Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad name gyveno jo brolis E., teta ir nuomininkas G. (Č.). G. Č. buvo matęs tik kelis kartus. Jam paskambino brolis E. ir paprašė ateiti pas jį prižiūrėti tetą, nes kitą dieną brolis turėjo išeiti. E. jo prašė parnešti degtinės butelį, nes prieš savaitę buvo jo gimtadienis. Kai atėjo pas brolį, namuose buvo teta, ji gulėjo lovoje. Nuomininko tuo metu namuose nebuvo. Su broliu E. jie ramiai šnekėjosi, gėrė degtinę. Tą vakarą jie degtinės turėjo du po 0,5 litro talpos butelius. Prieš ateinant pas brolį, jis jau buvo išgėręs litrą alaus. Brolis pasakojo, kad teta jam turi perrašyti namą. Pasakojo, kad buvo atvažiavusi notarė, nuomininkas G. reikalavo kambario ir nesutiko išsikraustyti iš tetos namo. Brolis dėl to buvo nepatenkintas, pyko. Vėliau grįžo namo išgėręs G. ir užlipo į namo antrą aukštą, kuriame gyveno. E. pasakė, kad jis nori, jog G. išsikraustytų bei paprašė V. Č., kad šis nueitų su G. pasikalbėti apie tai. Kaltinamasis V. Č. nuėjo į namo antrą aukštą pasišnekėti su G., kuris buvo savo kambaryje ir sėdėjo ant lovos. Atėjęs jis G. pasakė, kad reikia išsikraustyti, nes į namą nori atsikelti gyventi brolis su šeima. G. atsakė, kad nesikraustys, atsistojo lyg ketino eiti pro duris, ir tada įvyko tarp jų konfliktas. V. Č. susistumdė su G. Č.. V. Č. G. smogė abiejų rankų kumščiais tris nestiprius smūgius į veidą, tai yra į abu žandikaulius ar skruostus. Nė karto nepataikė G. į nosį, kraujo po smūgių nebuvo. G. po smūgių atsisėdo ant lovos, o V. Č. ėjo pro duris, bet parkrito ant grindų, nes užkliuvo ir buvo girtas. Tuo metu į kambarį įėjo jo brolis E., priėjo prie G. ir pradėjo smūgiuoti keliu sėdinčiam ant lovos G. į galvą, prilaikydamas jo galvą rankomis. Brolis keliu G. į galvą galėjo smūgiuoti nuo 3 iki 10 smūgių. Jis atsistojo ir nutraukė E. nuo G., kad jo nebemuštų, nes per daug žiauriai atrodė tokie brolio veiksmai. G. Č. po E. smūgių pradėjo bėgti kraujas, smūgiai atrodė stiprūs. G. iš pradžių sėdėjo ant lovos, bet vėliau nugriuvo lovoje ant šono. Po to G. vėl atsisėdo ant lovos, ant kilimo jam iš nosies bėgo kraujas. Tuomet jis su broliu E. grįžo į namo pirmą aukštą, kur baigė gerti degtinę. Išgėręs jis užmigo prie stalo, brolis miegoti išėjo į kitą kambarį. Atsikėlė prieš 7 ryto. Pamatė pro langą, kad iš namų išėjo G.. Po to jis nuėjo prikelti brolį. Matė, kad G. išsinešė į lauką 2-3 maišus. Suprato, kad tai yra G. daiktai ir G. išsikrausto. Eidamas link kelio, G. pasidėjo krepšius pas kaimyną į kiemą. Kai G. išėjo, jo daugiau nematė. Paskui atėjo kaimynė ir liepė maišus parsinešti atgal. Nepagalvojo, kad dėl G. sumušimo, jam galėjo kilti rimtos pasekmės. Pripažįsta, kad jis mušė G., sudavė tris smūgius kumščiais jam į veidą, o po to minėtus smūgius keliu į galvą G. sudavė jo brolis E., tai yra pripažįsta, kad bendrais veiksmais jie su broliu sumušė G. Č.. Dėl savo poelgio labai gailisi, padarė išvadas. Ko siekė smūgiuodamas nukentėjusiajam, nežino. Paveldėti namą jis nenorėjo, į namą nepretendavo. Teta lyg jam minėjo, kad antrą namo aukštą ketina užrašyti G. Viskas įvyko per dėl to, kad buvo išgėręs alkoholio. Kai su broliu grįžo iš etapo į Vilnių, susitikus su juo, kai juos skirstė į kameras, brolis jam perdavė raštelį. Raštelyje buvo parašyta kaip, ką jam sakyti apklausoje. Brolis jo prašė kaltę prisiimti jam vienam, nes E. turi šeimą, jis jau yra teistas ir jam teismas gali skirti didesnę bausmę, todėl jam vienam geriau prisiimti kaltę, nei abiem kartu su E. Brolis jam nurodė, kad jei jis prisiims kaltę ir bus pasodintas į kalėjimą, E. jam žadėjo, kad padės finansiškai, prižiūrės sunkiai sergančią jų mamą, kurią iki tol prižiūrėjo vienas kaltinamasis V. Č.. V. Č. įvertino ir sutiko padėti broliui. Kadangi jis neturi šeimos, dėl to iš pradžių duodamas parodymus ir prisiėmė kaltę vienas, nurodydamas, kad brolis E. nukentėjusiojo G. Č. nemušė. Nors brolis E. jam minėjo, kad jeigu jis vienas prisiims kaltę, jis pasirūpins jų mama, tačiau kai jie buvo paleisti iš suėmimo, E. mamos net neaplankydavo, todėl suprato, kad jeigu jis bus nuteistas už G. Č. nužudymą, E. vis tiek mama nesirūpins. Susitarimo su broliu nužudyti ar sumušti žmogų nebuvo. Šiuo metu jis nėra registruotas Darbo biržoje, dirba neoficialiai. Šiuo metu jis vienas prižiūri vėžiu sergančią savo motiną, su ja ir gyvena, stengiasi išlaikyti ir jai padėti, nes daugiau nėra kam, brolis E. prižiūrėti mamą visai nepadeda, su ja net nebendrauja, jos nelanko. Turi dar vyresnį brolį, bet jis gyvena užsienyje ir su juo taip pat nelabai bendrauja. Šiuo metu su broliu E. nebendrauja, nes brolis jam susitikus net sudavė į veidą, kai sužinojo, kad šis pakeitė parodymus ir vienas nebeprisiima kaltės. Teisiamajame posėdyje sako teisybę, neturi jokio tikslo meluoti ir apkalbėti brolį E. Č.. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Kaltinamasis E. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasario mėnesio pradžioje teta dar gulėjo ligoninėje ir jis su G. Č. kalbėjo, kad teta nori jam perrašyti namą. Su G. sutarė, kad dieną G. Č. prižiūrės tetą, o vakare – jis. Su G. Č. gerai sutardavo, nesipykdavo. Vasario pradžioje tetą nuvežė į slaugos ligoninę. Jis norėjo tetą parvežti namo, nes ir pati teta to norėjo. Apie tai, kad tetą veš namo, pasakė G. Č.. Pastarasis sakė tetos nevežti, tegu išbūna tuos tris mėnesius. Parvežė tetą į jos namus ir pradėjo tvarkyti dokumentus. Vieną rytą jam teta liepė išsiųsti G. Č. į parduotuvę, kad jie galėtų pasikalbėti akis į akį. Teta jam sakė, kad G. ją spaudžia užrašyti jam kambarį. Jis pasakė, kad tai yra tetos turtas ir, kad ji darytų kaip nori. Teta E. pasakė, kad jam vienam užrašys namą. Teta jam sakė eiti pas notarę dėl įgaliojimo ir testamento. Nuvykus pas notarę, buvo paprašytas iš ligoninės išimti pažymą, kad teta yra veiksni. Pažymą nunešė notarei. Klausė notarės, ar pasikviesti liudininkų. Notarė atsakė, kad dėl visa ko susiieškoti. Kai atvyko notarė, namuose dar buvo S. (V.), M. G. ir dar vienas asmuo, kurio vardo neatsimena. Teta pasirašė įgaliojimą, o tuo momentu, kai ėjo kalba apie testamentą, G. Č. pripuolė prie tetos, pradėjo verkti, bučiuoti jai rankas. Notarė liepė atsitraukti, kad tetai nedarytų spaudimo. Dar vieną kartą paklausė notarė, teta atsisuko į notarę ir apsiverkė. Notarė pasakė, kad yra per daug emocijų, kad kitą dieną susitars ir ji išvažiavo. Po to G. jis pasakė, kad ,,susirenki daiktus, laikas tau išsikraustyti“. Jau ne vieną kartą teta buvo užsiminusi, kad G. Č. turi anksčiau ar vėliau išsikraustyti. Jis tetai sakė, kad reikia leisti G. Č. kiek dar pagyventi pas ją, kad jis susiieškotų, kur gyventi kitur. Vėliau jis paskambino broliui. Atėjo brolis V. Č. ir jie susitarė, kad kitą dieną E. turės eiti su įgaliojimu į banką tvarkyti tetos sąskaitos. Kadangi prieš kelias dienas buvo jo gimtadienis, su broliu išgėrė kelis butelius degtinės. Tada grįžo namo G. Č.. Jis G. Č. pasakė, kad eitų girtas į viršų ir nesiramstytų prie tetos. G. Č. nuėjo ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Su broliu pasikalbėjo apie G. Č. išsikraustymo problemą. Brolis V. Č. nuėjo į viršų. Po to E. užlipo į viršų ginti G. Č.. V. Č. buvo nukritęs prie durų, o G. Č. sėdėjo ant sofos. Jis įbėgo, užkliuvo ir užkrito visu svoriu ant G. Č.. Pastarojo mušti jis neketino ir jo nemušė, tik užgriuvo ant jo. Brolis V. Č. greitai sureagavo ir jį atitraukė nuo G. Č.. Jis pyko ant brolio ir jie nuėjo į apačią. Sakė broliui V. Č., kad jis eitų miegoti ir ryte pakalbės. Su broliu išgėrė likusį alkoholį ir nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte, V. Č. stovėjo tarpduryje ir jį pažadino. Brolis pasakė, kad G. Č. išėjo ir nuvedė pas kaimynę parodyti, kur G. Č. daiktai padėti. G. Č. kambarį jis tvarkė po kelių dienų. Teta jam pasakė, kad „V. pridirbo“. Matė, kad G. Č. su V. Č. tarpusavyje šnekėjosi. Kai ryte tvarkė kambarį, pamatė pasekmes: buvo daug kraujo ir sulaužyta taburetė. Brolis jam sakė sutvarkyti viską. Jis atsakė V., kad netvarkys, jei pats prisidirbo, pats ir turi sutvarkyti. Brolis buvo kelis kartus nuėjęs į G. Č. kambarį, iš jo kažką nešė, degino įkalčius. Po mėnesio policija atvažiavo ir jį išsivežė. Brolis tuo metu buvo antrame aukšte. Kai jis su broliu buvo laikomi suimti, brolio prašė, kad šis prisipažintų, nes jis turi šeimą, kad jam problemų pridarys, kadangi yra teistas ir broliu daugiau patikės, nei juo. Broliui žadėjo, kad būtų pasirūpinęs juo. Pripažįsta, kad pareigūnams nesakė, slėpė, kaip viskas buvo. Su broliais labai prasti santykiai, iš giminaičių bendrauja tik su teta ir dar su tėvuku bendravo, kai jis buvo gyvas. Pas tetą pastoviai atvažiuodavo ir padėdavo jai. Kai tėvai išsiskyrė, nuo tada su mama nebendravo. Per draugus norėjo susitikti su broliu, bet kai jį pamatė, šis pabėgo. Kai juos paleido iš suėmimo, V. Č. atvažiavo ir prie uošvienės, žmonos smogė jam į veidą, o ne jis broliui. Broliui V. Č. nebuvo jokio tikslo mušti G. Č.. Nežino, kodėl brolis G. Č. mušė, sakė, kad tarp jų buvo konfliktas. Ikiteisminiame tyrime teigė, kad miegojo ir nieko nematė, nenorėjo broliui padaryti problemų. V. Č. pasakojo jo žmonai, kai jį išvežė policija, kad reikia bėgti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas priklauso tetai O. L.. Jis šiuo adresu gyvena nuo 2015 m. vasario mėnesio pradžios. Šiuose namuose apie 9 metus gyveno nuomininkas G. Č.. O. L. ir G. Č. sugyventiniai nebuvo. Kiek jam žinoma, G. Č. atiduodavo tetai savo pensiją, pasilikdamas tik nedidelę sumą pinigų savo reikmėms. Dėl to G. Č. galėjo gyventi O. L. priklausančiame name ir gauti maistą. O. L. 2014-12-31 įvyko insultas, jos sveikata pablogėjo, todėl E. Č. atsikraustė gyventi pas tetą, kad galėtų ja rūpintis. Su O. L. jis bendravo visą laiką, jų santykiai buvo geri. 2015 m. vasario mėnesį, apie 24 dieną, teta jam parašė įgaliojimą, kad E. Č. gali tvarkyti visus jos turtinius reikalus, E. Č. buvo pripažintas O. L. globėju. 2015 m. vasario mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, O. L. surašė testamentą, kuriuo savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka jam. Tuo metu kai buvo surašytas testamentas, G. Č. jau kelios dienos negyveno tetos namuose. Buvusio nuomininko daiktų namuose dar buvo, tačiau daug ką jis jau buvo išsinešęs pas kaimynę Kliokienę. Dar gulint tetai ligoninėje, ji pasakė G. Č., kad jis turės išsikraustyti iš namų. O. L. iš ligoninės buvo išleista 2015 m. vasario 9 ar 10 dieną. Tuo metu E. Č. gyveno išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau kasdien lankė tetą. Ateidamas vis matė, kad G. Č. būna išgėręs alkoholio. Jis pats su nuomininku nebendravo. Vieną dieną G. Č. atėjus aplankyti O. L., ji paprašė pasakyti G. Č., kad išsikraustytų iš jos namų. Tą pačia dieną jis paskambino savo žmonai D. ir pasakė, kad jam atvežtų kelis daiktus, kad turėtų kuo persirengti ir nuo šios dienos, E. Č. gyveno tetos O. L. namuose. Tą dieną G. Č. buvo tetos namuose, kurį laiką buvo savo kambaryje, ir nematė, kad nuomininkas būtų rinkęsis kokius nors daiktus. Pamena, kad tą dieną po pietų G. Č. kažkur buvo išėjęs, bet kur - nežino, nes su nuomininku nekalbėjo. Išėjus G. Č., maždaug po 30 minučių, į tetos namus atėjo jo brolis V. Č., nes kol buvo tvarkomi dokumentai dėl tetos testamento, brolis dažnai ateidavo į O. L. namus. Atėjus V. Č., E. Č. išėjo į darbo biržą, į banką, užsisakė banko kortelę. Kol jis buvo išėjęs, brolis liko tetos namuose jos prižiūrėti. Apie 17 val. E. Č. vienas grįžo į O. L. namus, juose laukė brolis. Ar per tą laiką G. Č. buvo sugrįžęs į namus, negali pasakyti, nes likęs namuose brolis apie tai nesakė. Abu broliai tą vakarą tetos namuose padarė valgyti, suleido O. L. vaistus, po to žiūrėjo televizorių. Apie 20 val. E. Č. nuėjo miegoti į tetos kambarį, ant šalia jos lovos padėtų fotelių. Tuo metu V. Č. buvo namo pirmo aukšto kambaryje, žaidė kompiuteriu. Iki to laiko, kol jis nuėjo miegoti, į tetos namus G. Č. grįžęs nebuvo, paskutinį kartą jį matė, kai tą dieną G. Č. išėjo po pietų iš tetos namų. Kada V. Č. nuėjo miegoti, nežino, nes miegojo kitame kambaryje. Apie 3 val. nakties jis buvo pabudęs, tetai padavė vandens, jokio triukšmo negirdėjo, tik matė, kad brolio kambaryje degė šviesa. Ar nuomininko kambaryje degė šviesa, jis nematė, nes nežiūrėjo. Padavęs tetai vandens, nuėjo miegoti, niekur išėjęs iš kambario nebuvo. E. Č. pabudo kitą dieną, apie 9.30 val., ėjo į tualetą, esantį lauke. Parėjęs iš lauko, E. Č. nuėjo pas tetą į kambarį ir jai pasakė, kad gal G. Č. buvo grįžęs, tačiau teta minėjo, kad nuomininko nebuvo mačiusi. Tą dieną su broliu jis nebendravo, bet V. Č. jam pasirodė kažkoks keistas ir neišsimiegojęs. Ryte geriant kavą pastebėjo, kad viena V. Č. ranka yra patinusi, bet kuri, neprisimena. Taip pat matė, kad veido vidinėje pusėje, ties smilkiniu yra nubrozdinimas, o iš vakaro jis pas brolį tokių sužalojimų nepastebėjo. Paklausus brolio kas nutiko, V. Č. pasakė, kad puolė, tačiau kada, nepasakojo. Jis daugiau nieko neklausinėjo, kartu su broliu išgėrė kavą. V. Č. pasakė, kad eina iki savo namų ir vėliau vėl ateis. Brolis gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini). Kai V. Č. išeidinėjo iš namų, jis kartu su broliu ėjo iki pašto dėžutės. V. Č. jam parodė G. Č. daiktus, padėtus pas kaimynus K.. E. Č. pamatė, kad kaimynų kieme stovi du balti maišai. Brolis išėjo, o E. Č. grįžo į tetos namus. Tą pačią dieną, ar kitą, tiksliai nepamena, pas tetą į namus buvo atėjusi kaimynė K. ir pasakė, kad G. Č. daiktai pas ją ir kad ji juos sunešė į vidų, nes lyja. Maždaug po 2-3 dienų, į tetos laidinį telefoną paskambino G. Č. dukra, kurios vardo nežino, ir klausė kur yra G. Č.. E. Č. atsakė, kad jo jau kelias dienas nematė. Po skambučio tą pačią dieną, vakare į O. L. namus atvažiavo apylinkės inspektorius ir klausinėjo, kada paskutinį kartą E. Č. matė G. Č.. Iš apylinkės inspektoriaus sužinojo, kad nuomininkas išvežtas į ligoninę ir yra sumuštas. Tuo metu kai jį klausinėjo apylinkės inspektorius, brolis V. Č. buvo kartu. Kai apylinkės inspektorius išvažiavo, E. Č. kilo įtarimas dėl brolio, kuris buvo sutrikęs. Paklausė V. Č. kas buvo, o brolis atsakė, kad „nieko čia nebuvo, viskas gerai“. E. Č. paklausė „tai kaip čia suprasti tą ranką sužalotą, veidą?“. V. Č. jam į šį klausimą nieko nesakė. E. Č. broliui pasakęs, kad nekištų jo į savo „nesąmones“. E. Č. iš kalbų sužinojo, kad kaimynai įtaria, jog jis sumušė G. Č.. Tai sužinojęs, po kelių dienų jis nuėjo pas G. Č. giminaitį T. pasikalbėti. T. jam pasakė, kad G. Č. giminaičiai įtaria, jog jis arba jo brolis sumušė G. Č.. E. Č. T. prisiekė, kad prie G. Č. „nekišo nagų“. Brolio yra klausęs ne kartą, kas įvyko ir V. Č. pasakęs, kad „už jo nesąmones jis nesėdės“. V. Č. pokalbio metu yra pasakęs, kad jis sumušė G. Č., kada tai įvyko ir kur brolis jam nesakė. Bet iš pokalbių E. Č. suprato, kad brolis G. Č. iš kažkur parsivedė ir jie kartu rinko G. Č. daiktus. Apie tai, kur sumušė ir kiek smūgių sudavė, brolis jam nepasakojo. Iš brolio kalbos suprato, kad jis G. Č. sumušė tam, kad daugiau negrįžtų į tetos namus. Po to apie ši įvykį kalbėjo su teta O. L., kuri pasakė, kad jai atrodo, jog „V. pora sykių blestelėjo G.“. Paklausus tetos kodėl taip teigia, O. L. atsakė, kad V. Č. jai pasakęs, kad G. Č. daugiau čia negrįš. Kada brolis galėjo G. Č. sumušti, E. Č. nežino (3 t., 84-87 b. l.).

Apklaustas 2015-05-23 E. Č. parodė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažįsta. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, juos tvirtina. Papildė, kad jis G. Č. smūgių nesudavė, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas E. Č. nežino, kadangi tą vakarą miegojo (3 t., 91-92 b. l.).

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad G. Č. buvo jos tėvas. Jis dažnai pas ją lankydavosi namuose Marijampolėje, ateidavo išsimaudyti, išsiplauti drabužius. Tėvas gyveno taip pat (duomenys neskelbtini). Tėtis dirbdavo pas žmones, padėdavo, bet pastovių pajamų neturėjo. Pas tėtį ji buvo atėjusi 2-3 kartus. Tėtis sakė gyvena kaip nuomininkas, padeda šeimininkei, nuompinigių iš jo neima. Iš pradžių jis gyveno pirmame namo aukšte kambaryje, o po to persikėlė į antrą namo aukštą. Tėtis jai skundėsi, kad jį nori iškraustyti šeimininkės giminaičiai, kad jis negyventų, nebūtų ten. Tėtis sakė, kad lyg susidėjo daiktus, norėjo išeiti. Jis sakė, kad šeimininkei insultas, ji gulėjo ligoninėje. Tėtis ją lankė, prižiūrėjo. Vieną dieną jai paskambino R. T. arba dėdė A. Č. ir pasakė, kad tėtis sumuštas ir yra paguldytas Kauno klinikose. Neturėjo galimybės nuvažiuoti tėčio aplankyti ligoninėje, kadangi augina mažametę dukrą, neturi lėšų. Vėliau sužinojo, kad tėtis mirė. Laidotuves organizavo tėčio brolis A. Č., į jas ji buvo atvykusi. Jos tėtis buvo išsituokęs. Ji dar turi du brolius dvynius, broliai su tėčiu nebendravo. Byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį. Neturtinė žala sudaro 25 tūkstančius eurų. Po tėčio mirties reikėjo daug vaistų vartoti: nuo nervų, ,,klonazepamą“, naktimis ji nemiegojo, jai buvo šokas. Kreipėsi pas gydytojus, bet dokumentų neturi. Tėtis vartodavo alkoholį, bet buvo labai geros širdies, bendraudavo su jos vaikais.

Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad nukentėjusysis G. Č. buvo jo brolis. G. Č. buvo išsituokęs. Brolis gyveno (duomenys neskelbtini). Brolis gyveno ten apie 3 metus pas moterį. Jam atrodo, kad G. Č. ne tik ten nuomavosi, bet su ta moterimi buvo ir gyvenimo draugai. Su broliu susiskambindavo kas savaitę, bet matydavosi retai. Paskutinį kartą brolį matė, kai buvo pusbrolio laidotuvės, prieš 3-4 mėnesius. Paskambinęs pusseserės sūnui R. T. sužinojo, kad jo brolis yra išvežtas į Kauno klinikas. Jam nurodė, kad brolį sumušė moters, pas kurią gyveno, giminaičiai. Atvažiavęs aplankyti brolio, rado brolį visą sudaužytą, sutinusį, pririštą prie lovos. Jis buvo pusiau sąmoningas, pusiau ne. Brolis norėjo jam kažką pasakyti, bet tiksliai nieko nepasakė. Pabuvo ten 3-4 valandas ir turėjo išeiti. Po to dar buvo kelis kartus nuvažiavęs. Apsilankymų metu vieną kartą brolis jį pažino, kitą kartą – ne, nesusikalbėjo su juo. Kovo 9 dieną, paskambinus į reanimacijos skyrių, jam pasakė, kad brolis mirė. Kovo 13 dieną jis brolį palaidojo (duomenys neskelbtini). Brolio vaikai neprisidėjo prie laidotuvių, tėvo nelankė. Jis dėl brolio G. Č. mirties patyrė didžiulę moralinę traumą. Po laidotuvių negalėjo naktimis užmigti, sutriko sveikata. Jautėsi labai nesavas, nerviškai sutrikęs, atsinaujino liga, persirgo insultą. Patyrė nuturtinę žalą, kurią vertina 10 000 eurų, ją prašo priteisti iš kaltinamųjų. Už šarvojimo patalpų nuomą sumokėjo 50 eurų, 350 eurų sumokėjo už duobės iškasimą, patyrė kitas išlaidas nurodytas ieškinyje ir paskaičiavime. Iš savivaldybės gavo laidojimo pašalpą, kurią panaudojo laidotuvėms. Gedulingus pietus organizavo giminių pagalba. Už kitas su laidotuvėmis susijusias išlaidas, čekių neišsaugojo. Iš viso laidotuvėms ir ritualinėms paslaugoms, atėmus gautą laidojimo pašalpą, jis išleido 1500 eurų, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamųjų. Su moters, pas kurią gyveno jo brolis, giminaičiais nesusisiekė. Ta moteris po insulto gulėjo ligoninėje. Kai ją parvežė namo, buvo pusiau paralyžiuota. Kiek žino, brolis buvo sumuštas, nes ta moteris, pas kurią gyveno jo brolis, ruošėsi užrašyti broliui vieną kambarį namo antrame aukšte. Tie broliai nenorėjo, kad brolis ten būtų, naudotųsi tuo kambariu. Iki to įvykio jo brolis G. Č. dirbo pas ūkininką, gaudavo pensiją.

Liudytoja J. C. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje. Buvo atvežtas žmogus, kuris sakė, kad jį sumušė. Kai prieš žmogų panaudotas smurtas, turi informuoti policijos pareigūnus. Ar tas žmogus įvardino, kas jį sumušė, neatsimena. To žmogaus ji nepažįsta, nebuvo mačiusi. Žmogaus kraujas nebuvo imamas, nes gydytojas ir policija to nepareikalavo. Atvežto žmogaus mėlynės galėjo būti padarytos iki paros laiko.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos J. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja. 2015-02-19 ji dirbo iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje. Ji pamena, kad į priėmimo skyrių buvo pristatytas asmuo – G. Č.. Ji užpildė reikiamus dokumentus, o pristatytą asmenį apžiūrėjo gydytojas B. M.. Ji klausė G. Č., kas jam atsitiko. Asmuo atsakė, kad jį sumušė. Po to klausė, kas jį sumušė ir kur, G. Č. atsakė, kad nepažįstami asmenys. G. Č. žodžiai buvo surašyti į policijos pranešimų knygą. Pranešimą įrašė ji arba administratorė, tiksliai pasakyti negali. Po vyro akimis buvo mėlynės, bet ar buvo daugiau sužalojimų, neatsiminė. Jokių žaizdų netvarstė. Teiravosi G. Č., ką jam skauda. Jis pasakė, kad jam skauda galvą. Nukentėjęs asmuo į klausimus atsakinėjo normaliai, tačiau smulkiau kas jam nutiko, G. Č. nieko nepasakojo. Kai J. C. baigė savo darbą, G. Č. dar buvo priėmimo skyriuje. Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje įrašus darė gydytojai, kurie apžiūrėjo asmenį (2 t., 157-158 b. l.).

Liudytojas B. M. parodė, kada įvyko įvykis, tikslios datos ir šio atvejo neatsimena. Dirba priėmimo skyriuje, konsultuoja kaip neurologas. Kai atveža ligonius, padaro kompiuterinę tomografiją, skambina neurochirurgams ir išsiunčia su greitąja. Neatsimena, ar pacientas sakė, keliese jį mušė ir kurioje vietoje. Paprastai ligonis tokioje situacijoje būna sujaudintas, į tai nelabai kreipia dėmesio, nes jis gali neadekvačiai pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo B. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytoju – neurologu. Jis nepamena tokio atvejo, kad 2015-02-19 būtų apžiūrėjęs asmenį G. Č., kadangi per dieną jam tenka apžiūrinėti daug pacientų. Šio konkretaus atvejo jis neprisimena, tačiau vertindamas medicininių dokumentus išrašus, patvirtino, kad G. Č. apžiūrėjo jis. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad asmuo nurodė, jog jį sumušė prieš dvi dienas, aplinkybės nežinomos, šiuos duomenis pasakė pats asmuo. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad G. Č. konstatuota ūmi sudburinė hematoma, kontūzinis hemoraginis židinys. Jeigu asmuo buvo sumuštas prieš dvi dienas prieš patenkant į ligoninę, jis judėti, vaikščioti galėjo. Ką daugiau jam sakė G. Č., B. M. pasakyti negali, nes konkrečiai šio atvejo neatsimena (2 t., 161-162 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) medicinos felčere. 2015 m. vasario mėn., tiksliai datos pasakyti negali, iš dispečerės gavo iškvietimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), ir suteikti pirmąją pagalbą nukritusiam žmogui. Vyko kartu su vairuotoju R. J. ir sanitaru A. S.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį nuosavą namą, virtuvėje ant grindų rado gulintį vyrą, vyras gulėjo ant nugaros. Virtuvė buvo nedidelė, vyras gulėjo virtuvės viduryje. Vyras buvo sąmoningas. Vyras sakė, kad jam svaigsta galva, niekuo tuo metu nesiskundė. Ji matė po abiejų akių apatiniais vokais hemotomas (mėlynes), dėl to paklausė vyro, ar jį kas sumušė. Vyras jai atsakė, kad niekas jo nemušė. Ji pamatavo vyrui spaudimą, patikrino kvėpavimą, dėl hemotomų įtarė vyrui galvos traumą, dėl to jam buvo uždėtas kaklo įtvaras ir vyras buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nepamena ar vyras į greitosios pagalbos automobilį nuėjo pats ar buvo nešamas ant neštuvų. Važiuojant į ligoninę ji pildė kortelę ir klausė vyro, kur jis gyvena. Jis atsakė, kad namų neturi. Vyras nekraujavo. Pamena, kad virtuvėje, kur buvo rastas vyras, buvo moteris ir kitas vyriškis, tačiau jie informavo tik tai, kad vyras nukrito, daugiau jie nieko tiksliai neaiškino. J. B. pati taip pat nieko neklausinėjo, kadangi rūpėjo kuo greičiau vyrą pristatyti į ligoninę. Pristačius vyrą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jie grįžo į centrą. Praėjus kelioms valandoms, gavo iškvietimą, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus yra ligonio pervežimas į Kauno klinikinę ligoninę. Jai nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, paaiškėjo, kad į Kauną vežamas tas pats vyras, kurį jie pristatė į ligoninę. Važiuojant į Kauno klinikas vyras buvo sąmoningas, tačiau visą kelią nieko nekalbėjo. Ji buvo šalia vyro, jo nekalbino, tik stebėjo. Pristatę vyrą į Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyrių, grįžo į Marijampolę. Daugiau apie vyro gydymą ji nieko nežino. Apžiūrint vyrą išoriškai, ji daugiau sužalojimų ant vyro nepastebėjo, tik hemotomas po akimis. Koks buvo paciento vardas ir pavardė, ji nepamena (2 t., 164-166 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) GMPS pagalbiniu darbuotoju. 2015 m. vasario mėn., tiksliai datos pasakyti negali, iš dispečerės gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), kad suteikti pagalbą nukritusiam žmogui. Vyko kartu su vairuotoju R. J. ir felčere J. B.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), į nuosavą gyvenamąjį namą, tikslaus adreso nepamena, namo viduje, virtuvėje ant grindų gulėjo vyras. Kokioje padėtyje gulėjo vyras nepamena. Virtuvėje buvo kitas vyras ir moteris. Matė, kad po vyro akimis buvo mėlynės, vyrą apžiūrinėjo felčerė. Jiems atvykus vyras buvo sąmoningas, nepamena, kad jis būtų kuo nors skundęsis. A. S. visą laiką virtuvėje nebuvo, kadangi vis eidavo į greitosios pagalbos automobilį atsinešti reikalingų priemonių. Jis negirdėjo, kad vyras būtų skundęsis, jog jį kas nors sumušė. Jis nepamena, kad būtų girdėjęs kalbant tą vyrą. Pamena, kad vyrui buvo uždėtas kaklo įtvaras ir vyras su neštuvais buvo nuneštas į greitosios pagalbos automobilį. Tuomet jį vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis nepamena, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) ligoninę vyras būtų ką nors kalbėjęs. Matė po vyro akimis mėlynes, daugiau jokių sužalojimų ant vyro nepastebėjo, vyras nekraujavo. Pristačius vyrą į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, jie grįžo į centrą. Kai tas pats vyras buvo vežamas į Kauno klinikas, jis kartu nevažiavo. Jis nepamena, kad virtuvėje buvusi moteris ir vyras būtų ką nors kalbėję, jie tik buvo išsigandę (2 t., 168-169 b. l.).

Liudytoja L. V. parodė, kad S. P. yra jos pažįstamas, senas žmogus. Vasario 18 d. maždaug pietų metu ji atėjo pas S. P., jo namuose buvo ir G. Č.. Jis ateidavo pas S. P., padėdavo dirbti ūkio darbus. L. V. G. Č. paklausė, kas jį sumušė. G. Č. atsakė: ,,ten, kur gyvenu pas tą moteriškę, atvažiavo giminaičiai ir mane sumušė“. G. Č. sakė, kad jį miegantį dviese užpuolė, sumušė ir jis pabėgo. Ji paklausė, kur šis gyvens. G. Č. atsakė, kad dar nežino ir galvos. Ji suprato, kad G. Č. bijo giminaičių, kurie jį sumušė. G. Č. viena akis nematė, buvo mėlyna, baisi po sumušimo, o kita akimi truputį matė. L. V. su S. P. buvo virtuvėje, kai išgirdo kaip G. Č. nugriuvo prie šaldytuvo. Tai galėjo būti ir kitos dienos rytą. Nematė, ar kur atsitrenkė krisdamas G. Č.. Jis pamėlynavo visas, drebėjo. L. V. iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę greitosios pagalbos medikai jį prikėlė, pasodino ant žemės, pažiūrėjo kraujo spaudimą. G. Č. atsigavo, bet jis buvo nelabai toks – nieko neatsakė, kiek jam metų, kelintais metais gimęs, kur gyvena. Sanitarai aprengė G. Č. ir išsivedė. S. P. jai sakė, kad G. Č. pas jį nakvojo naktį prieš tai ir prašėsi, kad dar galėtų nakvoti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad pažįsta S. P. ir dažnai užsuka pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes padeda jam tvarkyti buitinius reikalus. Kartais pas S. P. į svečius ateidavo jo pažįstamas G., jo pavardės nežino. 2015-02-18, dienos metu, L. V. užsuko pas S. P. į namus, ten buvo ir G., jis sėdėjo prie stalo. Matė, kad G. veidas buvo sužalotas, užtinusi viena akis, kitos akies pajuodęs paakys. Paklausus, kas jam nutiko, G. jai nieko nesakė. Tuomet S. P. visiems girdint pasakė, kad G. sumušė moters, pas kurią gyveno G., giminaičiai – brolio ar sesers vaikai ar anūkai. L. V. paklausus, kodėl jį taip sumušė, G. pasakė, kad moteris, pas kurią jis gyvena, yra suparalyžiuota, guli lovoje, o tie vaikai parsivežė notarę į namus ir „susiformino“ tos moters globą. G. taip pat pasakė, kad jį miegantį užpuolė ir sumušė. Jis kalbėjo apie tuos vaikus daugiskaita, tačiau keliese jį mušė, iš G. kalbos ji nesuprato, žino tik tiek, kad ne vienas. Jį sumušusių asmenų vardų G. neminėjo. Taip pat nenurodė ir kada jį sumušė. L. V. G. daugiau nieko neklausinėjo. Kaip suprato, G. pas S. atėjo ir paprašė, kad jį priimtų pernakvoti. S. jį priėmė. Vakare ji G. alų. S. alkoholiu nepiktnaudžiauja. Į S. namus L. V. grižo vakare, išėjo keletui valandų, matė prieš išeinant, kad S. parsinešė butelį alaus, suprato, kad jie gers su nusprendė likti nakvoti. S. jai pasakė, kad leido G. pas jį pernakvoti vieną naktį, nes jis to buvo prašęs. Kitą dieną, t. y. 2015-02-19, G. ryte atsikėlė, papusryčiavo. Jis nesiskundė savo sveikatos būkle, vėliau buvo išėjęs parūkyti, po to nuėjo į lauko tualetą. Po keleto minučių, jai su S. besėdint kambaryje, išgirdo, kad atsidarė lauko durys, tada išgirdo griuvimo garsą. Atėjusi į virtuvę, pamatė, kad įėjimo iš prieškambario į virtuvę durys yra atidarytos, o virtuvėje ant grindų gulėjo G. Jis gulėjo ant dešinio šono, jo galva buvo prie pat šaldytuvo. S. virtuvėje grindys yra laminuotos. G. nieko nekalbėjo, jam per nosį pradėjo bėgti kraujas, o veidas pamėlynavo, jam prasidėjo traukuliai, jis nekalbėjo. Dėl ko jis pargriuvo, ji nežino. L. V. iškvietė greitąją med. pagalbą iš S. telefono. Atvykę greitosios med. pagalbos darbuotojai G. išvežė į ligoninę (3 t., 1-2 b. l.).

Apklausta 2015-05-12 liudytoja L. V. papildomai parodė, kad tuo metu, kai išgirdo atsidarant lauko duris ir griuvimo garsą, ji su S. P. buvo šalia virtuvės esančiame kambaryje. Kritimo garsas buvo toks, lyg būtų G. Č. nukritęs ant grindų. Garsas nebuvo panašus į tai, kad jis galėjo dar krisdamas kur nors atsitrenkti, kadangi tas garsas buvo tolygus. Jei G. Č. būtų kur nors atsitrenkęs, būtų girdėjusi atsitrenkimo garsą ir po to - kritimo garsą. Be to, atsidarius durims labai greitai išgirdo kritimo garsą. Po to, kai išgirdo kritimo garsą, ji staigiai su S. nuėjo į virtuvę. Virtuvėje pamatė ant laminuotų grindų gulintį G. Č.. Jo kojos buvo prie virtuvės durų slenksčio, ištiestos, G. Č. galva buvo nukreipta link virtuvės vidurio ir buvo netoli dešinėje pusėje stovėjusio šaldytuvo. Kairė ranka buvo po juo, dešinė - buvo šone jo ant grindų. Jis gulėjo ant kairės pusės šono, ankstesnėje apklausoje ji sumaišė puses ir nurodė, kad jis gulėjo ant dešinio šono, tačiau jis tikrai gulėjo ant kairio šono, tai parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. G. veido kairė pusė buvo ant virtuvės laminuotų grindų. Pastebėjo, kad G. Č. veidas pamėlynavo, drebėjo jo rankos ir kūnas. L. V. negali tiksliai pasakyti, ar tai buvo traukuliai, ar jis drebėjo. Priėjusi, ji bandė kalbinti G. Č., tačiau jis visiškai nereagavo. Pamena, kad viena akis, kuri buvo sumušta, buvo užtinusi ir užmerkta, o kita akis lyg ir buvo truputį pramerkta, kuri akis pasakyti tiksliai negali. Pamena, kad G. Č. šiek tiek atsigavo, tuomet kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Vienu momentu, kol visi laukė greitosios medicinos pagalbos, gulinčiam ant grindų G. Č. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji nuvalė kraują baltos spalvos su gėlėmis skuduru. Taip pat L. V. papildo tai, kad į S. P. namus ji atėjo 2015-02-18 apie pietus. Tuo metu G. Č. tuose namuose jau buvo. Apie tai, kas atsitiko G. Č., jai pasakė S. P.. Jis pasakė, kad G. Č. miegantį užpuolė ir sumušė šeimininkės O. giminaičiai. Šį pokalbį girdėjo ir G. Č., kuris nieko neneigė. G. Č. pats patvirtino, kad pas O. buvo atvažiavę giminaičiai ir jį sumušė. Sakė, kad dėl to išėjo iš O. namų ir atėjo pas S. P.. Apie savo sveikatą G. Č. nesakė nieko. Kada tiksliai G. Č. atėjo pas S. P., ji pasakyti negali, nes nežino. Kai L. V. atėjo pas S. P., jis su G. nebuvo gėrę alkoholinių gėrimų, tik vakare G. Č. ir S. P. kartu išgėrė vieną butelį, t. y. 1 litrą, alaus. Į parduotuvę parnešti alaus buvo nuėjęs vienas S. P.. Kai jis parsinešė alų, L. V. išėjo ir į jo namus grįžo po kelių valandų. S. P. ir G. Č. apsvaigę nebuvo. Tą naktį ji nakvojo S. P. namuose, G. Č. taip pat. Jis iš S. P. namų tą dieną išėjęs nebuvo. Pamena, kad dienos eigoje ji kalbėjosi su G. Č., bandė klausti, už ką jis sumuštas. G. Č. jai tik pasakė, kad tie giminaičiai atsivežė į namus notarę, taip pat sakė, kad surašė dokumentus, jog tie giminaičiai globos namo, kuriame jis gyveno, savininkę, kadangi jai buvo insultas. G. Č. taip pat jai sakė, kad jis ten viską tvarkė, prižiūrėjo, o atvažiavę giminaičiai susitvarkė tos moters globą ir jį sumušė. Todėl G. Č. ir pabėgo iš tų namų. L. V. jo klausė, kur jis dabar gyvens, o G. Č. atsakė, kad nežino. Jai kalbant su G. Č., jis atrodė sąmoningas, jautėsi normaliai, jai nepasirodė, kad jo elgesys būtų koks nors keistas. 2015-02-19 G. Č. atsikėlė, jie visi kartu papusryčiavo, tačiau G. Č. nelabai valgė, sakė jog nenori. Ryte jai atrodė, kad G. Č. jaučiasi normaliai. G. Č. išėjo į lauko tualetą, o parėjęs nukrito ant laminuotų grindų. G. Č. kraujo po jo nukritimo virtuvėje nei ant baldų, nei ant šaldytuvo nebuvo. Kai jam bėgo iš nosies kraujas L. V. jį nuvalė. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, G. Č. pasodino, atrėmė į šaldytuvą, klausė jo vardo pavardės, gimimo metų, tačiau jis nieko neatsakė. Kuo G. Č. buvo apsirengęs ji nepamena, taip pat nepamena ar drabužiai buvo kruvini (3 t., 3 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. S. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas. Kartais pas jį į namus ateina L. V., kuri padeda jam buityje. Kartais pas jį į namus užeidavo ir pažįstamas G., jo pavardės nežino. Jis yra vyresnio amžiaus, gyveno pas kažkokią moterį (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 17 arba 18 dieną, ryte apie 10-11 val. pas jį į namus atėjo G.. G. buvo blaivus, kai atvyko pas S. P.. Kai G. atėjo, daugiau niekur iš S. P. namų nebuvo išėjęs. Jo dešinė akis buvo ištinusi. S. P. G. klausė, kas jam nutiko. G. pasakė, kad jį sumušė, suspardė moters, pas kurią jis gyveno, brolio ar sesers du vaikai: vienas vyresnis, kitas jaunesnis. Tų vaikų duomenų neminėjo, tik pasakė, jog jį sumušė, suspardė miegantį ar gulinti lovoje, antrame namo aukšte. G. nesakė, kad ir prieš tai šie asmenys būtų prieš jį smurtavę, tik sakė, kad jie mėgsta išgerti, jie yra broliai, vardų nesakė. G. sakė, kad jam liepė išeiti iš tų namų. Iki tol G. rūpinosi moterimi, pas kurią gyveno. S. P. suprato iš G. pasakojimo, kad vaikai, sumušę G., ankščiau pas tą moterį negyveno, atsikraustė tik dabar. Kiek ir kuris iš tų vaikų sudavė smūgių G. ir į kurias vietas, S. P. nežino. Kada sumušė, G. jam nesakė, bet suprato, kad neseniai. G. tą naktį nakvojo pas S. P.. Pas jį į namus buvo atėjusi L. V., kuri G. klausė, kas jį sumušė, bet G. jai nesakė. Jis pats L. pasakė, kad jį sumušė tos moters, pas kurią gyveno G., brolio ar sesers vaikai. Tą dieną G. dar liko pas jį nakvoti. 2015-02-19 G. ryte atsikėlė, sveikata nesiskundė. Jis išėjo į lauką parūkyti. Po keleto minučių apie 8 val. išgirdo, kad atsidarė įėjimo durys, tada išgirdo griuvimo garsą. Jis tuo metu su L. V. buvo kambaryje. L. V. nuėjo į virtuvę pažiūrėti kas atsitiko ir pasakė, kad G. guli ant grindų. Tada S. P. nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad G. guli virtuvėje ant grindų. S. P. jį kalbino, bet G. nekalbėjo. Jam atrodo, kad G. gulėjo veidu į grindis. Pas jį virtuvėje yra sudėtos laminuotos grindys. Tuo metu G. nekalbėjo, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. L. V. iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi greitosios pagalbos darbuotojams, G. išvežė į ligoninę. Medikai G. kalbino, tačiau jis nekalbėjo (3 t., 6-7, 14-15 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynystėje gyvena O. L., pas kurią apie 10-12 metų gyveno G.. Ji nežino ar O. ir G. buvo sugyventiniai, bet G. jai padėdavo dirbti visus darbus, jie nesipyko. 2014-12-31 O. pablogėjo sveikata, ją ištiko insultas ir kaimynė ligoninėje gulėjo penkias savaites. G. slaugė O. ligoninėje, ją lankė kiekvieną dieną. Iš ligoninės O. išvežė į slaugos skyrių, bet ją po kelių dienų atsiėmė E. Č. ir parvežė į jos namus. A. K. nueidavo pas O. į namus kelis kartus per savaitę ir matė, kad E. Č. ja rūpinosi. Iki 2015-02-17 G. gyveno O. namuose. A. K. 2015-02-17 ryte buvo nuvyksi aplankyti O. ir ten sužinojo, kad G. išveja iš namų. Kas jai apie tai sakė, neatsimena: ar O., ar E. Č.. 2015-02-17 po pietų ji kalbėjosi su G. lauke, jo klausė kur jis nakvos. G. atsakė, kad dar O. namuose. Tada G. nuėjo į O. namus, dar temstant ji lauke matė G. vaikščiojantį namo kieme. T. G. matė paskutinį kartą. 2015-02-18 ryte atsikėlusi, savo namo kieme, prie keliuko pamatė du baltus maišus. Maišai stovėjo visą dieną, tik vakare maišus ji padėjo po stogu, nes pradėjo lyti. Ji galvojo, kad maišuose yra G. daiktai. Ji matė, kad 2015-02-17 namuose buvo E. Č.. Ar tą dieną pas O. namuose matė E. brolį V., ji neatsimena, bet V. ten dažnai lankydavosi. Kai ji pasidėjo maišus pas save, atėjo E. ir paklausė, kas paėmė maišus. Ji pasakė, kad maišus pasidėjo pas save ir kad G. atėjęs pasiimtų. E. jai pasakė, kad G. neateis, nes yra klinikose komos būsenoje. Šis pokalbis vyko 2015-02-18 vakarą. Po šio pokalbio praėjus kažkiek laiko, buvo atvažiavusi policija, tačiau ji į namus neįsileido, nes jau buvo vėlus metas. Po kelių dienų ji nunešė tuos maišus su G. rūbais į O. namus ir padėjo kieme. Apie tai, kad atnešė maišus, pasakė E.. Kai 2015-02-17 ji kalbėjosi su G., jai pasirodė, kad jis buvo labai susirūpinęs O. sveikata, nes jie labai gerai sutarė. Jis nebuvo išgėręs. A. K. papildė, kad kai 2015-02-17 paskutinį kartą matė G. Č., jis sumuštas nebuvo, ant jo veido ir kūno ji jokių sužalojimų nematė. Pokalbio metu G. Č. buvo blaivus, viską kalbėjo aiškiai. Jis sakė, kad naktį nakvos O. namuose. Kiek jai tekę bendrauti su G. Č., jis niekada jokiomis ligomis nesiskundė (3 t., 21-24, 25-27 b. l.).

Liudytojas R. T. parodė, kad G. Č. buvo jo mamos pusbrolis, su juo kartu augo. G. Č. gyveno pas O. L. (duomenys neskelbtini) apie 6, o gal ir 9 metus. G. Č. uždarbiaudavo, padėdavo žmonėms. Pas O. L. G. Č. padėdavo ūkyje. G. Č. vartojo alkoholį, daugiausiai gerdavo alų, bet pastoviai to nedarydavo. G. Č. buvo drūtas vyras, sveikata nesiskundė. O. L. sveikata buvo prastoka, ji sirgo, pastoviai vaistus gėrė. Kai O. L. gulėjo ligoninėje, jis ėjo jos lankyti. O. L. jam sakė, kad G. pastoviai sėdi, prižiūri ją, o kaltinamasis E. atvažiuoja, nuperka, ko reikia. Kai O. L. gulėjo ligoninėje, G. Č. buvo vienas namuose. Pas G. Č. jis retai užeidavo. G. Č. jam buvo sakęs, kad E. Č. parvežė iš ligoninės O. L. į jos namus. Buvo kartą atėjęs, kai O. L. buvo namuose. Tuo metu ją prižiūrėjo G. Č.. Kartą tik matė pro langą, kaip G. Č. ėjo pas kaimyną S. P.. G. ėjo apie 10-20 metrų atstumu nuo jo namų, todėl jis per langą nematė, ar jis buvo sužalotas ar ne. S. P. jam po to pasakojo, kad pas jį buvo atėjęs pas jį G., kurį sumušė du šeimininkės sūnėnai. S. P. sakė, kad G. Č. jam pasakojo, kad lovoje gulėjo, jį sumušė ir pats išėjo ar išmetė pro duris. S. P. jam pasakė, kad G. Č. išvežtas į ligoninę. S. P. buvo sakęs, kad ginčas buvo dėl to, kad O. L. norėjo vieną kambarį užrašyti G.. Po to įvykio nebuvo G. Č. sutikęs. Kad G. Č. yra paguldytas į ligoninę, pranešė tetai I. A.. Teta jam sakė, kad buvo nuvykusi į klinikas aplankyti G. Č.. G. Č. tetai I. A. sakė, kad jį sumušė O. sūnėnai. Po G. Č. mirties matydavo kaltinamąjį E., jį pažįsta. E. jam sakė, kad niekam nelieka O. L. palikimas, nes jai nepavyko užrašyti jam ar atsisakė tai padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino (3 t., 29-31 b. l.).

Liudytoja I. A. parodė, kad jos pusbrolis G. Č. buvo sumuštas. Iš vakaro paskambino jai R. T. ir pasakė, kad G. Č. atvežtas į Kauno klinikas sumuštas, bet nežino aplinkybių. Kitą dieną ji nuvyko į Kauno klinikas. Nuvažiavusi iškart nepažino G. Č., nes jis labai blogai atrodė – akys mėlynos, rankos parištos. G. Č. ją pažino, bet sunkiai kalbėjo. Jo klausė, kas nutiko. G. Č. atsakė, kad tai padarė O. sūnėnai. O. ji nepažįsta. Ryšių su G. Č. labai nepalaikė. Paskui išsiaiškino, kad jis pas šeimininkę O. ir gyveno. Po 3 dienų nuėjo aplankyti G. Č., bet su juo nekalbėjo. Gydytojas jai sakė, kad jo būklė bloga, nes yra krešuliukas prie pat smegenų. Sakė, kad bando gydyti G. Č. vaistais, bet jei tie vaistai nieko nebepadės, operacijos daryti nebus galima, nes tokiu atveju reikėtų skelti kaukolę ir to jis nebeatlaikys. Kai nuėjo aplankyti dar po 3 dienų, su G. Č. nesusikabėjo. Jam sveikata pablogėjo. Kai G. Č. išvežė į reanimaciją, daugiau jo nebelankė. G. Č. ligoninėje lankė dar ir pusseserė iš Prienų, bet pastaroji su juo nesikalbėjo. G. Č. laidotuvėmis daugiausiai rūpinosi jo brolis A. Č.. Kaltinamųjų nėra mačiusi. G. Č. turi du sūnus ir dukrą. Vienas sūnus yra užsienyje. G. Č. dukra sakė, kad neturi pinigų, už ką važiuoti pas tėvą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad 2015 m. vasario mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, draugas E. Č. jo paprašė, kad pabūtų liudytoju prie notarės, kai bus pasirašyti dokumentai. Taip pat liudytoju dalyvavo jo draugas E., pavardės nepamena. Jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. Č. ir nurodė, kad 13.00 val. lauktų. Atvyko jo žmona D. Taip pat prie viešbučio miesto centre įlipo dar viena moteris, kuri, kaip suprato, buvo jų giminaitė. Jį, E. ir tą moterį nusivežė į nuosavą gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir E. Č.. Praėjus nedaug laiko, atvažiavo notarė. Tuomet jis ir E. nuėjo į namo vidų kartu su notare. Kol laukė kieme notarės, E. jam ir E. pasakojo, kad ,,bl.. kažkokį k.. senį priėmė gyventi, bet laka kiekvieną dieną, turi dukrą, bet neina pas ją gyventi“. Taip pat sakė, kad tas vyras prašo jo tetos, kad ji jam užrašytų kambarį, kuriame jis galėtų gyventi. E. Č. minėjo, kad nenori kartu su tuo vyru gyventi ir jei tetai kas nors atsitiks, jis tą vyrą išvys tą pačią minutę. M. G. suprato, kad kai E. Č. perduos namą nuosavybėn, tą vyrą jis išvys. Daugiau jie nieko nekalbėjo. Kai M. G. nuėjo į namo vidų, kambaryje lovoje gulėjo moteris. Prie moters lovos sėdėjo vyras. Jam atrodė, kad jis yra neblaivus. Tame kambaryje taip pat buvo E. Č., notarė, dar viena moteris, kuri turėjo būti trečia liudytoja, buvo jų giminaitė. Notarė pirmiausiai paklausė moters, gulinčios lovoje, ar ji sutinka, kad E. Č. tvarkys jos bankinius reikalus, pašto reikalus. Ta moters patvirtino, kad sutinka ir pasirašė pati ant dokumento. Po to notarė paklausė moters dėl testamento, bet moteris, gulinti lovoje, nesuprato ko jos yra klausiama. Notarė tos moters, gulinčios lovoje, du kartus perklausė dėl testamento, tačiau ta moteris vis tiek nesuprato. Daugiau notarė dėl testamento tos moters nieko neklausė. Pasakė, kad jei reikės, ji atvažiuos kitą kartą. Tuomet notarė išvažiavo. Testamentas liko nepasirašytas, jam ir E. niekur nereikėjo pasirašinėti. Pamena, kad vienu metu moteris, gulinti lovoje, verkė, o giminaitė ją guodė. Dėl ko moteris verkė, jis pasakyti negali. Jam pasirodė, kad moteris, gulinti lovoje, suprato kas vyksta, kadangi visiems įėjus į kambarį, ji paklausė E., kas čia tokie. E. juos pristatė, taip pat pristatė ir notarę. Ta moteris įdėmiai klausė, ką jai pasakoja notarė, net kai notarė paklausė, ar ji viską supranta, ji patvirtino, kad viską supranta. Taip pat notarė, prieš pradėdama kalbėti, pasakė, kad niekas nesikiša kai ji kalba ir niekas negali nieko sakyti. Tik tą vienintelį kartą M. G. ir buvo tuose namuose. Jam yra žinoma tik iš E. Č., kad jis rūpinosi savo teta, jis ja rūpinosi net tuomet, kai ji dar nesirgo (3 t., 37-39 b. l.).

Liudytoja S. V. parodė, kad O. L. buvo jos mirusio brolio S. žmona, kurią ji slaugė po insulto. Kaltinamieji V. ir E. yra O. L. brolio anūkai. Pas O. L. gyveno G. kokius 8 metus. Jis neturėjo kur gyventi, todėl jį priėmė gyventi. G. jai paskambino ir pasakė, kad O. L. išvežta į reanimacijos skyrių ligoninėje. Tą pačią dieną ji nuėjo į ligoninę. G. prie O. L. visą laiką būdavo, nuo ryto iki vakaro. O. L. ligoninėje aplankyti ateidavo bei prižiūrėdavo ir kaltinamasis E. Po insulto E. O. L. parvežė į jos namus ir slaugė ją, kartu gyveno. E. jos prašė ateiti paliudyti, kai atvažiuos notarė dėl įgaliojimo pasirašymo. Ji sutiko ir ją paėmė bei nuvežė E. žmona. Kaip liudytojai dalyvavo dar du vyrukai. Tuo metu namuose buvo ir G.. Jis tada buvo sveikas, be sužalojimų, blaivus. E. prašė O. L., kad ji jam testamentu paliktų namą už tai, kad jis ją prižiūrės iki mirties, palaidos. Testamentas nebuvo pasirašytas, nes notarei paklausus, ar O. L. sutinka, ši tylėjo. Įgaliojimą dėl pensijos O. L. pasirašė. Kai notarė atvažiavo, jokių barnių nebuvo. Po dviejų dienų, atėjus aplankyti O. L., E. žmona jai pasakė, kad G. yra Kaune ligoninėje. Kas G. nutiko, ji nežino, neklausė. Ji vis ateidavo pas brolienę kas savaitę. Po to jai pasakė, kad G. mirė. O. L. niekas apie G. mirtį nesakė ar ji nesusigaudė, nes vis šaukdavo: ,,G., G., kur tu?“. Kai ji ateidavo pas brolienę, niekada nebuvo kalbos, kad namą palikti G. ar, kad jis to reikalautų. Prie jos nėra buvę ir kalbų apie G. iškraustymą. Skundų, konfliktų dėl G. negirdėjo. Pas brolienę ji pabūdavo kelias valandas. Kai nueidavo, G. būdavo blaivus. E. jai nieko nepasakodavo apie G.. E. su G. nebuvo susipykę, kalbėdavo tarpusavyje. Kaltinamąjį V. yra mačiusi tik du kartus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad tada kai buvo pas O. L. namuose, kai buvo atvykusi notarė, G. buvo taip pat kambaryje. G. nieko nesakė ir ji negirdėjo, kad jis būtų prašęs, kad O. jam užrašytų kambarį. Kai S. V. išvažiavo iš O. namų, G. liko jos namuose. Apie tai, kad G. iškraustomas iš namų, jokios kalbos nebuvo. O. jai nėra sakiusi, kad prašė jog G. išsikraustytų, tik sakydavo, kad jei jis išeitų, jai būtų ramiau. Taip ji sakydavo, kai G. užgerdavo. Tą dieną kai S. V. buvo O. namuose, G. matė paskutinį kartą. Apie tai, kas nutiko G., nieko nežino. Tą dieną ant G. Č. atvirų kūno vietų, tai yra ant veido, galvos jokių smurtinių žymių, kraujosruvų, nubrozdinimų, paraudimų, nebuvo. G. Č. tą dieną sumuštas tikrai nebuvo, jis stovėjo prie O. L. lovos ir su niekuo nekonfliktavo. Po to, kai notarė surašė įgaliojimą O. L. namuose, praėjus maždaug dviem dienoms, sužinojo, kad G. Č. guli ligoninėje. Ji buvo nuėjusi aplankyti O. L.. Namuose nebuvo G. Č., todėl ji E. Č. klausė, kur yra G., jis jai atsakė, kad guli ligoninėje. S. V. paklausus, kas G. nutiko, E. jai pasakė, kad nežino. Kokiomis aplinkybėmis G. Č. buvo sužalotas, ji tikrai nežino ir niekas jai nepasakojo. Nei E. Č., nei V. Č. jai nepasakojo apie G. Č., o ji pati jų daugiau nieko neklausinėjo, kadangi su jais mažai bendrauja (3 t., 41-43, 45-46 b. l.).

Liudytojas E. Č. parodė, kad tos dienos gerai neatsimena. Tuo metu dirbo su M. G., kai jam paskambino ir paprašė būti liudininku prie notarės, kad E. galėtų tetos pinigais disponuoti ir dėl namo paveldėjimo. Jie sutiko ir sutarė susitikti. Atvažiavo draugo E. žmona ir juos nusivežė pas E., į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Į tuos namus atvažiavo ir notarė. Namuose buvo dar ir lovoje gulinti šeimininkė bei pagyvenęs vyriškis, kuris gyvena pas šeimininkę, tačiau jo nepažįsta. Prieš atvykstant notarei tas vyriškis su šeimininke kalbėjosi, labai verkė. Notarė klausė šeimininkės dėl pinigų ir dėl namo. Šeimininkė dėl įgaliojimo E. pensiją paimti sutiko, o dėl namo – ne. Notarė šeimininkės klausė tris kartus, bet pastaroji nieko neatsakė. Kai notarė baigė savo darbą, juos išvežė namo. Prie jo apie vyriškio išsikraustymą, išvijimą nebuvo kalbos. Vėliau vyriškio nematė, nesutiko.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad pažįsta E., kurio pavardės nežino. 2015 m. vasario mėnesį jis dirbo kartu su M. G., kai M. paskambino E., kuris pasakė, kad 13.00 val. pas jį atvažiuoja notarė ir prašė pabūti liudytojais. Apie tai, kad reikės pabūti dokumentų pasirašymo liudytojais, E. buvo prašęs prieš porą savaičių. Jį ir M. iš (duomenys neskelbtini) paėmė E. žmona D. Važiuojant, miesto centre D. paėmė dar vieną moterį. Juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį namo kiemą. Kol laukė notarės, jis, M. ir E. kalbėjo lauke. E. sakė, kad į namus įleido gyventi kažkokį žmogų ir tas žmogus tetos prašo kambario, todėl jis, susitvarkęs testamentą, iš karto tą vyrą išvys. E. Č. suprato, kad tą dieną turi būti pasirašomas testamentas, kuriuo teta palieka E. savo namą. E. sakė, kad tame name nakvojo jau kelias naktis, vis po truputį atvažinėja ir prižiūri tetą, tačiau E. šeima tuose namuose dar negyveno. Kai atvažiavo notarė, jie kartu su notare nuėjo į kambarį. Lovoje gulėjo E. teta, šalia jos lovos buvo pagyvenęs vyras, kaip suprato, jos nuomininkas. Notarė E. tetos paklausė, ko ji norėtų, teta atsakė, kad nori parašyti įgaliojimą, kad E. galėtų tvarkyti visus pinigus. Notarė paaiškino, kas yra parašyta įgaliojime. E. teta suprato, kas jai buvo aiškinama ir ji savo ranka pasirašė. Notarė paklausė, ar dar nori E. teta pasirašyti kokį nors dokumentą. E. teta nesuprato, ko jos klausiama, tuomet kambaryje buvusi moteris, paklausė E. tetos „kaip dėl testamento?“. Tuomet E. teta pradėjo verkti ir nieko daugiau nesakė. Notarė paklausė antrą kartą kaip dėl testamento, tačiau E. teta verkė ir nieko neatsakė. Notarė pasakė, kad viskas baigiame, jei norės išsikvies dar kartą. Notarė išvažiavo, testamentas pasirašytas nebuvo. D. jį ir M. parvežė namo. Daugiau po to karto su E. nebendravo, tuose namuose nebuvo (3 t., 52-54 b. l.).

Liudytoja L. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) šeštajame notarų biure notare. Kaltinamasis E. Č. buvo užsukęs pas ją į notarų biurą prašyti iškviesti notarę, kadangi jo giminaitė nori rašyti testamentą ir įgaliojimą. Buvo nuvykusi 2015 m. vasario mėn. pas O. L. Ji buvo sąmoninga, kalbėjosi su notare. Moteris parašė įgaliojimą kaltinamajam E. Č. ją atstovauti valstybinėse institucijose, bankuose, gauti pašto korespondenciją. O. L. sakė, kad testamento ji nenori rašyti, nes nėra pilnai apsisprendusi. O. L. sakė, kad E. yra jos giminaitis iš brolio pusės. Tuo metu dalyvavo 3 liudytojai, bet jie nepasirašė pačiame dokumente. Nepamena, ar dėl turto buvo šnekėtasi. Neatsimena, ar buvo kitų pretendentų į palikimą.

Liudytojas J. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK imuniteto skyriaus vyriausiuoju tyrėju, o tuo metu dirbo tame pačiame policijos komisariate kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Dirbo operatyvinės grupės sudėtyje. Gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus, esančios (duomenys neskelbtini), kad yra pristatytas sužalotas G. Č., kuris sumuštas (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės nežinomų asmenų. Gavęs šį pranešimą, turėjo tikslinti įvykio aplinkybes. Susiskambino su (duomenys neskelbtini) medicinos įstaiga, kuri pasakė, kad tas pilietis yra išvežtas į Kauno klinikas, todėl nebuvo galimybės jį apklausti dėl įvykio. Kadangi pranešimas buvo gautas iš ligoninės ir matėsi, kad pilietis yra sumuštas nežinomų asmenų, todėl iškart nevyko į ligoninę apklausti gydytojos. Bandė nusistatyti to asmens gyvenamąją vietą. Įvykio vieta nebuvo žinoma, tad nebuvo apžiūrėta. Išsiaiškino apie jo dukrą, kuri gyveno (duomenys neskelbtini), nes tas asmuo neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos. Nuvyko ir apklausė dukterį. Ji nurodė, kad su tėvu kelias savaites nebendrauja, bet žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) pas moterį. Apklausęs ją, vyko nurodytu adresu. Ten atvykęs apklausė kaltinamąjį E. Č.. Namuose dar buvo viena moteris po insulto, ji nešnekėjo ir buvo dar vienas vyriškis. Kitas vyriškis nurodė, kad nežino jokių aplinkybių. Šio asmens tapatybę tada nustatė, bet jo neatsimena. E. nurodė, kad G. yra minėjęs, kad jį yra sumušę kažkokie asmenys. Teismas turėtų vadovautis ankstesne jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu, nes gali klysti ir sumaišyti įvykius.