Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimu A. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams. A. Š. 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d nutartimi atmetė A. Š. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas prašyme nurodytų argumentų nelaikė išimtiniais ir sudarančiais pagrindą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Atskiruoju skundu (įvardija apeliacinis skundas) pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują nutartį ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, grąžinant teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai vertino padarytą pažeidimą, nes ATPK 329 straipsnio nuostata neišskiria pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būtų trumpinamas. Teismas, pasak apelianto, privalėjo spręsti ATPK 329 straipsnyje numatytų nuostatų taikymo klausimą. Pabrėžia, kad ATPK 329 straipsnio nuostata ir yra skirta asmenims, kuriems atimta specialioji teisė, jei jis atitinka jame numatytas sąlygas. Prašo neatsižvelgti į jo kaltės klausimą dėl padaryto pažeidimo, nes ji jau buvo įvertinta, o atsižvelgti į galimybę taikyti jam ATPK 329 straipsnio nuostatas.Mano, kad jis ne tik atitinka formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, bet ir jo pateikti motyvai, aplinkybės, charakterizuojančios jį kaip teigiamą asmenybę, sudaro pagrindą tenkinti prašymą. Nurodo, kad jis yra dirbantis asmuo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Be to, pagal darbo pobūdį jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę. Jis į darbą turi vykti apie 20 km, turi vykti pas užsakovus, klientus, tiekėjus ir kt. Teisė vairuoti transporto priemonę pareiškėjui reikalinga ir norint pasirūpinti šeimos nariais. Nepilnametis sūnus mokyklą lanko Klaipėdos mieste, nors jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl, anot pareiškėjo, sūnui tenka eiti pėsčiomis į mokyklą arba vykti retai kursuojančiu viešuoju transportu. Nurodo, kad jis iš šios situacijos labai pasimokė, padarė labai svarbias bei reikšmingas išvadas. Suprato administracinio teisės pažeidimo padarymo pasekmes, dėl to labai išgyvena. Patirti suvaržymai, pasak apelianto, jį paveikė taip, kad dabar yra ryžtingai pasiruošęs laikytis Kelių eismo taisyklių, elgtis atidžiai ir rūpestingai, būti drausmingu vairuotoju. Apelianto manymu, naikinti apylinkės teismo nutartį yra pagrindas ir dėl to, kad jo prašymą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Vadovaudamasis ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostata bei atsižvelgdamas ir į šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimo kodekso 629 straipsnį, mano, kad teismas jo prašymą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota ir aiški, ji neatitinka procesiniams sprendimams keliamų teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų ir vien dėl to ji turi būti pripažinta neteisėta. Pasak apelianto, teismas nevertino pažeidėjo asmenybės, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į jo požiūrį, į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Pažymi, kad jo padarytas pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio, jis nėra kelių chuliganas ar linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nurodytą neteisingą nutarties apskundimą terminą. Nurodo, kad nutartis galėjo būti skundžiama per 20 kalendorinių dienų, o ne per 7 dienas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta. Atskirasis skundas atmestinas. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007). Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas nepateikė tokių ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos ATPK 329 straipsnio taikymui.Nagrinėjamu atveju yra formalūs pagrindai taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą, tačiau, kaip minėta, to nepakanka. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarbu įvertinti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bus pasiekti nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Apelianto manymu, teismas, vertindamas galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytą pažeidimą, į jo kaltę. Tvirtina, jog tai buvo įvertinta sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, be to, ATPK 329 straipsnis neišskiria nė vieno pažeidimo, dėl kurio padarymo nebūtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pažymi, kad padaryto pažeidimo pavojingumas yra itin svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, nes tai iš esmės reiškia švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šią aplinkybę vertino kartu su kitomis, būtinomis vertinant galimybę taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pažeidėjas padarė itin šiurkštų pažeidimą (ATPK 127 str. 4 d.), kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas pažeidimo pavojingumas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjo neblaivumo laipsnis siekė 1,63 promiles, o tai žymiai viršija leistiną normą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pažeidimo pavojingumą, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad įstatymų leidėjas sugriežtino atsakomybę už tokį pažeidimą, t. y. tokiu atveju taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, o tai rodo, kad toks pažeidimas laikytinas itin pavojingu. Vien šios aplinkybės buvimas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatos, t. y. paskirti švelnesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio, už kurį asmeniui taikyta administracinė atsakomybė, sankcijoje. Kitos prašyme nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės termino, kuris ir taip taikytas minimalus. Paprastai aplinkybės, susijusios su šeima, darbu nelaikytos išskirtinėmis, tačiau kiekvienu atveju būtina jas įvertinti kitų aplinkybių kontekste. Pareiškėjo atveju nurodytos darbinės ir šeiminės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra itin apsunkinančios pareiškėjo padėtį. Pats pareiškėjas nurodė, jog nors jo šeima gyvena Klaipėdos rajone, o dirba ir sūnus mokosi Klaipėdos mieste, yra galimybė nuvykti viešuoju transportu, todėl mažai tikėtina apelianto pateikta versija, jog sūnus į mokyklą yra priverstas eiti pėsčiomis. Be kita ko, duomenų, jog vaiko motina neturi teisės vairuoti transporto priemones ir negali pasirūpinti sūnumi, nėra. Būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemonę darbinėms funkcijoms atlikti taip pat nėra įrodyta. Nors pareiškėjas nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiesioginėms savo darbo funkcijoms atlikti, tačiau, kaip matyti, jis dirba projektų vadovu, todėl tai nėra tiesiogiai susijęs darbas su teise vairuoti transporto priemones. Be kita ko, iš darbdavio pateiktos charakteristikos turinio matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tik siekiant pagerinti jo darbo sąlygas. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto motyvus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą. Pareiškėjo teigimu bausmės tikslai jau yra pasiekti ir toliau taikyti nuobaudą nėra tikslinga. Tvirtina supratęs administracinio teisės pažeidimo padarymo pasekmes, dėl to labai išgyvena ir patikina, kad ateityje laikysis Kelių eismo taisyklių. Pažymi, kad jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai parodo, kad nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Pirma, kaip minėta, pažeidėjui yra taikytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Antra, iš pareiškime išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas iš esmės nori tik išvengti neigiamų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, nėra pagrindo švelninti paskirtos nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, administracinės nuobaudos pareiškėjui sušvelninimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, visuomenės interesų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog šiuo atveju faktas, kad pareiškėjas administracine tvarka iki šio padaryto pažeidimo, buvo baustas tik vieną kartą, tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nėra piktybinis pažeidėjas, tačiau vien šios aplinkybės, ją vertinant kitų aplinkybių kontekste, nepakanka sušvelninti nuobaudą, kuri ir taip paskirta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skirta nuobauda, kuri šiuo atveju yra minimali sankcijoje nustatytai, turi būti taikoma visą teismo paskirtą terminą.Apelianto argumentai, jog teismo nutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų ir dėl to turi būti naikintina, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti, apelianto manymu, teismo nutartis yra nemotyvuota, tačiau su tuo visiškai nesutiktina. Priešingai, iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad nutartis yra motyvuota. Buvo atsižvelgta į teisinį ATPK 329 straipsnio reglamentavimą, teismų praktiką, nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė prašymą. Be to, visiškai nesutiktina su pareiškėju, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo charakteristiką. Nutartyje teismas nurodė duomenis apie asmens nubaudimą administracine tvarka, rėmėsi darbdavio pateikta charakteristika, nustatė visų ATPK 329 straipsnio sąlygų buvimą. Tai, kad teismas konkrečiai neįvardijo pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kurias, beje, buvo atsižvelgta paskiriant minimalią nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nedaro nutarties neteisėtos. Visas būtinas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, todėl priimta nutartis yra aiški, teisėta ir visiškai pagrįsta.Apelianto manymu, nutartis turi būti naikintina kaip neteisėta dėl to, jog jo prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Šis apelianto argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. ATPK 272 straipsnyje nurodyta, kad byla yra nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau byla gali būti išnagrinėta ir be jo, kai apie posėdį jis laiku buvo informuotas ir negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad jame numatytos yra asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės, t. y. dar nenubausto asmens teisės. Nagrinėjamu atveju teismas nagrinėjo ne administracinio pažeidimo bylą iš esmės, o pareiškėjo pateiktą prašymą dėl tolimesnio nuobaudos vykdymo, todėl imperatyvo tokį prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra numatyta. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas, jam buvo įteikta ir jis pasinaudojo teise ją apskųsti, tvirtinti, jog iš esmės buvo pažeistos jos teisės vien dėl to, kad prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nėra pagrindo. Dėl nutarties apskundimo termino nurodytina, kad pirmosios instancijos teismas jį nurodė teisingą. ATPK 302¹⁵ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismo nutartis byloje dalyvaujantys asmenys šio kodekso nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas paduodamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama nutartis priimta šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas paduodamas per septynias dienas nutarties nuorašo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju teismas nagrinėjo prašymą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje ir dėl jo priėmė nutartį. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi ATPK 302 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatytas 20 dienų nutarimo ir nutarties apskundimo terminas, nes šiuo procesiniu dokumentu nebuvo baigiama nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo prašymą, kuris pateiktas jau išnagrinėtoje administracinio pažeidimo byloje, todėl tokia nutartis neatitinka ATPK 302 straipsnio 6 dalyje numatyto procesinio dokumento ir neturėjo būti skundžiama per 20 dienų nuo jos paskelbimo, kaip tvirtina apeliantas.Išaiškintina, kad tokiu atveju asmuo, nesutikdamas su nutartimi, kuria nebuvo iš esmės išspręsta administracinio nusižengimo byla, privalėjo pateikti ne apeliacinį skundą, o atskirąjį, kaip nurodyta ATPK 302¹⁵ straipsnio 1 dalyje. Kadangi prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, todėl dėl nutarties pateikti atskirąjį skundą pareiškėjas turėjo teisę per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta, o jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Š. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.