Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu A. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 4 d.

2017 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. Š. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašymą motyvuoja tuo, jog nuo nuobaudos paskyrimo yra praėję daugiau nei pusė paskirtojo termino, per šį laiką nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis, skirtą baudą sumokėjo. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo gailisi, suvokė netesėtų veiksmų pasekmės ir padarė atitinkamas išvadas. Teisė vairuoti transporto priemonės yra būtina pagal darbo pobūdį, kadangi reikalinga vykti pas klientus, užsakovus, tiekėjus. Teisė vairuoti reikalinga ir dėl to, kad gyvena Klaipėdos rajone, turi nepilnametį sūnų, kuris mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini), sūnus lanko popamokinės veikslo užsiėmimus, todėl neturėdamas teisės vairuoti A. Š. negali tinkamai pasirūpinti sūnumi nuvežant jį ir pasiimant iš mokyklos.

Prašymas netenkinamas.

Pažymėtina, kad 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) ir neteko galios Lietuvos Respublikos ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Dėl paminėtų aplinkybių A. Š. atžvilgiu taikytinas pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, bet ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, jog praėjo daugiau kaip pusę paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. A. Š. sumokėjo jam paskirtą 579 Eur piniginę baudą ir pateikė tai patvirtinantį Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie baudos už administracinį teisės pažeidimą padengimą. Kartu su prašymu A. Š. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių departamentos pranešimą, jog Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie A. Š. administracines nuobaudas nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 23 d., (duomenys neskelbtini) sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimo Nr. 3851 kopiją, patvirtinančią A. Š. atestavimą pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymą, jog A. Š. nėra Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje, santuokos liudijimo ir sūnaus gimimo liudijimo bei mokinio pažymėjimo kopijas, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakteristiką – tarpininkavimo raštą, kuriame A. Š. apibūdinamas kaip darbštus, iniciatyvus ir pareigingas darbuotojas, o jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismas tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamasis sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, tačiau ne pareiga.

Sprendžiant, ar A. Š. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. A. Š. 2016 m. rugsėjo 21 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,63 prom. (b. l. 17-18). Iš administracinių teisės pažeidimų registro 2016 m. rugsėjo 28 d. išrašo apie registruotus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 5) matyti, jog A. Š. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. pažeidimo administracine tvarka buvo baustas tik kartą, po nuobaudos paskyrimo, t. y. 2016 m. spalio 14 d. nutarimo priėmimo, nepadarė naujų administracinių nusižengimų, tačiau pareiškėjo iškvėptame ore buvęs alkoholio kiekis žymiai viršija įstatymu leistiną neblaivumo normą. Šis pažeidimas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį neblaivus A. Š. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo 2017 m sausio 1 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos, numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojams, kuriems nustatytas 1,5 prom. neblaivumas. A. Š. 2016 m. rugsėjo 21 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas neblaivumas žymiai viršija nustatytą minimalią ribą baudžiamajai atsakomybei kilti. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog tenkinus A. Š. prašymą, teismo priimtas sprendimas nederėtų su valstybės siekiu griežtinti atsakomybę asmenims vairuojantiems neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad tokie asmenys, sukėlę realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą. A. Š. vairuodamas neblaivus, elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

A. Š. prašymas sutrumpti specialiosios teisės atėmimo terminą motyvuojamas tuo, jog teisė vairutoi reikalinga dėl darbo pobūdžio. Darbadavio charakteristikoje A. Š. vertinamas teigiamai, kaip darbštus ir pareigingas darbuotojas. Darbdavys pažymi, jog teisė vairuoti reikalinga A. Š. atliekant tiesiogines jo darbo funkcijas. Administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N1-1524/07, N-34/07, N1-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, A. Š. prašyme išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, išimtinėmis aplinkybėmis, taikant švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytinos A. Š. įvardintos aplinkybės, susijusios su tinkamu rūpinimusi sūnumi nuvežant jį ir paiimant iš mokymosi įstaigos Klaipėdos mieste. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis artimaisiais, šiuo atveju – nepilnamečiu sūnumi. A. Š. šeima gyvena Klaipėdos rajone, tačiau pažymėtina tai, jog ir pats pareiškėjas nurodo, jog iš šeimos gyvenamosios vietos nuvykti į Klaipėdą galima viešuoju transportu.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Tai, kad A. Š. dėl to patiria atitinkamus nepatogumus, nelaikytina išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr.N62-7639/2010).

Teismas pažymi, kad prieš darydamas teisės pažeidimą, A. Š. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. Š. skyrė tik minimalią įstatymo numatytą nuobaudą, dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, manytina, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, nebus pasiekti sutrumpinus A. Š. atimtos specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl A. Š. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

atmesti A. Š. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.