- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-37-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- Č. Š., M. B.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-262-821/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Č. Š., M. B., trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2010-02-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2010-10-19 ir 2011-01-19 patikslino, prašydamas nutraukti Socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-10-12 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0536, sudarytą tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir Č. Š., iškeldinti atsakovus Č. Š. ir M. B. bei M. Š., D. Š. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra 35,29 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. 2007-10-12 minėtas butas buvo neterminuotai išnuomotas Č. Š., sudarius Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0536 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovo Č. Š.. Atsakovui nevykdant minėtos prievolės 2009-10-31 susidariusi skola už tiekiamą šilumos energiją UAB „Vilniaus energija“ sudarė 1420,18 Lt, skola UAB „Naujoji Pilaitė“ už komunalines paslaugas iki 2009 m. rugsėjo mėn. sudarė 175,68 Lt. Atsakovas šios sumos nemokėjo, nepaisydamas to, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2009-11-17 raštu Nr. 1.35-09/1656 priminė apie įsiskolinimus ir paprašė iki 2009-12-31 sumokėti skolas. Atsakovas taip pat skolingas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 504,89 Lt nuomos mokesčio. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-02-09 įsakymu Nr. 30-266 patvirtintus sąrašus. Iš viso sąrašuose socialiniam būstui gauti įrašytos 5216 šeimos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2010-01-26 posėdyje (protokolo Nr.4-33-(1.1.21-T1) svarstė klausimą dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko Č. Š. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), bei pritarė nuomos sutarties nutraukimui ir nuomininko iškeldinimui. Ieškovas pažymėjo, jog M. Š. ir D. Š. yra nepilnamečiai, todėl atsakovais į bylą nėra traukiami, o jų interesus teisme privalo atstovauti jų tėvai (atsakovai), kaip jų įstatyminiai globėjai (LR CK 6.487 str. 1 d., 6.576 str., 6.583 str., 6.584 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Č. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydamas, jog 2010-10-12 AB DnB NORD banke savo vardu atsakovas pasirašė pastovių mokėjimų pervedimų sutartį, kuria remiantis iš gaunamos netekto darbingumo pensijos kas mėnesį bus nurašoma 100 Lt suma SĮ „Vilniaus miesto būstui“. 2010-10-15 nuvykus į UAB „Vilniaus energija“ buvo sudaryta žodinė sutartis su 2-ojo klientų aptarnavimo centro vadove I. K. dėl skolos padengimo ir įsipareigota pagal galimybes dengti įsiskolinimą. Nors nuomos sutartyje už suteiktas paslaugas numatyta atsiskaityti kas mėnesį, tačiau dėl lėšų trūkumo ne kiekvieną mėnesį atsakovas įstengdavo mokėti. Iki 2010 m. birželio mėn. Č. Š. gaudavo nedarbo draudimo išmoką (450 Lt), 2010-07-27 atsakovui nustatyta 40 proc. darbingumas, o pensiją pradėjo mokėti 2010-09-29. Atsakovas teigia, jog gavęs pensiją 1404,84 Lt, tą pačią dieną sumokėjo dalį įsiskolinimo, t.y. 811,92 Lt už butą. Atsakovas prašo atsižvelgti, jog atsakovė M. B. laukiasi antrojo vaiko, kuris turėtų gimti apie 2010-12-21, o nutraukus nuomos sutartį ir iškeldinus, be gyvenamojo ploto liktų ne tik atsakovai bet ir du mažamečiai vaikai.
Atsakovė M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydamas, jog sutinka su ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad iškeldinimo atveju šeima neturėtų kur kraustytis, todėl siūlė atidėti iškeldinimą bei sudaryti skolų mokėjimo grafikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-14 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Karaliaučiaus g. 9-71, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-08 įsakymu Nr. 30-1867 atsakovui Č. Š. išnuomojo socialinį būstą (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo VšĮ „Vilniaus butai“ sudaryti su atsakovu nuomos sutartį (įsakymo 1.16 p., 2.16 p., 1 t., b.l. 10). 2007-10-12 VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas Č. Š. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.1.39-N07/0536 (toliau – ir Sutartis), kuria ginčo butas buvo išnuomotas ir perduotas atsakovui (1 t., b.l. 11-15). Sutartimi atsakovas įsipareigojo sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo su AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Naujoji Pilaitė“, laiku mokėti sutartyje nustatytus mokesčius, kitus mokėjimus (sutarties 9, 11, 33 punktai, 1 t., b.l. 12,13). Be pagrindinio buto nuomininko – atsakovo Č. Š. ginčo bute gyvena atsakovė M. B. bei atsakovų mažamečiai vaikai M. Š. (gimimo liudijimas 1 t., b.l. 122, pažymos b.l. 76,121,140, buities tyrimo aktas 1 t., b.l. 106-107) bei D. Š. (gimimo liudijimas 1 t., b.l. 195, pažyma apie gyvenamąją vietą1 t., b.l. 195). Ieškovas nurodo, jog atsakovė M. B. nėra deklaravusi gyvenamosios vietos ginčo bute, todėl jame gyventi neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovas neginčija atsakovo vaikų teisės gyventi su tėvu atsakovu Č. Š.. Teismas pažymėjo, jog LR CK 6.576 str. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį bei mokėti nuomos mokestį. CK 6.487 str. 1 d. numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.584 str. mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 str. 2 d. nustatyto termino, t. y. kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito (po praėjusio) mėnesio 20 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. 2007-10-12 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 31 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, o komunalinius ir kitus mokesčius pastato administracijos ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka (Sutarties 33 punktas). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad už ginčo buto nuomą 2010-01-31 buvo susidaręs 321 Lt įsiskolinimas, 2009-10-31 susidariusi skola už tiekiamą šilumos energiją UAB „Vilniaus energija“ sudarė - 1420,18 Lt (1 t., b.l. 16-17), skola UAB „Naujoji Pilaitė“ už komunalines paslaugas 2009 m. rugsėjo mėn. sudarė 175,68 Lt (1 t., b.l. 23-25). Taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nėra skolingas nei trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei UAB „Naujoji Pilaitė“, atsakovo skola UAB „Vilniaus energijai“ ir dalį skolos pagal susitarimą padengusiam ieškovui, sudaro 1191,57 Lt. Pagal CK 6.497 str. 1 d. 3 punktą nuomotojas turi teisę teisme pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. CK 6.611 str. numato, kad jeigu nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose, yra išaiškinęs, jog nors įstatyme numatyta galimybė iškeldinti asmenis, jei jie nemoka nuomos bei kitų mokesčių, tačiau teismas, vertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas, nes būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nutraukti nuomos santykius ir atsakovus iškeldinti iš socialinio būsto. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą (toliau – Įstatymas) socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Suteikiamo socialinio būsto paskirtis yra apgyvendinti tokiame būste teisę į tokio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimos narius. Teismas sutinka su atsakovų teigimu, kad skolos už nuomojamą butą susidarė ne todėl, kad atsakovai jų piktybiškai nemokėjo. Nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų mokesčių atsakovai nemokėjo dėl objektyvių priežasčių. Teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad atsakovo Č. Š. šeimoje nebuvo dirbančių asmenų, todėl nebuvo galimybės sumokėti mokesčių. Atsakovas Č. Š. buvo bedarbis, 2010-07-27 jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, 2010-09-17 sprendimu skirta 656,48 Lt netekto darbingumo pensija (1 t., b.l. 162,163). Atsakovės M. B. pajamas sudaro už vaikus gaunamos išmokos (1 t., b.l. 104), Atsakovai Č. Š. ir M. B. augina du mažamečius vaikus: 2007 m. gimusį M. Š. bei 2010 m. gimusį D. Š.. Teismas konstatavo, jog byloje esantys mokėjimo nurodymai ir įmokų mokėjimo kvitai (1 t., b.l. 123-133, 165-167), 2010-10-29 pažyma dėl mokėjimo už suvartotą elektros energiją (1 t., b.l. 155), 2010-11-02 pažyma dėl atsiskaitymo už šaltą vandenį (1 t., b.l. 157) patvirtina, kad atsakovai pagal savo galimybes vykdo įsipareigojimus mokėti nuomos, komunalinius ir kitus jiems priklausančius mokėti mokesčius. Nuo bylos iškėlimo teisme atsakovai pateikė įrodymus, kad yra sumokėję įsiskolinimą, buvusį ieškinio pateikimo metu, o šiai dienai neturi įsiskolinimų trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Naujoji Pilaitė“. Atsakovų skola UAB „Vilniaus energija“ sudaro 1191,57 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovai už suteiktas nuomos paslaugas yra visiškai atsiskaitę su SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad atsakovai pagal galimybes atsiskaitydavo ir su UAB „Vilniaus energija“ už šildymą ir karštą vandenį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai vykdo įsipareigojimus, pagal savo galimybes ir moka nuomos mokesčius bei mokesčius už komunalines paslaugas. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė M. B. nėra deklaravusi gyvenamosios vietos ginčo bute, su ja nėra sudaryta nuomos sutartis, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes byloje nustatyta, jog atsakovė M. B. ginčo bute gyvena su savo mažamečiais vaikais ir jų tėvu atsakovu Č. Š.. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovai negyvena išsinuomotame socialiniame būste, arba yra perleidę būstą naudotis pašaliniams asmenims (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovai Č. Š. ir M. B. bei jų mažamečiai vaikai M. Š. bei D. Š. nuolat gyvena su atsakovais ginčo patalpose, o iškeldinus atsakovus iš ginčo patalpų jie neturės galimybės sudaryti mažamečiams sūnums sąlygų į tinkamą gyvenamąjį būstą. Teismas konstatavo, jog mažamečių atsakovų vaikų iškeldinimas neatitiktų jų interesų. Atmesdamas ieškinį, teismas vadovavosi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas, pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas. Bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino ir taikė aktus, reglamentuojančius socialinio būsto nuomos santykius, taip pat nesilaikė LR CPK 17 str., 185 str. numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą. Apeliantas pažymėjo, jog susidariusius įsiskolinimus atsakovai pradėjo dengti ir sumokėjo didžiąją dalį skolos tik po bylos dėl atsakovų iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), iškėlimo, nors dar iki ieškinio pateikimo teismui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2009-11-17 raštu Nr. 1.35-09-1656 informavo atsakovus apie esamus įsiskolinimus, įspėjo, kad, nesumokėjus skolų iki 2009-12-31, bus sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovai ginčo patalpose nuolat gyvena kartu su mažamečiais vaikais. Vadovaujantis LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, pasiremdamas LR CK 1.5 str. įtvirtintais principais. Apeliantas pažymi, jog minėti principai taikytini tada, kai įstatymas ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, tačiau tai nereiškia, kad teismas, taikydamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, yra absoliučiai laisvas, nes šiomis normomis kartu reikalaujama, kad patys teismai veiktų teisingai, protingai ir sąžiningai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, atmesdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bylų praktiką, kad atsakovų sunki materialinė padėtis bei mažamečių vaikų turėjimas atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, suformuodamas šią taisyklę, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, vėliau nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas bus saistomas savo paties sukurto precedento, o tokia praktika yra ydinga ir nepateisinama, kadangi bus sudarytos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigdama socialinio būsto paskirties formuojamą teisinę politiką. Be to, yra pažeidžiamos teisės asmenų, kurie įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti būstą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad S. šeima su nepilnamečiais vaikais, kurių metinės pajamos neviršija 18480 Lt, sąraše išsinuomoti būstą yra 11 numeriu. Minėta šeima eilėje stovi nuo 1999-01-21, t.y. daugiau nei 12 metų. Ko. šeima, kurios metines pajamos sudaro 8529 Lt, sąraše yra taip pat nuo 1999 metų. Neįgalių šeimų sąraše išsinuomoti socialinį būstą įtraukta T. J. šeima. Šių ir kitų šeimų padėtis yra analogiška ir dar sudėtingesnė nei šeimos, kurią teismas atsisako iškeldinti iš ginčo patalpų. Ieškinio netenkinimo atveju yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009) praktika savivaldybė, kaip būsto savininkė, yra atsakinga už socialinio būsto nuomininkų įsiskolinimus už šilumos energiją. Atsižvelgiant į šią teismų praktiką bei į tai, kad yra įsiskolinimas už šilumos energiją, apeliantas teigia, jog UAB „Vilniaus energija“ šį įsiskolinimą bandys prisiteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės ir tai pažeistų savivaldybės teises bei teisėtus interesus (LR CK 1.5 str., 6.158 str. 1 d., 6.189 str., 6.611 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jo netenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisės aktai numato galimybę nutraukti nuomos sutartį tik tuo atveju, jei nuomininkas nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Ieškovas grindė nuomos sutarties nutraukimą tuo, kad atsakovai nemokėjo už šilumos energiją, todėl bylai neturi reikšmės faktas, ar bylos iškėlimo dieną atsakovai buvo skolingi kitiems, išskyrus skolą dėl nuompinigių ar komunalines paslaugas. Ieškovo išvada, jog atsakovai ir ateityje vengs tinkamai vykdyti įsipareigojimus, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, nes iškeldinimas yra kraštutinė priemonė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010) pažymėjo, jog bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto reikia atsižvelgti į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens būsto neliečiamybės principus. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas privalo vadovautis principais, numatytais LR CK 1.5 str., taikant bei aiškinant bet kokią teisės normą. Ieškovas yra tik socialinio būsto savininkas ir atlieka socialinę funkciją, suteikiant būstą, atitinkamai, jo kaip socialinio būsto savininko, teisės turi būti ginamos tik atsižvelgiant į būsto paskirtį. Nereikšmingas yra ieškovo argumentas dėl precedento, kadangi ieškovas nepateikė kitos teismo praktikos, kai byloje dėl iškeldinimo teismas priimtų kitokį sprendimą. Nei teisiškai, nei moralės atžvilgiu nėra reikšminga informacija apie piliečius, turinčius teisę išsinuomoti socialinį būstą. Ieškovas neargumentavo savo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (LR CK 1.5 str., 6.584 str., 6.611 str.).
Atsakovas Č. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pagal galimybes moka už komunalines paslaugas bei nuomą.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad trečiasis asmuo palaiko ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės nuomonę ir sutinka su pateiktu apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų gyventojai gali būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės teisių neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti atsakovų Č. Š. ir M. B. bei jų mažamečių vaikų M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 121, 122), bei D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 192, 195), teises į gyvenamąją patalpą pagal Socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-10-12 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0536 (1 t., b.l. 11-14), sudarytą su atsakovu Č. Š..
Teisėjų kolegija pažymi, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-02-24 Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitoje dėl (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Č. Š. neskolingas. 2010-10-29 pažymoje (1 t., b.l. 155) nurodyta, kad iki 2010-10-28 yra atsiskaityta už suvartotą elektros energiją (duomenys neskelbtini), 2010-10-29 pažymoje (1 t., b.l. 156) nurodyta, kad iki 2010-09-30 Č. Š. už kitas paslaugas pagal atsiskaitymo knygutės 8 eilutę pilnai atsiskaitė, 2010-11-02 pažymoje (1 t., b.l. 157) nurodyta, kad iki 2010-11-02 (duomenys neskelbtini) gyventojai už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą neskolingi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių raštų duomenimis ir jais remiasi, nes jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (CPK 185 str.). Tai reiškia, kad po civilinės bylos iškėlimo Č. Š. sumokėjo didesniąją dalį skolų už nuomos mokestį ir komunalines paslaugas ir tai sudaro teisinį pagrindą ieškinį atmesti, nes likusi 1191,57 Lt skola (2 t., b.l. 9) už šiluminę energiją ir karštą vandenį nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši 1191,57 Lt skola pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra esminis sutarties pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p., 8 str., 11 str., CK 6.611 str., 6.217 str. nuostatų, nes teismine tvarka nenustačius esminio sutarties pažeidimo, nėra teisinio pagrindo nutraukti Socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-10-12 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0536, sudarytą tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir Č. Š., iškeldinti atsakovus Č. Š. ir M. B. bei M. Š., D. Š. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Teismas, atmesdamas ieškinį, atsakovų atžvilgiu netaikė išimties, nes byloje nėra nustatytas esminis sutarties pažeidimas ir ieškinio tenkinimas nagrinėjamu atveju pažeistų mažamečių vaikų M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), bei D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad jų tėvai (byloje atsakovai) neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali būti laikomi savivaldybės teisių pažeidėjomis, nes tai prieštarautų geros moralės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Sprendžiant ginčą dėl asmenų iškeldinimo iš būsto, būtina įvertinti ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumą, bet ir aplinkybes, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų savivaldybės tikslų, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams, įvertinant proporcingumą siekiamam teisėtam tikslui. Tai, kad įstatyme (CK 6.611 str.) numatyta galimybė iškeldinti asmenis, jei jie nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nereiškia besąlyginio iškeldinimo formaliu pagrindu, nes teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, kaip institucijos, ar individo, viešasis ar bendrasis interesas.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, iš esmės pažeistų ne tik atsakovų, kurie po skundžiamo sprendimo priėmimo moka pagal galimybes mokesčius už nuomą ir komunalines paslaugas (2 t., b.l. 53-58), bet ir
mažamečių M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 121, 122), bei D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), interesus, todėl būtent jų interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus savivaldybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams ir nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šiuo atveju yra viešasis interesas, nes būtina užtikrinti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (1 t., b.l.104-105), kurioje nurodoma, kad atsakovas stengiasi sumokėti jam žinomus įsiskolinimus už nuomojamą butą, todėl siūloma iškeldinimą atidėti ir sudaryti skolų mokėjimo grafiką, nes atsakovai neturi kur išsikelti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia išvadas ir ja remiasi, nes apeliantas nepateikė duomenų, paneigiančių kompetentingos institucijos išvadą ir jos pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) str.). Nagrinėjamu atveju taikytinas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p., nes nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto ir savivaldybės teisės negali būti suabsoliutinamos, atsižvelgiant į vaiko prioritetines teises. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai Č. Š. ir M. B. turi galimybę užtikrinti savo vaikų M. Š., D. Š. teisę į būstą.
Akivaizdu, kad atsakovai Č. Š. ir M. B. nėra įkūrę kitos gyvenamosios vietos, todėl savivaldybė, siekdama iškeldinti iš ginčo patalpų socialiai remtiną asmenį su mažamečiais vaikais ir jų motiną, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, elgiasi formaliai ir nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, nes neapsvarstė tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje. Nagrinėjamoje byloje taikytinos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatos, nes atsakovo Č. Š. teisė nuomotis socialinį būstą patenka į minėtos konvencijos 8 str. taikymo apimtį.
Tai, ar ginčo patalpos yra reikalingos kitiems įvairių socialinių grupių asmenims, ar gali būti pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principai, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes duomenys dėl S. šeimos su nepilnamečiais vaikais, kurių metinės pajamos neviršija 18480 Lt, bei dėl K. šeimos, kurios metines pajamos sudaro 8529 Lt, bei neįgalių šeimų sąraše išsinuomoti socialinį būstą įtrauktos T. J. šeimos nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes negalima pažeisti atsakovų nepilnamečių vaikų teises, siekiant aprūpinti kitus asmenis socialiniu būstu. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas neprivalėjo atsižvelgti į kitų asmenų, kuriems nustatyta tvarka galėjo būti išnuomotos ginčo patalpos, interesus, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė nuoseklų ir motyvuotą sprendimą, nes sprendimo turinys atitinka CPK 270 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų nutraukti Socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-10-12 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0536 sudarytą tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir Č. Š., iškeldinti atsakovus Č. Š. ir M. B. bei M. Š., D. Š. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio Karaliaučiaus g. 9-71, Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teisinį pagrindą konstatuoti prioritetinį mažamečių vaikų interesų gynimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą dėl ieškinio atmetimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas dėl ieškinio atmetimo paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., LR Konstitucijos 24 str., CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nes savivaldybė bylose dėl savivaldybės interesų gynimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir byloje nėra pateikti atsakovų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 93 str., 98 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą.