Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria L. R. skundas dėl 2021 m. sausio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjo M. N. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pareiškėjos L. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad tyrimo metu nesurinkta objektyvių duomenų, kad būtų galima spręsti suinteresuotų asmenų D. D. ir D. D. atsakomybės klausimą pagal ANK 108 straipsnį. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog Marijampolės apylinkės teismas, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta objektyvių duomenų, kad būtų galima spręsti suinteresuotų asmenų D. D. ir D. D. atsakomybės klausimą pagal ANK 108 straipsnį, kadangi veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nors apeliaciniu skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigiant, jog teismas nepagrįstai D. D. ir D. D. veiksmų nevertino kaip tyčinių bei neįvertino aplinkybių, kad nuimant tvorą, D. D. žinojo, kad tvora priklauso L. R., tačiau sutikti su pareiškėjos skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį, įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi L. R., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

11. ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas vis dėl to neleidžia daryti išvados, jog suinteresuotų asmenų D. D. ir D. D. veiksmuose yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnyje požymių.

12. Kaip nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas ir jame buvę pastatai, taip pat kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora) nuo 1992 metų iki 2019 m. gegužės 29 d. priklausė A. K. ir I. K., vėliau – K. žemės ūkio bendrovei. Apylinkės teisme posėdžio metu apklausti suinteresuoti asmenys D. ir D. D. parodė, jog nuo 2019 m. vasaros gyvena šiuose pastatuose, tik dar nėra susitvarkę nuosavybės dokumentų. Ankstesni savininkai K. 2019 m. rugpjūčio mėn. jiems parodė žemės sklypo ribas, riboženklius, patvirtino, jog aplink sklypą esanti tvora priklauso jiems. Dėl šių priežasčių ir dėl to, jog tvora buvo už riboženklio jų sklypo teritorijoje, ji buvo sena ir susidėvėjusi, D. šią seną sietinę tvorą nuardė ir pakeitė kita – medine. Jie nuėmė tik tą sietą, kuris skyrė jų sklypą nuo L. R. sklypo. L. R. buvo užsitvėrusi „valdišką žemę“ tvora nuo jų galinio sklypo taško Nr. 3 (plane b. l. 82) ir sietas buvo pritvirtintas prie jų kuoliuko, todėl ta tvora buvo atkabinta, nes jie pakeitė kuoliuką ir pastatė medinę tvorą. D. teigimu, sietinė L. R. tvora ir šiuo metu ten likusi. Tas aplinkybes, kad kartu su naujais gyventojais D. ir D. D. apėjo žemės sklypo ribas bei parodė jiems tvorą, kurią buvo užtvėręs A. K., patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K. ir I. K.. Tai, kad sietinė tvora, esanti už ūkinio pastato buvo A. K., atliekant tyrimą policijos komisariate, D. D. prašymu, raštu patvirtino ir pats A. K. (b. l. 22). Nors tiek apklausta pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde L. R. kategoriškai teigė, kad nuimant tvorą, D. D. žinojo, kad tvora priklauso L. R., tačiau įžūliai ne pirmą kartą padarė nusižengimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, D. D. ir D. D. veiksmuose neįžvelgia tyčios sunaikinti svetimą turtą, kadangi jie turėjo pagrįstą manymą, kad tvora priklausė ankstesniems savininkams A. K. ir I. K. ir jie turi tas pačias teises į tvorą, kaip ir buvę savininkai. D. teigimu, jie tik nuardė ankstesnio savininko parodytą seną, jų sklype buvusią tvorą ir pasistatė medinę. Nors pareiškėjos teigimu teismas nevertino tos aplinkybės, kad 2020 m. kovo mėnesį atliekant tyrimą kitoje administracinėje teisenoje, D. D. pati pripažino, kad nežinojo, kad jai nepriklausė tvora, todėl nuardydama tvorą taip pasielgė netyčia, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde teismas įvertino D. D. nurodytas aplinkybes dėl 2020 m. kovo mėnesį kilusio konflikto. D. D. teigimu, ji nenorėdama konflikto su kaimynais, tvorą atstatė į pradinę padėtį. Tačiau po to buvo susitikusi su buvusiu savininku A. K., kuris raštu parašė patvirtinimą, kad tai jam priklausanti tvora, todėl turėdami rašytinį patvirtinimą, ir, būdami įsitikinę, kad turtas priklauso jiems, nuardė seną tvorą.

13. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas neįvertino įrodymų dėl tvoros priklausomybės ir neaišku kodėl patikėjo liudytojų A. ir I. K. parodymais, kad tai jie tvėrė sunaikintą tvorą, nors jokie bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje, kai tarp gretimų žemės sklypo savininkų galimai kyla ginčas dėl žemės sklypo ribos, jis turėtų būti sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Ta pačia tvarka asmenys gali ginti savo teises į kilnojamąjį turtą (tvorą), pareikšdami vindikacinį ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Tiek nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmęs Institucijos pareigūnas, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, priešingai nei yra įsitikinusi pareiškėja, vertino susidariusią situaciją ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunde, pagrįstai nepasisakė dėl L. R. skunde keliamų prielaidų dėl savavaldžiavimo (ANK 518) veikos sudėties buvimo, kadangi pareiškėja savo pirminiame pareiškime nurodė, kad iš jos tvora ir trys gelžbetoniniai stulpeliai buvo pavogti, be to, šiuo atveju yra sprendžiamas atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną tik pagal ANK 108 straipsnį teisėtumas, o ne pagal visas įmanomas administracinių nusižengimų sudėtis.

15. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau nurodyti suinteresuotų asmenų D. D. ir D. D. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jų kaltę padarius smulkią vagystę pagal ANK 108 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos interesų, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo D. D. ir D. D. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl išdėstytų aplinkybių Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nesudarantis pagrindo šią teismo nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.