Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. G.-K., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10682-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10682-2025 P. G.-K. buvo nubaustas 90 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 108 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 18 d. 18.46 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 2 parduotuvėje „IKI“ praėjo pro prekybos kasas nesumokėjęs už 15,51 Eur vertės prekes: 1 vnt. „Santanos grapefruit 4,5 %, kurio vertė 1,19 Eur, 5 vnt. alaus „Pasaulio skonis“, kurio 1 vnt. vertė 1,79 Eur, 1 vnt. alaus „Kronenbourg“, kurio vertė 2,09 Eur, 2 vnt. alaus „Švyturių [teismo pastaba: rašymo klaida, turėtų būti „Šnekorių] stipresnis“, kurio 1 vnt. vertė 2,09 Eur. Prekės nėra grąžintos į prekybą. Taip pat nutarimu priteista iš P. G.-K. atlyginti UAB „IKI Lietuva“ 15,51 Eur dydžio turtinę žalą per 1 mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos ar kitu, sutarus su nukentėjusiuoju, nustatytu terminu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. G.-K. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui. Savo skundą motyvuoja tuo, kad jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl vagystės vienoje Vilniaus parduotuvėje. Protokolo surašymo metu pareigūnė J. C. ir jos kolega susitarė su parduotuvės administracija, kad jis vagystę padarė netyčia (dėl skubėjimo išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs), kad kitą dieną jis grįš ir parduotuvei atlygins žalą. Tą jis ir padarė, bet parduotuvės personalas liepė jam vykti į prekybos tinklo administraciją ir ten pateikti parduotuvės čekį, kad jis atlygino žalą. Jis tą padarė 2025 m. balandžio 22 d., nes anksčiau buvo Velykų laikotarpis ir administracija nedirbo. Parduotuvės atstovas nurodė, kad jie atsiims pareiškimą. Nepaisant šių aplinkybių jam buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir paskirta bauda, taip pat įrašytas nurodymas atlyginti žalą, nors tą jis yra jau padaręs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 108 straipsnyje nustatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 108 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Kauno apygardos teismo nutartis AN2-345-397/2021).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

UAB „IKI Lietuva“ 2025 m. balandžio 18 d. pareiškimu kreipėsi į policiją, pareiškime nurodydama, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie 18.46 val. UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „73 IKI Vilnius“, adresu Žirmūnų g. 2, Vilnius, darbuotojai pastebėjo asmenį, kuris parduotuvės darbo metu pasiėmė prekes iš salės ir praėjo pro kasas už jas neatsiskaitęs. Prekės: „Santanos Grapefruit“ 4,5 proc., 1 vnt., kurio vertė 1,19 Eur, alus „V. E. Pasaulio skonis“ 5 vnt., kurio vieneto vertė 1,79 Eur, bendra suma 8,95 Eur, alus „Kronenbourg 1664“, 1 vnt. kurio vertė 2,09 Eur, alus „Šnekorių stipresnis“, 6,04 proc., 2 vnt., kurio vieneto vertė 2,09 Eur, bendra suma 4,18 Eur, iš viso prekių vertė 15,51 Eur [teismo pastaba, aritmetinė klaida, turėtų būti 16,41 Eur bendra prekių vertės suma]. Prekės nėra grąžintos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija kreipėsi į UAB „IKI Lietuva“ prašydama pateikti įvykdytos vagystės vaizdo įrašus iš parduotuvės apsaugos kamerų (b.l. 17), tačiau nėra duomenų, kad vaizdo medžiaga buvo pateikta.

Kadangi pareiškėjas neigė tyčinį prekių vagystės įvykdymo pobūdį, teismas kreipėsi į nukentėjusią parduotuvę, prašydama pateikti nutarime nurodyto įvykio vaizdo medžiagą, darytą parduotuvės patalpų apsaugos kameromis (b.l. 33), tačiau gavo duomenis, kad ji buvo saugoma tik 30 dienų ir nėra išlikusi (b.l. 37).

Pareiškėjas neneigia faktinių aplinkybių, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie 18.46 val. UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „73 IKI Vilnius“, adresu Žirmūnų g. 2, Vilnius, jis paėmė skundžiamame nutarime ir parduotuvės „IKI Lietuva“ pareiškime nurodytas prekes ir su jomis išėjo pro kasas už jas nesumokėjęs. Jis skunde nenurodė jokių smulkių šio įvykio aplinkybių, iš ko teismas galėtų spręsti dėl netyčinio vagystės pobūdžio (pamiršo išimti kokią nors prekę, supainiojo su kitomis jau turėtomis prekėmis ar pan.). Į teismo posėdį pareiškėjas taip pat neatvyko ir įvykio detalių nepaaiškino. Kaip teisingai nurodė Institucija paimtų prekių kiekis ir pobūdis – 9 vnt. alkoholinių gėrimų nesudaro prielaidos laikyti, kad toks prekių kiekis (pakankamai didelių matmenų ir svorio) galėtų būti pamirštas pateikti kasoje. Teismas pažymi, kad skubėjimas nėra pateisinama priežastis išeiti iš parduotuvės už prekes nesumokant ir nepagrindžia prekių išnešimo iš parduotuvės netyčinio pobūdžio. Pareiškėjo skunde nurodyta priežastis skubėjimas, atvirkščiai pagrindžia netiesioginės tyčios faktą- asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį (kad negali išeiti iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes), numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių (parduotuvė patirs žalą), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, nes prioritetą teikė kitam dalykui, dėl kurio skubėjo.

Nagrinėjant skundą UAB „IKI Lietuva“ pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, jog asmuo (P. G.-K.) buvo atėjęs į „IKI“ centrinį ofisą ir pateikė kvitą, kur matoma, kad prekės buvo apmokėtos. UAB „IKI Lietuva“ neinformavo tyrėjo dėl atlygintos žalos, nes nebuvo gautas paklausimas dėl žalos atlyginimo su tyrėjo kontaktais. Kadangi prekės apmokėtos, UAB „IKI Lietuva“ neturi pretenzijų dėl šio įvykio (b.l. 37). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skirtingai nei teigia Institucija atsiliepime į skundą, pareiškėjo pateiktas 2025 m. balandžio 19 d. kvitas Nr. 183/215/88276 įrodo, kad buvo atlyginta žala būtent dėl 2025 m. balandžio 18 d. prekių vagystės iš parduotuvės „IKI“ Žirmūnų g. 2, Vilniuje: sutampa prekių kiekis, rūšys ir galutinė suma (16,41 Eur), nukentėjusi bendrovė pripažįsta, kad juo apmokėtos būtent 2025 m. balandžio 18 d. prekės.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog asmuo po nusižengimo padarymo atlygino padarytą turtinę žalą, nepašalina paties administracinio nusižengimo padarymo fakto ir nedaro administracinio nusižengimo teisenos nepagrįsta ar neteisėta. Žalos atlyginimo faktas yra vertinamas kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą).

ANK 564 straipsnio 1 dalis nustato, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. ANK 590 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Šiuo atveju teisena dėl ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo buvo pradėta pagal UAB „IKI Lietuva“ 2025 m. balandžio 18 d. pranešimą dėl vagystės fakto, 2025 m. balandžio 18 d. UAB „IKI Lietuva“ buvo pripažinta nukentėjusiuoju ir tyrimo metu nebuvo gauta jokių nukentėjusiojo pranešimų, kad jie atsisako pranešimo ar įvykio netraktuoja kaip jai priklausančių prekių vagystės. 2025 m. birželio 17 d. parduotuvės pareiškime nurodyta frazė, kad jie neturi pretenzijų dėl įvykio, vertintina kaip neturėjimas turtinių pretenzijų.

Nukentėjusiajam UAB „IKI Lietuva“ patvirtinus, kad pažeidėjo veiksmais padaryta turtinė žala buvo atlyginta, naikintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10682-2025 dalis dėl P. G. -K. įpareigojimo/priteisimo atlyginti UAB „IKI Lietuva“ 15,51 Eur dydžio turtinę žalą per 1 mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos ar kitu, sutarus su nukentėjusiuoju, nustatytu terminu.

Pagal ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 108 straipsnis numato nusižengimą padariusiam asmeniui sankciją –baudą nuo 90 iki 400 eurų. Nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, jog nėra nustatyta P. G.-K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą – 90 eurų.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl žalos atlyginimo iki skundžiamo nutarimo priėmimo, teismas konstatuoja, kad keistinas nutarimas dalyje dėl nuostatos apie lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimo, konstatuojant, jog yra nustatyta P. G.-K. atsakomybė lengvinanti aplinkybė – jis savo noru atlygino nuostolius ir pašalino padarytą žalą.

Teismo vertinimu parenkant baudos rūšį ir dydį, turėtų būti vertinami ne tik nusižengimo pobūdis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidėjo asmenybė. Būtina atsižvelgti į tai, kad P. G.-K. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą – anksčiau buvo baustas tik už KET pažeidimus, dirba (vykdo individualią veiklą), anksčiau neteistas. Vertintina, kad nagrinėjamas įvykis pareiškėjui yra vienkartinis ir atsitiktinis. Jis savo veiksmais pašalino padarytą turtinę žalą – sumokėjo parduotuvei už prekes jau kitą dieną. Nukentėjusysis nurodė, kad pretenzijų kaltininku neturi, taigi nesiekia jo griežto nubaudimo. Apibendrinant šias aplinkybes, teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nusižengimui proporcinga būtų pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą - įspėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. G.- K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, tačiau paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10682-2025 keistinas ir nuobaudos skyrimo dalyje, skiriant pažeidėjui už padarytą administracinį nusižengimą įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G.-K. skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10682-2025:

1) pripažinti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;

2) pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, P. G.-K. už ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą;

3) panaikinti nutarimo dalį dėl 15,51 Eur turtinės žalos priteisimo UAB „IKI Lietuva“ iš P. G.-K..

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.