Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui T. B. (T. B.), jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Adomui Matuliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įsitikino, jog negali gyventi kartu su atsakove, jie vienas kitam netinka. Kartu gyveno apie vieną savaitę laiko. Suprato, kad santuoką sudarė skubotai, iki galo vienas kito nepažinę.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuoka buvo sudaryta skubotai ir neapgalvotai, nes jautėsi vieniši. Pabuvę kartu suprato jog yra visiškai skirtingi asmenys, tęsti santuokinio gyvenimo neįmanoma. Patvirtino, jog santuokos metu jokio bendro turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi. Sutiko su visomis ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir ieškinio reikalavimais.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad ieškovo T. B. ir atsakovės D. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas mediatoriaus Lauryno Adomo Matuliausko 2021 m. sausio 8 d. pranešimas apie privalomosios mediacijos pabaigą, patvirtina, kad šalys pasinaudojo privalomosios mediacijos institutu prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymų apie transporto priemones nustatyta, jog ieškovo T. B. vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra, atsakovės D. B. vardu 2019 m. balandžio 23 d. registruota transporto priemonė – automobilis BMW 120D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos patvirtina, jog ieškovo T. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra, atsakovės D. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – dalis statinių ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu.

Iš pateiktos vartojimo kredito sutarties nustatyta, kad atsakovė 2019 m. balandžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“.

Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė tarp šalių mediacijos metu sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią teismo prašė laikyti taikos sutartimi ir ją patvirtinti.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK), rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl taikos sutarties sudarymo bylose, kuriose santuokos nutraukimo klausimas sprendžiamas ginčo teisena yra pasisakęs, kad bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ieškinio teisena metu sutuoktiniai turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl turto, jo dalies padalijimo ar kitų santuokos nutraukimo padarinių ir prašyti teismą ją tvirtinti, o teismas gali tokią sutartį patvirtinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3, 4 dalys). Tokiu atveju teismas, gavęs sutuoktinių taikiu sutarimu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo visų ar dalies padarinių, taip, kaip ir nagrinėdamas sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi tikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Taikos sutartį teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė tarp šalių mediacijos metu sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią teismo prašė laikyti taikos sutartimi ir ją patvirtinti, tačiau iš pateiktos sutarties nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis neatitinka sandoriui keliamų imperatyvių reikalavimų, t. y. nepasirašyta abiejų šio sandorio šalių, taikos sutartyje nėra atsakovės parašo, kuriuo atsakovė būtų patvirtinusi savo valią ir sutikimą su taikos sutartyje išdėstytomis taikos sutarties sąlygomis, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo atsisako tvirtinti pateiktą taikos sutartį.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui, dėl ko santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai vienas kitam lojalūs, abipusių nuolaidų būdu nebuvo bandoma aiškintis iškilusių problemų, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismui nustačius jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai, šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei pageidaujant po santuokos nutraukimo jai paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė „K.“, ieškovui paliktina prigimtinė pavardė „B.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Iš šalių pateiktų dokumentų nustačius, jog ieškovas nekilnojamojo ar privalomai registruotino kilnojamojo turto neturi, atsakovė turtą yra įgijusi iki santuokos su ieškovu sudarymo, bei šalims nurodžius, kad tarp jų ginčo dėl atsakovės įgyto turto iki santuokos sudarymo nėra, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimo nesprendžia (CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnis).

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo.

Ieškovui nurodžius, jog sutuoktiniai neturi kreditorių kurių atžvilgiu būtų atsakingi solidariai, atsakovė turi asmeninį kreditorių UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį, sudarytą iki santuokos nutraukimo, trečiajam asmeniui UAB „SB lizingas“ nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl prievolės kreditoriui pobūdžio santuokos nutraukimo byloje, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, šalių prievolių kreditoriams pobūdžio po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo.

Sutuoktiniams nepareiškus reikalavimų dėl vienas kito išlaikymo, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Šioje byloje ieškovas nurodė, jog nereiškia prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nei viena iš šalių nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas priimdamas sprendimą, šalims nepaskirsto jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (5,37 Eur), šias išlaidas paskirstant abiem šalims, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui T. B. palikti prigimtinę pavardę – „B.“, atsakovei D. B. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „K.“.

Prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.