Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. kovo 29 d., 13.20 val., gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,85 ‰), žodinio konflikto su broliu R. G. metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, tokiais savo veiksmais šeimos nariui – broliui R. G. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliaciniu skundu vyriausiasis prokuroras neginčija M. G. kaltės, tačiau nesutinka su baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nutraukimu BK 38 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, pritaria vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentams ir sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y., M. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės nesant tam pagrindo.

5.2. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam <...> asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu <...>, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1- 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės galima atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2012, 2K-206/2015).

5.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir nustačius aukščiau aptartų sąlygų visumą, teismui suteikta tik diskrecija rinktis ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas konkrečiu atveju sprendžia ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad M. G. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su broliu, kuris jokių pretenzijų M. G. neturi, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas, M. G. nors praeityje teistas, tačiau teistumo neturi, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino M. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog jis daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo aspektu dar kartą paminėtina, kad teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad analizuojamu atveju nukentėjęs brolis atleido vyresniajam broliui ir jokių pretenzijų pastarajam neturi, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. G., kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punktuose esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

5.4. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu M. G. buvo pakankamai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,85 promilės. Savo namuose, vidurdienį, konflikto su jaunesniuoju broliu metu, sudavė pastarajam kumščiu į gyvybiškai svarbią kūną dalį – galvos sritį - veidą, tad akivaizdu, jog M. G. apimtas pykčio protrūkio, be pateisinamos priežasties smurtavo prieš jaunesnįjį brolį, kai tuo tarpu pastarasis siekė, jog jis, būdamas neblaivus, nusiramintų, netriukšmautų. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo suduoto smūgio nukentėjusiajam sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir nustatyta kraujosruva dešiniame paakyje. Nukentėjusysis po įvykio nedelsiant kreipėsi į policiją prašydamas nubausti brolį pagal Lietuvos įstatymų nustatytą tvarką. Taigi, aptarti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad M. G. padaryta nusikalstama veika yra ne tik pavojinga, tačiau ir kelianti grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Jo smurtiniai veiksmai nėra laikytini mažareikšmiais, jis veikė tiesiogine tyčia ir taip elgėsi, nors prieš brolį, pirmąjį kartą, tačiau bendrai imant, ne vieną kartą.

5.5. Analizuojamo klausimo kontekste itin svarbu ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog, nors kaip nurodė apylinkės teismas, M. G. teistumo neturi, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinio asmens teistumo pažymos matyti, jog jis Molėtų r. apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 36-40, 42-45). Be to, prabėgus vos metams nuo minėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, jis padarė dar 3 naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, dėl ko Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas galutine subendrinta arešto 90 parų bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d. (Teismų sistemos „Liteko“ duomenys). Dar daugiau, nuo pastarųjų nusikaltimų padarymo praėjus vos 5 mėnesiams, jis vėl padarė naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką savo brolio atžvilgiu, tačiau skundžiamu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Galiausia, nelieka nepastebėta ir tai, kad administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (b. l. 46-50) liudija, kad M. G. taip pat nekartą baustas administracine tvarka dėl nusižengimų valdymo, viešajai tvarkai, taip pat transportui ir viešajai tvarkai, visi nusižengimai padaryti 2018 – 2019 m., paskutinis nusižengimas padarytas tą pačią dieną, kaip ir nusikalstama veika prieš brolį. Taigi M. G. būdamas jauno amžiaus viso jau yra padaręs 6 nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, be to, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant auklėjamojo poveikio priemones. Šie duomenys pirmos instancijos teismui buvo žinomi, tačiau vertinami netinkamai. Nors nuosprendžio priėmimo metu M. G. ir buvo laikomas neteistu, teismas darydamas išvadą, ar yra pagrindas vertinti, kad asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų, turėjo atsižvelgti ne vien tik į asmens teistumą, bet ir į kitų, jau paminėtų, aplinkybių visumą.

5.6. Taigi, visų šių paminėtinų duomenų visuma neabejotinai patvirtina ne tik tai, jog M. G. elgesys tiek iki skundžiamu nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos, nepakito ir išliko toks pats, o naujos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai daromi periodiškai, bet ir tai, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės bei skirtos nuobaudos jį nuo nusikalstamo ir netinkamo elgesio sustabdė tik laikinai, jis požiūrio į netinkamą gyvenimo būdą, kriminalinį elgesį, nepakeitė. Tad teigti, jog M. G. charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog jis gali kontroliuoti savo netinkamą elgesį, ypač pavartojus alkoholio, ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ateityje, nėra jokio pagrindo. Tokią išvadą kategoriškai paneigia M. G. atveju priimti apkaltinamieji įsiteisėję nuosprendžiai bei jo teigiama linkme nekintantis elgesys, todėl atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, apygardos teismo vertinimu, nėra absoliutaus pagrindo.

5.7. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju, M. G. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju neskatintų jį keisti savo netinkamo elgesio modelio ir pasirinkti socialiai priimtinus, teisėtus veikimo variantus. Nagrinėjamos bylos kontekste, kaip jau minėta, darytina išvada, jog nesant užtektinai M. G. teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamojo proceso tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti jo atžvilgiu taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

5.8. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai kvalifikavo M. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis, M. G. skiriant sankcijoje už šią veiką numatytą bausmę. Kadangi yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, jo asmenybės charakteristika vertinama patenkinamai, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, sunkesnių padarinių išvengta, todėl tik iš dalies pritartina vyriausiojo prokuroro prašomam bausmės dydžiui ir bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendį, kuriuo M. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

pripažinti M. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažinti 1/3, nustatant galutinę laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, skirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių dalyvavimo elgesio pataisos programoje įvykdymo terminą.

Įskaityti į paskirtą bausmę 2 dienas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019-03-29 iki 2019-03-21 (BK 66 straipsnis).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo panaikinti.