Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-15 · Administracinė byla Nr. I-3924-764/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
I-3924-764/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04153-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3924-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-04153-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 2 000 eurų neturtinę žalą.

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) laikotarpiais nuo 2013-11-06 iki 2013-11-08, nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 ir nuo 2015-04-15 iki 2015-04-21 buvo gydomas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes palatos buvo perpildytos, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką laikytina Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. pažeidimu. Palatos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas neatitiko higienos reikalavimų, nes jose nebuvo veikiančios ventiliacijos sistemos. Palatos galėjo būti vėdinamos tik per langą. Be to, jose būdavo šalta, nes langų rėmai buvo išpuvę, o lauko temperatūra buvo 10–15 laipsnių šalčio. Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas nuo 2013-11-06 iki 2013-11-08 ir nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29, yra įrengti tik 2 tualetai, kuriais naudojasi apie 50 asmenų. Tai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2015-04-21 LAVL nepagrįstai suvaržė jo teises, nes buvo laikomas rakinamoje Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29, nors teismo nuosprendžiu bausmę buvo paskirta atlikti pataisos namuose. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, LAVL turėjo užtikrinti, kad pareiškėjas nebūtų laikomas kamerų tipo palatose ir turėtų galimybę būti gryname ore, laisvai judėti LAVL teritorijoje. Dėl laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, miegas, jautėsi dirglus ir nervingas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 ir 6.250 str. nuostatas, dėl patirtų išgyvenimų turi teisę reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–22) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas laikotarpiais nuo 2013-11-06 iki 2013-11-08 ir nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 (Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, plotas 34,06 kv. m, 8 lovos) ir nuo 2015-04-15 iki 2015-04-21 (Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29, plotas 15,45 kv. m, 6 lovos). Chirurgijos skyriuje, kuriame pareiškėjas buvo gydomas laikotarpiais nuo 2013-11-06 iki 2013-11-08 ir nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Duomenų, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma su pareiškėju, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims. Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymąsi. LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka taip, kad būtų užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Higienos norma HN 76:2010) reikalavimai. Visos LAVL palatos inventoriumi aprūpinamos atsižvelgiant į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35 p. nustatytus reikalavimus. Sanitariniam mazgui įrengti LAVL turi būti taikomos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 p. nuostatos, o ne Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, nes ji taikoma naujai rekonstruotiems arba naujai statomiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Nagrinėjamu atveju negali būti nustatytos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo A. S. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad galimai padarytą žalą jis kildina iš to, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, palatose nebuvo vėdinimo sistemos, būdavo šalta, tualetai neatitiko teisės aktų reikalavimų, LAVL laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2015-04-21 nepagrįstai suvaržė jo teises ir laikė kamerų tipo palatoje.

Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.¹4 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL pateikti duomenys patvirtina, kad skunde nurodytais laikotarpiais pareiškėjas LAVL praleido 13 dienų ir buvo laikomas nuo 2013-11-06 iki 2013-11-08 ir nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 (Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, plotas 34,06 kv. m, 8 lovos), taip pat nuo 2015-04-15 iki 2015-04-21 (Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29, plotas 15,45 kv. m, 6 lovos). LAVL duomenų, kiek konkrečiai asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiškėju, neturi ir teismui nepateikė. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, jei nėra objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertintinos jo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 13 dienų A. S. nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Pareiškėjas teigia, kad gydydamasis Chirurgijos skyriuje laikotarpiais nuo 2013-11-06 iki 2013-11-08 ir nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 kartu su 50 asmenų turėjo naudotis dviem tualetais, taip pažeidžiant teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas normas (teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje nustatyta, kad dešimčiai asmenų turi būti įrengta viena praustuvė, o dvylikai asmenų – vienas klozetas ar unitazas).

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Chirurgijos skyriuje yra įrengtos 5 palatos, kuriose yra 34 lovos (b. l. 46). Vadinasi, jei palatos yra visiškai užpildytos, įrengtų tualetų kiekis neatitinka anksčiau nurodytų normų. Šių aplinkybių LAVL nepaneigė, todėl konstatuotina, kad laikotarpiais nuo 2013-11-06 iki 2013-11-08 ir nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, susiję su tinkamu patalpų įrengimu.

Pareiškėjas teigia, kad palatose nebuvo vėdinimo sistemos, todėl galima buvo vėdintis tik per langus.

Palatų (kamerų) vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Per mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą vėdinamos tik tos patalpos, kuriose tokia sistema įrengta. Teismui pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad palatos yra vėdinamos per langus.

Pareiškėjo teiginiai, kad palatose buvo labai šalta, nes langai buvo nesandarūs, o lauko temperatūra buvo 10–15 laipsnių šalčio, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas rudenį, vasarą ir pavasarį, todėl lauko temperatūra negalėjo būti tokia, kokia nurodyta skunde.

Pareiškėjas teigia, kad LAVL nepagrįstai suvaržė jo teises, nes laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2015-04-21 laikė jį kamerų tipo palatoje, nors teismo nuosprendžiu bausmę jam paskirta atlikti pataisos namuose.

Nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose sąlygas ir tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 2 d. nustato, kad atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (70 str. 3 d.). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (70 str. 4 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 5 d., laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Be to, LAVL, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro 2003-04-30 įsakymu Nr. V-250 patvirtintu Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sąrašu, turi užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų tinkamą izoliavimą dėl jų sveikatos būklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 p. nustatyta, kad atvykusius į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius apžiūri gydytojas ir, nustatęs ligos diagnozę, pasiunčia į atitinkamus ligoninės skyrius. Į Chirurgijos skyriaus palatą Nr. 29 gydytis pareiškėjas buvo paskirtas po gydytojo specialisto apžiūros.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl neteisėto jo judėjimo laisvės suvaržymo. Paskirdama nuteistuosius į palatas LAVL administracija turi užtikrinti įstaigos ir kitų joje esančių asmenų saugumą, todėl turi diskrecijos teisę, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso normomis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, remdamasi pateikta informacija, laikyti pareiškėją kameros tipo palatoje.

Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Kaip ne kartą savo jurisprudencijoje išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas teigia, kad dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, miegas, jautėsi dirglus ir nervingas.

Įvertinęs tai, kad LAVL pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, nebuvo garantuotos sąlygos, susijusios su tinkamu patalpų buitiniu įrengimu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus. Aplinkybių, kad dėl to būtų sutrikusi jo sveikata, psichinė ar fizinė būklė ar būtų patyręs tokius neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti pripažinti žmogaus kankinimu pagal Konvencijos 3 str., teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, t. y. 13 dienų, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nepadarė negrįžtamo poveikio jo fizinei ar psichinei sveikatai, konstatuoja, kad A. S. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sąlygomis. Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 100 eurų neturtinė žala. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 100 eurų sumą laiko adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 (vieno šimto) eurų neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė