąskaitų plano sąskaitos programoje „Finvalda“ įvestos chaotiškai (sumaišytos), todėl iškraipytas įmonės balansas, skiriasi likučiai tuo pačiu klausimu skirtingose ataskaitose, kompiuterinė programa neprižiūrima, o vyr. buhalteris nekontroliuoja duomenų įvedimo proceso. Konsultacijoje taip pat pažymėta, kad „dėl apgailėtinos apskaitos būklės, bei trūkstamų pirminių bei patvarkomųjų dokumentų be didelių darbo sąnaudų neįmanoma nustatyti tikslaus veiklos rezultato“. Ieškovės buhalterinėje apskaitoje nėra ilgalaikio turto ir instrumentų, naudojamų gamyboje, įskaitų. Ieškovės veikloje periodiškai nederinami vertybių likučiai.

47. Optimizavimo konsultacijoje pateikta ieškovės Didžiosios knygos pagal objektą ištrauka ir joje pažymėta, kad Didžiojoje knygoje praleistas „pajamavimas“, nenurašytas prekių, pirktų objektui, likutis. Prekių apyvartos lentelėje užfiksuota, kad dalis prekių nurašyta ne objektui. Didžiosios knygos ištraukoje, suskaidytoje pagal vieną objektą, vienas aktas apimta taip pat ir kitame akte įrašus darbus. Taip pat iš ieškovės buhalterinės apskaitos programos pateikta neužbaigtos gamybos lentelė, kurioje pagal prekių, priemonių, detalių įsigijimo savikainą 2017 m. gegužės 31 d. paskaičiuota neužbaigtos gamybos vertė 444 612,08 Eur ir 222 306,04 Eur, iš viso – 666 918,12 Eur (ieškovės 2020 m. balandžio 7 d. pateiktų įrodymų 41 dalis).

48. Aplinkybę, kad ieškovės statytuose ir įrenginėtuose objektuose panaudotos prekės (materialinės vertybės) nenurašytos ieškovės buhalterinėje apskaitoje, nurodė taip pat ir pati ieškovė teismui 2020 m. spalio 6 d. pateiktame paaiškinime raštu. Ieškovė paaiškino, kad ieškovė negali pateikti materialinių vertybių, panaudotų vykdant darbus objektuose, dokumentų kopijų, nes bankroto administratoriui tokių dokumentų neperduotas su visa ieškovės dokumentacija. Aptariamą aplinkybę patvirtinto taip pat ir atsakovas. Jis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, pavyzdžiui, pramoniniai vėdinimo įrenginiai, kurių vertė likučių sąraše yra 28 118 Eur (9 105 + 1 447,67 + 10 136 + 7 429,33), sumontuoti objekte, bet vis tiek įrašyti į likučių sąrašą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės kasdienė veikla netinkamai organizuota iki atsakovui tampant vadovu ir taip pat ši netinkama praktika buvo tęsiama atsakovui tapus bendrovės vadovu. Nepaisant to nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodė, kad objektuose panaudotos medžiagos, sumontuotos detalės, įrengti įrenginiai ieškovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityti, kaip turtas, kurio ieškovė nebeturi, kaip pagal su užsakovais (ar generaliniais rangovas) sudarytas sutartis atliktų rangos darbų rezultatas. Taigi tuo metu, kai atsakovas vadovavo ieškovės veiklai, bendrovės turtas neprarastas ir neišvaistytas – tik netinkamai apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

49. Pažymėtina, kad visi pirmiau aptartoje ieškovės veiklos optimizavimo konsultacijoje nurodyti veiksmai vykdyti tuo metu, kai atsakovas dar nebuvo ieškovės vadovu, bet, jam tapus vadovu, nepasikeitė situacija ir ieškovės veiklos organizavimo pobūdis. Vis dėlto byloje yra duomenų, kad atsakovas, tapęs ieškovės direktoriumi, mėgino keisti bendrovės veikos organizavimo tvarką. Jis domėjosi ieškovės sandėlyje esančių likučių ir objektuose naudotomis medžiagomis (prie trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį pridėti priedai Nr. 3–8). Jis 2018 m. gegužės 18 d. elektroniniame laiške nurodė tiekimo skyriaus vadovui A. V. susisiekti su V. K. ir planuoti „nuo pirmadienio Klaipėdoje atlikti medžiagų, likusių Philip Morris, inventorizaciją“. Tiekimo skyriaus vadovas A. V. 2018 m. birželio 18 d. elektroniniu laišku pateikia atsakovui ir darbų vadovams atnaujintą detalių ieškovės sandėlyje sąrašą. Aptartas aplinkybes iš esmės patvirtino teismo posėdyje apklaustas ieškovės tiekimo skyriaus vadovu dirbęs liudytojas A. V.. Jis nurodė, kad, atvykęs į objektą, negalėjo inventorizuoti objekte atliktiems darbams sunaudotų ir įrengtų vamzdžių, nes bet suprato, jog neįmanoma to patikrinti. Atsakovas 2018 m. birželio 18 d. elektroniniame laiške nurodė tiekimo skyriaus vadovui A. V. ir technikos direktoriui S. T. parengti raštą ir užklausti įrangos tiekėjus, nuomotojus apie bendrovės nuomojamus įrenginius, terminus ir vietas. Atsakovas 2018 m. birželio 20 d. elektroniniu laišku informavo tiekimo skyriaus vadovą A. V. ir technikos direktorių S. T., kad pirmadienį į sandėlį ateina 2, 3 dienoms darbuotojai tvarkyti P. S. (teismo pastaba – santrumpa P. S. reiškia „Priešgaisrinės sistemos“) dalį, kad reikia organizuoti stelažuose laisvos vietos ir parengti planą, kur kokios dalys turi gulėti, reikia vieno kompiuterio, kad būtų galima suvesti informaciją pagal dalis (armatūros, laikikliai, sklendės, vamzdžiai ir t. t.). Atsakovas 2018 m. liepos 10 d. elektroniniame laiške nurodė sąmatų skyriaus vadovui A. P. ir technikos direktoriui S. T. „skubiai primesti bendrą situaciją su HELLA – pagal buhalterijos ir aktų duomenis, gautų sąskaitų į objektą sumas, dar gautinų sąskaitų į objekto užbaigimo sumas“. Prie nurodyto laiško pridėtame prekių sąraše, pavyzdžiui, apvalių vamzdžių suma nurodyta ta pati, kaip ir 2018 m. lapkričio 11 d. likučių sąraše prie „Hella“ projekto įrašytų apvalių vamzdžių suma (prie elektroninio laiško pridėtos detalizacijos 7 psl., 311 ir 312 eilutės; 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše „Hella“ objekto likučių sąraše, prekių kodai 168,3*4 ir 42,4*2,6; sumos – 1 765,80 Eur ir 453,60 Eur) V. K. 2018 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame laiške pateikė atsakovui ir technikos direktoriui S. T. objekte „Philip Morris“ buvusių prekių likučių sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad nurodyti likučiai būtų išvežti iš aptariamo objekto.

50. Ieškovės bankroto administratorius 2019 m. rugpjūčio 14 d. ne varžytynėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pirkėjui V. K. ieškovės sandėlyje buvusias prekes už 2 000 Eur (statybinius įrankius, priemones, įvairias detales ir dalis, įrenginius, stakles ir kt.). Parduotų prekių kiekis pagrindžia, kad būtent tiek prekių, pirktų į sandėlį, ir prekių likučių, atvežtų iš objektų, faktiškai buvo likę ieškovės sandėlyje ir ieškovė jais disponavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nei ieškinyje, nei paaiškinimuose raštu, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė, kurias likučių pozicijas prekių (atsargų) likučių sąraše 2018 m. lapkričio 5 d. datai atitinka 2019 m. rugpjūčio 14 d. ne varžytinėse parduoto turto pirkimo–pardavimo sutartyje išvardytas turtas.

51. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias įsigijo tam tikrų prekių, kurios išvardytos 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše ir kurių, ieškovės teigimu, atsakovas neišsaugojo. Nagrinėjant bylą teisme, teismo posėdžiuose ieškovė nesirėmė nurodytomis sąskaitomis, nenurodė, pagal kurias konkrečias sąskaitas įsigytos konkrečios prekės, įrašytos į 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše, liko ieškovės statytuose objektuose, o kokie konkretūs likučiai atvežti į sandėlį.

52. Ieškovė 2020 m. spalio 6 d. pateikė į bylą pagal likučių sąraše sugrupuotą eiliškumą ieškovės sudarytas sutartis ir pasirašytus baigiamuosius aktus. Dėl objekto Dobrovolės kaime, pasirašytame 2017 m. liepos 19 d. galutiniame atliktų darbų akte nurodyta, kad likusi nepateikta apmokėti už atliktus darbus suma yra 12 036 Eur. Kituose pateiktuose baigiamuosiuose aktuose pateiktos bendros darbų ir medžiagų sumos (ieškovės 2020 m. spalio 6 d. pranešimo 3–23 priedai). Ieškovė nepateikė tarpinių atliktų darbų aktų, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek ir kokių medžiagų, priemonių, įrenginių ieškovė panaudojo, įrengė, sumontavo konkrečiuose objektuose. Liudytojai (apklausti darbų, projektų vadovai) patvirtino, kad objektuose likdavo nedaug medžiagų – tik menkaverčio turto. „Mitnijos“, „Akcijos“, „Lyros“, „Saltoniškių“ objektams priskirtų medžiagų likučių vertė 163 000 Eur. Liudytojai nurodė, kad negali būti tokios didelės vertės. Dažnai kildavo ginčai su užsakovais, jie vengdavo pasirašyti baigiamuosius aktus. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ieškovė nenurašė visų objektuose panaudotų medžiagų.

53. Teismas įpareigojo ieškovės bankroto administratorių pateikti atsakovo darbo elektroninius laiškus, bet administratorius jų nepateikė, nurodė, jog negali pateikti į ieškovės nuomotas patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pasiekti serverio, kuriame yra elektroniniai laiškai (2020 m. balandžio 6 d. pranešimas). Į bylą nepateikta su užsakovais atskiruose objektuose pasirašytų tarpinių atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų (pagal darbų etapus ar pan.). Dėl to nėra galimybės patikrinti 2018 m. lapkričio 5 d. likučių sąraše išvardyto trumpalaikio turto su konkrečiuose objektuose panaudotu ir sumontuotu bei užsakovams perleistu turtu.

54. Atsakovo ir trečiojo asmens prašymu, ieškovė pateikė duomenis apie kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja ieškovė ir kuriose ji reikalauja (ar reikalavo) skolų už skirtinguose objektuose atliktus darbus (civilinės bylos Nr. e2-2283-960/2019, e2-317-656/2020, e2-3338-565/2019, e2-11420-294/2019, 2-101-569/2020, e2-35060-925/2019, e2-347-6189/2020). Atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad nurodytose bylose ieškovė reikalauja (reikalavo) skolos už atliktus darbus pagal sąskaitas faktūras, kuriose paskaičiuotos taip pat ir prekių, medžiagų išlaidos. Ieškovė nepaneigė nurodytų aplinkybių, nepateikė paskaičiavimų, kokia reikalautų skolų dalis yra už darbus, kokia – už medžiagas ir kiek jų atitinka (ar neatitinka) nagrinėjamoje byloje pateiktame 2018 m. lapkričio 5 d. trumpalaikio turto likučių sąraše išvardytas medžiagas.

55. Įvertinęs pirmiau šiame sprendime aptartų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad tik ieškovės į bylą pateikto prekių (atsargų) likučių sąrašo 2018 m. lapkričio 5 d. datai nepakanka konstatuoti, kad šios atsargos nepanaudotos ieškovei vykdant su užsakovais sudarytas rangos, statybos rangos, subrangos ir kitas sutartis. Pažymėtina, kad bankroto administratorius turi galimybes patikrinti įmonės dokumentus, susijusius su prekių (atsargų) likučių sąraše nurodyto trumpalaikio turto panaudojimu konkrečiuose objektuose pagal vykdytas sutartis, kurie konkretūs darbuotojai turėjo pareigą perduoti informaciją apie statybai ir įrengimui panaudotą turtą, jį apskaityti kaip sunaudotą ir kt.

56. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodė, kad buhalterinėje apskaitoje apskaityti trumpalaikio turto likučiai panaudoti, sumontuoti ieškovės statytuose ir įrenginėtuose objektuose, bet tai tinkamai neatvaizduota ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Ieškovės kasdienis darbas, veikla organizuota ir buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai, bet ši aplinkybė šioje nagrinėjamoje konkrečioje byloje nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė žalos neišsaugojus turto. Atsakovas įrodė, kad elgėsi apdairiai, organizavo ieškovės turto inventorizaciją, bet ji neužbaigta iki atsakovas atšauktas iš vadovo pareigų. Darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovės pateiktame trumpalaikio turto likučių sąraše išvardyti daiktai panaudoti ir yra objektuose, kuriuose ieškovė vykdė darbus. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neužtikrino jo vadovaujamos įmonės turto saugumo ar iššvaistė turtą. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė nei neteisėtų atsakovo veiksmų, nei žalos (likučių sąraše išvardyto ir neva prarasto turto vertės praradimo), nei priežastinio ryšio, todėl atsakovas netiri pareigos atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą (DK 151 straipsnis).

57. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Atmetus ieškinį atsakovui ir trečiajam asmeniui, veikusiam atsakovo pusėje, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymų, kad patyrė 5 844,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, taip pat kitoms su byla susijusioms išlaidoms apmokėti (2020 m. kovo 17 d., 20 m. birželio 17 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitos faktūros, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos ir mokėjimo nurodymai). Trečiasis asmuo pateikė įrodymų, kad už jį UAB „Gaisrinės saugos ekspertai“ sumokėjo 5 702,67 Eur išlaidų advokatės ir advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. rugsėjo 3 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 3 d. PVM sąskaitos faktūros, detalios darbų ataskaitos, suminės darbų ataskaitos, mokėjimo nurodymai). Bylos apimtis didelė, pateikta daug įrodymų, reikėjo įvertinti daug aplinkybių. Nagrinėjant bylą kelis kartus teikta naujų įrodymų, todėl formuluoti papildomi paaiškinimai. Byloje vyko penki teismo posėdžiai, jų trukmė ilga. Atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos jų nemažinant.

59. Atsakovas ir trečiasis asmuo prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės bankrotui administruoti skirtų lėšų. Ieškovė yra bankrutavusi bendrovė. Ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškovės bankroto administratorius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš bankrutuojančios įmonės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019). Dėl to atsakovui ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės bankrotui administruoti skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės BUAB „Priešgaisrinės sistemos“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vadybos apskaita“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ (juridinio asmens kodas 302542344) 5 844,30 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ (juridinio asmens kodas 302542344) 5 702,67 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ bankrotui administruoti skirtų lėšų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.