Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams Z. Z. ir bankrutuojančiam UAB „NEGRESKO Investicijos“, atstovaujamam bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Z. Z. (subsidiarus skolininkas) subsidiariai su UAB „NEGRESKO Investicijos“ (pagrindinis skolininkas) 26 169,74 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2016-12-07 UAB „NEGRESKO Investicijos“ mokestinė nepriemoka sudarė 229 829,40 Eur, iš jų: Gyventojų pajamų mokesčio 524,96 Eur nepriemoka ir 9,24 Eur šio mokesčio delspinigių; 2654,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka ir 60,80 Eur šio mokesčio delspinigių; 14125,49 Eur pelno mokesčio avanso nepriemoka ir 377,32 Eur šio mokesčio delspinigių; 202493,93 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 8714,76 Eur šio mokesčio delspinigių bei 865,00 žemės mokesčio nepriemoka ir 3,90 Eur šio mokesčio delspinigių. Siekiant nustatyti UAB „NEGRESKO Investicijos“ įsipareigojimų biudžetui vykdymą, mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, ieškovė 2016 m. rugsėjo mėn. atliko operatyvų patikrinimą. VMI prie FM UAB „NEGRESKO Investicijos“ atžvilgiu, pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus nuo 2016 m. liepos 1 d., bankams pateikdama nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Išanalizavus UAB „NEGRESKO Investicijos“ atidarytos Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT137400044452823810 išrašo kopiją už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 25 d., nustatyta, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, iš jų:

2016-06-03 - Z. Z. – 40000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 238,76 Eur.

2016-06-14 – UAB MJ Group – 400,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 0 Eur.

2016-06-15 - Negresko Hurtownia Lodow Mrozonek A Rtykulow Spozywczych Spolka Z. O. O. – 25000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 0,00 Eur.

2016-06-16 - UAB 2A Invest – 6000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-16 – T. S. – 4000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - UAB 2A Invest – 4000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - Z. Z. – 1000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - T. S. – 1000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - UAB 2A Invest – 1500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - Z. Z. – 2000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-23 - Negresko Hurtownia Lodow Mrozonek A Rtykulow Spozywczych Spolka Z. O. O. – 12000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-23 - UAB Andinvest – 1500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-23 - T. S. – 1500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016 -06-27 - UAB MJ Group – 500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-27 - Z. Z. – 4000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-27 - UAB 2A Invest – 1500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-28 - Negresko Hurtownia Lodow Mrozonek A Rtykulow Spozywczych Spolka Z. O. O. – 6000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 96301,67 Eur.

2016-07-01 – Z. Z. – 20000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 105192,28 Eur.

Išnagrinėjus piniginių lėšų judėjimą pagal pateiktą Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT137400044452823810 išrašą nustatyta, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovas Z. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t.y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui laikotarpiu nuo 2016-06-16 iki 2016-07-01 vykdė atsiskaitymus bankiniais pavedimais su kitais kreditoriais, tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą. Iš aukščiau pateikto sąrašo nustatyta, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovas Z. Z. atsikaitymams su kitais kreditoriais laikotarpiu: 1) nuo 2016-06-16 iki 2016-06-27 imtinai panaudojo 60 000,00 EEur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur; 2) nuo 2016-06-28 iki 2016-07-01, imtinai panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais 26 000,00, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-06-28 sudarė 96 301,67 Eur. Ieškovės teigimu, 26 169,74 Eur turėjo būti panaudoti, UAB „NEGRESKO Investicijos“ turėtai mokestinei nepriemokai padengti. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs 2017-06-20 administracinio nusižengimo bylą Nr. A2.2.-308-929/2017, nustatė, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas ir Z. Z. skyrė 1500,00 Eur baudą. Minėtoje byloje, priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs. 2017 m. kreditoriai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, ir prašė UAB „NEGRESKO Investicijos“ iškelti bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3589-864/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „NEGRESKO Investicijos“. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1372-864/2018 patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą ir 744 Eur padidino VMI prie FM finansinį reikalavimą iki 533 434,96 Eur. UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovu laikotarpiu nuo 2011-01-17 iki 2016-10-10 buvo Z. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Z. Z. neteisėtų veiksmų (atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo) UAB „NEGRESKO Investicijos“ mokestinė nepriemoka nebuvo iš dalies padengta, VMI prie FM teikia šį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. l. 1-8).

Atsakovui Z. Z. ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-12-07 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (darbovietės adresu). Atsakovui bankrutuojančiam UAB „NEGRESKO Investicijos“, atstovaujamam bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“, ieškinio su priedais kopijos laikomos įteiktomis 2018-11-15 CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (elektroninių ryšių priemonėmis). Trečiajam asmeniui ieškinio su priedais kopijos taip pat laikomos įteiktomis 2018-11-15 CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (elektroninių ryšių priemonėmis). Atsakovai ir trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos (b. l. 78-79). Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2016-12-07 UAB „NEGRESKO Investicijos“ mokestinė nepriemoka sudarė 229 829,40 Eur, iš jų: Gyventojų pajamų mokesčio 524,96 Eur nepriemoka ir 9,24 Eur šio mokesčio delspinigių; 2654,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka ir 60,80 Eur šio mokesčio delspinigių; 14125,49 Eur pelno mokesčio avanso nepriemoka ir 377,32 Eur šio mokesčio delspinigių; 202493,93 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 8714,76 Eur šio mokesčio delspinigių bei 865,00 žemės mokesčio nepriemoka ir 3,90 Eur šio mokesčio delspinigių (b. l. 35-40). Ieškovė 2016-09-05 – 2016-12-05 atliko operatyvų patikrinimą UAB „NEGRESKO Investicijos“ atžvilgiu, pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus nuo 2016 m. liepos 1 d., bankams pateikdama nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (b. l. 44-47). Išanalizavus UAB „NEGRESKO Investicijos“ atidarytos Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT137400044452823810 išrašo kopiją už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-07-25 nustatyta, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, iš jų:

2016-06-03 - Z. Z. – 40000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 238,76 Eur.

2016-06-14 – UAB MJ Group – 400,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 0 Eur.

2016-06-15 - Negresko Hurtownia Lodow Mrozonek A Rtykulow Spozywczych Spolka Z. O. O. – 25000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 0,00 Eur.

2016-06-16 - UAB 2A Invest – 6000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-16 – T. S. – 4000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - UAB 2A Invest – 4000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - Z. Z. – 1000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - T. S. – 1000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - UAB 2A Invest – 1500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-17 - Z. Z. – 2000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-23 - Negresko Hurtownia Lodow Mrozonek A Rtykulow Spozywczych Spolka Z. O. O. – 12000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-23 - UAB Andinvest – 1500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-23 - T. S. – 1500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016 -06-27 - UAB MJ Group – 500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-27 - Z. Z. – 4000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-27 - UAB 2A Invest – 1500,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur.

2016-06-28 - Negresko Hurtownia Lodow Mrozonek A Rtykulow Spozywczych Spolka Z. O. O. – 6000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 96301,67 Eur.

2016-07-01 – Z. Z. – 20000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 105192,28 Eur (51-63).

UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovas Z. Z. atsikaitymams su kitais kreditoriais laikotarpiu: 1) nuo 2016-06-16 iki 2016-06-27 imtinai panaudojo 60 000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 169,74 Eur; 2) nuo 2016-06-28 iki 2016-07-01, imtinai panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais 26 000,00, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-06-28 sudarė 96 301,67 Eur (b. l. 51-63). Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs 2017-02-10 administracinio nusižengimo bylą Nr. A2.2.-308-929/2017, nustatė, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas ir Z. Z. skyrė 1500,00 Eur baudą (b. l. 31-32). Minėtoje byloje, priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs (b. l. 30-32). Vilniaus apygardos teismas 2017-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3589-864/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „NEGRESKO Investicijos“ (b. l. 22-28). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, minėta 2017-04-28 nutartis įsiteisėjo 2017-05-09. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1372-864/2018 patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą ir 744 Eur padidino VMI prie FM finansinį reikalavimą iki 533 434,96 Eur (b. l. 17-21). UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovu laikotarpiu nuo 2011-01-17 iki 2016-10-10 buvo Z. Z. (b. l. 48).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir 12 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Administraciniu pažeidimu padarytos žalos atlyginimo kompensavimas yra numatytas ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-750-08).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 23, 24 punktai; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 31 punktas).

Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2016-06-16), atlikus Operatyvų patikrinimą nustatyta, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovas Z. Z. laikotarpiu nuo 2016-06-16 iki 2016-07-01 atsiskaitė grynais pinigais su kreditoriais, nors turėjo mokestinių įsipareigojimų VMI prie FM. UAB „NEGRESKO Investicijos“ laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-25 disponuotos pinigų sumos, remiantis CK 6.930¹ straipsniu, minėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi nurodytu laikotarpiu, atsiskaitymų su kitais kreditoriais metu UAB „NEGRESKO Investicijos“ turėjo mokestinių įsipareigojimų biudžetui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog UAB „NEGRESKO Investicijos“ buvo pajėgi iš dalies atsiskaityti su VMI prie FM ir/ar padengti dalį atsiskaitymų metu buvusios mokestinės nepriemokos. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.2.-308-929/2017 konstatavus, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovas Z. Z. padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, yra įrodytos visos sąlygos reikalingos tam, jog iš UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovo Z. Z. būtų priteista dėl padaryto administracinio nusižengimo kilę nuostoliai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-10 nutarimą, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo VMI prie FM patyrė 26 169,74 Eur nuostolį, kuris yra subsidiariai priteistinas iš UAB „NEGRESKO Investicijos“ ir jos buvusio vadovo Z. Z..

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad už neįvykdytą mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017). Taigi papildoma vadovo atsakomybės sąlyga yra ta, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ turi būti nepajėgi įvykdyti savo mokestinės prievolės. UAB „NEGRESKO Investicijos“ sunkią finansinę padėtį pagrindžia pats faktas, kad VMI prie FM mokestinės nepriemokos išieškojimą vykdo nuo 2016-07-01, tačiau iki šiol nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos. UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2017-04-28 iškelta bankroto byla, tai rodo, kad bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o iš to galima daryti išvadą, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ yra nemoki ir negalės padengti biudžetui susidariusios nepriemokos. Nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“, atsiskaitymų metu buvo pajėgi sumokėti dalį nepriemokos, bet dėl UAB „NEGRESKO Investicijos“ vadovo Z. Z. neteisėtų veiksmų to nepadarė, o šiuo metu nesugebės padengti savo skolos, todėl dėl Vadovo neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka yra subsidiari UAB „NEGRESKO Investicijos“ ir jos vadovo Z. Z. prievolė.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo Z. Z. (subsidiarus skolininkas) subsidiariai su UAB „NEGRESKO Investicijos“ (pagrindinis skolininkas) taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už 26 169,74 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-13) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo Z. Z. (subsidiarus skolininkas) subsidiariai su UAB „NEGRESKO Investicijos“ (pagrindinis skolininkas) į valstybės biudžetą priteistinas 589,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Kiekvienam atsakovui tenkanti mokėti išlaidų dalis – 1,90 Eur (3,72 Eur/2) (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai šaliai tenkančios teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (subsidiarus skolininkas) subsidiariai su UAB „NEGRESKO Investicijos“, juridinio asmens kodas 302676126 (pagrindinis skolininkas) 26 169,74 Eur žalos atlyginimo ir 5,00 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą sumą (26 169,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-13) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (subsidiarus skolininkas) subsidiariai su UAB „NEGRESKO Investicijos“, juridinio asmens kodas 302676126 (pagrindinis skolininkas), 589,00 Eur žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių atsakovų negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.