- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 1-2342-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00595-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- O. L., R. Č.
- Nukentėjusysis
- J. B., G. Z., M. C., S. S.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Gintarė Leškevičieneiir Jurgita
nukentėjusiesiems J. B., G. Z., M. C., S. S. ir jų įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir
O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. ir O. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 23:30 val., viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliai elgdamiesi ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio konflikto metu smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, tai yra R. Č. suėmė nukentėjusiajai S. S. už rankos, ją patempė ir laužė už nugaros, ir taip ištempė S. S. į lauką, padarydamas jai minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvą kairėje plaštakoje, po to koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajam M. C. į dešinę koją ir koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajai J. B. į kairės kojos blauzdą, padarydamas jai minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairėje kojoje, po ko O. L. kumščiu sudavė S. S. vieną smūgį į nosį ir paėmęs už abiejų rankų žastų stūmė ją į kieme stovėjusį automobilį, sudavė vieną smūgį jai į galvą, padarydamas minkštųjų audinių sumušimus nosies srityje, o nukentėjusiajai G. Z. bandant apginti ir atitraukti O. L. nuo S. S., O. L. smūgiavo G. Z. vieną kartą į veidą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į šonus, padarydamas jai odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus bei poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje. Po to R. Č. sugriebė G. Z. už pečių ir trenkę ją į žemę, koja spyrė nenustatytą skaičių smūgių į šonus, padarydamas jai odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus bei poodines kraujosruvas kairio kelio priekiniame paviršiuje, ir sugriebė nukentėjusiąją J. B. už abiejų rankų žastų, padarydamas jai minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas žastuose,. Tokiu būdu R. Č. ir O. L. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų S. S., J. B., G. Z. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam M. C. fizinį skausmą bei pažeidė nukentėjusiųjų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. Č. apklausiamas teisme visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad su O. L. žiūrėjo namuose krepšinio varžybas, išgėrė vieną butelį alkoholio. Tada O. L. nusprendė eiti namo, o jis nusprendė jį palydėti. Eidami pamatė, kad pas S. S. vyksta vakarėlis. Nusprendė, kad buvo jos gimtadienis, todėl nuėjo pasveikinti. Užsuko pas ją į kiemą. Prie durų buvo G., kuri pasakė, kad pasveikinti S. jie negali. Paklausė tada jos, ar pati S. S. negali to jiems pasakyti. Atėjusi S. jiems pasakė tą patį. Po to tada taip išėjo, kad jie pradėjo brautis pas ją į į namus. Tada atėjo M. C. ir tarp jį įvyko konfliktas. Buvo išgėrę ir įvyko žodinis konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, nes pats buvo nukentėjusysis po tų veiksmų, nežinojo kaip elgtis, neturėjo gynėjo, pats buvo sužalotas. Šiuo metu susitaikė, nukentėjusiųjų atsiprašė. Pageidauja, kad teismas nutrauktų bylą. Pasižada tokių dalykų daugiau nedaryti.
Kaltinamasis O. L. apklausiamas teisme visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad pas R. Č. žiūrėjo krepšinį, išgėrė ir jis jį palydėjo namo. Eidami girdėjo, kad pas S. S. vyksta šventė. Nusprendė, kad tai jos gimtadienis, todėl nuėjo ją pasveikinti. Prie durų stovėjo G. Z., paskui atėjo S. S.. Įvyko konfliktas, kurio metu jis trenkė S. S. kartą į galvą ir į nosį. Konfliktą pradėjo kartu su R. Č.. Abu ėmėsi smurtauti. Buvo išgėręs ir nemąstė, ką daro. Smurtą naudojo prieš S. S. ir G. Z.. G. Z. sudavė vieną smūgį, bet negali pasakyti į kurią vietą. Neatsimena, ar buvo suduota daugiau smūgių. Neatsimena, ar smurtavo M. C. atžvilgiu. Kaip elgėsi R. Č., nematė. Nukentėjusiems buvo padaryti sužalojimai. Po įvykio su nukentėjusiaisiais pavyko susitaikyti, atsiprašė vieni kitų prieš posėdį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes neturėjo gynėjo ir atrodė, kad jo pasirinkta pozicija yra geriausia, nors ji buvo bloga. Anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Labai gailisi ir vertina savo poelgį blogai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusioji S. S. parodė, kad 2017-09-22 apie 23:15 pas save namuose šventė savo gimtadienį. Gimtadienyje dalyvavo jos mama J. B., G. Z., I. Z., M. C. ir ji. Į duris paskambino jos pažįstami kaimynai O. L. ir R. Č.. Jie jos paklausė, ar gali kartu švęsti jos gimtadienį. O. pasakė "mes atėjom į baliuką", o R. stovėjo ramus. Suprato, kad jie yra neblaivūs. Ji pasakė "negalima", paprašė išeiti. Jie nesuprato, pradėjo abu skeryčiotis, maivėsi. Tada M. pasakė "jums gražiai panelė pasakė išeikit iš čia". Ji tuo metu stovėjo tarpduryje, o M. stovėjo už jos. R. šoko ir spyrė per jos dešinį petį, jai nepataikė, tik per ją praskriejo jo koja. Ar įspyrė M. negali pasakyti. Suprato, kad tas spyris buvo skirtas M., nes R. spyrė iš karto po M. žodžių. Tada R. staigiai paėmė jos dešinę ranką ir patempė, laužė už nugaros, norėjo, kad ji išeitų iš namų. Taip už rankos R. ją išsitempė į lauką. Ji pastūmė O., norėdama jį išstumti iš kiemo, kad jis išeitų. Tada O. jai trenkė kumščiu tiesiai į tarpuakį, į viršutinę nosies dalį. Ji staigiai užsidengė. Tuomet O. paėmęs jai už abiejų rankų žastų ją stūmė į kieme stovėjusį M. automobilį. Ji į automobilį atsitrenkė dešiniąja kūno puse, po to lyg ir atsitūpė, užsidengė galvą abejomis rankomis. Nematė, kas vyko aplink. Būnant užsidengus galvą, pajautė smūgį kumščiu į pakaušį. Suprato, kad jai sudavė O., nes niekas kitas prie jos priėjęs nebuvo. Tuomet pajuto, kad kažkas O. nuo jos atitraukė. Ji buvo labai išsigandus, jai labai skaudėjo nosį, todėl nubėgo į namus ieškoti ledo. Kas vyko toliau, nežino. Negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis O. su R. pasišalino iš jų kiemo. Viso šio įvykio metu G. rūkė lauke. Jos mama iš pradžių buvo kambaryje, po to atbėgo į lauką. Po įvykio G. jai sakė, kad kai ji O. atitraukė, kažkuris iš vaikinų jai trenkė iš kumščio į kairės pusės kaktą, virš antakio. Matė virš kairio G. antakio guzą, taip pat matė iš jos kojos kelių kraują. Po įvykio jai mama sakė, kad ją apspardė, matė ant mamos kojų mėlynes. M. irgi sakė, kad jam labai skauda koją, jis šlubavo. Negali pasakyti, kas ir kada išvietė policiją. Tik vėliau išėjusi į lauką pamatė, kad jos mama su M. ir G. yra prie pareigūnų, o I. buvo su ja. Šiek tiek nuošaliau matė stovinčius R. su O. Pareigūnai patikrino jų blaivumus, po to atvyko greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos felčerė nusprendė jas vežti į ligoninę apžiūrai, po apžiūros paleido gydytis ambulatoriškai. Sekančią dieną jos su mama ir G. nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kur jas apžiūrėjo ir pateikė specialisto išvadas. Įvykio metu jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nebuvo girti. O. ir R. jau atėjo aršūs, matėsi, kad jie nori jas išsitraukti į lauką, pirmi pradėjo juos pulti. Niekada nesipyko ir neturėjo jokių kivirčų nei su O., nei su R.. M. jų apskritai jų nepažįsta. (t. 1, b. l.45, 47-49)
Nukentėjusioji G. Z. parodė, kad 2017-09-22 apie 23:15 ji buvo pas savo draugę S. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur šventė S. gimtadienį. Gimtadienyje dalyvavo S. mama, S. .vaikinas M. C., ji, I. Z.. Sėdėjo namuose, laukė dar kitų atvykstančių svečių, gėrė šampaną, Samanta negėrė. Apie 23:00 val. kažkas paskambino į duris, atidaryti nuėjo M., po kurio laiko M. grįžęs pasakė "S. eik kažkas atėjo tavęs pasveikinti". Ji nustebo, nes jei būtų atvažiavę draugai, jie iš karto būtų užėję į vidų. M. taip pat buvo pasimetęs, tie atėjusieji nebuvo kviesti. Tuomet S. nuėjo prie durų. M. ėjo paskui S. Ji nuėjo pažiūrėti kas atvažiavo, atėjo iš paskos jų, sustojo prie kitų durų. Galvojo, kad gal kažkas atvažiavo padaryti siurprizą ir norėjo pasižiūrėti. Prie durų pamatė O. L. ir dar vieną vaikiną, pažįstamą iš matymo, šiuo metu žino, kad tai buvo R. Č.. Vaikinai prašė juos įleisti. M.stovėjo už S. tarpduryje. Tada tie vaikinai pradėjo priešintis, keistai elgėsi, pakeitė balso toną, labai maivėsi. Kažkuris vaikinas pirmas pradėjo agresyviai veržtis į vidų, nustūmė S. ir M. į šoną, bandė brautis į vidų link tų durų, kur ji stovėjo. Tada ji išbėgo į lauką, o vaikinai susigrūmė su S. ir M. S. su M. išstūmė vaikinus į lauką, patys liko stovėti tarpduryje. Ji stovėjo lauke. Vaikinai toliau bandė įeiti į vidų. Kažkuris spyrė ar trenkė per S. M.. M. norėjo gintis, tačiau S. neleido, jį užstodama. Matė, kaip O. kumščiu stipriai trenkė S. į veidą. Tada ji norėjo atitraukti O. nuo S. Priėjus O. trenkė kumščiu jai vieną kartą į veidą, vėliau pajuto kelis smūgius į šonkaulius, kuo buvo smūgiuota negali pasakyti. S. tuo metu buvo susiėmusi už nosies. Matė, kaip S. nubėgo į namų vidų. Kai Č. pamatė, kad ji grumiasi su L., priėjo prie jų ir Č. sugriebęs už pečių trenkė ją į žemę, nugriuvusi ji stipriai susitrenkė dešinį kelį. Parblokšta ant žemės, ji gulėdama, pajautė dar vieną smūgį į šonus. Suprato, kad jai smūgį sudavė koja Č., nes jis ją parvertė ir iš karto spyrė. Šalia stovėjo ir L.. Tuomet M. norėjo nuvyti nuo jos vaikinus. O. liko kieme, o Č. pabėgo iš kiemo. M. nusivijo Č. Ji taip pat liko kieme. Tuomet ji dar konfliktavo su L., klausė jo, ar gražiai elgėsi. L. kieme toliau maivėsi, klausė, kas jį nubaus. Vaikinai buvo girti. Ji nesivijo M. su Č. S. mama visą laiką buvo likusi kieme ir taip pat nesivijo M. su Č. Iki to laiko S. buvo namuose, užsidėjusi kompresą, po to trumpam buvo išėjusi į kiemą, prašė L. išeiti. M. nusivydamas Č. rankose tikrai nieko neturėjo. Kieme M. taip pat niekam nesudavė. Po kurio laiko M. grįžo į kiemą vienas. Kieme tuo metu dar buvo L., jie jam pasakė, kad atvažiuoja policija. Neužilgo į jų kiemą grįžo ir Č. Po to Č. su L. išbėgo iš kiemo, o ji bėgo paskui, norėdama pažiūrėti, kur jie bėga, kad nepasislėptų. Paskui ją bėgo ir M Matė, kad L. ir Č. nubėgo pas Č. į namus, matė, kaip jie užlipo į antrą aukštą, nes nuo gatvės pusės yra didelis stiklinis langas. Šio įvykio metu jai buvo prakirstas antakis, sužalotas dešinės kojos kelias, buvo mėlynės ant kūno. Dėl šių sužalojimų ji kreipėsi pas medikus, dar tą patį vakarą ją apžiūrėjo greitosios medikai, nuvežė į Elektrėnų ligoninę, kur jai ir S. buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Vėliau, pirmadienį, jos nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. S., kiek ji matė, buvo suduotas vienas smūgis į nosį. Policiją iškvietė S. mama. (t. 1, b. l. 58, 60-62)
Nukentėjusysis M. C. parodė, kad S. S. yra jo draugė, kartu gyvena jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena ir S. mama J. B.. 2017 metų rugsėjį, tiksliai neatsimena, buvo savaitgalis, šventė S. gimtadienį. Gimtadienio šventėje buvo jis, S., S. mama J. B., G. Z. ir I. Z.. Jie šventė namuose. Maždaug apie 23 val. būdami kambaryje išgirdo durų skambutį. G. nuėjo parūkyti, o S. - atidaryti duris. Jis ėjo iš paskos S. J. su I. liko kambaryje. S. prie jo atidarė duris. G. rūkė lauke. Už durų stovėjo du jaunuoliai, kurių jis nepažįsta. Vienas iš vaikinų, vėliau sužinojo iš S., kad jo pavardė L., kitas vaikinas buvo apie 28 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, gal aukštesnis, lieso kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs, pasakė "atėjom į „tūsą“, norim į „tūsą“, ką neįleisit?". S. pasakė, kad čia yra uždaras vakaras. Tačiau jie to nesuprato, tuomet jis įsikišo, pasakė, kad uždaras vakaras ir jie čia nepageidaujami. Vaikinai paklausė "kas tu čia toks", pagrasino, kad nepraeis pro gatvę. Jis dar kartą pasakė "negirdėjot ką mergina pasakė? Jūs čia nepageidaujami, ir kad jie iš vis yra nepažįstami". Prasidėjo žodinis konfliktas, S. pasikvietė savo mamą, J. atėjo prie jų į verandą. Išgirdęs jo žodžius tas aukštesnis vaikinas puolė jį, tačiau S. su J. buvo jį užstojusios. S. stūmė tą vaikiną, jis bandė jam įspirti per S., vieną kartą įspyrė jam į dešinę koją, po to stvėrė S. už rankos ir išsitempė iš verandos į lauką. Po to L. irgi norėjo jį išsitraukti iš verandos, bet S. jį nustūmė, tuomet L. stvėrė S. ir trenkė ją į kieme stovėjusį jo automobilį. Po to L. kumščiu sudavė smūgį S. į nosį ir dar atrodo į šonkaulius, tačiau tiksliai pasakyti negali. Už kur L. stvėrė S. jis nematė, nes dairėsi aplinkui ir galvojo ką pasiimti į rankas. Apsidairęs aplink pamatė verandoje, kampe, stovinčią kambarinę šluotą su mediniu kotu, pasiėmė šluotą ir išbėgo į lauką. Jam išbėgus, L. pabėgo, o S. stovėjo pasilenkusi prie jo automobilio. Kitas vaikinas buvo pasimetęs, stovėjo už namo kampo. Jis pradėjo šaukti, kad dabar jam bus, norėjo trenkti tam vaikinui per rankas, bet galėjo pataikyti ir į galvą, nes buvo tamsu, nematė, kur pataikė, bet sudavė vieną kartą. Po jo suduoto smūgio tas vaikinas irgi pabėgo. Jam atrodo, kad tas vaikinas, iki jam trenkiant, stumdėsi su G., nes matė, kad G. buvo pargriuvusi ant žemės. Vaikinai nubėgo pas tą aukštesnį vaikiną į namus, kurie yra per kelis namus nuo jų namo. Po to vijosi tuos vaikinus. Pribėgę prie aukštesniojo vaikino namų, matė, kaip vaikinai laiptais bėga į antrą namo aukštą, laiptinėje yra stiklinė siena. Tuomet grįžo namo, neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos jie nuvedė į namus, į kuriuos nubėgo vaikinai. Iš pradžių niekas neatidarė durų, bet vėliau atidarė mergina, kaip vėliau sužinojo, tai buvo to aukštesniojo vaikino žmona. Išėjo ir abu vaikinai, jie sakė, kad juos sumušė. Tuomet vaikinus išvežė į policijos komisariatą, o jiems buvo patikrintas blaivumas. Kadangi buvo neblaivūs, jų neapklausinėjo. J., jam atrodo, šio įvykio metu apspardė kojas, tačiau kas apspardė negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai. S. buvo suduotas smūgis į nosį ir patinęs kairės rankos riešas. Patinimas ant rankos galėjo atsirasti, kai ją traukė iš verandos. Jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti, tik įspirta į koją. Jam įspyrė kitas vaikinas, ne L., mėlynės nebuvo likę, jautė tik fizinį skausmą, nes dar šlubavo apie dvi dienas, į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nuvykęs nebuvo. (t. 1, b. l. 82-83, 85)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. C. atpažino R. Č., kaip asmenį, kuris jį išsitraukinėjo iš verandos. (t. 1, b. l. 91-94)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. C. atpažino O. L. kaip asmenį, kuris buvo atrėmęs S. S. į automobilį ir ją mušė, suduodamas smūgius į galvą. (t. 1, b. l. 95-98)
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017-09-22 apie 19.00 val. namuose šventė jos dukros S. S. gimtadienį. Kartu buvo jos dukra S. S., jos draugas M. C., I. Z. bei jos drauge G. Z.. Apie 23.20 val. paskambino į duris, pažiūrėti kas atėjo, nuėjo S. S., jie liko kambaryje. Girdėjo, kaip dukra kalbėjo su atėjusiais asmenimis, jie sakė, kad jie atėjo į gimtadienį, o jos dukra jiems atsakė, kad jie yra nepageidaujami ir niekas jų nepriims. Tada tie asmenys pradėjo garsiai šaukti, kad jie atėjo į gimtadienį, ir pradėjo brautis pro duris į kambarį. Ji su M. C. atėję prie durų pamatė, kad atėję asmenys yra jos kaimynai O. L. ir R. Č.. Matė, kaip jiems atėjus prie durų, O. L. jau stumdėsi su jos dukra. M. C. paklausė "ką vyrukai jūs čia darote". Pasakius šiuos žodžius R. Č. trenkė ranka jam per veidą, o M. C. jam atgal, tada tarp jų įvyko susistumdymas. Kol tarp M. C. ir R. Č. vyko susistumdymas, ji matė, kaip jos dukra taip pat stumdosi su neblaiviu O. L.. Matė, kaip O. L. jos dukrai ranka trenkė į nosį, taip pat ją pakėlė bei užlauždamas jos ranką trenkė ją į kieme stovėjusį automobilį, dėl ko atsitrenkus į automobilį jai liko mėlynė ant kairės rankos. Kai O. L. buvo atrėmęs jos dukrą į automobilį ir ketino jai antrą kartą smūgiuoti, atbėgo G. Z. ir nustūmė O. L. nuo jos dukros, nustumti O. L. padėjo ir ji. Nustūmus O. L., šis įsibėgėjęs trenkėsi į G. Z. ir ją pargriovė ant žemės. Pamačiusi tai, kad padėtis darosi nekontroliuojama, ji nuėjo namo iškviesti policijos pareigūnus. Iškvietus policijos pagalbą ir grįžus atgal į kiemą R. Č. ir O. L. pradėjo bėgti iš jų namo kiemo. Jie visi juos vijosi. Atbėgus iki R. Č. namų, tamsoje juos pametė. Po to staiga atsisukus į gatvės galą pastebėjo, kad iš kažkurio namo kiemo iššoko R. Č. su O. L. ir parvertė M. C.. Jie pradėjo grumtynes. Besigrumiant prie jų atėjo R. Č. žmona, juos išskyrė ir parsivedė O. L. bei vyrą į namus, užgesino namuose šviesas. Atvykusiems pareigūnams nurodė, į kurį namą jie nuėjo. Namo duris pareigūnams atidarė R. Č. žmona, pradėjo šaukti, kad jos vyrą sumušė pagaliais. Įvykio vietoje pareigūnai nustatė visiems girtumus. Pareigūnai išsivežė R. Č. ir O. L. į komisariatą, užfiksavo visas įvykio detales. Su konflikte dalyvavusiais minėtais kaimynais niekada jokių konfliktu nėra turėjusi, jos dukra taip pat. Kitą dieną pas ją į kiemą atėjo blaivūs O. L. ir R. Č., norėjo atsiprašyti dėl vakarykščio įvykio. Dėl šio įvykio ji, G. Z. ir S. S. 2017-09-25 buvo nuvykę pas teismo medicinos ekspertus, kurie joms užfiksavo sužalojimus. (t. 1, b. l. 67, 70-72, 74)
Liudytoja I. Z. parodė, kad S. S. yra jos draugės. 2017 m. rugsėjo mėnesį, buvo savaitgalis, šventė S. gimtadienį jos namuose. Buvo S., S. motina, S. draugė G., ją tą vakarą matė pirmą kartą, ir S. draugas M., jį tą vakarą taip pat matė pirmą kartą. Dar buvo pora jai nepažįstamų vaikinų. Į gimtadienį atvyko apie 20:30-21:00, dar buvo šviesu. Jiems pasisėdėjus 2-3 valandas kieme įvyko konfliktas. Ji sėdėjo kambaryje ir kalbėjosi su S. mama. Garsiai grojo muzika. S. su G. ir M. išėjo. Suprato, kad jie eina į lauką parūkyti. Ji irgi nusprendė nueiti į kiemą parūkyti. Priėjus prie durų negalėjo jų atidaryti, lyg jos būtų buvusios užstumtos. Stipriau pastūmus pamatė, kad duris buvo užstūmusi G. su dviem jai nepažįstamais vaikinais, S. ir M.. Tuo metu visi rėkė vienas ant kito ir stumdėsi tarpusavyje. Vėliau vienas iš jai nepažįstamų vaikinų pradėjo stumdytis su G., nežiūrėjo, ar G. buvo suduoti kokie nors smūgiai. Kitas vaikinas tuo metu S. galvą trenkė į automobilį, kuris stovėjo kieme. S. draugas M., lakstė tai prie vienos, tai prie kitos merginos, bandė atskirti, galiausiai jis atitraukė S. nuo to vaikino, kuris trenkė S. galvą į automobilį. Ji parvedė S. į kambarį. Lauke liko S. draugas M., G. ir tie du vaikinai. Kiti gimtadienyje buvę vaikinai, jai atrodo, kad buvo viduje. Kai jos su S. grįžo į kambarį, S. verkė. S. motina, paklausė, kas įvyko, ir nuėjo į lauką. Jos su S. liko kambaryje. Iš lauko girdėjo riksmus. Atnešė S. ledo. Praėjus maždaug pusvalandžiui atvažiavo policija ir greitoji. Tuomet jos su S. išėjo į lauką. Tuo metu S. motina su M. ir G., ir tie du vaikinai, visi buvo ant kelio. Pareigūnai klausė, kas įvyko, bendravo su visais, visi stovėjo ramiai. Kiek atsimena, vienam iš vaikinų buvo prakirsta galva. (t. 1, b. l. 119-120)
Liudytoja G. Č. parodė, kad R. Č. yra jos sutuoktinis. Jie gyvena nuosavame name. Viename namo gale gyvena jie su R., kitame - R. motina V. Č. ir močiutė B. Č.. Tikslios datos negali pasakyti, kiek atsimena, buvo rugsėjo mėnesio pabaiga, kai pas juos svečiuose buvo R. draugas ir jų kaimynas O. L.. R. su O. žiūrėjo krepšinio varžybas ir vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė butelį stipriųjų gėrimų. Po krepšinio varžybų, apie 23:30-24:00 val., ji pasakė R., kad O. eitų namo, nes jau vėlu. R. išėjo palydėti O. Praėjus apie 10-15 min. išgirdo lauke triukšmą, riksmus. Jų namų lauko durys yra į gatvės pusę, todėl ji iš karto išbėgo į lauką žiūrėti, kas vyksta. Pamatė krūvą žmonių, visi rėkė. Matė gatve link namų bėgantį R., paskui R. matė bėgantį šviesių plaukų kaimynės S. vaikiną, vardu M. Tas M. bėgdamas gatve pasivijo R. ir kažkuo laikydamas rankoje trenkė R., kur tiksliai trenkė, nematė. M. bėgdamas paskui R. kažką garsiai rėkė. Ji R. sušuko "greit namo". Nuo kelkraščio jų kiemą skiria gyvatvorė, per kurią R., jai atrodo, šoko į jų kiemą. Kai peršoko matė, kad R. nugriuvo ant žemės. Dėl ko R. nugriuvo, negali pasakyti, ar užkliuvo ir pargriuvo, ar jam trenkė besivejantis M. Kai R. nugriuvo, M. pribėgo prie jo ir pradėjo jį mušti kažkokiu mediniu pagaliu. Ji pribėgo prie R., M. tada atsitraukė nuo jo. R. atsistojo, svirduliavo, todėl ji jam padėjo nueiti iki namų. Kai išėjo į lauką matė, kad O. buvo toje minioje žmonių. Taip pat matė savo kaimynes B., tai yra motiną ir dukrą, dar vieną merginą ir vieną vaikiną, kurių nepažįsta ir anksčiau nėra mačiusi, jų atpažinti negalėtų. Visi rėkė, tačiau stovėjo ir nesimušė, tačiau niekas negynė R. nuo M. Kai jie su R. parėjo namo, pas juos atėjo ir O. Ji nusivedė R. į vonią, nes jis buvo purvinas, pamatė, kad R. iš galvos bėga kraujas, buvo prakirsta galva, taip pat apibrozdintas skruostas. Po kelių minučių išgirdo, kad kažkas baladojasi į duris, paėjusi link laiptinės pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Ji atidarė duris, iš karto paskui ją išėjo ir R. su O. Kiek atsimena, ji nieko su pareigūnais nekalbėjo. Neužilgo atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Jai buvo keista, kodėl greitosios pagalbos felčerė nuėjo apžiūrėti jos kaimynių, nes ant jų ji nematė jokių sužalojimų, o R. iš galvos bėgo kraujas, tačiau jiems pasakė, kad pirma apžiūrės kaimynes. Trumpai pastovėjo ir grįžo namo, kadangi namuose buvo likęs jų mažametis sūnus. Užmigus vaikui ji vėl išėjo į lauką ir buvo, kol R. išsivežė. Kartu su ja lauke buvo ir R.motina. (t. 1, b. l. 107-108)
Liudytoja V. Č. parodė, kad R. Č. yra jos sūnus. R. su žmona G. Č. ir mažamečiu sūnumi gyvena tame pačiame name kaip ir ji, tačiau kitame gale, turi atskirą įėjimą į namą. Ji gyvena su anyta B. Č.. Datos neatsimena, buvo apie vidurnaktį, jau miegojo, kai ją pažadino skambutis į duris. Už durų stovėjo pareigūnai, jos paprašė pakviesti ar R., ar L. Ji pareigūnams atsakė, kad jis čia negyvena, pasakė, kad įėjimas yra iš kitos pusės ir pareigūnai nuėjo. Tuomet ji vėl atsigulė į lovą. Po kelių minučių vėl išgirdo skambutį į duris. Atidariusi pamatė tuos pačius pareigūnus ir savo kaimynes - J., pavardės nežino, jos dukrą S., dar vieną merginą ir dar vieną ar du vaikinus, kurių ji nepažįsta, matė pirmą kartą. Pareigūnai jos paprašė, kad ji pakviestų savo sūnų R. Tada jie visi išėjo į gatvę. Ten buvo dvi kompanijos, vienoje kompanijoje buvo jos jau minėtos kaimynės su minėtais kitais asmenimis, kitoje kompanijoje buvo jos marti G., jos sūnus R. ir R. draugas, jų kaimynas O. L.. Priėjusi prie sūnaus pamatė, kad R. galva kruvina. Kadangi buvo tamsu daugiau jokių sužalojimų tuo metu nepastebėjo. Ant kaimynių ji iš vis nematė jokių sužalojimų. Kaimynės smarkiai rėkė ir isterikavo, prašė pareigūnų, kad patikrintų R. ir O. dėl narkotikų. Negali pasakyti, ar jos buvo girtos, tik buvo labai piktos. Ji už vienos rankos laikė R., o G. R. laikė už kitos rankos, O. buvo šalia jų. Vaikinai buvo ramūs, nesielgė agresyviai. Ji pasakė, kad reikia R. vežti į ligoninę, pareigūnai pasakė, kad jie patys iškvies greitąją. Greitosios jie laukė ilgokai. Kai atvažiavo greitoji, iš karto nuvažiavo į kaimynių kiemą, o po kurio laiko greitoji išvažiavo, jos sūnaus niekas taip ir neapžiūrėjo. Pareigūnai jos sūnų R. ir O. išsivežė į policijos komisariatą. Ji su G. važiavo paskui. Iš policijos greitosios pagalbos automobiliu R. buvo išvežtas į Kauno klinikas. (t. 1, b. l. 111-112)
Liudytojas Viačeslavas Čirkovas parodė, kad 2017-09-22 dirbo pagal grafiką kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule Žydrūne Parangovskaja, šaukiniu K 4006. Apie 23:30 iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), vykstančias muštynes. Į įvykį sureagavo vyriausieji patruliai M. B. ir Vaidas Parniauskas. Nuvykę į įvykio vietą, patruliai paskambino jam, kadangi jis buvo pamainos vyresnysis, ir pranešė, kad yra konflikto metu nukentėjusių asmenų ir jiems reikia pagalbos. Atvykus į įvykio vietą, lauke, ant kelio, stovėjo dvi kompanijos asmenų. Vienoje kompanijoje buvo du jaunuoliai ir moteris, kaip vėliau nustatyta, tai buvo R. Č. ir O. L.. Kitoje kompanijoje buvo pranešėja J. B., jos dukra S. S., M. C. ir G. Z.. R. Č. ir O. L. buvo neblaivūs, tačiau ramūs, nebuvo agresyvus, geranoriškai bendravo. R. Č. buvo sužalotas, ant jo veido ir galvos matėsi sužalojimai. Vaikinai sakė, kad jie su merginomis yra kaimynai ir pažįstami, praeidinėjo gatve ir merginos, būdamos kieme, juos pačios pasikvietė į svečius. Siekdamas atskirti abi kompanijos, kad nekiltų dar vienas konfliktas, jis R. Č. ir O. L. liepė sėstis į tarnybinį automobilį. Tuomet ėmė bendrauti su merginomis. Viena iš merginų pasakojo, kad vaikinai brovėsi į namus, kita sakė, kad jie buvo kviesti, tačiau konfliktas kilo vėliau, dar kažkas sakė, kad vaikinų niekas nekvietė. Visų paaiškinimai skyrėsi, todėl vietoje nebuvo galima nustatyti tikslių įvykio aplinkybių. Nei ant vienos merginos nematė jokių akivaizdžių traumos požymių ar sužalojimų, ar kraujavimo veido srityje. Įvykio vietoje nufotografavo S. S. ir G. Z. kūno vietas, kuriose jos nurodė esant sužalojimus. Nuotraukas prideda prie apklausos. Visiems dalyvavusiems įvykyje buvo patikrintas blaivumas. Toliau besiaiškinant įvykio aplinkybes, atvažiavo greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo merginas ir, pagal jų norą, išsivežė į Elektrėnų ligoninę detalesnei apžiūrai. Merginoms buvo pasiūlyta vykti į Kauno klinikas, tačiau jos nurodė, kad nori vykti į Elektrėnų ligoninę. O vaikinus, tai yra R. Č. ir O. L., pristatė į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą. (t. 1, b. l. 100-101)
Liudytoja Žydrūnė Parangovskaja parodė, kad 2017-09-22 ji dirbo Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės pareigose. 2017-09-22 nuo 20:30 iki 08:30 val. dirbo šaukiniu K 4006, kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju Viačeslavu Čirkovu. Apie vidurnaktį, tikslaus laiko neatsimena, buvo gautas pranešimas apie muštynes (duomenys neskelbtini). Pirmi į minėtą įvykį sureagavo kolegos vyriausieji patruliai M. B. ir Vaidas Parniauskas, kadangi jie tuo metu buvo arčiau įvykio vietos. Mobiliuoju telefonu jiems paskambino Vaidas Parniauskas ir pasakė, kad yra sumuštų asmenų, todėl reikalingas tyrėjas, kadangi V. Čirkovas buvo atsakingas už pamainą ir vienintelis tyrėjas, jie nuvyko į įvykio vietą. Atvykus pamatė dvi kompanijas, stovinčias ant šaligatvio, ir kolegas Vaidą ir Mantą. Vienoje kompanijoje buvo jai iš matymo pažįstama G. Z., jos mokėsi toje pačioje mokykloje. Taip pat buvo S. S., jos motina J. B., su jomis anksčiau buvo tekę susitikti darbo reikalais. Kartu su jomis buvo dar kažkoks vyras, jis buvo apsikabinęs S.. Kitoje kompanijoje buvo du vaikinai - R. Č. ir O. L., ir dvi moterys, viena iš jų buvo R. Č. žmona, kita - motina. Abi kompanijos tiesiog stovėjo ir aiškino savo situaciją. S. su šeima aiškino, kad šventė gimtadienį, pas juos atėjo pažįstami kaimynai R. Č. ir O. L., kaip suprato, jie jų neįsileido ir įvyko konfliktas, kilo muštynės. S. aiškino, kad nuo kažkurio vaikino gavo į veidą, o G. kažkas pastūmė ir ji nugriuvo ant žemės, kažkas jai nutraukė nuo kaklo grandinėlę. O. L. su R. Č. aiškino, kad išgirdo muziką kaimynystėje, nuėjo pasveikinti ir pašvęsti. Jie aiškino, kad nesuprato, kas įvyko, nes norėjo draugiškai pasveikinti, o įvyko muštynės. Matė, kad R. Č. galva yra kruvina, ant jos buvo uždėtas kažkoks popierius. Ant kitų asmenų sužalojimų nepastebėjo. Ji iš karto R. Č. ir O. L. pasisodino į tarnybinį automobilį, nes norėjo atskirti kompanijos, kad neįvyktų kitas konfliktas, ir liko stovėti prie automobilio, o jos kolega nuėjo aiškintis tikslesnes įvykio aplinkybes. Įvykio vietoje visiems dalyviams buvo patikrintas blaivumas. Po kurio laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Greitoji pirma nuvažiavo apžiūrėti S. ir jos šeimos, vėliau S. ir G. išvežė į ligoninę. (t. 1, b. l. 115-116)
Liudytojas Vaidas Parniauskas parodė, kad 2017-09-22 dirbo pagal darbo grafiką kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. B., šaukiniu K4016. Apie vidurnaktį, tikslaus laiko neatsimena, gavo pranešimą apie muštynes (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, gatvėje, prie pranešėjos namų laukė pranešėja su dar dviem ar trimis merginomis ir vienas vaikinas. Pastarieji aiškino, kad jie šventė gimtadienį ir pas juos nekviesti atėjo du kaimynai, kurie apstumdė ir sumušė merginas, dėl ko vaikinas vienam iš atėjusių vaikinų sudavė smūgį, po ko vaikinai pabėgo ir pasislėpė namuose. Asmenys nurodė namą, kitoje gatvės pusėje, į kurį nubėgo ir pasislėpė minėti kaimynai. Tuomet visi paėjo link nurodyto namo, jie abu su kolega M. B. priėjo prie nuo gatvės pusės esančio įėjimo, tačiau durų niekas neatidarė. Tuomet jie išsiskyrė ir apėjo namą iš skirtingų pusių. Kieme esančio įėjimo duris atidarė moteris, sakė, kad jos namuose nieko nėra, kad reikia eiti iš nuo gatvės pusės esančio įėjimo. Todėl jis grįžo prie gatvės. Pranešėja ir su ja buvę asmenys, visą laiką stovėjo gatvėje, į kiemą kartu su jais nėjo. Jam grįžus prie gatvės, ten jau buvo atėję du jaunuoliai. Iš kur jie atėjo, jis nežino, nematė, tačiau vėliau jam kolega M. B. sakė matęs, kad abu vaikinai išėjo iš prie gatvės pusės esančio įėjimo. Abi kompanijos rėkė vieni ant kitų, buvo didžiulis triukšmas, aplinkybės nebuvo aiškios. Vaikinai aiškino, kad jie buvo nuėję į kaimynų kiemą, tačiau į namus nesibrovė ir durų nelaužė, sakė ėję kaip pas pažįstamą, nes yra kaimynai, tačiau buvo užpulti ir vieną iš jų sumušė. Su pranešėja buvęs vaikinas aiškino, kad vaikinai įsibrovė į namų vidų ir sumušė merginas. Pranešėja ir su ja buvusi kompanija nuolat rėkė, reiškė pretenzijas ir nepasitenkinimą. Ar asmenys buvo sužaloti šiuo metu neprisimena. Apie įvykį pranešė atsakingam už pamainą pareigūnui tyrėjui Viačeslavui Čirkovui. Kol laukė atvykstančio tyrėjo, patikrino visų girtumas, viena mergina buvo blaivi, kiti asmenys buvo neblaivūs. Buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. (t. 1, b. l. 133)
Liudytojas M. B. parodė, kad 2017-09-22 dirbo pagal darbo grafiką kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Vaidu Parniausku, šaukiniu K4016. Apie vidurnaktį, tikslaus laiko neatsimena, gavo pranešimą apie muštynes (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, gatvėje, prie namo iš kur buvo iškvietimas, stovėjo vienas vaikinas, viena moteris ir trys merginos. Vaikinas pasakojo, kad jie šventė ir pas juos į namus atėjo vienas ar du kaimynai, kurie beldė ir prašėsi, kad juos priimtų į balių. Namų šeimininkė, mergina, kurios gimtadienį šventė, tų kaimynų nenorėjo priimti, todėl įvyko kažkoks konfliktas, kurio metu merginai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau kaip tiksliai buvo sukeltas merginai fizinis skausmas niekas negalėjo normaliai paaiškinti, o vaikinas toliau aiškino, kad gindamas merginą kažkuriam iš atėjusių kaimynų sudavė smūgį į galvą. Tie kaimynai pabėgo į savo namus. Pranešėjai parodė namą, į kurį nubėgo kaimynai. Atsimena, kad tas namas buvo kitoje kelio pusėje nei pranešėjos namas ir per kelis namus nuo pranešėjos namų. Jiems su kolega nuėjus prie nurodyto namo, pasibeldė į iš gatvės pusės esančias duris, tačiau durų niekas neatidarė. Todėl iš skirtingų pusių apėjo namą. Iš kiemo pusės esančias duris atidarė moteris, kuri paaiškino, kad ieškomi asmenys pas ją negyvena, o vienas iš jų gyvena antrame aukšte, į kurį yra atskiras įėjimas iš gatvės pusės. Tuomet jie su Vaidu vėl grįžo prie gatvės. Jie dar kartą pasibeldė į nuo gatvės pusės esančias duris, kurias atidarė jauna moteris, ir pakvietė vaikinus, kaip vėliau pavyko išsiaiškinti, ta moteris buvo vieno iš vaikinų žmona. Vienas iš vaikinų buvo sumuštas, jam iš galvos bėgo kraujas. Abu vaikinai buvo stipriai neblaivūs. Vaikinai pasakojo, kad jie norėjo pasveikinti kaimynę, o jų neleido ir primušė. Apie šį įvykį, kadangi buvo sužalotų asmenų, pranešė atsakingam už pamainą tyrėjui Viačeslavui Čirkovui. Per tą laiką, kol jis atvyko, patikrino visų asmenų blaivumus. Atsimena, kad viena mergina buvo blaivi, visi kiti asmenys buvo neblaivūs. Kol laukė atvykstančio tyrėjo, vaikinams pasiūlė prisėsti į jų tarnybinį automobilį, kadangi vienam iš vaikinų, kuris buvo sužalotas, svaigo galva, be to norėjo išvengti dar vieno konflikto. Vaikinai neprieštaravo ir geranoriškai prisėdo į jų tarnybinį automobilį. Atvykus tyrėjui perdavė visą informaciją, vaikinai persėdo į tyrėjo tarnybinį automobilį, o atvykusi greitoji apžiūrinėjo pranešėją, tai yra tą merginą, kuri skundėsi skausmu. (t. 1, b. l. 136-137)
Liudytojas A. Š. parodė, kad negali pasakyti laiko, atsimena, kad dar buvo šilta, galėjo būti 2017 metų rugsėjo pabaiga, jis su A. B. buvo pas draugą M. C. jo draugės S. namuose. Jį pasikvietė M., sakė, kad švęs S. gimtadienį. Pas M. nuvažiavo jau girtas. A. vairavo automobilį. Jiems su A. atvažiavus namuose buvo S. su M., S. motina J.. ir S. draugė G. Vėliau atvažiavo I. Z., S. draugė. Jis ten vartojo alkoholinius gėrimus, todėl apie tą vakarą nelabai ką atsimena, žino, kad jis ten stipriai prisigėrė ir net liko miegoti. Jis visą vakarą buvo kambaryje, ramiai sėdėjo, todėl buvo galimybė girdėti durų skambutį. Kažkuriuo metu S., G. ir M., kiek pamena, buvo išėję parūkyti. Po kurio laiko į namus atbėgo M., prašė padėti, sakė, kad kažkas trenkė S., tačiau jis pasakė, kad tai ne jo reikalas ir jis nesikiš. A. taip pat liko su juo ir į lauką nėjo. M. išėjus, jis toliau gėrė ir daugiau apie tą vakarą nieko neatsimena. Kitą dieną jam pasakojo, kad jis buvo išėjęs į lauką, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Apie to vakaro įvykius jam taip pat pasakojo, kad buvo atėję S. kaimynai, kurie buvo girti ir greičiausiai pavartoję narkotinių medžiagų, sakė, kad mažesnis vaikinas norėjo į balių, Samanta neleido, tada S. pastūmė tą žemesnį vaikiną ir jis nukrito ant žemės, dėl ko turbūt supyko ir sudavė S., tuomet S. apsiverkė ir M. puolė ginti savo draugę. Kiek suprato tie kaimynai patys prisiprašė, nes atėjo nekviesti ir brovėsi į balių. (t. 1, b. l. 140-141)
Liudytojas A. B. parodė, kad laiko neatsimena, tai buvo praeitais metais, galėjo būti rugsėjo mėnuo, jis kartu su draugu A. Š. atvažiavo pas draugą M. C.. M. juos pasikvietė švęsti gimtadienį, kieno buvo gimtadienis neatsimena. Jis atvažiavo savo automobiliu, tą vakarą nevartojo alkoholinių gėrimų, nes vairavo. A. atvežė jau išgėrusį. Automobilį pastatė S. namų kieme. Ten taip pat stovėjo ir M. C. automobilis, papuoštas balionais. Gimtadienyje dalyvavo jis, Š., M., S., S. motina J., S. draugė G. ir dar kažkoks ilgaplaukis M. draugas, kurio jis nepažįsta ir jį matė tik vakaro pradžioje, paskui jis dingo, daugiau tą vakarą jo nematė. Vakaro eigoje jie sėdėjo kambaryje. Tiksliai neatsimena, ar kažkas paskambino į duris, ar tai G., S. ir M. išėjo parūkyti. Jie su A. liko kambaryje. Kur buvo J. jis neatsimena. Jiems išėjus negirdėjo kas vyko lauke, nes kambaryje garsiai grojo muzika. Kadangi išėjusieji ilgai negrįžo į kambarį, jie su A.i ėjo pasižiūrėti, kas vyksta lauke. Tačiau tuo metu į namus pro duris įbėgo M., prašė padėti, nes juos kažkas neva muša, kas, ką ir kaip muša nesuprato. Jis pasakė, kad niekur neis ir nepadės, A. taip pat pasakė, kad nesikiš ir jie abu liko kambaryje, M. išėjo į lauką. Kas vyko lauke jie su A. nekreipė dėmesio. Tačiau jam buvo neramu dėl savo automobilio, todėl jis išėjo į kiemą perstatyti savo automobilio ir jį išvarė iš S. kiemo, ant gatvės. Tuo metu, kiek atsimena, kieme jau nieko nebuvo. Išvaręs savo automobilį, jį pastatė priekiu link išvažiavimo į Kauno gatvę, matė, kad M. vijosi kažkokį aukštą vaikiną, jie bėgo gatve link pagrindinės Kauno gatvės pusės, girdėjo, kad M.rėkė "stok". Kur buvo S., G. ir J. tuo metu nežino, neprisimena, jam nebuvo įdomu kas vyksta, jis tiesiog norėjo apsaugoti savo automobilį ir vėl grįžo į namus. Namuose buvo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Tuomet jie su A. buvo išėję į lauką pasižiūrėti, kas vyksta. Matė, kad pareigūnai patikrino visų blaivumus, kažkokius du jaunuolius, vienas iš jų buvo tas aukštas vaikinas, kuris bėgo nuo M., kitas buvo žemesnis, pareigūnai pasisodino į tarnybinį automobilį ir išsivežė, o atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė S. M. jo paprašė, kad jis pavairuotų jo automobilį, važiuotų paskui greitąją, nes kai S. išleis, nebus kas ją parveža. Kartu su jais paskui greitąją važiavo A., M., J. ir G. Grįžus iš ligoninės, jie dar kurį laiką visi šventė gimtadienį, šaudė fejerverkus ir vėliau jis su A. išvažiavo namo. Grįžus iš ligoninės nematė nei ant S., nei ant kitų asmenų jokių sužalojimų, neatsimena, ar kažkas skundėsi kokiais nors sužalojimais ir skausmais. (t. 1, b. l. 144-145)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2750/2017(02) nurodyta, kad S. S. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai nosies srityje bei minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai dviem smūgiais, atitinka nurodytą laiką ir turimais duomenimis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 196)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2749/2017(02) nurodyta, kad J. B. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos žastuose bei abiejose kojose padaryti kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu, atitinka nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 197)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2751/2017(02) nurodyta, kad G. Z. konstatuota odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai bei poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, atitinka nurodytą laiką ir aplinkybes. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Matomų sužalojimų nebuvimas krūtinėje, sėdmenyse, ar kitose kūno dalyse neatmeta galimybės, jog tuo pat metu į šias sritis buvo suduota nedidelės energijos smūgiai, kurie nepaliko matomų žymių. (t. 1, b. l. 198)
Specialistas teismo medikas Ąžuolas Sutkus paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr. G2750/2017(02) S. S. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai nosies srityje padaryti vieno smūgio pasėkoje, tačiau neatmetama galimybė, kad galėjo būti suduota ir daug smūgių, šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto smūgio pasėkoje, kas galėtų būti delnas, kumštis, ranka, toks sužalojimas griuvimui nebūdingas. S. S. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva kairėje plaštakoje, sprendžiant pagal kraujosruvų išsidėstymą ir pobūdį, dydį (pirminės apžiūros metu ligoninėje medikai nurodė esant tris po 1 cm skersmens poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje) galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio suspaudžiant rankų pirštais kairę plaštaką. Tikimybė, kad tris atskirus smūgius suduotų į tokį mažą plotą ir judrią vietą mažai tikėtina, tuo labiau, kad traumuojantis paviršius labai nedidelis. S. S. konstatuotas sužalojimas, tai yra minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva kairėje plaštakoje mažai tikėtina, kad galėjo atsirasti ginantis. Plaštaka labai mobili viso kūno atžvilgiu, o trys kraujosruvos apie 1 cm skersmens išsidėstę kompaktiškai, suponuoja mintį jog smūgiai arba buvo suduodami monotoniškai į nejudančią ranką, kas mažai tikėtina, arba kažkokiu būdu kliuvo į tą pačią sritį grumtynių metu, o tai dar mažiau tikėtina;
- specialisto išvadoje Nr. G2751/2017(02) G. Z. konstatuoti odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai bei poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje padaryti vieno poveikio pasėkoje. Taip pat vieno poveikio pasėkoje padaryti ir G. Z. konstatuoti odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai bei poodinės kraujosruvos kairio kelio priekiniame paviršiuje. Minkštųjų audinių sumušimas galėjo būti padarytas smūgiuojant ranka, tačiau nubrozdinimui kilti turėjo būti kažkoks daiktas, kuriuo būtų galima apdraskyti, kaip pavyzdys žiedas ant rankos, jei būtų smūgiuojama kumščiu. Odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai bei poodinės kraujosruvos kairio kelio priekiniame paviršiuje padaryti arba griūnant, arba tiesiog buvo suduotas smūgis koja, tačiau spyris turėjo būti suduotas batu, nes keliu tokios žaizdos nebūtų;
- specialisto išvadoje Nr. G2749/2017(02) J. B. konstatuotos kairio žasto kraujosruvos galėjo būti padarytas vieno poveikio pasėkoje suspaudžiant vienos rankos pirštais, o kraujosruvos dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje bei dešiniame žaste padarytos dviejų poveikių pasėkoje. J. B. konstatuoti sužalojimai kairėje šlaunyje padaryti dviem smūgiais, o blauzdoje - vienu smūgiu. Dešinėje šlaunyje trys kraujosruvos, kurios padarytos trimis smūgiais, o odos nubrozdinimas išsivystė nuo vieno slystančio poveikio briauną turinčiu daiktu, galėjo išsivystyti tiek atsitiktinai susižalojant, o spiriant toks sužalojimo išsivystymas mažai tikėtinas. Ribotas paviršius teismo medicinoje paprastai suprantamas kaip nedidelis apie kumščio paviršiaus plotas ir kuris yra mažesnis už žalojamą paviršių, tuo ir skiriasi nuo plokščio paviršiaus, kaip žemė ar lenta. Riboto paviršiaus sužalojimai galėtų būti padaryti ranka ar koja, arba alkūne, kai kuriais atvejais kakta, tačiau tai būna labai retai. J. B. konstatuoti sužalojimai, tai yra minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos žastuose ir minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos abejose kojose, ginantis (pvz., dengiantis nuo smūgių) atsirasti negalėjo. (t. 2, b. l. 3-5)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Apžiūros metu rasti ir paimti pilkos spalvos kaklo papuošalas ir mėlynos spalvos šlepetė. (t. 1, b. l. 37-39)
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0011 R. Č. 2017-09-23, 00.11 val., nustatytas 2,13 promilių girtumas, O. L. 2017-09-23, 00.12 val. - 2,34 promilių girtumas (t. 2, b. l. 33-35).
Šioje byloje kaltinimo R. Č. ir O. L. esmė buvo ta, kad jie viešoje vietoje sukėlė konfliktą ir smurtaudami nukentėjusiųjų atžvilgiu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir kartu nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų S. S., J. B., G. Z. sveikatą bei sukėlė nukentėjusiajam M. C. fizinį skausmą. Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas pasitvirtino.
Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie iš esmės visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinami. Parodė, kad nukentėjusiųjų S. S., J. B., G. Z. ir M. C. atžvilgiu ėmėsi smurtauti po to, kai nebuvo įleisti į S. S. gimtadienį, į kurį sugalvojo patys nueiti, tačiau nukentėjusiųjų buvo nepageidaujami. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos net menkaverte dingstimi tam, kad smurtauti, juolab sutrikdyti kitam asmeniui sveikatą, kelti sumaištį. Šiuo atveju jokios grėsmės kaltinamųjų atžvilgiu kilusios nebuvo, todėl įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu, prieš nukentėjusiuosius negali būti pateisinami. Dėl įvykio nukentėjusieji buvo pažeminti bei šokiruoti, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Dėl kilusios sumaišties šokiruoti galėjo būti ir aplinkiniai, buvę netoliese, taigi buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.
Ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. Č. ir O. L. kaltinime nurodyto įvykio metu elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkreti kaltinime nurodyta vieta yra viešoji vieta, svarbu tai, kad patys kaltinamieji, ir kiti asmenys įvykio metu turėjo galimybę netrukdomi atitinkamoje vietose būti, nes tai yra namo kiemas, esantis šalia miestelio gatvės, kurioje be kaltininko, nukentėjusiųjų galėjo būti ir pašalinių žmonių. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji R. Č. ir O. L. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais tuo pačiu nepagarbą demonstravo ir aplinkiniams viešoje vietoje.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad R. Č. ir O. L. kaltinime nurodytame įvykyje veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamųjų R. Č. ir O. L. fizinio smurto naudojimas kaltinime nurodytoje viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį be pateisinamos priežasties, yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog abu kaltinamieji nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinami, padarė veikdami tiesiogine tyčia.
Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl abiejų kaltinamųjų įžūlaus elgesio, smurtavimo, nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek nukentėjusieji, tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamųjų veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamųjų įžūliais veiksmais bei grasinimais, taip pat vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 str. numatyti padariniai.
Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).
Todėl nagrinėjamu atveju iš esmės yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų R. Č. ir O. L. kaltinime nurodytu atveju ėmė elgtis įžūliai bei smurtauti viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jie elgėsi įžūliai, smurtavo ir grasino viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad abiejų kaltinamųjų veika pagal BK 284 straipsnį teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. Č. ir O. L. pripažinti kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir už tai jiems paskirti bausmes.
Vertinant kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais galimybę būtina įvertinti BK 38 straipsnyje numatytus pagrindus ir sąlygas šio baudžiamosios teisės instituto taikymui šioje byloje. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamieji R. Č. ir O. L. prisipažino padarę nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, susitarė su jais dėl žalos atlyginimo, dėl ko nukentėjusieji atšaukė byloje pareikštus civilinius ieškinius, nukentėjusieji kaltininkams pretenzijų daugiau nebereiškia.
Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas kvalifikuotas kaip viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.), priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jie anksčiau neteisti, R. Č. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. Č. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu O. L. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju ir nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Dėl to jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje už nusikaltimą, kurį jis įvykdė praėjus mažiau nei keturiems metams nuo susitaikymo su nukentėjusiuoju pirmoje byloje.
Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis R. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais šioje byloje, baudžiamąją bylą nutraukiant. O O. L. yra pagrindas paskirti bausmę.
Kaltinamojo O. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę O. L., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
O. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, yra baustas administracine tvarka, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis yra dirbantis, nevedęs.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatos veikos padarymo metu numatė už nesunkų nusikaltimą skirti baudą iki 500 MGL dydžio (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.).
Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d nutarimu Nr. 707, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL – 50 eurų, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis, todėl apskaičiuojant O. L. šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą eurais taikytinas iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs MGL dydis, tapatus 37,66 eurams.
O. L. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Procesas dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių nutrauktinas, kadangi kaltinamieji savanoriškai atlygino patirtą žalą (BPK 107 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
O. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 45 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (1694,7 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. L. 30 MGL(1129,8 Eur) baudą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir karinio dalinio vadovybės stebėjimą, paskirtas O. L., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti O. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
R. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais S. S., J. B., G. Z., M. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. Č., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą dėl nukentėjusiųjų S. S., J. B., G. Z., M. C. pareikštų civilinių ieškinių nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).
R. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktinius įrodymus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, – grandinėlę, ikiteisminio tyrimo metu grąžintą nukentėjusiajai S. S., palikti jai disponuoti savo nuožiūra, o šlepetę – sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.