Utenos apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) atstovei Ingai Trimailovai,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovui A. N. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad A. N. motina I. S. (duomenys neskelbtini) mirė, o tėvas A. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negali pasirūpinti vaiku.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Atsakovas A. N. su ieškiniu sutiko visiškai.

Visų dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. (Civilinio kodekso 3.179 straipsnis).

A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. N. ir I. S.. Tai patvirtina A. N. gimimo įrašas. (duomenys neskelbtini)I. S. mire. Tai patvirtina išrašas iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos. A. N. faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra su A. N. adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Gyventojų registro išrašas.

2021-12-01 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi civilinėje byloje eS2-5192-724/2021 buvo leista paimti A. N. iš jo tėvų A. N. ir I. S..

2021-12-07 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). N. nustatyta laikinoji globa, globėja skiriant A. N..

2022-01-24 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-17-420/2022 A. N. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2022-04-18. Tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys.

Minėti ir kiti su ieškiniu kiti rašytiniai įrodymai: pranešimas apie galimą vaiko A. N. teisių pažeidimą, vaiko situacijos vertinimo anketa, patvirtina, kad A. N. tėvas A. N. nuo (duomenys neskelbtini) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, todėl yra pagrindas atskirti vaiką nuo tėvo.

Bylos dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų nagrinėjamos tokia pat tvarka, kaip ir bylos dėl tėvų valdžios apribojimo (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 400 – 409 straipsniai). Todėl sprendimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, taip pat ir atskirti vaiką, jeigu vaikas negyvena su kitu iš tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą (CPK 407 straipsnis).

2021-12-07 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). N. nustatyta laikinoji globa, globėja skiriant A. N..

Teismo posėdyje A. N. neprieštaravo dėl reikalavimo A. N. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti laikinosios globėjos A. N. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo

CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

A. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo turtinei padėčiai būtų proporcingas išlaikymo dydis 100 Eur.

Byloje nėra duomenų apie išlaikymo vaikui teikimą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl reikalavimas priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-01-04) tenkinamas.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylos dėl nuolatinės globos inicijavimo

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Atsakovo elgesys procese buvo tinkamas. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl aplinkybių, kurios nebuvo nukreiptos prieš vaiką. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl gali būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Todėl yra pagrindas iš jo bylinėjimosi išlaidas nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti vaiką A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (šimtas eurų) nuo 2023 m. sausio 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Iškelti bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo A. N., įtraukiant suinteresuotais asmenimis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir A. N..

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.